Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-414-569-2019].docx
Bylos nr.: e2S-414-569/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos Valstybinė mokesčių inspekcija 188659752 suinteresuotas asmuo
Vaikų išlaikymo fondas 188725330 suinteresuotas asmuo
UAB „Stiprus žmogus“ 304073963 suinteresuotas asmuo
AB Luminor bank 112029270 suinteresuotas asmuo
Labdaros ir paramos fondas "Linaeda" 302642501 suinteresuotas asmuo
Klaipėdos teritorinė muitinė 190735335 suinteresuotas asmuo
AB Swedbank 112029651 suinteresuotas asmuo
AAS "BTA Baltic Insurance Company" Lietuvos filialas 300665654 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Bankrutuojantis fizinis asmuo
Fizinio asmens nemokumo samprata
Fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą turinys ir forma
Fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą turinys ir forma
Fizinio asmens nemokumo samprata
Bankrutuojantis fizinis asmuo
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
Fizinių asmenų bankrotas
Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
Fizinių asmenų bankrotas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Fizinio asmens pareiškimas iškelti bankroto bylą
Fizinio asmens pareiškimas iškelti bankroto bylą
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą
Atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą
BYLOS DĖL FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

?Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. e2S-414-569/2019

 

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00929-2018-1

 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.4.2.1.1; 3.4.2.4.1; 3.4.2.6.2 

(S)

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 3 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties pareiškėjo S. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos teritorinei muitinei, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, G. R., Labdaros ir paramos fondui „Linaeda“, J. D., P. R., akcinei bendrovei Luminor Bank, Vaikų išlaikymo fondui, akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui A. L., antstoliui T. U., antstoliui A. B., antstoliui R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Stiprus žmogus“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. 

 

 

Teismas

 

n u s t a t ė:  

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas S. G. pateikė teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kurį patikslino, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, patvirtinti 250 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo planą įsiteisėjimo dienos, o bankroto administratoriumi paskirti uždarąja akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“. 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo S. G. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.

3.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 minimalias mėnesines algas (toliau - MMA). Pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų viršijančių 25 MMA skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, t. y. yra nemokus.

4.       Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas S. G. arba slepia (nors tai neįrodyta) realias pajamas, kurias įprastai turėtų gauti per metus parduodantis beveik 1000 automobilių asmuo, arba sąmoningai apsiriboja minimalių, visiškai neatitinkančių jo veiklos pobūdžio ir užimamų pareigų, pajamų gavimu ir bet kuriuo atveju tokie jo veiksmai pažeidžia kreditorių interesus, nes vertintini kaip siekimas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais Fizinių asmenų bankroto įstatymo ( toliau – FABĮ ) 5 str. 8 d. 2 p. prasme.

5.       Teismas vertino, jog S. G. veiksmų visuma (ilgą laiką itin mažo dydžio atlyginimo, visiškai neatitinkančio veiklos pobūdžio ir užimamų pareigų, gavimas, jo išmokėjimas grynais pinigais, taip išvengiant skolų išieškojimo nukreipimo į pajamas, naudojimasis jo vadovaujamo juridinio asmens banko sąskaita asmeninėms bankinėms operacijoms atlikti, taip išvengiant antstolių suvaržymų asmeninėje banko sąskaitoje) leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas faktiškai visą laiką (aptariamas pastarųjų trejų metų laikotarpis) tyčia įvairiomis priemonėmis siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, slėpdamas pajamas, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nemokumui. Tokie S. G. veiksmai prilygintini fizinio asmens tyčiniams veiksmams, sudarant kitus sandorius (kaip minėta, išmokant grynus pinigus, atsiskaitant svetima sąskaita ir pan.), akivaizdžiai siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. ).

