Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-794-112/2013
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01681-2012-2)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. liepos 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-253-729/2013 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei atsakovo T. M. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė 2012-10-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 500 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos iki dukrų pilnametystės. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas yra V. ir G. tėvas, prie dukrų išlaikymo atsakovas prisideda, tačiau nepakankamai ir nereguliariai. Ieškovė pažymėjo, kad vaikų poreikiai auga, ieškovės finansinė padėtis yra labai sunki, pragyvena iš gaunamų socialinių pašalpų.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad jis niekada nevengė ir nevengia prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu, kadangi jis neturi pajamų, turi sveikatos sutrikimų, dėl to teko atsisakyti darbo (b. l. 21).
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-01-11 nutartimi ieškinį tenkino iš dalies; nusprendė priteisti iš atsakovo T. M. išlaikymą nepilnametėms dukroms V. M. ir G. M., mokamą po 400 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, išlaikymą priteisiant nuo 2012-12-15 iki kiekvienos dukros pilnametystės; nepilnametėms V. M. ir G. M. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti jų motiną L. M.; priteisti iš atsakovo T. M. 300 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei; sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Nurodė, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad jis dukroms teikė pastovų ir nuolatinį išlaikymą, kadangi pateikti byloje rašteliai patvirtina epizodinį išlaikymo teikimą. Vis dėl to pažymėjo, kad šios atsakovo pastangos išlaikyti savo dukras, net ir nesant teismo sprendimo, rodo, kad jis supranta savo pareigą materialiai padėti ieškovei užauginti jų bendrus vaikus. Teismas nustatė, kad, šalių turtinė padėtis yra apylygė, tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, niekur nedirba, turto, iš kurio būtų galima gauti pajamų, neturi, pripažino, kad dėl sveikatos būklės ir sunkios turtinės padėties atsakovas objektyviai nėra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnametėms dukroms. Įvertini šias aplinkybes ir iš atsakovo priteisė kiekvienos dukters išlaikymui periodiškai (kas mėnesį) mokėtina suma – 400 Lt.
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-01-11 sprendimo dalį dėl išlaikymo sumos dydžio, jame pakeičiant vaikams mokamo išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį sumų dydį, jas sumažinant nuo 400 Lt iki 300 Lt, t. y. sprendimą pakeisti taip: priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms mokamą po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, išlaikymą priteisiant nuo 2012-12-15 iki kiekvienos dukros pilnametystės; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti atsakovui iš ieškovės visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog būdamas pareigingas bei atsakingas tėvas visuomet pagal savo gaunamas pajamas rūpinosi ir rūpinasi dukromis, bendrauja su jomis, taip pat nuperka tiek maisto produktų bei kitų joms reikalingų priemonių. Mano, jog šiuo atveju priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas tik vaikų interesų atžvilgiu, tačiau visiškai neteisingas atsakovo interesų atžvilgiu. Atsakovo nuomone pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai. kad ieškovė pateikė klaidingą mėnesinę išlaidų išlaikymo suvestinę (nurodė, kad už darželį vaikams kas mėnesį mokamas mokestis po 170 Lt), taip pat visiškai neatsižvelgė į tai. kad ieškovė nepateikė nei vieno fakto, kaip pati savarankiškai ieško darbo, siekdama užtikrinti mergaičių gerovę.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog V. M. gimė (duomenys neskelbtini), G. M. gimė (duomenys neskelbtini), jų mama yra ieškovė, tėvas – atsakovas (b. l. 5, 6). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė ir atsakovas šiuo metu nedirba, ieškovė augina vaiką iki trejų metų (b. l. 10, 11). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovei kas mėnesį mokama 630 Lt socialinė pašalpa ir 104 Lt išmoka vaikui (b. l. 7). Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos pažymos matyti, kad ieškovė nuo 2012-08-17 registruota darbo biržoje, atsakovas darbo biržoje registruotas nuo 2012-07-09 (b. l. 18–19). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nei ieškovės, nei atsakovo vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (b. l. 9). Gargždų lopšelio–darželio pažyma patvirtina, kad V. ir G. lanko lopšelį–darželį nuo 2011-09-01 (b. l. 22). Ieškovė pateiktame savo paskaičiavime nurodo, kad ji dukrų išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 945 Lt (b. l. 8). Iš pateiktų medicininių išrašų matyti, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, jam diagnozuotas lokalinis smegenų infarktas (b. l. 28, 29).
