Baudžiamoji byla Nr. 2K-552/2012

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00099-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.26.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. (M. G.), nuteistųjų A. A. (A. A.), S. S. (S. S.) ir T. Š. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, nuteistojo G. L. (G. L.) gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij), nuteistojo S. A. ir jo gynėjo advokato Daliaus Poviliaus bei nuteistojo S. Ž. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžių.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 283 straipsnio 2 dalį nuteisti:

M. G. laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams trims mėnesiams, įpareigojant M. G. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo;

A. A. laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams vienam mėnesiui, įpareigojant A. A. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos;

S. S. laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams vienam mėnesiui, įpareigojant S. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos;

T. Š. laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams trims mėnesiams, įpareigojant T. Š. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos;

G. L. laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams vienam mėnesiui, įpareigojant G. L. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo;

S. A. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant S. A. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo;

S. Ž. laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams vienam mėnesiui, įpareigojant S. Ž. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Iš nuteistųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., A. P., L. I., S. A., M. G., A. L., V. L. solidariai turtinei žalai atlyginti priteista: 227 842,96 Lt Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (toliau – Seimo kanceliarija), 16 827,78 Lt Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST), 3598,60 Lt Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Vilniaus apskrities VPK), 5351,43 Lt BĮ UAB „Mondlo“, 16 696,20 Lt UAB „Ranga IV Investicijos“.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nuosprendis, be kita ko, pakeistas:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta pripažinta įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybė – nuteistajam G. L. inkriminuoti veiksmai, kad jis ,,įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais“; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas teiginys, kad „liudytojas J. S. U. teisme parodė, jog nuteistasis G. L. 2009 m. sasusio 16 d. prie Seimo agitavo žmones imtis veiksmų, juos provokavo, mėtė į pareigūnus įvairius daiktus“;

patikslinta aprašomoji nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems D. S., T. Š., A. D., A. A. ir S. Ž. inkriminuotos veikos padarymo laiko nustatant, kad šie jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė: D. S. ir T. Š. tarp 13.00–14.00 val., A. D. tarp 13.00–14.30 val., A. A. ir S. Ž. tarp 12.15–14.30 val.;

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe;

panaikinta nuosprendžio dalis dėl 227 842,96 Lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų Č. D. ir A. D. Seimo kanceliarijai ir civilinis ieškinys dėl šios dalies nurodytiems nuteistiesiems atmestas;

pakeista nuosprendžio dalis dėl VST civilinio ieškinio:

panaikinta nuosprendžio dalis dėl 16 827,78 Lt solidaraus priteisimo iš nuteistojo A. D. VST ir civilinis ieškinys dėl šios dalies A. D. atmestas;

priteista iš nuteistųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., S. S., S. Ž., L. I., S. A., M. G., A. L., A. A., T. V., A. P. ir V. L. solidariai 12 327,76 Lt VST nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl apsaugos priemonių sugadinimo atlyginti; priteista iš nuteistųjų R. V., E. Š., A. D., Č. B., V. K., S. S., S. A., M. G., A. L., A. A., S. Ž., A. A., T. V., A. P. ir V. L. solidariai 4500,02 Lt VST nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl sugadintų automobilių „VW LT-46“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginti. Dėl kitų nuteistųjų – D. S., T. Š., G. L., T. Č., K. L., T. Č., Č. D., A. A., S. S., L. I., J. Š. ir E. Ž. – ši VST civilinio ieškinio dalis atmesta;

pakeista nuosprendžio dalis dėl Vilniaus apskrities VPK civilinio ieškinio:

priteista iš nuteistojo A. D. 90,32 Lt Vilniaus apskrities VPK nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl išdaužto automobilio „Santana PS 10“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių lango stiklo atlyginti; priteista iš nuteistųjų R. V., G. L., E. Š., Č. D., Č. B., V. K., S. S., S. A., M. G., A. L., A. A., S. Ž., T. Č., K. L., T. Č., A. A., T. V., A. P. ir V. L. solidariai 2805,88 Lt Vilniaus apskrities VPK nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl sugadintų automobilių „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „F. D.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Santana PS 10“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių stiklų atlyginti. Dėl kitų nuteistųjų – D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., A. D., E. Ž. ir A. D. – ši Vilniaus apskrities VPK civilinio ieškinio dalis atmesta;

Vilniaus apskrities VPK civilinis ieškinys dėl 702,40 Lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų D. S., T. Š., R. V., G. L., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., S. S., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., S. Ž., L. I., S. A., M. G., A. L., A. A., T. V., A. P. ir V. L. dėl automobilio „Mitsubishi L200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo atmestas;

panaikinta nuosprendžio dalis dėl 5351,43 Lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų A. D., D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., E. Ž. BĮ UAB „Mondlo“ ir ši civilinio ieškinio dalis šiems nuteistiesiems atmesta;

panaikinta nuosprendžio dalis dėl 16 696,20 Lt solidaraus priteisimo iš nuteistųjų A. D., D. S., T. Š., A. A., S. S., L. I., J. Š., E. Ž., Č. D., G. L., T. Č., K. L. ir T. Č. UAB „Ranga IV Investicijos“ ir ši civilinio ieškinio dalis šiems nuteistiesiems atmesta;

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteisti D. S., R. V., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., A. A., T. V., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D., S. S., A. P., L. I., A. L. ir V. L., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

n u s t a t ė :

T. Š., G. L., A. A., S. S., S. Ž., S. A. ir M. G. nuteisti už dalyvavimą riaušėse 2009 m. sausio 16 d., nuo 12.15 iki 18.00 val., Vilniuje, prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų (toliau – Seimas), esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A. Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje su kitais nuteistaisiais – A. L., L. I., A. A., Č. D., Č. B., T. Č., V. K., A. D. (jo veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį), S. S., E. Š., A. D., T. Č., K. L., J. Š., E. Ž., R. V., D. S., A. A., T. V., A. P., V. L., asmeniu, dėl kurio byla išskirta, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Visi veikdami bendrininkų grupe viešai smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, padarydami jiems fizinę ir moralinę žalą. VST pareigūnams S. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (kraujosruvą dešinės akies vokuose bei akies odenoje su muštine žaizda apatiniame voke) mestu į veidą akmeniu, V. M. sukėlė fizinį skausmą mestu į koją kietu daiktu ir neaiškios kilmės į pareigūnus mestais dujiniais užtaisais, A. V. sukėlė fizinį skausmą mestu į ranką kietu daiktu, A. J. sukėlė fizinį skausmą mestu į ranką kietu daiktu ir neaiškios kilmės į pareigūnus mestais dujiniais užtaisais, Ž. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje) mestu į veidą kietu daiktu, S. R. sukėlė fizinį skausmą mestu į koją akmeniu, A. K. sukėlė fizinį skausmą mestu į ausį akmeniu, E. S. sukėlė fizinį skausmą mestu į veidą pagaliu, G. K. sukėlė fizinį skausmą mestais į veidą, petį kietais daiktais; Vilniaus apskrities VPK 1-ojo policijos komisariato tyrėjui A. Ž. sukėlė fizinį skausmą mestais į pakaušį ledo gabalais ir smūgiais į nugarą, A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (muštinę žaizdą pakaušyje) mestu į galvą kietu daiktu; taip pat apgadino G. D. vairuojamą automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė 228 342,96 Lt turtinę žalą Seimo kanceliarijai dėl to, kad išdaužė 42 Seimo rūmų langų stiklo paketus; padarė VST 16 827,78 Lt turtinę žalą dėl to, kad: apgadino 3 tarnybinius automobilius, t. y. išdaužė automobilio „VW LT-46“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durų stiklą (589,05 Lt žala), apgadino automobilio „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės stogo šoną ir kairės pusės šoninį veidrodį (1867,76 Lt žala), išdaužė automobilio „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės slankiojančių durų stiklą (2043,21 Lt žala), sudaužė 7 antiriaušinius skydus BOBU 3P (5586 Lt žala), vieną skaidrų skydą PŠ 04 (767 Lt žala), vieną apsauginį šalmą su antveidžiu mod.5001 (475,54 Lt žala); padarė 2805,88 Lt turtinę žalą Vilniaus apskrities VPK dėl to, kad: išdaužė Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą (1705,89 Lt žala), Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos automobilių „Santana PS 10“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą ir dešinės galinių durelių stiklą (740,32 Lt žala) ir „VW Vento“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės žibintą ir priešrūkinio žibinto imitaciją, Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus automobilio „F. D.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą (449,99 Lt žala); padarė 11 601,77 Lt turtinę žalą UAB „Swedbank autoparko valdymas“ dėl to, kad išdaužė automobilio „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, galinių dešinės pusės durų stiklą, veidrodžius, žibintą, sugadino galinį dešinės pusės sparną, galinių dešinės pusės durų rankeną su dangteliu, galinės kairės bei dešinės pusės duris, galinį bamperį, galinį dešinės pusės statramstį; padarė 5351,43 Lt turtinę žalą BĮ UAB „Mondlo“, nes išdaužė kavinės, esančios Gynėjų g./Gedimino pr. 2/49A, 2 langų stiklo paketus, pažeidė priklijuotus ant stiklo lipdukus; padarė 16 696,20 Lt turtinę žalą UAB „Ranga IV Investicijos“, nes išdaužė baro ,,L. L.“, esančio Gynėjų g. 14, lango stiklo paketą; padarė 190 Lt turtinę žalą G. P., nes nulaužė jos automobilio „M. X. 6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlį.

