Civilinė byla Nr. e2-22064-996/2018

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16134-2018-5

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.1;

                                                                                   1.3.2.11; 1.3.5.1; 1.3.5.3.3; 1.3.5.3.15.1; 1.3.5.5;

                                                                                   3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vasneras“ atstovei advokatei Saulei Katauskaitei,

atsakovui D. P. (D. P.), jo atstovei advokato padėjėjai Agnijai Frejerei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vasneras“ ieškinį atsakovui D. P. (D. P.) dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „Vasneras“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–7) D. P. (D. P.) (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalis, kuriose nurodyta, kad darbuotojo draudžiamųjų pajamų sumos laikotarpiais yra: nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – 2 120 Eur, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 21 d. – 5 096 Eur, nurodyta išieškoti darbuotojui iš įmonės 3 207,20 Eur darbo užmokestį už 2018 m. vasario, kovo mėnesius, 496 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 4 581 Eur dienpinigius bei nakvynės išlaidas, 8 000 Eur netesybas, 2 000 Eur neturtinę žalą, bei prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. vasario 15 d. su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis (nutraukta 2018 m. kovo 21 d. šalių susitarimu), pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas įmonėje statybininku apdailininku Danijoje, valandos įkainis po atsakovo ištaisymo originalios sutarties 20 Eur/val. (buvo 3 Eur), įmonė sutiko su tokiu nerealiu darbo valandos įkainio padidinimu tik todėl, kad labai skubiai buvo reikalingi darbininkai ir su atsakovu buvo susitarta, kad jis kartu su savimi atsiveš dar kelis darbininkus ir, kol bus atlikti visi formalumai juos įdarbinant oficialiai Danijos įmonėje, į 20 Eur/val. atsakovo atlyginimą bus įskaityti pinigai, mokami už visų atsakovo atvežtų darbininkų maitinimą bei atlyginimas pačiam atsakovui už darbininkų suradimą ir atvežimą į Daniją, buvo susitarta, kad oficialiai visus įdarbinus Danijoje su įmone sudaryta darbo sutartis bus nutraukta (tam buvo numatytas vieno mėnesio išbandymo terminas), atsakovas ir kiti darbininkai buvo apgyvendinti įmonės lėšomis, atsakovas su darbininkais gautais pinigais nesidalino, dėl ko įmonės vadovui teko duoti pinigus maistui darbininkams atskirai, dėl ko atsakovas labai pyko. Teigė, kad su atsakovu problemos prasidėjo iš karto nuo jo atvykimo. Ieškovės teigimu, atsakovas realiai visą darbo dieną dirbo tik keletą dienų vasario pabaigoje, prasidėjus konfliktams darbe būdavo, bet praktiškai nieko nedirbo, o kovą darbe iš viso nebepasirodydavo, derantis dėl darbo sutarties su įmone nutraukimo ir oficialaus įdarbinimo Danijos įmonėje jis visaip vengė tai padaryti, nes su įmone sudarytoje darbo sutartyje buvo nurodytas žymiai aukštesnis valandos įkainis, 2018 m. kovo 10 d. atsakovas paliko darbo vietą ir išvažiavo į Lietuvą, kur prabuvo iki 2018 m. kovo 20 d., kai vėl atvyko į Daniją. Teigė, kad atsakovui buvo sumokėta 939,64 Eur grynaisiais pinigais ir 3 666 Eur buvo pervesta į jo sąskaitą, 2018 m. kovo 21 d. su atsakovu buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo buvo sutarta, kad jam bus sumokamas 1 900 Eur užmokestis už jo darbą ir išlaidas Danijoje laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. kovo 20 d., susitarime užfiksuota, kad ši suma susidarė iš ankstesnių atsakovo susitarimų su įmone, atsakovas sutiko, kad pervedus 1 900 Eur, visi ankstesni susitarimai netenka galios ir jis pretenzijų neturės. Kartu nurodė, kad atsakovas su įmonės vadovu asmeniškai jokių susitarimų, išskyrus 2018 m. vasario 15 d. sudarytą darbo sutartį, neturėjo. Nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendime pateiktu atsakovo draudžiamųjų pajamų skaičiavimu, nes, įmonės teigimu, atsakovas melagingai nurodė savo dirbtų valandų Danijoje kiekį. Teigė, kad atsakovas dirbo tik vasario mėnesį ir tik 4 darbo dienas (pilną darbo dieną dirbo tik 2018 m. vasario 23 d., nuo vasario 24 d. iki kovo 1 d. dirbo po porą valandų per dieną), t. y. 35 darbo valandas, iš jų 10 valandų poilsio dienomis (vasario 24–25 dienomis), todėl jo draudžiamosios pajamos vasario mėn. 800 Eur ((25 val. × 20 Eur) + (10 val. ×1,5 × 20 Eur)), o kovo mėn. atsakovas savavališkai nedirbo, todėl atlyginimas jam skaičiuojamas nebuvo, todėl ir jo draudžiamosios pajamos už kovo mėn. yra 0 Eur, atsakovui sumokėta suma pilnai apima įmonės atsakovui pagal sudarytą darbo sutartį mokėtiną atlyginimą. Įmonės skaičiavimu, atsakovui priklausė išmokėti 59,04 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau pagal 2018 m. kovo 21 d. sudarytą susitarimą su juo yra pilnai atsiskaityta. Teigė, kad atsakovui jo buvimo Danijoje laikotarpio metu buvo užtikrintos gyvenimo sąlygos, kaip tai numatyta darbo sutartyje, jokių išlaidų nakvynei jis neturėjo, jam buvo mokami pinigai skirti maistui, jam buvo skirti 20 Eur per dieną komandiruotpinigiai, kurie (17 dienų × 20 Eur = 340 Eur) jam išmokėti pervedus jam 1 900 Eur 2018 m. kovo 21 d. Įmonės teigimu, atsakovo atleidimo iš darbo dieną pagal 2018 m. kovo 21 d. susitarimą su juo tinkamai atsiskaityta, o darbuotojo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, pats atsakovas, įmonės vertinimu, elgiasi nesąžiningai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodydama, kad įmonė nėra įvykdžiusi Darbo ginčų komisijos sprendimo skubiai vykdytinos dalies dėl sunkios įmonės finansinės padėties, rašytinių įrodymų apie grynaisiais pinigais atsakovui išmokėtas sumas įmonė neturi, dėl darbuotojo darbo pareigų nevykdymo įmonė pasiaiškinti jo neprašė, įspėjimo neskyrė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 115–120).

