Administracinė byla Nr. ATP-414-282/2014

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01482-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:  39.1; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo R. S. pripažinta kalta ir nubausta:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, R. S. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

R. S. nubausta už tai, kad ji 2014 m. kovo 14 d. 13.30 val. (duomenys neskelbtini),  vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo, dėl ko kliudė ir apgadino kitą stovėjusį automobilį “Toyota Avensis”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio pasišalino, pažeisdama LR Kelių eismo taisykles. Tokiais veiksmais R. S. padarė administracinius teisės apžeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutraukti nesant šio pažeidimo sudėties, o nenutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – panaikinti jai paskirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

Teigia, kad byloje nėra įrodymų ar kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog iš įvykio vietos ji pasišalino tyčia, be to, byloje esantys įrodymai kelia abejonę, ar buvo turto sugadinimą nulėmęs eismo įvykis, nes pareigūnai bei teismas nenustatė, kokio asmens turto sugadinimas buvo padarytas ir, ar buvusią situaciją galima pripažinti eismo įvykiu. Nurodo, kad ji kiekvieną dieną automobiliu vyksta į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir automobilį stato minėto namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme arba automobilį palieka gatvėje, kad nejuto transporto priemonių kontaktų ir iš įvykio vietos nebėgo, tokio tikslo neturėjo. Taip pat nurodo, kad byloje esančios fotonuotraukos nepatvirtina, kad užfiksuoti automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimai buvo padaryti jos automobiliu, kadangi tokiame pat aukštyje, kaip automobiliui „Toyota Avensis“ padaryti apgadinimai, ant jos automobilio apgadinimų nėra, nėra ir jokios atsikišusios detalės. Teigia, kad liudytojai nenurodė tikslios jos transporto priemonės kontakto dalies su kita transporto priemone, todėl mano, kad liudytojų parodymai, jog buvo girdėti plastmasinių detalių lūžiai, yra akivaizdžiai priešingi byloje esantiems parodymams, be to, iš transporto priemonių apžiūros matyti, jog nei viena detalė nėra lūžusi. Tvirtina, kad teismas neanalizavo fotonuotraukų, dėl jų nepasisakė nutarime. Taip pat teigia, kad įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti jos transporto priemonės palikti pėdsakai, todėl kyla abejonės, ar automobilio „Toyota Avensis“, nubrėžimas galėjo būti padarytas jos veiksmais. Pastebi, kad kontaktuojant transporto priemonėms taip, kaip nurodo liudytojai, turėjo įsijungti signalizacija, tačiau tokių aplinkybių liudytojai nenurodė. Dėl to teigia, kad byloje nėra pagrįstų ir neabejotinų duomenų, jog buvusioje situacijoje jos veiksmais būtų sugadintas turtas, dėl to nebuvo padarytas ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Tvirtina, kad nepajutusi transporto priemonių kontakto, ji, nesupratusi galimo pažeidimo (galimo eismo įvykio), nuvažiavo. Mano, kad automobilio „Toyota Avensis“ padarytas nubrėžimas patvirtina, kad ji tikrai galėjo nepajusti galimo kontakto. Nurodo, kad ji yra pensininkė, kiekvieną dieną prižiūri sergančią 85 metų motiną, administracinių nuobaudų neturi, įvykio vietoje buvo blaivi, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jokių motyvų ar priežasčių vengti atsakomybės už galimai padarytą pažeidimą neturėjo ir nesiekė. Teigia, kad teismas formaliai pasisakė apie galimą tyčios turinį jos veiksmuose, tačiau mano, kad iš byloje esančių įrodymu akivaizdu, jog jos veiksmai negali būti vertinti kaip tyčiniai, o labiau kaip neatidumas, nerūpestingumas, sąžiningai suklydusio vairuotojo.

Taip pat apeliantė skunde nurodo, kad ji prižiūri sergančią G. S., kuriai reikalinga kasdienė priežiūra, kad jos (apeliantės) sutuoktinis A. S. yra invalidas ir gauna socialinio draudimo išmokas, ji pati yra pensininkė ir gaunu socialinę išmoką už teiktiną motinai priežiūrą, todėl vairuotojo pažymėjimo turėjimas neatsiejamas nuo jos kasdienybės. Taip pat mano, kad atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes bei į jos padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį ir pasekmes, į jos turtinę padėtį, sveikatos būklę, šeimyninę situaciją, į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę, kad ji niekada nėra padariusi jokio šiurkštaus pažeidimo, yra pakankamai duomenų, kurių visuma gali būti įvertinti kaip išimtiniai, lemiantys švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą ir kad jai pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atimanti galimybę rūpintis ne tik nusenusiu žmogumi, tačiau ir savo šeimos nariais – yra per griežta, neproporcinga ir nesąžininga priemonė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašome netenkinti R. S. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai, ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės. Taip pat mano, kad R. S. padarytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pastebi, kad vairuotojas, pasišalindamas iš eismo įvykio, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