M. G. riaušių metu, nuo 14.00 iki 17.00 val., smurtavo ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos, t. y. šalia Seimo, Nepriklausomybės aikštėje ir prie Gedimino pr. ir A. G. g. sankryžos, šalia Žvėryno tilto, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, pasipriešino policijos bei VST pareigūnams: nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti vykdomus neteisėtus veiksmus, vartojo necenzūrinius žodžius prieš pareigūnus bei panaudojo prieš juos fizinį smurtą – mėtė akmenis, sniego gniūžtes, ledo gabalus, stiklinį butelį;

A. A. riaušių metu, nuo 12.40 iki 13.40 val., smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos, prie Seimo mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, kiaušinius bei kitus daiktus į Seimo II rūmų langus;

S. S. riaušių metu, nuo 12.40 iki 13.40 val., smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos, prie Seimo mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, kiaušinius bei kitus daiktus į Seimo II rūmų langus;

T. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, riaušių metu, nuo 13.00 iki 14.00 val., smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST bei policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos, šalia Seimo rūmų vartojo necenzūrinius žodžius, mėtė akmenis, sniego gniūžtes, kiaušinius, kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, spardė šiukšlių konteinerį, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus necenzūriniais žodžiais;

G. L. riaušių metu, nuo 12.15 iki 18.00 val., šalia Seimo rūmų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius, dalijo riaušių dalyviams kiaušinius, mėtė akmenis, kiaušinius, sniego gniūžtes į policijos ir VST pareigūnus bei A. G. ir Gedimino pr. sankryžoje rankomis ir kojomis suduodamas į automobilį “Toyota Avensis” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį sugadino;

S. A. riaušių metu, nuo 12.40 iki 18.00 val., smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos, būdamas prie Seimo, mėtė ledo gabalus, sniego gniūžtes, akmenis į Seimo rūmų langus ir išdaužė Seimo I rūmų langą;

S. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, riaušių metu, nuo 12.15 iki 14.30 val., smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos, būdamas šalia Seimo, pats mėtė ledo gabalus bei akmenis į Seimo pastatą, veržėsi į Seimą, kurstė bei ragino tai daryti kitus asmenis.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius panaikinti ir jį išteisinti, civilinius ieškinius atmesti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų, neteisingai išsprendė žalos atlyginimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kasatorius tvirtina esąs nekaltas, bylos duomenys nepatvirtina, kad jis dalyvavo riaušėse, mėtė daiktus į Seimo langus, veržėsi į Seimo rūmus, mėtė dujinius užtaisus, blokavo transporto eismą ar trikdė institucijų darbą. Be to, jis neturėjo nei tikslo, nei noro dalyvauti riaušėse, į mitingą atvyko tam, kad teisėtu būdu išreikštų savo nuomonę dėl Lietuvoje susiklosčiusios situacijos. Kasatorius nurodo, kad prie Seimo atvyko tuo metu, kai neramumai jau vyko, todėl niekaip negalėjo išprovokuoti žmonių sambūrio, niekas ir nepatvirtino, kad jis ką nors agitavo, be to, visą laiką laikėsi atokiau nuo žmonių minios ir net nebuvo prisiartinęs prie Seimo pastato. Kasatorius pripažįsta, kad metė porą sniego gniūžčių pareigūnų link, bet tik po to, kai du kartus buvo pašautas. Vaizdo medžiagoje aiškiai matyti, kad butelis, kurį jis išmetė (kad ko nors nesužalotų), atsitrenkė į sieną, pataikyti į pareigūnus neturėjo tikslo. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis savo veiksmais būtų padaręs kokią žalą. Kasatorius tvirtina, kad nesipriešino pareigūnams, nenaudojo prieš juos fizinio smurto, negrasino jį panaudoti. Pareigūnų reikalavimų nevykdymas, nenaudojant fizinio ar psichinio smurto, nėra pasipriešinimas. Be to, nei kaltinamajame akte, nei nuosprendžiuose konkrečiai nenurodyta, kur, kuriuo laiku ir kam jis pasipriešino. Iš nuotraukos matyti, kad sulaikomas kasatorius ramiai stovi su pakeltomis virš galvos rankomis. Liudytojas S. S. teisme paneigė, kad jis (kasatorius) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir paaiškino atsimenantis jį tik kaip asmenį, kuris buvo sulaikytas. Liudytojas R. U. teisme nurodė naujas aplinkybes, t. y. kad jis (kasatorius) ardė grindinį, apie kurias ikiteisminio tyrimo metu neparodė, todėl šio parodymai yra nenuoseklūs ir turėjo būti vertinami kritiškai.

Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą (nes visų abejonių neaiškino jo naudai), taip pat BPK 20 straipsnio nuostatas, nes nesilaikė išsamumo principo, reiškiančio, kad įrodymai turi būti vertinami kiekvienas atskirai ir kaip visuma. Neišsamiai ištyrę bylos įrodymus, liečiančius visas reikšmingas aplinkybes, teismai juos vertino fragmentiškai, selektyviai, pirmenybę teikiant kaltinimui palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus (kasatoriaus parodymus), taigi darė prielaidas (pvz., nepatikrinęs rėmėsi prieštaringais liudytojo R. U. parodymais). Kasatoriaus įsitikinimu, byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių kvalifikuoti jo ir kitų nuteistųjų veiksmus kaip dalyvavimą riaušėse. Be to, šios aplinkybės nustatymas remiantis vien tik filmavimo medžiaga nėra patikimas, juolab ši medžiaga tik patvirtina kasatoriaus buvimą netoli Seimo rūmų, o ne konkrečias vietos ir laiko aplinkybes.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų analizės, kai kurių – neaprašė, o kasatoriaus parodymų apskritai nevertino, jų motyvuotai nepaneigė, taip pažeidė BPK 305 straipsnio nuostatas. Nuosprendyje nustatyta, kad jis (M. G.) neva konkliudentiniais veiksmais susitarė su kitais asmenimis iš chuliganiškų paskatų dalyvauti riaušėse, tačiau jame konkrečiai nenurodyta, kur, kada, kokius veiksmus padarė, todėl teismas iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Kasatorius nurodo, kad inkriminuojant BK 283 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką būtina įrodyti visų dalyvių bendrininkavimą. Kasatoriaus įsitikinimu, nuteistųjų veiksmai buvo atskiri (turto sugadinimas, pasipriešinimas policijos pareigūnams). Beveik visi jie nurodė veikę asmeniškai, o kitų žmonių elgesys jiems neturėjo jokios įtakos; tokios aplinkybės nepaneigtos. Be to, nuosprendyje tik deklaratyviai nurodyta, kad buvo bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), nes jokių duomenų, pagrindžiančių minėtą teiginį, nėra. Kasatorius nurodo, kad nenustatyta, kaip jis konkliudentiniais veiksmais ar kitaip galėjo susitarti su kitais asmenimis, jeigu kai kurie iš jų jau buvo nutraukę savo veiksmus, o jis neva juos tęsė. Be to, kasatorius nurodo, kad teismai nustatė, jog jis susitarė ir su nenustatytais asmenimis, tačiau byloje nėra duomenų, ar šie asmenys yra tinkami nusikaltimo subjektai, t. y. ar jie buvo tokio amžiaus, kad galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar jie pakaltinami. Tik nustačius šias aplinkybes, galima daryti išvadas apie bendrininkavimą darant nusikaltimą.