Atsakovas paaiškino, kad, jo manymu, į bylą pateikti žiniaraščiai ieškovės yra sudaryti prieš kreipiantis į teismą su jai reikalingais skaičiais; jis 2018 m. vasario mėnesį dirbo 54 val. darbo dienomis darbo valandomis, 18 val. poilsio dienomis, 8 val. viršvalandžius poilsio dienomis, todėl suma 2 120 Eur, 2018 m. kovo mėnesį dirbo 197 val. darbo dienomis darbo valandomis, 9 val. poilsio dienomis, 13 val. viršvalandžių, todėl suma 4 690 Eur, nors Darbo ginčų komisija padarė klaidą – nurodė 4 600 Eur sumą, bet jis jos neginčija ir su ja sutinka. Teigė, kad turi išsaugojęs darbo valandų fiksavimo žurnalą, kuriame visi darbininkai žymėjosi, kas ir kiek valandų kokią dieną dirbo. Nurodė, kad darbo sutartis pasirašyta abiejų šalių, buvo sulygtas 20 Eur valandinis jo darbo užmokestis. Paaiškino, kad 2018 m. kovo 21 d. susitarimą su įmonės vadovu jis buvo priverstas pasirašyti dėl grasinimų, dėl ko jis kreipėsi ir į policiją, anglų kalbos jis nemoka, susitarimas jam į lietuvių kalbą išverstas nebuvo, nors abi šalys yra iš Lietuvos, tiksliai nesuprato, ką pasirašinėja, mano, kad toks susitarimas neturėtų būti vertinamas kaip įrodymas šioje byloje, nes sudarytas apgaulės būdu ir yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pažymėjo, kad įmonė nesuteikė nei jam, nei kitiems darbuotojams normalių gyvenimo sąlygų, neaprūpino maistu, dėl sumažintų dienpinigių tartasi nebuvo.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad jo darbas buvo ne tik atlikti statybininko apdailininko funkcijas, bet ir suorganizuoti darbą, pristatyti medžiagas, įrankius, todėl visą laiką objekte nebūdavo, nes išvykdavo vykdyti kitų darbinių funkcijų, 2018 m. vasario 21 d. iš Lietuvos išvyko į Daniją ir tą dieną važiavo per Lenkiją, 2018 m. vasario 22 d. važiavo per Vokietiją, 2018 m. vasario 23 d. 00.35 val. atvyko į Daniją ir tą dieną dirbo 5 val., 2018 m. vasario 24 d. dirbo 9 val. 30 min., 2018 m. vasario 25 d. dirbo 9 val., 2018 m. vasario 26 d. dirbo 11 val. 30 min., 2018 m. vasario 27 d. dirbo 11 val. 30 min., 2018 m. vasario 28 d. nedirbo dėl didelio šalčio, dėl kurio buvo užšalęs skiedinys, 2018 m. kovo 1 d. dirbo 12 val., 2018 m. kovo 2 d. dirbo 11 val., 2018 m. kovo 3 d. dirbo 9 val. 30 min., 2018 m. kovo 4 d. nedirbo, 2018 m. kovo 5 d., 6 d., 7 d. dirbo po 11 val. 30 min., 2018 m. kovo 8 d. dirbo 10 val., 2018 m. kovo 9 d. dirbo 4 val., 2018 m. kovo 10 d. išvyko į Lenkiją įmonės vadovo prašymu užsakyti produkcijos, kada grįžo į Daniją nebeprisimena, tačiau grįžęs nebedirbo; su atsiliepimu jo pateiktą žurnalą vedė darbuotojas A. V., tačiau jis jame darė prierašus, jo prierašai žurnale yra tie, kurie padaryti ne spausdintomis, o rašytinėmis raidėmis; įmonės vadovui žodžiu reiškė pretenzijas dėl būsto, tačiau jam buvo nurodyta, kad jei jam nepatinka, gali išeiti, būdamas Danijoje gyveno tiek įmonės suteiktame būste, tiek pas draugą, tiek viešbutyje, įrodymų, kad gyveno viešbutyje neturi; darbo sutartimi buvo sulygtas 20 Eur į rankas valandinis atlygis; grynaisiais pinigais darbo užmokestis jam nebuvo mokėtas, būdavo duodami pinigai darbuotojams maistui; neturtinę žalą teigia patyręs dėl įmonės vadovo grasinimų pasirašyti susitarimą, priešingu atveju, jam nebus sumokėti pinigai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškindama, kad darbo sutartimi šalys sulygo, kad darbuotojui darbdavys apmokės už 40 val. per savaitę nepriklausomai nuo aplinkybių.