6.       Teismas vertino, jog tokioje situacijoje bankroto bylos iškėlimas leistų asmeniui tiesiog atsikratyti skolų, tuo pažeidžiant teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų (o tarp jų yra reikalavimai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, sumokėti kompensaciją buvusiai sutuoktinei už santuokinį turtą, sumokėti mokesčius valstybei už veiklą, kurią asmuo vykdo ir toliau, kt.) pusiausvyrą, todėl pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas ir netenkintinas         (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d. 2 p.).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

7.       Atskiruoju skundu pareiškėjas S. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant konstatuoti asmens nesąžiningumą, būtina įrodyti, kad fizinis asmuo tapo nemokus elgdamasis nesąžiningu būdu. Kaip matyti iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies, teismas visiškai neanalizavo pareiškėjo veiksmų įtakos jo nemokumui, o tik konstatavo, kad mažo atlyginimo grynaisiais pinigais gavimas sudaro pagrindą spręsti apie pareiškėjo nesąžiningumą. Mažo atlyginimo gavimas net ir ilguoju laikotarpiu, taip pat  turint tam tikrų specifinių žinių ir kvalifikaciją, nelaikytinas fizinio asmens nesąžiningumu FABĮ prasme. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai: visiškai nenustatinėjo sąsajų tarp pareiškėjo nemokumo (skolų atsiradimo) ir jo galimo nesąžiningumo; pareiškėjo nesąžiningumą išimtinai susiejo su gaunamu nedideliu atlyginimu ir jo išmokėjimu grynaisiais.

7.2.                      Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados apie pareiškėjo nesąžiningumą bei jo galimą įtaką pareiškėjo nemokumui ar atsiskaitymui su kreditoriais: didžioji pareiškėjo įsipareigojimų dalis yra susijusi su jo vykdytu verslu; byloje nėra nustatytų jokių aplinkybių, kad pareiškėjas savo tyčiniais veiksmais siekė bloginti egzistuojančius finansinius įsipareigojimus; pareiškėjas visuomet dirbo Lietuvoje, t. y. neemigravo, siekdamas nuslėpti gaunamas pajamas; vykdomąsias bylas pareiškėjo atžvilgiu vykdo trys antstoliai, kuriems tiek pareiškėjo darbovietė, tiek gyvenamoji vieta yra žinomos. Nėra aišku, kodėl antstoliai nėra priėmę privalomų patvarkymų dėl lėšų iš pareiškėjo atlyginimo nuskaičiavimo. 

7.3.                      Teismas, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, rėmėsi prokurorės 2019-01-25 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą bei šiame ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis. Pažymėtina, kad teismas šių duomenų nepaviešino, todėl pareiškėjas neturėjo galimybių pasisakyti dėl jų autentiškumo. Nesudarydamas galimybių pareiškėjui teikti paaiškinimų ir pastabų, teismas negalėjo šiais duomenimis grįsti priimamo sprendimo.

7.4.                      Teismas, grįsdamas sprendimą atsisakyti iškelti bankroto bylą, nenurodė konkrečių faktų, kurie sietųsi su asmeninių pareiškėjo, kaip fizinio asmens, poreikių tenkinimu per medžiotojų klubą „(duomenys neskelbtini). Teismas neteisėtai ir nepagrįstai medžiotojų klubo gaunamas įplaukas prilygino pareiškėjo gaunamoms pajamoms. Teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvadų apie medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ lėšų sajumą su pareiškėjo pajamomis.

7.5.                      Pareiškėjas turi pagrįstų abejonių dėl jo bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo. Taip pat teismas, savo iniciatyva rinkdamas papildomą medžiagą, su kuria elektroninėje byloje nesupažindino nei pareiškėjo, nei kitų bylos šalių, peržengė teismo aktyvumo ribas.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

 

 Teismas

 

k o n s t a t u o ja :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10.       Apeliacijos dalykas yra Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 10 d.  nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje

 

11.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12.       Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)balansą. Taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė 2019-05-16 Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Apeliantas nurodo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą gavo tik 2019-05-16, t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo. Apelianto teigimu šis įrodymas svarbus, kadangi turi esminę įrodomąją reikšmę šioje byloje sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, gali patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl daro išvadą, kad atsisakymas vien formaliais pagrindais priimti naujai pateiktus įrodymus prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog yra pagrindas pridėti apelianto pateiktus naujus įrodymus prie bylos.