Kasaciniame skunde užsimenama, kad teismai netinkamai aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą.

Kasatorius nurodo, kad civiliniai ieškiniai priteisti nepagrįstai, nes jis jokios žalos nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadarė, t. y. nieko nesugadino, nesunaikino, neišdaužė ir t. t.; nėra jokio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir padarytos žalos. Civiliniai ieškiniai išsamiai neišnagrinėti, nebuvo sudarytos sąlygos gauti papildomą medžiagą bei išspręsti ieškinių dydžio pagrįstumo klausimą; teisme paduotas patikslintas Seimo kanceliarijos civilinis ieškinys negalėjo būti priimtas, nes jis pateiktas praleidus nustatytą terminą (nepaduotas iki įrodymų tyrimo pradžios). Taip pat kasatoriui nesuprantama, kodėl žala buvo skaičiuojama su PVM, nes įstatymas numato patirtos tiesioginės turtinės žalos atlyginimą, minusuojant užskaitas.

Kasaciniais skundais nuteistųjų T. Š., S. S. ir A. A. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius ir T. Š., S. S. bei A. A. išteisinti, civilinius ieškinius atmesti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimų, kurie lėmė nepagrįstų ir neteisėtų nuosprendžių priėmimą.

Pateiktuose trijuose gynėjo kasaciniuose skunduose dėl kiekvieno nuteistojo nurodyti iš esmės tie patys argumentai, todėl jų turinys išdėstomas bendrai.

Kasatorius teigia, kad nuteistieji T. Š., S. S. ir A. A. nepadarė veikos, už kurią yra nuteisti, t. y. jų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nes 2009 m. sausio 16 d. nebuvo riaušių, kaip nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, o tik atskiri asmenys padarė nusikalstamas veikas. Taigi, kiekvienas turi atsakyti tik už savo paties padarytą veiką, bet ne už kitų asmenų nusikaltimus. Nors paprastai riaušės vyksta viešose vietose, tačiau, kasatoriaus manymu, svarbiausias viešumo kriterijus yra ne vieta, bet atliekamų veiksmų akivaizdumas, jų atviras demonstratyvus antivisuomeninis pobūdis. Kasatorius pažymi, kad 2009 m. sausio 16 d. prie Seimo susirinkę piliečiai jokio smurto naudoti neketino, o dalyvavo taikiame mitinge, demonstracijoje, siekdami išreikšti savo nuomonę bei nepasitenkinimą valstybės vykdoma politika. Tačiau po tam tikro laiko atskiri asmenys pradėjo naudoti smurtą bei niokoti svetimą turtą, todėl jie tik už tai ir turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka (T. Š. iš pradžių ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn). Kasatoriaus nuomone, nuteistiesiems T. Š., S. S., A. A. (kaip ir kitiems asmenims), neturėjusiems tyčios šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką bei neatlikusiems jokių neteisėtų veiksmų, nepagrįstai inkriminuotas BK 283 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymas, nes jų veiksmuose nenustatyti šio nusikaltimo požymiai. Prie Seimo susirinkę asmenys negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 283 straipsnį, nes: 1) baudžiamoji teisė nenumato objektyvaus pakaltinamumo; 2) atlikti neteisėti veiksmai negali būti vertinami kaip riaušės, nes juose nėra visų joms būdingų požymių, neįrodyta, kad būtent žmonių sambūris (keli tūkstančiai žmonių) šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Faktas, kad įvykio vietoje vienu metu buvo susirinkę keli tūkstančiai žmonių, nereiškia, jog visi jie atliko neteisėtus riaušėms būdingus veiksmus, nes nebuvo bendros susirinkusių žmonių tyčios šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Nagrinėjamoje byloje buvo būtina, jei ne visų mitinge dalyvavusių asmenų, tai bent didžiosios jų dalies veiksmuose nustatyti riaušių sudėtį. Kasatoriaus įsitikinimu, 28 nuteistieji (iš kelių tūkstančių dalyvavusių) – akivaizdžiai nepakankamas skaičius, todėl jų negalima laikyti žmonių sambūriu. Jeigu nuteistieji šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, kurie turi būti vertinami individualiai pagal faktiškai atliktus veiksmus bei tyčios kryptingumą, tai galėtų būti kvalifikuojama atskirai kaip viešosios tvarkos pažeidimas, sveikatos sutrikdymas, svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas, o ne kaip riaušės.

Kasatorius nurodo, kad būtinas riaušių požymis yra bendrininkavimas, nes riaušės yra žmonių sambūrio – pakankamai didelio žmonių skaičiaus – viešai atliekami šiurkštūs viešosios tvarkos pažeidimai. Vadinasi, dalyvavimas riaušėse nebendrininkaujant su kitais sambūrio dalyviais iš esmės negalimas, todėl visiškai nepagrįstai nuteistųjų T. Š., S. S. ir A. A. veikoje teismai nustatė bendrininkavimo požymį. Kasatorius nurodo, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus bendrininkavimo požymius jis skiriasi nuo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos. Subjektyviesiems bendrininkavimo požymiams būdingas ne tik atitinkamas santykis su bendrai daroma nusikalstama veika ir jos padariniais, bet ir atitinkami vidiniai (psichiniai) santykiai tarp bendrininkų. Teismai bendrininkavimo požymio buvimą konstatavo remdamiesi tik objektyviu bendrininkavimo kriterijumi, t. y. bendru veikimu, tačiau nepasisakė dėl subjektyvaus požymio, neatskleidė psichinio ryšio tarp asmenų daromų veiksmų. Kasatorius nurodo, kad 2009 m. sausio 16 d. prie Seimo susirinkę asmenys, tikėtina, atliko nusikalstamus veiksmus ir taip pažeidė viešąją tvarką, tačiau jie veikė individualiai. Tuo tarpu bendrininkai veikia tiesiogine tyčia, visi suvokdami, kad daro vieną bendrą nusikaltimą ir kad atsiras bendri padariniai. Individualiai veikiantis asmuo to nesuvokia (nėra intelektualaus tyčios turinio). Nuteistųjų T. Š., S. S. ir A. A. veiksmuose metant sniego gniūžtes Seimo pusėn nėra bendrininkavimo požymio, o tik asmeninis ir individualus siekis taip elgtis. Be to, būtinas bendrininkavimo požymis – kelių asmenų susitarimas. Nesant susitarimo, galima būtų kelti nebent atskirų asmenų prisidėjimo prie padarytos nusikalstamos veikos klausimą. Kasatoriaus manymu, susitarti bendrai atlikti neteisėtus veiksmus bendrininkai turi prieš pradėdami šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, t. y. prieš atlikdami straipsnio dispozicijoje numatytus alternatyvius veiksmus. Riaušių atveju noro išreiškimas prisidėti prie šio nusikaltimo darymo konkliudentiniais veiksmais (kaip tai nurodė teismai) negali būti vertinamas kaip bendrininkavimas. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neatskleidė ir valinio bendrininkavimo tyčios turinio, t. y. nenurodė ne tik, kad susirinkę piliečiai suvokė, jog veikė bendrai, bet ir kad norėjo bei siekė bendrai veikti. Kasatorius pažymi, kad asmenų buvimas vienoje vietoje ir kai kurių iš jų neteisėtų veiksmų atlikimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad jie veikė kaip bendrininkai. Tokį požymį būtina atskleisti ir įrodyti, tačiau tai nepadaryta, t. y. nenustatytas riaušių sudėties elementas (bendrininkavimas).