Ieškinys tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. vasario 15 d. sudarė darbo sutartį Nr. 0215/4, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas įmonėje statybininku apdailininku už 20 Eur valandinį atlygį, darbo pradžia nurodyta 2018 m. vasario 21 d. (el. b. t. I, b. l. 100–101), darbo sutartis šalių susitarimu nutraukta 2018 m. kovo 21 d., darbdavė apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui pranešusi nebuvo, dėl to ginčo byloje nėra; Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė pripažinti darbuotojo darbą įmonėje laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 21 d. ir draudžiamųjų pajamų sumas laikotarpiais: nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – 2 120 Eur, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 21 d. – 5 096 Eur, pripažinti, kad darbo sutartis tarp darbuotojo ir įmonės nutraukta 2018 m. kovo 21 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio 4 dalį (šalių susitarimu), išieškoti darbuotojo naudai iš įmonės 3 207,20 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2018 m. vasario, kovo mėnesius, 496 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 4 581 Eur dienpinigių bei nakvynės išlaidų kompensaciją, 8 000 Eur netesybas, 2 000 Eur neturtinę žalą sprendimo dalį dėl 6 688 Eur nukreipė vykdyti skubiai (el. b. t. I, b. l. 8–12).

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

DK 107 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas.

Pagal DK 144 straipsnio 1 dalį, už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pirmiausia pastebėtina tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi nesutikdama su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka darbo ginčą išnagrinėjusios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimis, kuriose nurodyta, kad darbuotojo draudžiamųjų pajamų sumos laikotarpiais yra: nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – 2 120 Eur, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 21 d. – 5 096 Eur, nurodyta išieškoti darbuotojui iš įmonės 3 207,20 Eur darbo užmokestį už 2018 m. vasario, kovo mėnesius, 496 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 4 581 Eur dienpinigius bei nakvynės išlaidas, 8 000 Eur netesybas, 2 000 Eur neturtinę žalą, todėl teismas darbo ginčą dėl teisės nagrinėja tik šioje dalyje. 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. vasario 15 d. sudarė darbo sutartį Nr. 0215/4, pagal kurią sulygo, jog atsakovas pradės dirbti 2018 m. vasario 21 d. 8 val. Danijoje už 20 Eur valandinį darbo užmokestį, mokant kas savaitę penktadienį po darbo ne vėliau kaip 17 val., dirbant 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, darbdavė įsipareigojo aprūpinti darbuotoją darbu minimaliai 40 val. per savaitę ir nepriklausomai nuo aplinkybių apmokėti 40 val. per savaitę, taip pat sulygo, kad darbdavė privalo kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 1 kalendorinę dieną, kompensuoti atvykimo į Daniją 100 proc. išlaidas ir visas planuojamas išlaidas, susijusias su išvykimu iki darbuotojo gyvenamosios vietos imtinai (maistas, nakvynė, transportas), o visą atvykimo ir išvykimo laikotarpį apmokėti pagal šios sutarties komandiruotės kaštus (el. b. t. I, b. l. 100–101).

Pažymėtina, kad būtent darbo sutarties šalys sprendžia, kokį darbo užmokestį darbdavys mokės darbuotojui. Įrodymų, kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio nei kad įtvirtinta darbo sutartyje – 20 Eur už valandą, nepateikta. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad darbo sutartimi buvo sulygtas 20 Eur į rankas valandinis užmokestis. Byloje ginčas nekilo, kad darbuotojas pagal šalių sudarytą darbo sutartį buvo priimtas darbui statybininko apdailininko pareigose Danijoje, tačiau darbdavė nesilaikė DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų ir apie šalių sudarytą darbo sutartį bei darbuotojo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus neinformavo, darbo sutartis nutraukta 2018 m. kovo 21 d. šalių susitarimu. Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko pagrįstą atsakovo teiginį, jog šalių susitarimas buvo 20 Eur į rankas už jo valandos darbą.

Nors ieškovė pateikė įmonės vadovo 2018 m. vasario 21 d. įsakymą „Dėl D. P. komandiruotės į Danijos Karalystę“, kuriame nurodyta, jog atsakovo komandiruotpinigiai mažinami iki 20 Eur per dieną (el. b. t. I, b. l. 24), tačiau atsakovas su aukščiau nurodytu įsakymu pasirašytinai susipažinęs nėra, įrodymų, kad atsakovas būtų pritaręs tokiam dienpinigių mažinimui, taip pat nėra, darbo sutartyje (el. b. t. I, b. l. 100–101) neįtvirtinta dienpinigių mažinimo galimybė. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, 2 punktą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju darbuotojui turėjo būti skaičiuojami ir mokami 100 proc. dydžio dienpinigiai.

Byloje nustatyta, kad šalis darbo santykiai siejo nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 21 d.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad 2018 m. vasario 21 d. – pirmą atsakovo darbo dieną pagal darbo sutartį – jis išvyko iš Lietuvos į Daniją, nuo 2018 m. vasario 23 d. 8 val. jau dirbo Danijoje, 2018 m. vasario 23 d. jis, įmonės teigimu, dirbo pilną darbo dieną, tačiau pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino šią dieną dirbęs ne 8 val., o 5 val. Toliau šalių pozicija taip pat išsiskyrė – ieškovės teigimu, nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d. atsakovas dirbdavo tik po porą valandų per dieną, kitomis valandomis darbe būdavo, bet nedirbdavo, savaitgaliais dirbo tik 2018 m. vasario 24 ir 25 dienomis (savaitgaliais dirbo iš viso 10 valandų iš 35 visų jo dirbtų valandų), 2018 m. kovo mėnesį darbe iš viso nepasirodydavo, nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 20 d. buvo išvykęs iš Danijos; atsakovo teigimu, jis 2018 m. vasario mėnesį dirbo 54 val. darbo dienomis darbo valandomis, 18 val. poilsio dienomis, 8 val. viršvalandžius poilsio dienomis, 2018 m. kovo mėnesį dirbo 197 val. darbo dienomis darbo valandomis, 9 val. poilsio dienomis, 13 val. viršvalandžių, teismo posėdžio metu atsakovas sukonkretino savo paaiškinimus apie dirbą laiką, nurodydamas, kad 2018 m. vasario 21 d. iš Lietuvos išvyko į Daniją ir tą dieną važiavo per Lenkiją, 2018 m. vasario 22 d. važiavo per Vokietiją, 2018 m. vasario 23 d. 00.35 val. atvyko į Daniją ir tą dieną dirbo 5 val., 2018 m. vasario 24 d. dirbo 9 val. 30 min., 2018 m. vasario 25 d. dirbo 9 val., 2018 m. vasario 26 d. dirbo 11 val. 30 min., 2018 m. vasario 27 d. dirbo 11 val. 30 min., 2018 m. vasario 28 d. nedirbo dėl didelio šalčio, dėl kurio buvo užšalęs skiedinys, 2018 m. kovo 1 d. dirbo 12 val., 2018 m. kovo 2 d. dirbo 11 val., 2018 m. kovo 3 d. dirbo 9 val. 30 min., 2018 m. kovo 4 d. nedirbo, 2018 m. kovo 5 d., 6 d., 7 d. dirbo po 11 val. 30 min., 2018 m. kovo 8 d. dirbo 10 val., 2018 m. kovo 9 d. dirbo 4 val., 2018 m. kovo 10 d. išvyko į Lenkiją įmonės vadovo prašymu užsakyti produkcijos, kada grįžo į Daniją nebeprisimena, tačiau grįžęs nebedirbo. Šalys sutiko, kad 2018 m. kovo 21 d. buvo susitikusios ir įformino susitarimą anglų kalba, kuris atsakovui buvo išverstas į rusų kalbą (el. b. t. I, b. l. 18–19), įmonės atstovė advokatė negalėjo paaiškinti, kodėl šalims suprantant lietuvių ir rusų kalbas susitarimas buvo sudarytas anglų kalba.

Pastebėtina tai, kad ieškovės pozicija dėl atsakovo dirbo laiko, teikiama ieškinyje, yra prieštaringa – nors ieškovė ieškinio pradžioje teigia, jog atsakovas nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d. dirbdavo tik po porą valandų per dieną, kitomis valandomis darbe būdavo, bet nedirbdavo, tačiau vėliau ieškinyje nurodo, kad atsakovas savaitgaliais dirbo 2018 m. vasario 24 ir 25 dienomis – iš viso 10 valandų iš 35 dirbtų valandų, taigi, pati paneigia prieš tai savo nurodytą teiginį, jog atsakovas dirbdavo tik po porą valandų per dieną nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad atsakovui nedirbant darbo valandomis įmonė būtų dėl to darbuotojui reiškusi pretenzijas, teismo posėdžio metu įmonės atstovė advokatė patvirtino, kad iš darbuotojo nebuvo prašoma pasiaiškinti, įspėjimas jam skirtas taip pat nebuvo. Kartu pažymėtina tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis pildomas išimtinai darbdavės, darbuotojo sutikimas su jame nurodytų duomenų teisingumu nepatvirtintas (el. b. t. I, b. l. 17, 20), todėl vien tik darbo laiko apskaitos žiniaraštis neįrodo, kad darbuotojas dirbo būtent tomis dienomis ir tomis valandomis kaip kad nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Taigi, ieškovė neįrodė, jog darbuotojas nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d.  dirbo kitaip nei kad buvo sulygta darbo sutartimi, t. y. po 8 val. per dieną ir po 40 val. per savaitę. Kartu pažymėtina tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo su atsiliepimu į bylą pateiktas žurnalas yra pildytas ne jo, o kito darbuotojo, jis jame darė tik tam tikrus papildomus žymėjimus, vadinasi, toks žurnalas neįrodo, kad būtent atsakovas dirbo taip, kaip jame nurodytas darbo pradžios ir pabaigos laikas.

Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. kovo 10 d. jis iš Danijos išvyko į Lenkiją, o kai grįžo darbinių pareigų nebevykdė, duomenų apie darbuotojo atliktą darbą nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 20 d. nėra, taip pat nėra įrodymų, kad darbuotojas įmonės vadovo buvo siųstas į Lenkiją darbinių pareigų vykdymui, priešingai, į bylą pateiktas atsakovo elektroninis susirašinėjimas su įmonės vadovu patvirtina, kad atsakovas, kai išvyko iš Danijos, darbinių pareigų nevykdė, o išvyko į namus – 2018 m. kovo 18 d. elektroniniame laiške įmonės vadovui jis pats nurodo: „<...>pinigus turėjai duoti prieš kelionę į namus <...> sužinojai, kad noriu važiuoti iškart namo, prašei nevažiuoti <...> žmonėms reikia apmokėti antstolius, kol aš Lietuvoje“ (el. b. t. I, b. l. 28–29). Taigi, teismas konstatuoja, kad darbuotojui darbo užmokestis ir dienpinigiai už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 20 d. nepriklauso. Šalys neginčija, kad 2018 m. kovo 21 d. buvo susitikusios Danijoje ir sprendė darbo sutarties nutraukimo, atsikaitymo klausimus, pasirašė susitarimą, todėl už 2018 m. kovo 21 d. darbuotojui priklauso darbo užmokestis ir dienpinigiai.

Byloje nėra įrodymų, kad darbuotojui buvo pavesta dirbti viršvalandinius darbus, vien tai, kad darbuotojas nurodė, jog pradėdavo darbą anksčiau ar baigdavo jį vėliau negali būti pripažinta, jog darbdavė buvo įpareigojusi tokį darbuotoją dirbti viršvalandžius, kaip tai įtvirtina DK 119 straipsnio 2 dalyje, darbuotojas neįrodė dirbtų viršvalandžių.

Pažymėtina, kad šalių sudaryta darbo sutartis, tarp šalių 2018 m. vasario 11 d., 18 d. vykęs elektroninis susirašinėjimas (el. b. t. I, b. l. 30, 100–101) patvirtina, kad darbuotojui Danijoje buvo suteiktas įmonės išnuomotas gyvenamasis plotas, teismo posėdžio metu pats atsakovas sutiko su tuo, kad įmonė gyvenamąjį plotą jam buvo skyrusi, kurį laiką jis jame gyveno, tik teigė, kad jo netenkino skirto gyvenamojo ploto sąlygos, kokybė. Įrodymų, patvirtinančių darbuotojo pretenzijas darbdavei dėl netenkinamų gyvenimo sąlygų, nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad darbuotojas patyrė tam tikras gyvenamojo ploto nuomos ar panašias išlaidas, pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino tokių įrodymų neturintis. Taigi, darbuotojui nepriklauso jo prašomų nakvynės išlaidų kompensavimas iš darbdavės.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad atsakovui už visą jo darbą Danijoje pas ieškovę priklauso: už 2018 m. vasario 21 d. – 198 Eur, kuriuos sudaro 160 Eur (20 Eur × 8 val.) darbo užmokestis + 38 Eur dienpinigiai Lenkijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašas)); už 2018 m. vasario 22 d. – 218 Eur, kuriuos sudaro 160 Eur (20 Eur × 8 val.) darbo užmokestis + 58 Eur dienpinigiai Vokietijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą); už 2018 m. vasario 23 d. – 157 Eur, kuriuos sudaro 100 Eur (20 Eur × 5 val. (pats atsakovas nurodė dirbęs 5 val.)) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą); už 2018 m. vasario 24 d. (šeštadienį) – 377 Eur, kuriuos sudaro 320 Eur (20 Eur × 8 val. × 2 (DK 144 straipsnio 1 dalis)) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą), už 2018 m. vasario 25 d. (sekmadienį) – 377 Eur, kuriuos sudaro 320 Eur (20 Eur × 8 val. × 2 (DK 144 straipsnio 1 dalis)) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą); už 2018 m. vasario 26 d. – 217 Eur, kuriuos sudaro 160 Eur (20 Eur × 8 val.) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą); už 2018 m. vasario 27 d. – 217 Eur, kuriuos sudaro 160 Eur (20 Eur × 8 val.) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą); už 2018 m. vasario 28 d. – 0 Eur, kadangi atsakovas patvirtino tą dieną nedirbęs savo iniciatyva dėl šalčio, taigi, pats atsakovas patvirtino ieškovės poziciją, jog šią dieną darbinių pareigų nevykdė, tuo tarpu darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 186 straipsnio 1 dalis), jeigu darbuotojas savo iniciatyva darbų pagal darbo sutartį neatliko, jam darbo užmokestis ir dienpinigiai už tą dieną nepriklauso, akivaizdu, kad darbo sutarties 1.3 punkto nuostata (el. b. t. I, b. l. 100–101) taikoma tik tais atvejais kai pati darbdavė nusprendžia leisti darbuotojui nedirbti; už 2018 m. kovo 1 d. – 217 Eur, kuriuos sudaro 160 Eur (20 Eur × 8 val.) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą); už 2018 m. kovo 2 d. – 217 Eur, kuriuos sudaro 160 Eur (20 Eur × 8 val.) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą); už 2018 m. kovo 3 d. ir 4 d. (šeštadienis, sekmadienis) – po 0 Eur, kadangi byloje nėra įrodymų apie darbdavės pavedimą dirbti poilsio dieną ir darbuotojo atliktą darbą tomis dienomis; už 2018 m. kovo 5 d. – 217 Eur, kuriuos sudaro 160 Eur (20 Eur × 8 val.) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą); už 2018 m. kovo 6 d. – 217 Eur, kuriuos sudaro 160 Eur (20 Eur × 8 val.) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą); už 2018 m. kovo 7 d. – 217 Eur, kuriuos sudaro 160 Eur (20 Eur × 8 val.) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą); už 2018 m. kovo 8 d. – 217 Eur, kuriuos sudaro 160 Eur (20 Eur × 8 val.) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą); už 2018 m. kovo 9 d. – 137 Eur, kuriuos sudaro 80 Eur (20 Eur × 4 val. (pats atsakovas nurodė dirbęs 4 val.) darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą), nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 20 d. – 0 Eur pagal teismo aukščiau padarytas išvadas dėl savavališko darbuotojo išvykimo į Lietuvą ir darbo funkcijų neatlikimo; už 2018 m. kovo 21 d. – 217 Eur, kuriuos sudaro 160 Eur (20 Eur × 8 val. darbo užmokestis + 57 Eur dienpinigiai Danijoje (pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašą).