 

Dėl pareiškėjo nemokumo

 

14.       Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; kt.).

15.       Sprendžiant, ar keltina fizinio asmens bankroto byla, yra vertinama: 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai; 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų, buvimo, būtina ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, be kita ko, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

17.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų viršijančių 25 MMA skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, t. y. yra nemokus. 

 

Dėl pareiškėjo nesąžiningumo

 

18.       Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, kai paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

19.       Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017)

20.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad S. G. veiksmų visuma (ilgą laiką itin mažo dydžio atlyginimo, visiškai neatitinkančio veiklos pobūdžio ir užimamų pareigų, gavimas, jo išmokėjimas grynais pinigais, taip išvengiant skolų išieškojimo nukreipimo į pajamas, naudojimasis jo vadovaujamo juridinio asmens banko sąskaita asmeninėms bankinėms operacijoms atlikti, taip išvengiant antstolių suvaržymų asmeninėje banko sąskaitoje) leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas faktiškai visą laiką (aptariamas pastarųjų trejų metų laikotarpis) tyčia įvairiomis priemonėmis siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, slėpdamas pajamas, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nemokumui. Pirmosios instancijos teismas tokius S. G. veiksmus prilygino fizinio asmens tyčiniams veiksmams, sudarant kitus sandorius, akivaizdžiai siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

21.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, bylos Nr. e3K-3-434-686/2015).

22.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prokurorės 2019-01-25 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą bei šiame ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis. Teismas šių duomenų nepaviešino, todėl pareiškėjas neturėjo galimybių pasisakyti dėl jų autentiškumo. Nesudarydamas galimybių pareiškėjui teikti paaiškinimų ir pastabų, teismas negalėjo šiais duomenimis grįsti priimamo sprendimo. Sutiktina su apeliantu, jog pagal CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismo procesiniame sprendime negalima remtis įrodymais, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina minėtų įrodymų.

23.       Apeliantas teigia, jog turi pagrįstų abejonių dėl jo bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 str.). Bylos duomenimis apeliantas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje nušalinimo teisėjui nepareiškė.

24.       Bylos duomenimis nustatyta, pareiškėjas S. G. nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi, banko sąskaitoje lėšų nėra, o rezervuota išieškojimams suma viršija 77000 Eur. Pareiškėjas turi turi 1000 vnt. po 10 Lt nominalios vertės UAB „ (duomenys neskelbtini)“ akcijų. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna minimalų darbo užmokestį plius vieną eurą. VSDFV Šiaulių skyriaus 2019-03-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas S. G. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui 2018-11-14 pastaruosius trejus metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2015-11-11), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-06-28), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2017-10-16) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2018-02-27 iki dabar). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2015 m. 11 mėn. iki 2016 m. 05 mėn. iš pareiškėjo darbo užmokesčio išlaikymai pagal vykdomąjį raštą buvo atliekami (iš viso išieškota 1039,20 Eur), dalis sumų (darbo užmokesčio ir dienpinigių) išmokėti grynais pinigais, dalis pervesti į sąskaitą AB Swedbank, o kita dalis – į pareiškėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini)s banke.  UAB (duomenys neskelbtini)“2019-03-19 pažymos su priedais matyti, kad nuo 2016 m. 06 mėn. iki 2017 m. 03 mėn. S. G. buvo mokamas apie 400 Eur kas mėnesį atlyginimas (išskaičiavus mokesčius), iš kurio jokie skolų išskaitymai nebuvo atliekami. Taip pat nuo 2016-07-13 iki 2017-02-28 buvo išmokėta 9726 Eur dienpinigių, visos šios sumos išmokėtos grynais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-13 pažymos matyti, kad nuo 2018 m. 02 mėn. iki šiol S. G. mokamas apie 362 Eur atlyginimas (išskaičiavus mokesčius, nuo 2019 m. 01 mėn. – 386 Eur), atlyginimas mokamas grynais pinigais ir jokie skolų išskaitymai neatliekami.