Kasatorius nurodo, kad nuteistųjų T. Š., S. S. ir A. A. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 283 straipsnio 2 dalį ir dėl to, jog apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiškė pasipriešinimas policijos pareigūnams, neatskleistas tyčios dalyvauti riaušėse turinys. Kasatorius tvirtina, kad byloje nesurinkta jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji neteisėtus veiksmus atliko pasipriešindami pareigūnams. Tai, kad S. S. ir A. A. nesipriešino pareigūnams, akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašų bei nuotraukų; padarydami priešingas išvadas teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Liudytojai parodė apie tai, kad S. S. ir A. A. mėtė sunkius daiktus (akmenis, kiaušinius, ledo gabalus) į Seimo pusę, agitavo kitus asmenis neteisėtai elgtis, bet nė vienas liudytojas neparodė, kad šie nuteistieji priešinosi pareigūnams. Be to, nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris patvirtinų faktą, jog A. A. mėtė į Seimą sunkius daiktus, išskyrus paties nuteistojo prisipažinimą, jog jis du kartus metė sniego gniūžtę (pateiktoje medžiagoje tai neužfiksuota). Taip pat neužfiksuoti jokie A. A. pasipriešinimo pareigūnams veiksmai, tarp besipriešinančių asmenų jo nebuvo (A. A. sulaikytas tuo metu, kai, priėjęs prie savo bendradarbių, ragino juos grįžti į darbą). Nuteistasis S. S. pagal liudytojo O. A. parodymus sulaikomas net nesipriešino. Teismui pateiktuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksuota tik tai, kad T. Š. laiko sniego gniūžtę, kurią meta į upės pusę, pastumia konteinerį bei išima iš jo butelį, taigi ir šio nuteistojo veiksmai nelaikytini pasipriešinimu policijos pareigūnams. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai, nesant pakankamų ir neginčijamų įrodymų, nustatė T. Š., S. S. ir A. A. kaltę, kurią grindė prielaidomis. Pasak kasatoriaus, T. Š., S. S. ir A. A. neturėjo nei išankstinės, nei staiga kilusios tyčios kartu su kitais asmenimis prie Seimo šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, smurtauti, niokoti turtą ar atlikti kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, jie atėjo į mitingą. A. A. ir S. S. teisme prisipažino, kad į Seimo pusę du kartus metė sniego gniūžtę, tačiau jie nepadarė jokios žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, nesutrikdė nė vieno asmens sveikatos bei nesukėlė fizinio skausmo, nesipriešino policijos pareigūnams. T. Š. taip pat jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes nustumdamas nuo kelio konteinerį, tik siekė pašalinti kliūtį bei užtikrinti saugumą. Nors vaizdo įrašuose ir nuotraukose T. Š. užfiksuotas laikantis sniego gniūžtę, tačiau ją metė į upės pusę, kur nebuvo pareigūnų. Be to, T. Š. fiksuotas toli nuo Seimo rūmų, t. y. Gedimino prospekte ir Jasinskio gatvėje – ne mažiau kaip 50-100 metrų nuo Seimo.

Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai nuteistųjų T. Š., S. S. ir A. A. kaltę patvirtinančius įrodymus laikė tikrais ir patikimais. Netinkamas įrodymų vertinimas pirmiausiai pasireiškė tuo, kad padarytos išvados prieštarauja įrodymų turiniui, t. y. vaizdo įrašuose bei nuotraukose neužfiksuota, kad T. Š., S. S. ir A. A. atlieka kokius nors neteisėtus veiksmus ar priešinasi policijos pareigūnams. Kasatorius nurodo, kad iš esmės A. A. ir S. S. kaltė grindžiama liudytojų (policijos pareigūnų) parodymais, nors, nesant bent vieno tiesioginio kaltės įrodymo, tai nėra leidžiama. Kasatoriaus manymu, teismai nepagrįstai nenuoseklių ir prieštaringų įvykio liudytojų parodymų nevertino kritiškai, iš tiesų jais negalėjo būti grindžiama nuteistųjų kaltė. Liudytojai parodė, kad A. A. kažką metė, tačiau nenurodė, ką, kur, ar ką sužalojo ar sugadino; tokie parodymai yra netikslūs, abstraktūs, todėl nelaikytini tinkamais. Be to, liudytojų parodymai kelia pagrįstų abejonių ir tuo aspektu, jog nesuprantama, kaip, pagal kokius požymius, iš visos žmonių minios, kurioje dauguma asmenų elgėsi panašiai, jie atpažino būtent A. A.. Liudytojo A. D. parodymai iš esmės tik patvirtina paties S. S. parodymus, t. y. kad jis buvo prie Seimo ir dėl kvailumo metė kelias sniego gniūžtes. Be to, liudytojas A. D. parodė, kad su S. S. ir A. A. buvo sulaikytas trečias asmuo (J. R.), kuris ir elgėsi aršiausiai. Kasatorius nurodo, kad liudytojų L. B. ir O. A. parodymai taip pat vertintini kaip netinkami įrodymai. O. A. paneigė S. S. pasipriešinimo pareigūnams faktą. Kasatorius nurodo, kad liudytojų parodymai nesutampa, nes vienas tvirtina, kad jokių kalbų, rėkimų negirdėjo, kitas, buvęs šalia, aiškina, kad girdėjo, kaip trys vyriškiai šaukė pulti Seimą. Liudytojų nurodytos aplinkybės nėra patikrintos įrodymais, gautais iš kitų šaltinių. Kasatorius tvirtina, kad vien tik S. S. buvimas įvykio vietoje, kur kiti asmenys atliko neteisėtus veiksmus, nepatvirtina jo kaltės. Kasatorius nurodo, kad T. Š., mėtydamas sniego gniūžtes (į priešingą nei Seimas pusę), pastumdamas (ne spardydamas) konteinerį, kuris trukdė praeiti žmonėms bei pakeldamas ir padėdamas butelį atgal (vaizdo medžiagoje neužfiksuota, kad T. Š. sudaužytų butelį ar mestų jį į Seimo pusę), neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Taip pat T. Š. kaltės įrodymu nepagrįstai pripažintas A. R. surašytas tarnybinis pranešimas, kuris neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, jame nurodyta informacija nepatikrinta ir nepatvirtinta kitais bylos įrodymais. Kasatoriaus manymu, jeigu A. R. teisme būtų apklaustas ir patvirtinęs pranešime nurodytą informaciją, šie jo parodymai galėtų būti pripažinti T. Š. kaltės įrodymu.

Kasatorius tvirtina, kad teismai neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo nuteistųjų T. Š., S. S. ir A. A. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 283 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, tokias išvadas padarė pažeisdami BPK nuostatas, nes įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, netinkamai ir nepagrįstai vieniems įrodymams suteikė pakankamą įrodomąją vertę, nors jų turinys bei vertinimas visumoje su kitais įrodymais neleidžia daryti neabejotinų išvadų apie nuteistųjų kaltę.

Kasatorius pažymi, kad teismai pažeidė ir nuosprendžio surašymo taisykles, įtvirtintas BPK 302-307 straipsniuose, nes aprašydami nusikalstamą veiką nenurodė subjektyviųjų jos požymių ir nepagrindė nuosprendžio taip, kaip to reikalauja BPK nuostatos (apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę).

Be to, kasatorius nurodo, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir akivaizdžiai pademonstravo šališkumą diskriminuodami T. Š., S. S. ir A. A., t. y. nagrinėjamoje byloje panašios ar net identiškos aplinkybės kelių asmenų atžvilgiu įvertintos skirtingai, kartu priimti visiškai skirtingi procesiniai sprendimai. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad diskriminaciją draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 29 straipsnių nuostatos, Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnis. Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, nepaisant to, kad A. D. akivaizdžiai išreiškė norą sukelti riaušes ir sugadino svetimą turtą (tyčia išdaužė tarnybinio policijos automobilio stiklą), jo veiką perkvalifikavo į BK 284 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu nuteistųjų T. Š., S. S. ir A. A. veiksmus (kelis kartus metė sniego gniūžtes į Seimo pusę, tačiau nieko nesugadino ir nesužalojo) įvertino kaip riaušes. Be to, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog Č. D. būtų mėtęs kokius nors daiktus į Seimo pusę. Tačiau tokia išvada prieštarauja byloje esantiems vaizdo įrašams; taigi arba teismas jų nežiūrėjo, arba žiūrėjo neatidžiai. Kasatorius nurodo, kad T. Š., S. S. ir A. A. inkriminuoti veiksmai vaizdo įrašuose neužfiksuoti. Taip pat kasatorius nurodo, kad J. R., pasipriešinusiam policijos pareigūnams (tai matyti ir vaizdo medžiagoje) bei raginusiam pulti Seimą, kaltinimai nepateikti, todėl negalima kaltinti ir nuteistųjų T. Š., S. S. bei A. A., nes įstatymas visiems vienodas. Pats šiurkščiausias lygiateisiškumo prieš įstatymus principo pažeidimas, kasatoriaus manymu, yra tas, kad dėl įvykių prie Seimo buvo sulaikyti daugiau nei 28 asmenys, tačiau didžioji dalis sulaikytųjų nubausti administracine tvarka, o apie 70 asmenų pateikti tokie patys įtarimai kaip nagrinėjamoje byloje, tačiau jų byla iki šiol neperduota teismui.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias normas, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų pagrindinių bausmių skyrimo principų. Nuteistiesiems T. Š., S. S. bei A. A. paskirtos per griežtos bausmės, jos neindividualizuotos. Nesant nuteistųjų atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, teismai negalėjo jiems skirti griežtesnių laisvės atėmimo bausmių nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis, t. y. trejų metų. Teismai neatsižvelgė į T. Š., S. S. ir A. A. asmenybes – jie yra jauno amžiaus, teigiamai apibūdinami, nepavojingi asmenys, linkę teisėtais būdais kurti savo gyvenimą ir siekti užsibrėžtų tikslų; jie nėra priešiškai nusiteikę įstatymo ginamoms vertybėms, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, anksčiau neteisti. Tokios aplinkybės teismų praktikoje vertinamos kaip pagrindas skirti kuo švelnesnę bausmę. Nusikaltusiems pirmą kartą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis). Kadangi BK 283 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmės rūšis, tai nuteistiesiems turėjo būti skiriamos kuo mažesnės laisvės atėmimo bausmės. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog A. A. praeityje teistas, nes jo teistumas išnykęs (BK 97 straipsnio 6 dalis).