Taigi, iš viso darbuotojui už jo darbą pas ieškovę Danijoje priklauso 3 417 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis ir dienpinigiai.

Teismas skaičiuodamas atsakovui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas savo iniciatyva nedirbo 2018 m. vasario 28 d. bei nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 20 d. imtinai, todėl jam priklauso 145,60 Eur (atskaičius mokesčius) ((1,30 d. × 0,7) × 160 Eur) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas

Iš to, kas išdėstyta aukščiau, matyti, kad tiek šalys klaidingai vertina, tiek Darbo ginčų komisija klaidingai nustatė atsakovo draudžiamąsias pajamas. Teismas pripažįsta, kad atsakovo draudžiamosios pajamos 2018 m. vasario mėnesį – 1 815,79 Eur (1 380 Eur atskaičius mokesčius: 21 d. 8 val. × 20 Eur, 22 d. 8 val. × 20 Eur, 23 d. 5 val. × 20 Eur, 24 d. (šeštadienis) (8 val. × 20 Eur) × 2, 25 d. (sekmadienis) (8 val. × 20 Eur) × 2, 26 d. 8 val. × 20 Eur, 27 d. 8 val. × 20 Eur, 28 d. 0 val.); atsakovo draudžiamosios pajamos 2018 m. kovo mėnesį – 1 770,53 Eur (1 345,60 Eur atskaičius mokesčius: 1 d. 8 val. × 20 Eur, 2 d. 8 val. × 20 Eur, 3 d. 0 val., 4 d. 0 val., 5 d. 8 val. × 20 Eur, 6 d. 8 val. × 20 Eur, 7 d. 8 val. × 20 Eur, 8 d. 8 val. × 20 Eur, 9 d. 4 val. × 20 Eur, nuo 10 d. iki 20 d. po 0 val., 21 d. 8 val. × 20 Eur bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas).                          

