Baudžiamoji byla Nr. e 1-1239-564/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37980-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.7.2.3.;2.12.1.4
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 20 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nedeklaruota, el. paštas: (duomenys neskelbtini) (sutinka procesinius dokumentus gauti el. ryšių priemonėmis), išsilavinimas vidurinis, nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
kaltinamasis A. G. 2024 m. rugsėjo 27 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini) Ž. B. gyvenamojoje patalpoje, tarpusavio konflikto metu, sudavė kumščiu Ž. B. mažiausiai vieną smūgį į veido sritį, padarydamas kairės akies vokų sumušimą, tuo nukentėjusiajam Ž. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą
kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo mama J. G. gyvena su Ž. B.. Jis su Ž. B. nebendrauja, nenori su juo turėti jokių reikalų. 2024-09-27,nuėjo pas mamą į svečius. Draugė V. L. buvo kartu, bet į butą nėjo. Ž. B. ir J. G. buvo neblaivūs. Ten bebūnant Ž. B. grojo sintezatoriumi, po to ir jis pagrojo. Kiek šiuo metu atsimena, tarp jo ir Ž. B. kilo konfliktas, net nepamena, dėl ko. Žino, kad Ž. B. jį suėmė už gobtuvo, lyg tai į šoną sudavė, bet nestipriai, net nelabai juto tą smūgį. Tada jis sudavė Ž. B. stiprų smūgį į veidą. Ž. dar jį lyg tai tempė, net nelabai atsimena, kaip tiksliai viskas buvo, žino, kad mama stojo į tarpą, juodu abu kažkaip virto. Žydrūnas buvo labai girtas, vos stovėjo ant kojų. Gal kažkaip virstant su koja galėjo kliudyti Ž. B. šonus, bet nespyrė tyčia. Žino, kad vienas smūgis į veidą buvo stiprus, daugiau lyg tai Ž. B. smūgių nesudavė. Pats buvo blaivus tą vakarą. Po šio įvykio atsiprašė Ž. B. dėl padarytų sužalojimų, apmokėjo ligonių kasai Ž. B. gydymosi išlaidas. Gailisi dėl savo elgesio, kad sužalojo Ž. B..
Teismas sprendžia, jog nusikalstama veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalį. Paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo , liudytojos parodymais , teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamasis A. G. 2024 m. rugsėjo 27 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), Ž. B. gyvenamojoje patalpoje, tarpusavio konflikto metu, sudavė kumščiu Ž. B. mažiausiai vieną smūgį į veido sritį, padarydamas kairės akies vokų sumušimą, tuo nukentėjusiajam Ž. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą
Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį- neteistas, dirbantis, administracine tvarka baustas.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, skiriant įpareigojimą, galintį keisti kaltinamojo elgesį.
Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis – šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų byloje nebuvo, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio12 dalyje, ir skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Audronė Šiupšinskaitė