Be to, kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BPK 115 straipsnio nuostatas, nes nuteistieji T. Š., S. S. ir A. A. neturi pareigos atlyginti kitų asmenų padarytos žalos. Byloje nėra įrodymų, kad jie kokiais nors savo kaltais veiksmais padarė žalą ar kad tarp jų padarytų veiksmų (kelių sniego gniūžčių metimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad jo ginamieji nepadarė net menkiausios žalos, todėl už atsiradusius nuostolius nėra atsakingi. Be to, net ir tuo atveju, jei T. Š., S. S. ir A. A. būtų nuteisti pagrįstai, jiems netaikytina solidarioji atsakomybė (CK 6.279 straipsnis), nes kiekvienas asmuo turi atsakyti už žalą, kuri tiesiogiai atsirado dėl jo veiksmų, atsižvelgiant į juos bei atsiradusios žalos dydį. Turto niokojimo faktas privalėjo būti įrodytas ir nustatyta, kokį konkrečiai turtą kiekvienas iš nuteistųjų niokojo, kokia žala ir kam padaryta. Teismai šių aplinkybių nesiaiškino ir nepagrįstai netaikė dalinės atsakomybės.

Kasaciniu skundu nuteistojo G. L. gynėjas advokatas B. Chranovskis prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius pakeisti ir G. L. išteisinti (bylą nutraukti), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kasatorius nurodo, kad teismų nuosprendžiai šališki, nepagrįsti ir neteisėti, nes dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 305 straipsnio nuostatų pažeidimų, pažeisto nekaltumo prezumpcijos principo, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Kasatorius pažymi, kad G. L. kaltu neprisipažino ir apie įvykio aplinkybes davė nuoseklius parodymus, tačiau Vilniaus apygardos teismas, visiškai neanalizavęs jo parodymų, nepasisakęs dėl jų netikslumo, nepaneigęs G. L. parodytų faktinių aplinkybių tikrumo (kaip tai nustatyta BPK 305 straipsnyje), padarė nemotyvuotą išvadą, kad šio parodymai tėra ,,absoliučiai neįtikėtina gynybos versija“.

Kasatorius teigia, kad BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimas padarytas dėl to, jog teismai neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino selektyviai, nepakankamai atsižvelgdami į jų tarpusavio santykį ir teikdami pirmenybę abejotiniems, tinkamai neištirtiems įrodymams – filmuotai medžiagai, nuotraukoms bei stop kadrams. Kasatoriaus nuomone, byloje nėra jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių G. L. kaltę. Teismai nemotyvavo, kodėl nuosprendžius grindžia juose nurodytais įrodymais, jų neanalizavo, neatskleidė ir neaprašė įrodymų turinio, nemotyvavo, kodėl minėtuose įrodymuose yra matomas būtent G. L., o ne kitas asmuo, kodėl teismams nekilo jokių abejonių dėl jo asmenybės tapatumo. Vienintelis teismo posėdyje išnagrinėtas įrodymas yra filmuota medžiaga, kurioje matyti, kad G. L. laiko rankose dėklą su kiaušiniais, o du asmenys paima nuo jo po kiaušinį ir išeina. G. L. paaiškino, kad kiaušinius nupirko paprašytas motinos, ėjo pro aikštę, o tuo metu priėję keli žmonės be jo leidimo kiaušinius paėmė. Šie nuteistojo parodymai nepaneigti, be to, nemotyvuota, kodėl jie atmetami. Kasatorius tvirtina, kad, esant tik filmuotai medžiagai, nuotraukoms bei stop kadrams, negalima konstatuoti, jog kaltininko dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas. Teismai šiuo atveju padarė tik prielaidas. Filmavimo medžiaga tik parodo, kad G. L. buvo prie Seimo, tačiau nei kur konkrečiai, nei kokiu laiku – iš tos medžiagos nematyti. G. L. kaltė grindžiama ir kitais vaizdo įrašais, kuriuose neva jis yra matomas, tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas teismo proceso dalyvis nepareiškė, jog minėtuose įrašuose atpažino G. L.. Pasak kasatoriaus, įrašuose matomas asmuo tik panašiai kaip G. L. apsirengęs, tačiau jo veido nematyti. Teismai nemotyvavo, kodėl šiuos įrodymus įvertino kaip patvirtinančius kaltę.

Vilniaus apygardos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo A. D. veiką iš BK 283 straipsnio 2 dalies į 284 straipsnį bei darydamas išvadas dėl Č. D. atsakomybės, nesilaikė proporcingumo principo, nes vadovaudamasis tais pačiais argumentais dėl skirtingų asmenų priėmė priešingus sprendimus. Teismas konstatavo, kad A. D. nuotraukose ir vaizdo medžiagoje neužfiksuotas kaip atliekantis aktyvius nusikalstamus veiksmus asmuo, tuo tarpu, nenustatęs G. L. tapatumo, teismas nepagrįstai pripažino, kad būtent jis buvo aktyvus riaušių dalyvis. Be to, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad Č. D. nemėtė daiktų į Seimą, ir nusprendė panaikinti nuosprendžio dalį dėl 227 842,96 Lt solidaraus priteisimo iš Č. D. ir A. D. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai. Tačiau kasatorius pažymi, kad iš nuotraukų bei vaizdo medžiagos matomas Č. D. (jis pats patvirtino), mėtė į pareigūnus sniego gniūžtes, ledo gabalus bei nuo savęs atmetė vieną raudonų dujų užtaisą. Tačiau dėl G. L., kuris vaizdo medžiagoje matomas tik stovintis su kiaušinių dėklu, teismas padarė priešingą išvadą (kad G. L. mėtė ledo gabalus, akmenis, kiaušinius, kitus daiktus į pareigūnus, spardė automobilį, riaušių dalyvius aprūpino kiaušiniais). Taigi teismai iškraipė faktinius bylos duomenis, o akivaizdžiai abejotinus vienašališkai traktavo kaip kaltinančius G. L., nors abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. A. ir jo gynėjas advokatas D. Povilius prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendį dėl S. A. panaikinti ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį arba bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai nurodo, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržyta S. A. teisė į gynybą (gintis nuo pateiktų kaltinimų) ir kurie lėmė neteisėtų bei nepagrįstų sprendimų priėmimą.

Kasatoriai tvirtina, kad byloje nenustatyta ir neįrodyta, jog kaltinamieji veikė bendrininkaudami (neįrodyti tiek objektyvūs, tiek ir subjektyvūs bendrininkavimo požymiai). Kasatorių manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su bendrininkavimu, teismo išvados šiuo klausimu neargumentuotos ir nepagrįstos, todėl pažeistos BPK nuostatos, įpareigojančios teismą išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė iš naujo tirti įrodymus ir taip užkirto kelią S. A. paneigti, kad jis veikė bendrininkaudamas su kitais asmenimis. Taigi ir apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, dėl to priėmė neteisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas taip ir nenurodė, kuri bylos medžiaga ir kurie kaltinamųjų parodymai patvirtina bendrininkavimą, kokių asmenų konkretūs konkliudentiniai veiksmai įrodo jų susitarimą veikti bendrai, kas reiškė susitarimą bendrai dalyvauti riaušėse. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendis akivaizdžiai neatitinka BPK 331 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, t. y. jame bendrininkavimo faktą pagrindžiantys įrodymai ne tik kad nebuvo nurodyti, bet nebuvo ir nustatyti, jis turi būti panaikintas.

Kasatoriai nurodo, kad pirmiausia nėra duomenų, o teismai ir nenustatinėjo aplinkybių apie tai, jog S. A. veiksmai buvo ypač reikšmingi ar turėjo kokios nors įtakos kitų asmenų nusikalstamų veikų vykdymui, kad be jo šie nebūtų darę nusikalstamų veikų arba nebūtų pasiekti rezultatai ir atsiradusios atitinkamos pasekmės. Taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp S. A. veiksmų apie 15.00 val. išdaužiant Seimo langą ir kilusių pasekmių, t. y. VST pareigūnų sveikatos sutrikdymo, automobilių, pareigūnų ekipiruotės apgadinimo, kitų pastatų vitrinų išdaužimo ir t. t. Šioje byloje nėra nė vieno įrodymo, kad apie 15.00 val. S. A. įvykdyta veika turėjo įtakos prieš tai kilusioms pasekmėms ir kitų asmenų nusikalstamiems veiksmams. Kai nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, priežastinį ryšį būtina nustatyti kiekvienu atveju ir dėl kiekvieno bendrininko, t. y. būtina nustatyti, ar: bendrininko veiksmai laiko atžvilgiu yra pirmesni, negu bendrai padaryta veika ar kilę bendros veikos padariniai; bendra nusikalstama veika ir bendri nusikalstami padariniai – dėsningas ir būtinas bendrininkų veiklos rezultatas.

Kasatoriai nurodo, kad nenustatyta, jog S. A. bendrininkų grupe veikė tyčia, esant intelektualiesiems arba valiniams tyčios elementams. Neužtenka to, kad bendrininkai tiesiog žino, kad visi prisideda prie bendros nusikalstamos veikos. Teismai nenustatinėjo, kaip tariami bendrininkai susitarė (tai yra būtinas požymis) bendrai vykdyti nusikalstamas veikas. Kasatorių įsitikinimu, toks visą apimantis bendrininkų susitarimas išvis negalėjo realiai egzistuoti, nes įvykiai prie Seimo vyko nuo 12.15 iki 18.00 val., be to, skirtingose vietose, kurias skiriantis atstumas ir pastatai fiziškai nesudarė galimybių matyti kitų asmenų vykdomų veiksmų, jiems konkliudentiškai pritarti. Bylos įrodymais nenustatytas (neįrodytas ir nesiaiškintas) visų tariamų bendrininkų siekiamas ir norimas bendras tikslas, suvokimas, kad visi veikia bendrininkų grupe. Priešingai, kaltinamųjų ir liudytojų parodymai liudija apie tai, kad skirtingi asmenys turėjo skirtingus tikslus, dažnai vieni nepritardavo kitų vykdomiems veiksmams, nežinojo apie kitų asmenų veiksmus, tikslus ir t. t.

Kasatoriai tvirtina, kad S. A. visiškai nepagrįstai nuteistas pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, jo veiksmai vertintini kaip viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnis) arba administracinis teisės pažeidimas. Juolab kad už visiškai analogiškus veiksmus kai kurie asmenys nubausti administracine tvarka.

Kasatoriai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog S. A. smurtu pasipriešino policijos arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, neįrodyta ir bendrininkavimo aplinkybė bei tai, kad kiti asmenys smurtu priešinosi policininkui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Kasatoriai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog S. A. suprato aktyviai dalyvaujantis riaušėse, ir to siekęs. S. A. parodė, kad langą išdaužė supykęs, jog niekas iš valdžios neišeina išklausyti žmonių, tiesa, iš karto supratęs, kad taip jis neišspręs savo problemų, pasitraukė nuo Seimo. Tikslo skatinti kitus asmenis daužyti langus jis neturėjo, kaip ir tikslo prisidėti prie kitų asmenų vykdomų veiksmų.

Be to, teismas, pasisakydamas dėl VST pareigūnų reikalavimų įspėjant asmenis nutraukti neteisėtus veiksmus, nenurodė, kada ir kaip tai buvo padaryta, o, atsižvelgus į įvykio laikotarpį (nuo 12.15 iki 18.00 val.), didelę teritoriją ir kilusį didžiulį triukšmą, kyla pagrįsta abejonė, ar visi asmenys galėjo būti įspėti ir girdėti pareigūnų reikalavimus, jei tokie buvo. Kasatorių manymu, neįrodyta (filmuota medžiaga nepatvirtina), kad policijos pareigūnai pareikalavo prie Seimo susirinkusių žmonių atitinkamai elgtis ir kad jų reikalavimus buvo galima išgirsti ar kad juos girdėjo visi kaltinamieji.

Kasatoriai nurodo, kad nesant byloje įrodymų, patvirtinančių S. A. bendrininkavimo su žalą tiesiogiai padariusiais asmenimis, jis negali atsakyti už kitų asmenų veiksmais padarytą žalą. Be to, civilinių ieškovų nurodytą žalą padarė ne vien nagrinėjamoje byloje nuteisti asmenys (tai neįrodyta). Atsižvelgiant į tai, kad dalis asmenų patraukti tik administracinėn atsakomybėn, o jiems nėra pareikšti kaltinimai dėl bendrininkavimo dalyvaujant riaušėse, nėra abejonės, jog dalis žalos yra padaryta kitų nusikaltimais ar administraciniais nusižengimais. Taip pat negalima atmesti, kad tiriant dar 140 asmenų veikas gali būti nustatyta, jog minėti asmenys taip pat padarė žalą. Kasatorių nuomone, esant tokiai situacijai, teismas neturėjo nagrinėti civilinių ieškinių kol nėra aišku, kokiais nusikaltimais padaryta žala, kas ją padarė ir kaip turi būti teisingai paskirstyta civilinė atsakomybė. Arba teismas turėjo tenkinti ieškinius tik tokia apimtimi, kuri būtų susieta aiškiais priežastiniais ryšiais su konkrečiais kaltinamųjų veiksmais, kaip tai numatyta CK 6.279 straipsnio 4 dalyje.

Be to, kasatoriai nurodo, kad dėl to, jog apeliacinės instancijos teismas panaikino S. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kurią pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam bausmę, S. A. skirtina švelnesnė bausmė.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. Ž. prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius panaikinti ir jį išteisinti, civilinius ieškinius atmesti.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK 20, 302–307 straipsnių nuostatų pažeidimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kasatorius tvirtina, kad jokio nusikaltimo nepadarė, riaušėse nedalyvavo, be to, byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo bendrininkavimą ir dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje.

Kasatorius S. Ž., nesutikdamas su skundžiamų teismų nuosprendžių išvadomis ir pasisakydamas dėl nepagrįsto jo nuteisimo, netinkamo įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo savo skunde atkartoja (iš esmės pažodžiui) visiškai tuos pačius argumentus, kaip ir nurodyti gynėjo M. Paukštės bei nuteistojo M. G. kasaciniuose skunduose, todėl teisėjų kolegija atskirai jų nedėsto. Tas pats pasakytina ir dėl argumentų, susijusių su civilinių ieškinių klausimų išsprendimu – S. Ž. savo skunde pakartoja teiginius iš M. G. kasacinio skundo. Be to, kasaciniame skunde S. Ž. nurodo, kad teismai netinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų pagrindinių bausmių skyrimo principų ir paskyrė per griežtą bausmę. Nesant nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių teismai negalėjo skirti kasatoriui griežtesnės laisvės atėmimo bausmės nei jos vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje. S. Ž. manymu, teismas neįvertino jo asmenybės, todėl netinkamai individualizavo bausmę. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į 1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 5 p., kuriame nurodyta, jog teismas turi siekti, kad asmenims, pirmą kartą padariusiems nesunkų nusikaltimą, nebūtų skiriama laisvės atėmimo bausmė, jei kaltininko pavojingumas nėra didelis ir bausmės tikslai gali būti pasiekti neatėmus laisvės ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Šiuo atveju, įstatymo sankcija nenumato galimybės skirti jokios kitos bausmės kaip tik laisvės atėmimo, todėl šis Senato įpareigojimas gali būti įgyvendinamas S. Ž. skiriant kuo mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

Atsiliepimu į kasacinius skundus Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Vilma Gužaitė prašo skundus atmesti.