Teisėjų kolegija pažymi, jog abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra normalūs, nėra padidinti dėl sveikatos ar kurių nors kitų priežasčių. Vaikų gyvenamoji vieta yra su motina (ieškove), kuri užtikrina vaikui teisę į būstą. Ieškovės ir atsakovo dukros bylos nagrinėjo metu pirmosios instancijos teisme lankė lopšelį–darželį, ieškinio pateikimo metu (2012-10-24) joms buvo atitinkamai 3 ir 4 metai. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dukroms ieškovė išleidžia apie 1 000 Lt. Pabrėžtina, jog apylinkės teismas šią svarbią faktinę aplinkybę nustatė ne iki galo tiksliai. Pirma, ieškovė pateikė duomenis, kad ji dukrų paramai išleidžia 845–945 Lt (b. l. 8, 54), t. y. vidutiniškai apie 900 Lt. Antra, ieškovė nurodo, kad ji leidžia mergaites į lopšelį–darželį, už jo paslaugas sumoka po 170 Lt (b. l. 8, 54). Tačiau iš bylos duomenų manyti, kad šis ieškovės nurodytas mokestis nėra skaičiuojamas (b. l. 23, 24), tą ji pripažino 2013-01-07 teismo posėdžio metu apylinkės teisme (b. l. 55). Pažymėtina, jog tik nuo 2012-09-01 darželiuose įvestas abonementinis mokestis – 40 Lt (vienam vaikui), kurį ieškovė mokėjo (b. l. 23, 24). Taigi vaikų išlaikymui iš viso vidutiniškai per mėnesį preliminariai galėjo būti skiriama mažiau, negu konstatavo apylinkės teismas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Minėtų duomenų visetas pagrindžia ir tai, kad ieškovės pateikti duomenys ne iki galo atitinka tikrovę, tai suponuoja išvadą kritiškai vertinti ir kitus ieškovės pateiktus įrodymus. Pavyzdžiui ieškovė nors ir nurodė, kad dukrų pramogoms išleidžia 100–150 Lt, tačiau kokias pramogas realizuojant dukrų turimus sugebėjimus, pomėgius įvykdė bei kokius renginius skiriant dėmesį poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui aplankė, nepateikė, bei įrodymų apie išlaidas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apibendrindamas išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad nors ieškovė ne iki galo pateikė tikslius duomenis apie vaikams reikalingą išlaikymą, tačiau byloje esantis duomenų visetas leidžia manyti, kad vaikų poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui vidutiniškai išleistina apie 600–800 Lt suma per mėnesį (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Vadinasi iš atsakovo priteistina suma turėtų sudaryti apie 300–400 Lt, tačiau, kaip minėta anksčiau, būtina išlaikyti proporcingumo principą, tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų tėvų turtinės padėties.
Aktualu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, sunkią sveikatos būklę bei jo negalėjimą dirbti bet kokio darbo, ir į tai. kad atsakovas visuomet teikė išlaikymą, nors ir nereguliarų bei nepakankamą, pripažino, kad šiuo metu jis neturi galimybes teikti dukroms išlaikymą 500 Lt kiekvienai periodinėmis išmokomis. Tačiau priimdamas sprendimą teismas manė, kad 400 Lt kiekvienai dukrai teikti išlaikymą atsakovas yra pajėgus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika (dėl minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo), tačiau, kaip pažymėjo kasacinis teismas, ši praktika turi būti pritaikoma, atsižvelgiant į konkrečią šalių situaciją, įvertinat visas aplinkybes, o netaikoma kaip tam tikras šablonas. Kolegija mano, kad tokia apylinkės teismo pozicija neatspindi būtent teisingumo principo, kuris ir sąlygoja, kad teismas turi iš esmės įsigilinti į visas bylos aplinkybes. Teisingumo principo esmė yra ta, kad teismo sprendimas turi būti ne tik teisingas vaikų atžvilgiu, kurio interesais jis priimamas, bet ir turi būti teisingas byloje dalyvaujančių šalių atžvilgiu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas teisingas tik vaikų interesų atžvilgiu, tačiau nevisiškai teisingas atsakovo interesų atžvilgiu. Be to, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pažeidžia jo teisę oriai gyventi, kadangi tokio dydžio sumos sumokėjimas per mėnesį atima iš atsakovo galimybę ne tik būtiniems žmogaus poreikiams tenkinti, tačiau visiškai nebelieka lėšų jo sveikatos užtikrinimui, t. y. medikamentams, procedūroms ir kt. Teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjant bylą būtina įvertinti, ar tokį išlaikymą teikdamas tėvas vėliau galės tenkinti savo gyvybiškai svarbius poreikius, o tuo pačiu ar beturės realią galimybę uždirbti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Nagrinėdamas bylą apylinkės teismas konstatavo, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra apylygė. Abu neturi nekilnojamojo turto, atsakovas retkarčiais uždarbiauja užsienyje, o ieškovė gauna socialines pašalpas bei vaikams skirtas išmokas. Atsakovas, turėdamas itin rimtų sveikatos sutrikimų, randa pavienių darbų, iš kurių pragyvena pats (nesiekia paramos iš valstybės) bei teikia, nors ir nereguliarų, išlaikymą dukroms.
Teisėjų kolegija mano. kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai įvertino atsakovo pateiktus argumentus, būtent, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti naktinio bei sunkaus fizinio darbo, jog kiek galėdamas rūpinasi dukromis ir skiria lėšų už būsto nuomą, kuriame gyvena ieškovė su jo dukrelėmis. Šį nuomojamą būstą atsakovas įrengė bei nupirko baldus taip pat savo lėšomis, ieškovė to nepaneigė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai. kad ieškovė pateikė klaidingą mėnesinę vaikų išlaikymo suvestinę (nurodė, kad už darželį vaikams per mėnesį mokamas mokestis po 170 Lt), taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė nė vieno fakto, kaip pati savarankiškai ieško darbo, siekdama užtikrinti mergaičių gerovę. Manytina. kad jeigu ieškovė jau nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mažametes dukreles leisti į darželį, turėjo realias sąlygas ieškoti darbo ir pateikti tai patvirtinančius duomenis.
Šiuo aspektu svarbu paminėti, jog priimant spendimą CK kontekste (3.159 straipsnis, 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.192 straipsnis), yra įtvirtinta pareiga tėvams užtikrinti savo vaikų tinkamą išlaikymą bei lavinimą, atitinkančių poreikių užtikrinimą, tačiau tai liečia vienoda dalimi tiek ieškovę, tiek atsakovą ir realias jų galimybes bei pastangas.
Teisėjų kolegijos nuomone, priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, kurioje, be kita ko, išdėstyta, kad skiriant išlaikymą turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, kurią įvertinus teismas priteistų išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris nepažeistų atsakovo, kaip tėvo turtinės padėties ir jo dukrų poreikių proporcingumo, t. y. nagrinėjamu atveju apylinkės teismas ne iki galo tinkamai išsiaiškino atsakovo turtinę padėtį bei jo sveikatos stovį, todėl nepagrįstai iš jo priteisė po 400 Lt išlaikymo per mėnesį kiekvienai dukrai. Esant anksčiau nurodytiems argumentams bei duomenų visetui teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į išleidžiamas vidutines išlaidas dukrų išlaikymui bei į šalių turtinę padėtį, proporcingumo principą, tikslinga iš atsakovo priteisti po 300 Lt išlaikymo per mėnesį kiekvienai dukrai, tai nepažeis prioritetinio vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo, užtikrins ne tik minimalių vaikų poreikių patenkinimą (CK 3.198 straipsnio 1 dalis) bei bus adekvatus jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydį, todėl šis apelianto apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas pakeistinas nustatant išlaikymo dydį nepilnametėm dukroms po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti advokatui 500 Lt už apeliacinio skundo surašymą (b. l. 67, 68, 69) neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.9 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Be to, apeliantas teismui pateikė duomenis, jog 2013-02-11 „Swedbank“, AB mokėjimo pavedimu sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka ir nėra ginčo dėl to, jog vaikams būtina ir privalu teikti išlaikymą, taigi jų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingas. Šiuo konkrečiu atveju šalys nesutaria tik dėl išlaikymo vaikams dydžio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, patenkinus skundą, visų apelianto patirtų išlaidų (643 Lt) priteisimas iš ieškovės, atsižvelgiant į jos sunkią materialinę padėtį, žymiai pablogintų ieškovės padėtį. Be kita ko, tai neabejotinai atsilieptų ne tik pačios ieškovės, bet ir vaikų interesams, neatitiktų proporcingumo principo. Atsižvelgdama į tai, kad įstatymas numato galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), taip pat siekdama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą, teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjamu atveju iš ieškovės priteistinos apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos per pusę ir apeliantui priteistina 321,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 93 straipsnio 4 dalis, CPK 98 straipsnis).
Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti priteisiant iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamomis po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai, išlaikymą priteisiant nuo 2012-12-15 iki kiekvienos dukros pilnametystės.
Iš ieškovės L. M. priteisti 321,50 Lt atsakovui T. M. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė
Kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius
Alona Romanovienė