Civ. b. Nr. 2S-777-262/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39742-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 34.4.7.2; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl asmeninio testamento tvirtinimo, suinteresuoti asmenys byloje A. B., J. B. ir R. B.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio savo senelio E. B. asmeninio testamento, surašyto 2014-04-04, patvirtinimo.

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog savo sūnaus A. B. pareiškimui neprieštarauja, prašo patvirtinti testamentą.

Suinteresuoti asmenys J. B., A. B. ir R. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, prašė jį atmesti. Nurodė, jog su pareiškimu pateiktas testamentas kelia abejonių dėl šio dokumento autentiškumo ir jo surašymo laiko. Testamente nėra nurodyta jo sudarymo vieta. Testamentas nėra surašytas E. B. gimtąja – lenkų kalba, o lietuvių kalba. Jei testamentas surašytas paties E. B., jis galėjo būti surašytas dėl apgaulės, spaudimo ar klaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintas E. B., mirusio (duomenys neskelbtini), 2014-04-04 surašytas asmeninis testamentas.

Teismas nurodė, kad vertinant E. B. 2014-04-04 surašytą asmeninį testamentą bei suinteresuotų asmenų J. B., A. B. ir R. B. pateiktus E. B. 2014-02-12 ir 2014-04-03 raštus, konstatuotina, jog šiuose dokumentuose rašysena (braižas) yra to paties asmens, kas leistų daryti išvadą, jog ir 2014-04-04 surašytą asmeninį testamentą rašė E. B.. 2014-04-04 testatoriaus surašytame asmeniniame testamente yra aiškiai išreikšta palikėjo valia, testamente nurodyta jo surašymo data. Nors vienas iš būtinų reikalavimų asmeniniam testamentui, kuriam esant testamentas galioja, yra testamento surašymo vieta, tačiau teismas įvertina tai, jog E. B. būdamas vyresnio amžiaus galėjo nežinoti bei būti nesusipažinęs su minėto įstatymo reikalavimais dėl testamento vietos surašymo. Suinteresuotų asmenų išdėstyta nesutikimo motyvacija nesudaro pagrindo pareiškimo atmetimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo J. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: prašymą  dėl testamento patvirtinimo atmesti.

Nurodo, kad teismas patvirtino E. B. 2014 m. balandžio 4 d. asmeninį testamentą, nepaisydamas to, kad pagal CK 5.30 str. šis testamentas laikytinas negaliojančiu nenurodžius jo sudarymo vietos, o taip pat netirdamas ir nepašalindamas abejonių dėl tvirtinamo dokumento autentiškumo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis naikintina ir priimtina nauja nutartis atmesti pareiškėjo prašymą dėl testamento patvirtinimo.

Pareiškėjas A. B. bei suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas priėmė teisingą nutartį dėl E. B. testamento patvirtinimo, o apelianto skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisingumu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tokiomis aplinkybėmis: asmeninis testamentas negalėjo būti patvirtintas, nes jame nenurodyta jo sudarymo vieta; teismas nevertino testamento autentiškumo, nes jis galėjo būti surašytas ne testatoriaus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

CK 5.30 str. 1 d. yra nurodyta, kad testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.

Šiuo atveju tiek iš šalių parodymų, tiek iš byloje esančių dokumentų matyti, kad E. B. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), turtas tokiu pačiu adresu nurodytas ir prašomame patvirtinti testamente. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad E. B. būtų laikinai pakeitęs savo gyvenamąją vietą (pvz. kuriam laikui būtų apsistojęs kur nors kitur), būtų gydytas ligoninėse ir kt. Šalys pačios nurodo, kad jis buvo prastos sveikatos, sunkiai judėjo.  Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog remiantis CK 5.30 str. 1 d. yra įmanoma nustatyti E. B. asmeninio testamento sudarymo vietą – kol neįrodyta priešingai, labai didelė tikimybė, jog asmeninis testamentas buvo sudarytas nuolatinėje E. B. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Todėl atmetamas apelianto argumentas dėl testamento sudarymo vietos nenurodymo.

Apeliantas teigia, kad testamentas galėjo būti surašytas ne E. B., o kito asmens, nes tuo metu E. B. rašysena dėl senatvės buvo labiau pakrikusi. Nors apeliantui ir kyla abejonės dėl to, kas iš tiesų surašė prašomą patvirtinti testamentą – ar E. B. ar koks nors kitas asmuo, nei apeliantas, nei kiti suinteresuoti asmenys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė skirti rašysenos ekspertizės. Rašysenos ekspertizės neprašoma ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, kol nėra įrodyta priešingai, laikytina, jog asmeninį testamentą surašė E. B..

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad E. B. lietuvių kalba nebuvo gimtoji, todėl ir dėl šios priežasties tikėtina, jog testamentą surašė kitas asmuo, arba, kad E. B. galėjo nesuprasti testamento turinio. Šią aplinkybę apeliantas įrodinėja į bylą pateikiamais kitais E. B. raštais, skirtais įvairioms institucijoms. Teismo nuomone, tokie įrodymai kaip tik paneigia apelianto teiginius, kad E. B. asmeninio testamento negalėjo surašyti lietuvių kalba. T.y. nei vienas iš apelianto ar kitų suinteresuotų asmenų pateiktas dokumentas nebuvo surašytas lenkų kalba, kuri, kaip teigiama, buvo E. B. gimtoji kalba. Priešingai – visi pateikti dokumentai buvo surašyti lietuvių kalba, o tai įrodo, jog E. B. mokėjo rašyti lietuvių kalba ir galėjo ja išreikšti savo valią.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad: testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-218/2004).

Kadangi šiuo atveju neįrodyta, jog asmeninį testamentą yra surašęs koks nors kitas asmuo, o ne E. B. ar kad E. B. nesuprato kokį dokumentą pasirašo, laikytina, kad tai yra jo paties parašytas bei pasirašytas asmeninis testamentas, kuriame yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia po jo mirties palikti butą, (duomenys neskelbtini), dviem anūkams: apeliantui J. B. ir pareiškėjui A. B..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad: asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2013-12-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-643/2013).

Taigi, asmenio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima tapatinti su nuginčijimo procedūra. Kaip nurodyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, suinteresuoti asmenys turės galimybę ginčyti testamentą ginčo teisenos tvarka.

Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal turimus duomenis neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti asmeninį E. B. testamentą, t.y. teismas ištyręs jam žinomas aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog pateiktas asmeninis testamentas iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra kliūčių jo patvirtinimui. Todėl skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir nėra jokio pagrindo ją naikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Ona Gasiulytė