Pagal BK 283 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Šio straipsnio 2 dalis taikoma tam, kas smurtaudamas, niokodamas turtą ar kitais veiksmais šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką panaudojo šaunamąjį ginklą, sprogmenis arba pasipriešino policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Atsiliepime pažymima, kad šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, papildomu objektu gali būti žmogaus sveikata, orumas ir (ar) nuosavybė. Riaušės yra, kai žmonių sambūris tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidžia viešąją tvarką, viešai smurtauja, niokoja turtą. Kaltė padarant šį nusikaltimą pasireiškia tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-393/2005). Prokurorė teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2009 m. sausio 16 d. vyko riaušės, kai žmonių minia, susibūrusi prie Seimo, tyčiniais veiksmais pažeidinėjo viešąją tvarką, smurtavo bei niokojo turtą: daužė langus, gadino automobilius, daužė greta esančių parduotuvių vitrinas, mėtė akmenis ir sniego gniūžtes į policijos pareigūnus.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorių teiginiai dėl neva neteisingo jų veikos kvalifikavimo pagal BK 283 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti, nes jie pripažinti kaltais ir nuteisti už veiksmus, susijusius su smurtavimu, turto niokojimu bei kitokiu šiurkščiu viešosios tvarkos pažeidimu padarytus pasipriešinant policininkams bei kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, o vienas iš nuteistųjų, kuris nuosprendžių kasacine tvarka neskundė, sambūryje kartu su kitais asmenimis, tarp jų ir su tais, kurių asmenybės šioje byloje dar nebuvo nustatytos, dar ir panaudojo šaunamąjį ginklą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kasatoriai dalyvavo riaušėse ir priešinosi policijos pareigūnams, kad pastariesiems teko naudoti specialiąsias priemones, tramdyti įsismarkavusią ir besipriešinančią minią.

Prokurorė nesutinka su skundų argumentais, kad riaušių buvimui konstatuoti būtini viso žmonių sambūrio (šiuo atveju visų mitingo dalyvių) smurtiniai veiksmai, turto niokojimas ar kitoks šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas. Prokurorės manymu, riaušėms pakanka bent dalies sambūrio dalyvių veiksmų, įgyvendinančių BK 283 straipsnio sudėties objektyviuosius požymius. Be to, prokurorė pažymi, kad byloje taip ir liko nenustatyta didžiosios dalies riaušių dalyvių – aštuoniasdešimties asmenų – tapatybė, jie kol kas nenuteisti. Dėl to, prokurorės nuomone, laikytini nelogiškais kasatorių argumentai esą jų veiksmų negalima vadinti riaušėmis. Prokurorė tvirtina, kad būtina atsižvelgti ne tik į matematinį smurtaujančių (ar kitaip viešąją tvarką pažeidinėjančių asmenų) ir dalyvaujančių sambūryje asmenų santykį, bet ir į kitus kriterijus –viešąją tvarką pažeidinėjančių asmenų veiksmų pobūdį, tai, į ką jie nukreipti, kokiu tikslu yra pažeidinėjama viešoji tvarka, į motyvus ir kt.