R. S. neigia padariusi eismo įvykį – atsitrenkusi į kitą automobilį ir jį apgadinusi, nes tvirtina nejutusi transporto priemonių kontakto, ir tyčia nepasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Tačiau tokius apeliantės teiginius paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su  tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Byloje nustatyta, kad R. S. vairuodama automobilį, važiuodama atbuline eiga, kliudė stovėjusį nukentėjusiojo M. V. automobilį ir jį apgadinusi – nubrėžusi automobilio „Toyota Avensis“ kairės pusės priekinį bamperį – iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokia išvada padaryta įvertinus pačios R. S. paaiškinimą, jog ji atvažiavusi pas savo motiną automobilį stato (duomenys neskelbtini) namo kieme, kad automobiliu naudojasi ji viena, nukentėjusiojo M. V. parodymus, jog jo kaimynė jį informavo apie tai, kad į kiemą atvažiuojanti moteris savo automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių neprisiminė, nubrėžė jo automobilį ir pabėgo, todėl apžiūrėjęs automobilį ir radęs įbrėžimus, nuvažiavo į policiją ir pranešė apie apgadintą automobilį, kad po kelių savaičių jo žmona pastebėjusi automobilį, jį nufotografavo, parodė nuotrauką kaimynams, mačiusiems įvykį, ir jie patvirtino, kad tai būtent tas pats automobilis (15,43 b. l.), liudytojo R. O. parodymus, jog jis matė, kaip R. S. savo automobiliu atsirėmė į kitą automobilį, stovėjusį kieme, pavažiavo pirmyn ir tada vėl bandė iš naujo parkuotis, girdėjo garsą, panašų į mašinų plastmasinių dalių susilietimą, tačiau apgadinimas nebuvo didelis, mano, kad R. S. negalėjo nepajusti atsirėmimo į kitą automobilį, nes nebūtų pavažiavusi į priekį (13, 48 b. l.), liudytojos R. O. parodymus, jog ji matė kaip R. S. važiuodama atbuline eiga nubrėžė kitą automobilį, t. y. matė kaip pažeidėja iš pirmo karto neįvažiavo į norimą vietą, tik iš antro karto pavyko jai tai padaryti (48–49 b. l.). Be to, automobilių kontaktą patvirtina ir fotonuotraukos (8–9 b. l.), kuriose užfiksuoti abiem automobiliams padaryti apgadinimai tame pačiame aukštyje. Įvertinus šiuos paminėtus įrodymus, akivaizdu, kad nukentėjusiojo M. V. automobilis „Toyota Avensis“ buvo apgadintas R. S. vairuotu automobiliu, jai važiuojant atbuline eiga. Tai, kad įvykio vietoje neužfiksuoti jos automobilio palikti pėdsakai ar nesulaužytos plastmasinės automobilio detalės, nepaneigia, kad eismo įvykio iš viso nebuvo, nes liudytojai R. ir R. O. parodė matę, kaip R. S., važiuodama atbuline eiga, atsirėmė į kitą automobilį, tada pavažiavo į priekį. Taigi, R. S. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Be to, liudytojas R. O. nurodė, kad jis girdėjo garsą, panašų į plastmasinių dalių susilietimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad liudytojas tokį garsą girdėjo sėdėdamas kitame automobilyje, daroma išvada, kad ir apeliantė tokį garsą girdėjo, t. y. juto transporto priemonių kontaktą, nes po to pavažiavo į priekį. Taip pat liudytoja R. O. nurodė, kad po to įvykio R. S. automobilio minėtame namo kieme nematė, kad automobilis buvo pastebėtas praėjus net kelioms savaitėms po įvykio. Šios aplinkybės rodo, kad R. S. suvokė sukėlusi eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET taisykles neteisėtai iš jos pasišalina. Dėl to teismas konstatuoja, kad apeliantė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė veikdama tiesiogine tyčia, todėl pagrįstai skundžiamu nutarimu yra pripažinta kalta padariusi ir šį teisės pažeidimą. Taigi, naikinti skundžiamą nutarimą ir bylą apeliantės atžvilgiu nutraukti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu taikyti jai specialiosios teisės atėmimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimą užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Skundžiamu nutarimu R. S. paskirta minimalaus dydžio nuobauda – 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

Byloje nustatyta R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos matyti, kad R. S. buvo bausta už KET pažeidimus 2006-09-28 (ATPK 124 straipsnio 3 dalis), 2007-05-18 (ATPK 127 straipsnio 2 dalis), 2009-01-19 (ATPK 134 straipsnio 1 dalis), 2009-05-23 (ATPK 1241 straipsnio 6 dalis) ir 2012-03-22 administraciniu nurodymu už kelio Nr. 302 ženklinimo pažeidimą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl laikoma nebausta administracine tvarka. Taip pat apeliantė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji yra pensininkė, jos sutuoktinis A. S. yra neįgalus, gauna netekto darbingumo pensiją, jam diagnozuota II laipsnio R3 sunkios eigos arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiomiopatija (72–78 b. l.), bei dokumentus patvirtinančius, jog jos prižiūrimai G. S. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, specialusis nuolatinės slaugos poreikis, G. S. yra neįgali, jai nustatyta bendrinė ateresklerozė, hipertenzinė nefropatija, lėtinė flemotrombozė, dešinės blauzdos trofinė opa (67–71 b. l.). Taigi, šios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonė apeliantei būtina rūpinantis savo artimaisiais. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad M. V. automobiliui padaryti nežymūs apgadinimai (nubrėžtas kairės pusės priekinis bamperis), kad eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, daroma išvada, kad skundžiamu nutarimu R. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda neatitinka padaryto teisės pažeidimo pavojingumo bei apeliantės asmenybės. Dėl to skundžiamas nutarimas keičiamas, skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikomas ATPK 301 straipsnis ir paskirtos nuobaudos švelninamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimą pakeisti.

Vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. S. paskirtą nuobaudą sušvelninti paskiriant 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šią paskirtą nuobaudą bei pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtą nuobaudą (100 Lt dydžio baudą) subendrinti ir paskirti R. S. galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                      Virginija Žindulienė