25.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas daug metų ir pastaruosius trejus metus dirba tose pačiose verslo srityse – tarptautinis krovinių pervežimas ir prekyboje automobiliais, kuriose pagal viešai skelbiamą informaciją atlyginimai viršija šalies vidurkį. Visose darbovietėse pareiškėjas dirbo pakankamai aukštose pareigose, tačiau visose darbovietėse gauna tik maždaug minimalaus dydžio atlyginimą. Dabartinėje darbovietėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas yra direktorius, tačiau gauna faktiškai minimalų darbo užmokestį. Pažymėtina, kad iš skelbimo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško vadybininko, kuriam siūlomas 800 Eur per mėnesį atlyginimas. Atsižvelgiant į tai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog galimai pareiškėjas S. G. slepia realias pajamas.  

26.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kokios yra UAB „(duomenys neskelbtini) finansinės galimybės mokėti didesnius atlyginimus. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 metų UAB „(duomenys neskelbtini)s“ balansą, iš kurio matyti, kad bendrovė 2018 m. turėjo 49 576 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, tačiau tai nereiškia, kad įsipareigojimai pradelsti. Duomenų, kokia šios įmonės padėtis šiuo metu, apeliantas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad apelianto darbovietė turi daug finansinių įsipareigojimų nepagrindžia motyvų, kodėl būtent toks mažas atlyginimas mokamas apeliantui. Pažymėtina, kad apeliantas turi dėti pastangas ir ieškotis kuo geriau apmokamo darbo ir, jeigu darbovietė yra nemoki, turėtų ieškotis kito darbo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas elgiasi pasyviai, tenkinasi gaunamu mažu darbo užmokesčiu, nesiekia bent sumažinti savo turimus skolinius įsipareigojimus, o tai laikytina jo kaip skolininko nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad bando susirasti geriau apmokamą darbą. Apelianto nurodomas aplinkybes, kad gyvenant (duomenys neskelbtini), nėra lengva susirasti geriau apmokamą darbą, apeliacinės instancijos teismas vertina neigiamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenų, kad apeliantas yra neįgalus ar turi kitokių sveikatos problemų nėra, todėl apeliantas, siekdamas kuo daugiau dengti įsiskolinimus kreditoriams, turi galimybę ieškotis darbo ir kitame mieste. 

27.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas sąmoningai apsiriboja minimalių, visiškai neatitinkančių jo veiklos pobūdžio ir užimamų pareigų, pajamų gavimu arba nesąžiningai nerodo realių savo pajamų, o tokie  apelianto veiksmai pažeidžia kreditorių interesus, nes vertintini kaip siekimas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pasyvumas nededant pastangų gauti didesnes pajamas arba realiai gaunamų pajamų dydžio slėpimas yra siekis savo padėtį bloginti, jos negerinti, todėl toks apelianto nesąžiningumas daro įtaką jo nemokumui. 

28.        Sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas fizinis asmuo. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodoma atskirajame skunde, tinkamai įvertino aukščiau nurodytus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio.

29.       Apeliantas teigia, jog turi pagrįstų abejonių dėl jo bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 str.). Bylos duomenimis apeliantas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje nušalinimo teisėjui nepareiškė.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes dėl teismo įrodymų vertinimo, padarytų išvadų, kitus apelianto argumentus, daro išvadą, kad apeliantas argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė. Vien aplinkybė, kad priimtas apeliantui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, kad teismo procesinis sprendimas priimtas šališko teismo ir remiantis subjektyviais motyvais.

31.       Pažymėtina, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Šia teise apeliantas ir pasinaudojo pateikdamas atskirąjį skundą.

32.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.)

 

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui S. G. prieštarautų FABĮ tikslui  atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • 3K-3-110-313/2016
  • 3K-3-379-701/2015
  • 3K-3-516/2014
  • e3K-3-337-915/2017
  • e3K-3-434-686/2015
  • CPK 68 str. Pareiškimai dėl nušalinimų
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės