Civilinė byla Nr. e2A-473-943/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00460-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 3.2.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. D., A. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Z. B. V.“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1409-619/2016 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės patikslintą ieškinį minėtiems atsakovams dėl arešto žemės sklypui panaikinimo, leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams pagal priimtą sprendimą bei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo ir atsakovų A. D. ir A. D. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Z. B. V“ priešinius ieškinius ieškovei dėl atsakovams priklausančio atlyginimo už žemės sklypo dalį nustatymo ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (patikslintu ieškiniu) prašydama: 1) nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį – 120 000 Eur; 2) priteisti ieškovei iš atsakovų 67 673,77 Eur proporcingai jų turėtoms žemės sklypo dalims, t. y. iš atsakovų A. D. ir A. D. 60 907,44 Eur, o iš atsakovės UAB „Z.B.V.“ 6 766,33 Eur; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą iš atsakovų 60 907,44 Eur sumą ir atsakovės UAB „Z.B.V.“ 6 766,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė, nei ieškovės prašoma nustatyti vertė, ir viršija šią sumą – išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovės teigimu, atsakovams nuosavybės teise priklausė 1,3000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas ir/ar ginčo sklypas), kurio 0,6481 ha dalis buvo paimta visuomenės poreikiams. Ieškovė nurodė, kad atsakovams priklausęs žemės sklypas pagal detalųjį planą priskirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijai ir kitokia veikla, nei numatyta plane, šioje žemės sklypo dalyje nėra galima vystyti, o po paėmimo visuomenės poreikiams naudojama tik pagal suplanuotą naudojimo tikslą – gatvei tiesti. Sprendžiant dėl tinkamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą būtina atsižvelgti į tai, jog vertinamo žemės sklypo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą (nei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), nebuvo galimas. Be to, ginčo žemės sklypą atsakovai A. ir A. D. įgijo tik 2009 m. gruodžio 29 d., o atsakovė UAB „Z. B. V“ 2010 m. vasario 1 d., t. y. po žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritorijoje. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog atsakovai A. D. ir A. D. 1,3000 ha ploto žemės sklypą, kurio dalis vėliau paimta visuomenės poreikiams, įsigijo už 771,55 Eur (2664 Lt), o atsakovė UAB „Z. B.V“ – už 289,62 Eur (1000 Lt). Ginčo žemės sklypo vertė turi būti nustatyta pagal 2015 m. vasario 12 d. duomenis, įvertinant žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo.
3. Atsakovai A. ir A. D. su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, teismo prašė juos atmesti. Atsakovų įsitikinimu, pirminio ieškinio reikalavimas dėl leidimo ginčo žemės sklypą registruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti nurodytiems tikslams bei areštų panaikinimo, vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis bei šios kategorijos bylų specifika, jau yra teisėtai ir pagrįstai išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi šioje byloje. Atsakovai nurodė, jog remiantis Žemės įstatymo normomis, Žemės tarnybos ir savivaldybės priimtais sprendimais bei įsakymais, iš atsakovų buvo paimtas žemės sklypas visuomenės poreikiams tenkinti ir tų teisės aktų pagrindu buvo išmokėti pinigai. Ieškovė, nenuginčijusi ankstesnių teisės aktų teisėtumo, neturi teisinio pagrindo reikalauti grąžinti jau išmokėtus pinigus.
4. Atsakovė UAB „Z.B.V.“ su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria patenkintas reikalavimas nustatyti 187 673,77 Eur atlyginimo dydį, dalyje, kurioje nebuvo ginčo tarp šalių, įsiteisėjo, o patikslinto ieškinio reikalavimas dalį 187 673,77 Eur atlyginimo grąžinti negali iš naujo būti nagrinėjamas, nes Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įgijusi res judicata galią. Be to, nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą 0,6481 ha žemės sklypui buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre tik 2015 m. sausio 28 d. Taigi, šioje byloje turi būti vertinamos tos 0,6481 ha žemės sklypo savybės, kurias šis sklypas turėjo 2015 m. sausio 28 d.
5. Atsakovai A. ir A. D. pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė visuomenės poreikiams tenkinti paimamo žemės sklypo vertę, nustatyti atsižvelgiant į turto vertintojo D. G. 2015 m. gegužės 18 d. pateiktą „Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą“ ir galutinę žemės sklypo vertę nustatyti – 1 023 000 Eur, priteisti iš ieškovės 5 proc. metinių palūkanų dydžio kompensaciją, skaičiuojamą nuo 1 023 000 Eur sumos, nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis CK 4.93 straipsnio 4 dalimi, nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Turto vertintojas, įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, D. G., ginčo žemės sklypą įvertino 1 023 000 Eur.
6. Ieškovė su atsakovų priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovų pateiktoje turto vertintojo ataskaitoje palyginimui naudojami sandoriai, kurie sudaryti aukštesnėmis kainomis, o lyginamaisiais objektais pasirenkami išimtinai 2007 m. vykę sandoriai.
7. Atsakovė UAB „Z.B.V.“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 15 proc. dydžio piniginę kompensaciją 2010 m. vasario 10 d. nustatytai 13/130 žemės sklypo dalies vertei kompensuoti, t. y. 15 345 Eur, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 13/130 1,3 ha žemės sklypo dalies vertės už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. (1679 diena), t. y. 47 195,95 Eur, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 13/130 0,6481 ha žemės sklypo dalies vertės už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. birželio 16 d. (190 dienų), t. y. 2 662,60 Eur, teismui nustačius mažesnį nei atsakovės prašomas priteisti atlyginimo dydis už 13/130 žemės sklypo dalį (102 300 Eur), priteisti piniginę kompensaciją ir palūkanas proporcingai sumažintus pagal nustatytą žemės sklypo vertę; priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, nuo teismo nustatytos atlyginimo sumos ir ieškovės sumokėto 18 767,38 Eur dydžio atlyginimo skirtumo, už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad paimamo visuomenės poreikiams turto savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo. Nors atsakovei atlyginimas buvo paskaičiuotas dar 2010 m. pagal tuo metu buvusias kainas,  šis atlyginimas nebuvo išmokėtas ilgą laiko tarpą, iki 2015 m. birželio 16 d., todėl spręstina dėl aplinkybių, kurios galėjo paveikti tokios piniginės kompensacijos adekvatumą, nustatymo. Tokios aplinkybės yra žemės ūkio paskirties žemės sklypų pabrangimas ir daugiau nei 5 metus trukęs atsakovės kaip žemės sklypo dalies savininkės teisių suvaržymas, iš kurių daugiau nei 4 metus toks suvaržymas buvo taikomas dvigubai didesnei sklypo daliai, nei reikalinga visuomenės poreikiams.
8. Ieškovė su atsakovės UAB „Z.B.V.“ priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priešieškinio reikalavimai nėra pagrįsti nei teisiniais, nei faktiniais argumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovų priešieškinius atmetė.
10. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl visuomenės poreikiams paimamo 0,6481 ha žemės sklypo vertės, t. y. dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P-52-(1.3) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ nurodytas žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams ir nustatyta, kad nuostolių už šį žemės sklypą pagal 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitas, parengtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus, paėmimą visuomenės poreikiams dydis yra 187 673,77 Eur. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu nustatyta, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. 2015 m. vasario 12 d. (sprendimo paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo metu), žemės sklypo vertė su sąlyga, kad nevertinama šio žemės sklypo alternatyvaus panaudojimo būdai ir paskirties keitimo galimybės, yra 120 000 Eur.
11. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, jog Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas šioje civilinėje byloje, sprendžiant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.
12. Atsakovai negalėjo tikėtis kitokios žemės sklypo naudojimo paskirties nei ją nustato aktualioje teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Atsakovams priklausęs žemės sklypas pagal detalųjį planą priskirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijai ir kitokia veikla, nei numatyta plane, šioje žemės sklypo dalyje nėra galima vystyti ir po paėmimo visuomenės poreikiams procedūros naudojama tik pagal detaliuoju planu suplanuotą tikslą – gatvei tiesti. Atsakovai žemės sklypus įsigijo jau pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taigi, atsakovų įgytam žemės sklypui buvo būdinga individuali savybė, reikšminga nustatant jo vertę.
13. Be to, ginčo žemės sklypui buvo taikomi apribojimai pagal Žemės ūkio paskirties žemės įgijimo laikinąjį įstatymą – teisę keisti pagrindinę tikslinę žemės paskirtį asmenys įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčo žemės paskirtis negalėjo būti keičiama.
14. Siekdamas įvertinti, ar atsakovams yra teisingai atlyginama už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, teismas nustatė, kad atsakovai A. ir A. D. žemės sklypą įgijo pagal 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3664 už 771,55 Eur (2664 Lt), o atsakovė UAB „Z. V. B.“ dalį žemės sklypo įgijo pagal 2010 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GB-674 už 289,62 Eur (1000 Lt). Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas pripažino, jog ieškovė pagrįstai prašo nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą 0,6481 ha žemės sklypą vertę 120 000 Eur pagal byloje atliktą ekspertizę.
15. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog žemės sklypo vertė buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismui šioje byloje priėmus 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, kuri įgijo res judicata galią. Minėta nutartimi ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi, teismas gali nustatyti kitą paimamo žemės sklypo vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį – 120 000 Eur. Atitinkamai teismas tenkino ir išvestinius ieškinio reikalavimus.
16. Atsakovų priešieškinius teismas atmetė nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokia buvo ginčo žemės sklypo vertė iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, t. y. iki 2015 m. sausio 28 d. Atsakovų A. ir A. D. reikalaujama nustatyto turto vertė – 1 023 000 Eur, buvo nustatyta 2010 m. gegužės 18 d. duomenimis. Atsakovės UAB „Z. B. V.“ reikalavimai priteisti kompensaciją nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl teismas juos atmetė.  

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Atsakovai A. D. ir A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, nevertindamas ir nemotyvuodamas visų byloje surinktų įrodymų, nepagrįstai sprendime vadovavosi išimtinai tik 2016 m. gegužės 9 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu. Ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra neišsamus ir prieštaringas. Ekspertizės akte lyginamieji objektai parinkti netinkamai ir neargumentuotai. Be to, ekspertas vadovavosi neakredituotais vertinimo metodais, ekspertizės akte nenurodyti apžiūroje dalyvavę asmenys, nepateiktas apžiūros aktas.
2. Teismas nukrypo nuo kitų kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo suformuotų reikšmingų kriterijų.
3. Teismas netinkamai vertino visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo įsigijimo aplinkybes ir kainą. Be to, teismas nevertino kainų pokyčių, taip pat žemės sklypo paskirties iš žemės ūkio į kitą keitimo galimybių.
4. Teismas neanalizavo apeliantų patirtų nuostolių dėl nepagrįstai ilgai užsitęsusios žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
18. Atsakovė UAB „Z. B. V.“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o apeliantės priešieškinio reikalavimus tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas viršijo kompetencijos ribas ir netinkamai aiškino Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalies nuostatą, nurodydamas, kad teismas gali nustatyti mažesnę žemės sklypo, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, vertę, todėl nepagrįstai įpareigojo atsakovę grąžinti 6 766,33 Eur ieškovei.
2. Suteikdamas ekspertizės aktui oficialaus įrodymo statusą ir nevertindamas atsakovų įrodymų dėl ekspertizės akto nepagrįstumo, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o tai nulėmė netinkamą žemės sklypo vertės nustatymą. Kadangi ekspertizės aktas atmestinas, apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis netiesioginiais įrodymais, pagal kuriuos žemės sklypo vertė 2015 m. vasario 12 d. buvo ne mažesnė nei 1 023 000 Eur.
3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei nuo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dienos kompensacija nėra ilgai išmokama, privalo būti pinigine išraiška įvertintos aplinkybės, mažinančios piniginės kompensacijos adekvatumą – infliacija, turto suvaržymai ir apribojimai. Ieškovė nepagrįstai ilgai (5 metus) buvo suvaržiusi atsakovų teisę disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypą, todėl apeliantei turi būti kompensuotos neigiamos suvaržymų pasekmės, priteisiant 5 proc. metines palūkanas kartu su kompensacija už žemės sklypo vertę.
4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki žymos 64,18 a. žemės sklypui įregistravimo nekilnojamojo turto registre 2015 m. sausio 28 d. žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis galėjo būti pakeista ne tik į infrastruktūros ir susisiekimo sistemos teritorijos, bet ir komercinės teritorijos.
19. Atsakovai A. D. ir A. D. atsiliepime į atsakovės UAB „Z. B. V.“ apeliacinį skundą nurodė su šiuo skundu iš esmės sutinkantys ir jį palaikantys.

20. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovų skundus teismo prašė skundus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas, nustatydamas mažesnį atlyginimo dydį nei Nacionalinės žemės tarnybos vadovo 2015 m. vasario12 d. sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, viršijo kompetencijos ribas. Kilus ginčui, atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustato teismas galutiniu sprendimu, išnagrinėjęs ginčą iš esmės.
2. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir motyvai nepaneigia ekspertizės akto išvados pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei atsakovų motyvus, rėmėsi ekspertizės aktu. Be to, apeliantai neginčijo ekspertizės akto, neprašė pirmosios instancijos teismo skirti pakartotinę ekspertizę. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas šioje byloje turi vadovautis netiesioginiais įrodymais.
3. Atsakovės prašymas priteisti 5 proc. metinių palūkanų dydžio kompensaciją nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė. Tokios kompensacijos nenumato žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojantys teisės aktai, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų patyrusi atitinkamus nuostolius.
4. Teismas pagrįstai vertino visus bylos esančius įrodymus ir duomenis bei pagrįstai pasisakė dėl atsakovų lūkesčių ir žemės sklypo paskirties keitimo galimybių. Teismas tinkamai konstatavo, jog atlyginimo vertė nustatytina pagal iki atitinkamos žymos buvusią žemės sklypo vertę, t. y. žemės ūkio. Atsakovai ginčo žemės sklypą įgijo po pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritorijoje.
5. Apeliantai A. ir A. D. apeliaciniame skunde nurodo visiškai naujas aplinkybes, susijusias su ginčo sklypo įsigijimo kaina, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo, ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

22. Apeliantė UAB „Z. B. V.“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus, t. y. 2016 m. gruodžio 15 d. jai priklausančios 13/130 dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įrodinėjama ginčo žemės sklypo vertė. Apeliantai A. ir A. D. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3661, UAB „Informacijos ir investicijų centras“ 2009 m. gruodžio 29 d. preliminarią išvadą apie turto vertę Nr. DG091229, UAB „Inreal“ 2008 m. lapkričio 5 ir 6 d. preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymas Nr. 08/11-2020 ir Nr. 08/11-2019, taip pat kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2016 m. rugsėjo 30 d. pažymą apie suteiktas paskolas.
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai taip pat turi atitikti sąsajumo kriterijų, įtvirtintą CPK 180 straipsnyje. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų (2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties, preliminarių išvadų dėl turto rinkos vertės), šie dokumentai sudaryti dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pradžios, todėl galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti teismui pateikti nauji įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku ir nepagrindžia jokių apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos tinkamam išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Kadangi CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia visų papildomų įrodymų prie bylos medžiagos neprijungti ir jų nevertinti.
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovų apeliaciniais skundais, jų motyvais, civilinės bylos medžiaga ir joje esančiais įrodymais, nurodo, jog ginčo ribas šioje byloje apibrėžia tinkamo atlyginimo (kompensacijos) už visuomenės poreikiams paimtą 0,6481 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatymas. Byloje neginčijama, kad žemės sklypas turėjo/galėjo būti paimtas visuomenės poreikiams, taip pat tokio žemės sklypo vertės nustatymo momentas – visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 12 d. priėmė įsakymą Nr. lP-52-(1.3.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“, kuriuo nutarta paimti 0,6481 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini); nustatyta žemės sklypo bendra vertė – 187 673,77 Eur (Įsakymo 1, 2.1.1 ir 2.2.1 p.) visuomenės poreikiams, vadovaujantis 2010 m. vasario 10 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. turto vertinimo ataskaita, todėl byloje svarbu nustatyti, kokia buvo sklypo vertė iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo.

Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo kriterijų ir dydžio

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Ši nuostata pakartota bei detalizuota kituose įstatymuose. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka; daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina.
26. Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs tokias ir nagrinėjamai bylai aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr. 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71243/01 § 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), pareiškimo Nr. 36813/97, § 93). Atvejai, kai eksproprijuojamo turto vertė ir ieškovams paskirta kompensacija yra „išimtinai neproporcingi", gali būti pateisinti tik esant išimtinėms aplinkybėms (žr. 2017 m. liepos 11 d. sprendimą byloje Šidlauskas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 51755/10, § 43). EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais,  tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. 2002 m. lapkričio 28 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Former King of Greece ir kiti prieš Graikiją (teisingas atlyginimas), pareiškimo Nr. 25701/94, § 78; mutatis mutandis, 1999 m. kovo 25 d.  Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Papachelas prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 31423/96, § 48; 2003 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieš Graikiją, no. 55794/00, § 26).  Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl toliau nagrinėjamoje byloje nurodomų priežasčių, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paimamo visuomenės poreikiams atsakovų žemės sklypo vertę ir atsakovams priklausantį atlyginimą, iš esmės laikėsi kasacinio teismo suformuluotų tokio atlyginimo nustatymo taisyklių, todėl atmetamas apeliantų A. ir A. D. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose suformuotų teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo kriterijų.
29. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“.
30. Byloje nustatyta, jog pagal 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitas, parengtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L., nuostolių už ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis sudaro 187 673,77 Eur. Teismo paskirtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu nustatyta, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. 2015 m. vasario 12 d. (sprendimo paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo metu), žemės sklypo vertė su sąlyga, kad nevertinama šio žemės sklypo alternatyvaus panaudojimo būdai ir paskirties keitimo galimybės, yra 120 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą vertę vadovavosi teismo ekspertizės aktu nustatyta ginčo žemės sklypo verte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimus šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Šiame kontekste, atmesdama apeliacinių skundų argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu bei tik vieno įrodymo byloje vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio, buvo įvertintas byloje esančių įrodymų visetas ir atsižvelgta į kitas nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas analizavo ginčo teritorijoje galiojantį detalųjį planą ir nustatė, kad atsakovams priklausęs žemės sklypas pagal minėtą planą priskirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijai ir kitokia veikla, nei numatyta detaliajame plane, šioje žemės sklypo dalyje nėra galima vystyti, o po paėmimo visuomenės poreikiams gali būti naudojama tik greitojo eismo gatvei tiesti. Būtent dėl galiojusio teisinio reglamentavimo pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų argumentus, jog jie tikėjosi pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir tokiu būdu padidinti įsigytos žemės vertę. Be to, teismas pagrįstai akcentavo, jog atsakovai žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 2009 m. gruodžio 29 d. ir 2010 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimis, t. y. jau po to, kai buvo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai ir pradėtos žemės Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritorijoje paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovai, įsigydami didelį žemės sklypą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, būdami atsakingi ir veikdami bona fide (liet. sąžiningai), turėjo pasidomėti teritorijų planais ir sklypui taikomais ribojimais. Aplinkybė, jog žemės sklypui taikomi ribojimai, susiję su jo tikslinės paskirties keitimu, vertinama kaip individuali sklypo savybė, tiesiogiai lemianti tokio sklypo rinkos vertę. Dar daugiau, visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas privalo būti vertinamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neatsižvelgiant į teritorijų planavimo ar plėtros dokumentuose, koncepcijose, planuose ar kituose dokumentuose nustatytas ar jų nulemtas vertinamo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio keitimo galimybes (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 17.5 punktas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantei priklausančio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo žemės ūkio ir ji nebuvo pakeista iki šio sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios. Be to, iš ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, jog apeliantams pasirašant šias sutartis buvo išaiškintos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos, pagal kurias teisė keisti pagrindinę tikslinę įsigytos žemės naudojimo paskirtį įgyjama ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Spręsdamas dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės ir siekdamas, kad atsakovai nepatirtų nepagrįstų nuosavybės teisių apribojimų vykdant žemės sklypo nusavinimo procedūras, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir tai, jog atsakovai A. ir A. D. žemės sklypą įsigijo už 771,55 Eur (2664 Lt), o atsakovė UAB „Z. B. V.“ už – 289,62 Eur (1000 Lt).
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš atsakovų A. ir A. D. kartu su priešieškiniu pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. DGR150508, atliktos atsakovo A. D. užsakymu, matyti, jog turto vertės nustatymo data nurodyta 2010 m. gegužės 18 d., o tai prieštarauja minėtai kasacinio teismo praktikai, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, nagrinėjamos bylos atveju sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas 2015 m. vasario 12 d., o žyma Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atlikta 2015 m. sausio 28 d. Dėl nurodytos priežasties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, pagal kurį žemės sklypo rinkos vertė nustatyta ginčui aktualiu laikotarpiu, bei atmetė apeliantų priešieškinio reikalavimą nustatyti, jog ginčo žemės sklypo vertė – 1 023 000 Eur.
33. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu, o pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantai A. ir A. D. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė abejonių, susijusių su teismo ekspertizės akto neteisėtumu bei neatitiktimi teisės aktų keliamiems reikalavimams, t. y. nesilaikė proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principų (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), pagal kuriuos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vis dėlto pažymėtina, jog teisėjų kolegija, analizuodama skundo argumentus dėl ginčo esmės, nenustatė aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones dėl ekspertizės akto teisėtumo, todėl neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo turto vertės, taigi ir nustatytu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžiu. Šiame kontekste akcentuotina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantams nebuvo užkirstas kelias ginčyti ekspertizės akto išvadas, prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, ar prašyti teismo, kad ekspertizę atlikęs ekspertas būtų apklaustas teismo posėdyje, pateikęs ekspertizės akto išaiškinimus. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atlyginimo už ginčo sklypą dydžio.
35. Apeliantė UAB „Z. B. V“. skunde kvestionuoja teismo kompetencijos ribas, nurodydama, jog teismas negali nustatyti mažesnės žemės sklypo vertės, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams. Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Taigi, pagal įstatymo nuostatas, teismui nustačius kitą paimamo žemės sklypo vertę, negu buvo nustatyta valstybinės institucijos įsakyme, šis įsakymas papildomai nekeičiamas, paimamo žemės sklypo vertė laikoma galutinai nustatyta teismo sprendimu. Todėl atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, negalėjo nustatyti, jog paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo vertė yra 120 000 Eur, o ne 187 673,77 Eur kaip tai numatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 2 d. įsakyme Nr. 1P-52-(1.3.). Šiame kontekste atmestini ir skundų argumentai, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. ir 2015 m. birželio 1 d. tarpinėmis nutartimis šioje byloje ne dėl ginčo esmės nustatyta ginčo žemės sklypo vertė – 187 673,77 Eur, įgijo res judicata (liet. galutinio sprendimo) galią. Teisėjų kolegija išaiškina, kad po minėtų nutarčių įsiteisėjimo apeliantai tapo pinigų sumos, kurią ieškovė (žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija) pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininkais ir įgijo teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti (Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalis). Tačiau priėmęs tokią nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės ir nėra įstatymo ribojamas pagal visus byloje esančius įrodymus nustatyti mažesnę atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo sumą, nei buvo konstatuota tarpinėje nutartyje leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis). Kitaip tariant, teismas nėra saistomas Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos žemės vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent apeliantai, nesudarydami sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, bei tokiu būdu siekdami, jog teismo sprendimu būtų nustatyta didesnė, nei ieškovės siūloma atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, suma, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką – tikimybę, jog teismo sprendimu bus nustatyta atsakovų netenkinanti kompensacijos suma, o ieškovės permokėta kompensacijos suma priteista iš apeliantų. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas ir sudaro galimybes paimamo visuomenės reikmėms žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017).

Dėl apeliantų teisės į kompensaciją

36. EŽTT savo praktikoje yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, jog Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr. Broniowski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 31443/96, § 182; Vistiņš ir Perepjolkins v. Latviją, § 112), tačiau visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais.
37. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovams nustatytas kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra pagrįstas ir pripažintinas teisingu atlyginimu, todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstais apeliantų argumentus, jog jiems turi būti priteisiama papildoma piniginė kompensacija – 15 proc. dydžio žemės sklypų kainų pabrangimas per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 10 d., t. y. laiko, kai buvo nustatytas piniginės kompensacijos dydis iki tokios kompensacijos išmokėjimo, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo žemės sklypo vertės, kadangi buvo suvaržytos savininkų teisės disponuoti žemės sklypu ir jį valdyti. Pažymėtina, jog teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, o ne teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Būtent dėl aukščiau konstatuoto visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo momento bei teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio, teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus, jog apeliantams turi būti atlyginamas kainų pokytis, susidaręs per 5 metų laikotarpį, t. y. nuo pirminio žemės sklypo rinkos vertės nustatymo iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams atlyginimo dienos. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog nustatyta ginčo žemės sklypo rinkos vertė nėra pakankama analogiškam žemės sklypui įsigyti, o jos teiginiai apie analogiškų žemės sklypų pabrangimą 15 proc. per 5 metų laikotarpį yra tik deklaratyvūs. Apeliantės reikalaujamos kompensacijos priteisimas nagrinėjamu atveju sudarytų sąlygas atsakovams nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, pažeistų viešąjį interesą, nukryptų tiek nuo nacionalinių, tiek nuo tarptautinių teismų praktikoje formuojamų teisingo atlyginimo už nusavintą žemę principų ir tendencijų.
38. Apeliantės reikalavimas priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo žemės sklypo vertės, atlyginančius jos turtinius praradimus, susijusius su ribojimais disponuoti ir valdyti ginčo žemės sklypą, nepagrįstas įrodymais. Apeliantė neįvardija ir neįrodinėja konkrečių nuostolių, kilusių pradėjus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog jau įsigydami žemės sklypą atsakovai buvo informuoti apie ribojimus žemės sklypui, numatytus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme, t. y. teisę keisti pagrindinę tikslinę šios žemės paskirtį jie įgis praėjus ne anksčiau kaip 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Kitaip tariant, atsakovai žinojo, jog žemės sklypu galės naudotis tik pagal pagrindinę tikslinę jo paskirtį – žemės ūkio. Be to, atsakovai nepagrįstai nurodo, jog nuo 2010 m. gegužės 4 d. negalėjo naudotis žemės sklypu. Iki Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties šioje byloje priėmimo, kurios pagrindu ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas valstybės vardu, atsakovai turėjo teisę naudotis žemės sklypu pagal tikslinę jo paskirtį ir gauti iš to naudą. Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą bei atsižvelgdama į civiliniame procese vyraujantį rungimosi principą, nustatantį, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovai neįrodė patyrę turtinius praradimus dėl ieškovės nepagrįsto delsimo, vykdant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
39. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės UAB „Z. B. V.“ cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, teisė į papildomą 5 proc. metinių palūkanų kompensaciją pripažinta susiklosčius išskirtinėms faktinėms aplinkybėms dėl pernelyg ilgai užsitęsusio teismo proceso, kurio trukmę didžiąja dalimi nulėmė tai, jog institucija, priėmusi sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, nebuvo reikiamai rūpestinga ir atidi, todėl šiuo aspektu nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, o apeliantės cituojama byla nelaikytina precedentine.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, taikomų sprendžiant klausimą dėl tinkamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovų apeliacinius skundus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Ieškovė nurodė patyrusi 126,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovų A. ir A. D. atžvilgiu, todėl šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš nurodytų atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atmetus visų atsakovų apeliacinius skundus, atitinkamai netenkinami ir jų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u ta r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei (j. a. k. 111109233) iš atsakovų A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 63,30 Eur (šešiasdešimt tris eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                      Artūras Driukas

                                                                      Gintaras Pečiulis

                                                                      Egidija Tamošiūnienė