Pažymėtina, kad DK 93 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Darbo užmokestį teisingai apskaičiuoti ir išmokėti privalo darbdavys. Aukščiau nustatyta, kad už atsakovo darbą pas ieškovę Danijoje atsakovui priklausė 3 417 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis ir dienpinigiai bei 145,60 Eur (atskaičius mokesčius) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš viso – 3 562,60 Eur (atskaičius mokesčius). Į bylą pateikti bankiniai pavedimai patvirtina, kad įmonė (jos vadovas) atsakovui iš viso pervedė 5 566,85 Eur (828 Eur + 805 Eur + 2 033,85 Eur + 1 900 Eur pagal 2018 m. kovo 21 d. susitarimą nutraukiant darbo sutartį) (el. b. t. I, b. l. 82, 139, 140, 141). Atsakovas neginčijo ieškovės atlikto valiutos konvertavimo. Taigi, matyti, jog darbdavė su darbuotoju už jo darbą Danijoje yra tinkamai atsiskaičiusi. Apie darbuotojo su darbdave sudarytus kitokius susitarimus, pagal kuriuos darbuotojui buvo pervedamos lėšos iš įmonės (jos vadovo), į bylą pateikta nėra. Vadinasi, tenkinti darbuotojo reikalavimus ir išieškoti darbuotojui iš įmonės darbo užmokestį už 2018 m. vasario, kovo mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigius, nakvynės išlaidas, netesybas Darbo ginčų komisija pagrindo neturėjo, todėl ginčą nagrinėdama privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka jį šiose dalyse išnagrinėjo netinkamai, tokie darbuotojo reikalavimai atmetami.   

Dėl darbuotojo prašomos priteisti iš įmonės neturtinės žalos pažymėtina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisijos pripažintas faktas apie tarp šalių susiklosčiusius darbo santykius, teismo draudžiamųjų sumų konstatavimas, įvertinus tai, kad pats atsakovas nebuvo pakankamai atsakingas ir sąžiningas darbuotojas – savo iniciatyva tam tikromis dienomis darbo pareigų nevykdė, išvyko į namus, nepagrįstai siekė pasipelnyti įmonės sąskaita kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, yra pakankamas atsakovo pažeistai teisei (dėl nelegalaus darbo) apginti, atsakovo argumentai apie jo patirtą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už atsakovo patirtą skriaudą dirbant nelegaliai, todėl atsakovo reikalavimas priteisti jam 2 000 Eur neturtinę žalą atmetamas, Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos neturėjo, todėl šioje dalyje ginčą išnagrinėjo netinkamai.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti – Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo netinkamai (ieškovės ginčijamose dalyse), todėl teismas nurodo – teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimo dalys, kuriose nurodyta, kad darbuotojo draudžiamųjų pajamų sumos laikotarpiais yra: nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – 2 120 Eur, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 21 d. – 5 096 Eur, nurodyta išieškoti darbuotojui iš įmonės 3 207,20 Eur darbo užmokestį už 2018 m. vasario, kovo mėnesius, 496 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 4 581 Eur dienpinigius bei nakvynės išlaidas, 8 000 Eur netesybas, 2 000 Eur neturtinę žalą, skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl 6 688 Eur, netenka galios, teismas pripažįsta, kad atsakovo draudžiamosios pajamos 2018 m. vasario mėnesį – 1 815,79 Eur, 2018 m. kovo mėnesį – 1 770,53 Eur, darbuotojo reikalavimai dėl darbo užmokesčio už 2018 m. vasario, kovo mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigių, nakvynės išlaidų, netesybų, neturtinės žalos atmetami.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 486 Eur žyminį mokestį, teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi grąžino ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio permoką, todėl ieškovė yra patyrusi 411 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos jos patirtos 411 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismo patirtos 1,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vasneras“ ieškinį tenkinti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriose nurodyta, kad D. P. (D. P.) draudžiamųjų pajamų sumos laikotarpiais yra: nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – 2 120 Eur, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 21 d. – 5 096 Eur, nurodyta išieškoti D. P. (D. P.) iš uždarosios akcinės bendrovės „Vasneras“ 3 207,20 Eur darbo užmokestį už 2018 m. vasario, kovo mėnesius, 496 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 4 581 Eur dienpinigius bei nakvynės išlaidas, 8 000 Eur netesybas, 2 000 Eur neturtinę žalą, skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl 6 688 Eur, laikyti netekusiomis galios.

Teismas pripažįsta D. P. (D. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) draudžiamosiomis pajamomis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vasneras“ (į. k. 303324569) 2018 m. vasario mėnesį – 1 815,79 Eur, 2018 m. kovo mėnesį – 1 770,53 Eur.

D. P. (D. P.) reikalavimus uždarajai akcinei bendrovei „Vasneras“ dėl darbo užmokesčio už 2018 m. vasario, kovo mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigių, nakvynės išlaidų, netesybų, neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vasneras“ (į. k. 303324569) iš atsakovo D. P. (D. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 411 Eur (keturių šimtų vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Ieva Stanislovaitienė