Atsiliepime nurodoma, kad nekyla jokių abejonių, jog kasatoriai jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė žmonių sambūryje. Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 16 d., tarp 12.00–12.20 val., Nepriklausomybės aikštėje į Lietuvos darbo federacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ organizuotą mitingą „Stop žmonių skurdinimui, verslo žlugdymui, sporto, spaudos ir kultūros naikinimui“ išreikšti viešą protestą buvo susirinkę apie 7000 žmonių. Pasibaigus mitingui, kilo riaušės, t. y. pilietinis nepaklusnumas, pasireiškęs spontanišku fiziniu smurtu, vandalizmu, viešo ir privataus turto niokojimu bei kitokių šiurkščių viešosios tvarkos pažeidimų protrūkiu, lydimu pasipriešinimu policininkams bei kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. Tokią išvadą teismai padarė įvertinę byloje surinktus ir ištirtus duomenis: nukentėjusiųjų G. D., A. K., A. Ž., S. S., V. M., A. V., A. J., E. S., Ž. Z., S. R., A. K., G. K., liudytojų J. I., L. M., A. A., T. B., T. T., S. S., R. D., J. K., V. D., B. A., G. L., V. C., E. P., E. D., Z. B., R. A., Ž, Jucio, M. P., A. L., A. K., E. P., D. V., A. R., K. D., A. M., T. K., V. V., D. J., J. K., S. K., A. B., O. S., E. B. S., T. S., P. S., A. P., M. G., V. G., E. S., P, Auštrevičiaus, M. B., S. P., D. R., E. M., J. C., R. G., R. U., L. S., G. J., J. D., J. Z., S. K., T. B., G. R., S. R., J. S. U., V. T., E. K., E. Š., A. J., R. L., S. S., R. J., V. K., A. D., L. B., Ž. A., O. A., D. V., A. N., R. R. bei kitų liudytojų, iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymus, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolus, parodymo atpažinti iš nuotraukų ir vaizdo įrašų kartotekų protokolus su priedais, specialisto išvadas, fotolenteles, nuotraukų kartotekas, vaizdo bei kitą medžiagą, kurią teismai pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindė nuteistųjų, tarp jų ir kasatorių, kaltę. Taip teismai nustatė, kad tuo metu, kai dalis mitingo dalyvių apie 12.20 val. Gedimino prospektu pajudėjo Kudirkos aikštės link, kita dalis, t. y. maždaug 3500 žmonių, pasilikę Nepriklausomybės aikštėje, masiškai pradėjo judėti Seimo rūmų link. Bandydama į juos įsiveržti, grupė asmenų rankomis beldė į Seimo rūmų durų stiklus, reikalavo, kad pasirodytų Seimo pirmininkas. Pareigūnams įspėjus, kad žmonės atsitrauktų nuo Seimo rūmų pastato, minia nereagavo. Iš pradžių į Seimo rūmų langus buvo mėtomos sniego gniūžtės, po to kiaušiniai, akmenys, stikliniai buteliai. Sudužo Seimo pastato langai. Iš minios buvo mesti ir keli dūminiai užtaisai. Atsirado asmenų, užsimaskavusių veidus. Buvo pradėta mėtyti įvairius daiktus ir į policijos pareigūnus, turėjusius užtikrinti viešąją tvarką. Pavieniams neramumams įgavus masinį pobūdį, VST pareigūnai ėmėsi priemonių išsklaidyti minią. Tačiau į juos buvo mėtomi akmenys, grindinio trinkelės, pagaliai, sniego gniūžtės, ledo gabalai, stikliniai buteliai, kiaušiniai. Tuo pačiu metu buvo daužomi ir Seimo rūmų langai. Be to, dalis asmenų Nepriklausomybės aikštėje ardė grindinio trinkeles, jas skaldė bei mėtė į Seimo rūmų langus, VST bei policijos pareigūnus, kurie minios buvo užspausti tarp Seimo trečiųjų rūmų ir fontano. Didelė dalis minios susibūrė ties Gedimino pr. ir Goštauto gatvių sankryža, kur toliau aktyviai tęsė savo nusikalstamus veiksmus: mėtė įvairius daiktus, laužė šiukšlių konteinerius, juos stumdė į pareigūnus. Pasak byloje liudytojais apklaustų pareigūnų, kai kurie iš riaušių dalyvių bandė juos šturmuoti: vienu metu priartėjusi 20-30 žmonių grupė į jų laikomus skydus smūgiuodavo strypais, pagaliais, plakatais, spardė kojomis. O šiai grupei atsitraukus, atakas tęsė dujiniais užtaisais, įvairių daiktų mėtymu. Po to vėl sekdavo tiesioginis puolimas. Ir tai tęsėsi ne mažiau kaip valandą. Esant galimybei buvo sulaikomi aktyviausi riaušių dalyviai. Pareigūnai, siekdami išvengti fizinio kontakto su įsiaudrinusia žmonių minia, naudojo specialiąsias priemones: garsines, dujines granatas, į agresyviausius asmenis šaudė skausmą sukeliančiais šoviniais ir pan. Išstumta iš Nepriklausomybės aikštės, minia jungėsi į nedideles žmonių grupeles, kurios, pasirinkdamos taikiniais policijos bei VST pareigūnus, svetimą turtą (automobilius), vis dar tęsė savo nusikalstamus veiksmus. Dėl visų šių veiksmų buvo išdaužyti Seimo rūmų, BĮ UAB „Mondlo“ kavinės bei UAB „Ranga IV Investicijos“ baro „L. L.“ langų stiklo paketai, VST pareigūnams S. S., Ž. Z. ir A. K. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, V. M., A. V., A. J., A. K., E. S., G. K. ir A. Ž. sukeltas fizinis skausmas, apgadinti automobiliai: G. D. vairuojamas automobilis „Toyota Avensis“, taip pat „VW LT-46“, „VW Transporter“, „VW Transporter“, Vilniaus apskrities VPK automobilis „VW Jetta“, Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos automobiliai „Santana PS 10“, „VW Vento“, Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus automobilis „F. D.“, G. P. automobilis „M. X. 6“, sudaužyti antiriaušiniai bei skaidrūs skydai. Taigi šiuo atveju minios sukeltas chaosas, pasireiškęs smurtu, turto niokojimu bei kitokiu viešosios tvarkos šiurkščiu pažeidimu, – būdingas tik riaušėms, ir tai jokiu būdu negali būti vertinama kaip pavienių asmenų atskiri nusikaltimai, padaryti panašiu būdu, veikiant panašiais motyvais, beveik vienu metu ir vienoje vietoje.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistieji, tarp jų ir kasatoriai, suprato, kad jie aktyviai dalyvauja riaušėse, ir norėjo taip veikti. Teismas pažymėjo, kad nors motyvas bei tikslai nėra būtini šio nusikaltimo požymiai, tačiau jie padeda nustatyti, kad grupiniai veiksmai pirmiausia buvo nukreipti prieš viešąją tvarką, o ne vien tik prieš asmens sveikatą ar nuosavybę. Nagrinėjamu atveju esminis kasatorių veiksmų motyvas buvo nepagarba visuomeninei tvarkai. Atmestini kasatorių argumentai dėl to, kad jie dalyvauti riaušėse su niekuo nesitarė, kiekvienas veikė atskirai, o tai, pasak jų, reiškia, kad jie negali būti siejami kaip padarytos veikos bendrininkai. Minėti argumentai buvo paneigti bylos medžiaga, taip pat ir jų pačių parodymais. Dalyvavimo riaušėse nusikaltimo sudėtis numato bendrininkavimą kaip būtiną objektyvųjį požymį, nes riaušėmis vadintini žmonių sambūrio, t. y. pakankamai didelio skaičiaus žmonių, viešai atliekami šiurkštūs viešosios tvarkos pažeidimai. Tai reiškia, kad dalyvavimas riaušėse nebendrininkaujant su kitais sambūrio dalyviais iš esmės yra negalimas. Taigi, vertinant būtiną bendrininkavimo požymį – susitarimą, darytina išvada, kad šiuo atveju kiekvieno kaltininko riaušių metu atliktus veiksmus lėmė jų bendras noras taip veikti. Susitarimas tarp bendrininkų tiek išankstinis, tiek nusikalstamos veikos darymo metu sujungia bendrininkus, sutvirtina jų pasiryžimą bendrai daryti nusikalstamą veiką. Pritartina kasatorių nuomonei, kad dalyvavimas riaušėse nebendrininkaujant su kitais sambūrio dalyviais iš esmės yra negalimas, tačiau, priešingai nei mano kasatoriai, susitarimas tarp nusikaltimą darančių asmenų (bendrininkų) nebūtinai turi būti išankstinis, jis galimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. ir ją darant. Be to, toks susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkliudentiniai veiksmai yra asmens elgesys, iš kurio matyti jo valia dalyvauti kartu su kitais, sambūryje (žmonių būryje, susitelkime, draugijoje) daromuose nusikalstamuose veiksmuose. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo darymo planas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Susitarti įmanoma ir savo veiksmais rodant aktyvų pritarimą kitų asmenų smurtavimui, turto niokojimui ar kitokiam šiurkščiam viešosios tvarkos pažeidimui, aktyviai prisidedant prie šių veiksmų, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-130/2011, 2K-240/2011, 2K-346/2011). Prokurorė nurodo, kad teismai padarė teisingą išvadą, jog kaltinamieji veikė bendrai, kiekvieno jų veiksmai riaušių metu buvo nukreipti šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką; taip veikdami jie suvokė veiksmų bendrumą, jiems pritarė ir norėjo taip veikti. Terminas konkliudentinis [lot. concludo – darau išvadą] reiškia rodantis sutikimą. Taigi susitarimas konkliudentiniais veiksmais ir reiškia, kad kaltinamieji – riaušių dalyviai savo aktyviais veiksmais taip elgdamiesi išreiškė sutikimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje, nepriklausomai nuo to, kuriuo laiku riaušių metu atliko savo veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką, todėl turi atsakyti kaip bendrininkai.

Atsiliepime nurodoma, kad teismai bylos įrodymus išanalizavo ir vertino remdamiesi nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Priešingai nei teigia kasatoriai, įrodymai buvo vertinami kaip visuma, tinkamai ir pagrįstai padarant išvadas dėl nuteistųjų dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, todėl kasatorių teiginys dėl esminių BPK pažeidimų atmestinas.

Atsiliepime prokurorė nurodo, kad teismai, išnagrinėję bylą, nenustatė išimtinių aplinkybių, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kuriam nors iš nuteistųjų aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl pagrįstai netaikė šios įstatymo nuostatos. Be to, visiems kasatoriams bausmės vykdymas atidėtas.

Prokurorė teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog, dalyvaudami riaušėse, nuteistieji veikė kaip bendrininkai, todėl padarytą žalą turi atlyginti solidariai. Kiekvienas asmuo, fizinis ir (ar) juridinis turi teisę į nusikalstama veika jam padarytos žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad kasatorių veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnio 2 dalyje, požymius, kad šiais nusikaltimais padaryta turtinė žala VST, Vilniaus apskrities VPK, Seimo kanceliarijai ir kt., kad tarp veikos ir padarinių (priešingai negu teigia kasatoriai) yra nustatytas priežastinis ryšys, pagrįstai tenkino civilinius ieškinius ir pagrįstai priteisė iš kaltininkų žalos atlyginimą.

Atsiliepimu į kasacinius skundus Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas A. S. prašo visus kasacinius skundus dėl civilinio ieškinio atmesti kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus.

Atsiliepime nurodoma, kad teismai pagrįstai taikė BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priteisė iš nuteistųjų solidariai atlyginti padarytą turtinę žalą, nes visų jų kaltė dalyvavus masinėse riaušėse įrodyta. Nuteistieji pripažįsta, kad šių riaušių metu buvo padaryta turtinė žala įvairiems objektams, todėl ji besąlygiškai turi būti atlyginta. Viešojo saugumo tarnybos civilinis ieškinys pagrįstas realia turtine 16 827 Lt žala, kurią ši tarnyba patyrė atlikdama teisėtus veiksmus, vykdydama vidaus reikalų ministro pasitelkimo įsakymą atkuriant viešąją tvarką.

Nuteistojo M. G., nuteistųjų A. A., S. S. ir T. Š. gynėjo advokato M. Paukštės, nuteistojo S. A. ir jo gynėjo advokato D. Poviliaus, nuteistojo G. L. gynėjo advokato B. Chranovskio ir nuteistojo S. Ž. kasaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasaciniai skundai nepagrįsti. Pažymėtina, kad visuose kasaciniuose skunduose nurodomi tie patys apskundimo pagrindai (BPK 369 straipsnis), kurių buvimą kasatoriai grindžia iš esmės tais pačiais argumentais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija motyvus ir išvadas šioje nutartyje išdėsto ne dėl kiekvieno kasacinio skundo atskirai, o bendrai, pagal juose nurodytus kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindus bei atitinkamus argumentus.

Dėl baudžiamojo įstatymo (BK 283 straipsnis) taikymo

BK 283 straipnyje numatyto nusikaltimo – riaušių – pagrindinis objektas – viešoji tvarka. Riaušėmis taip pat gali būti pažeidžiamas visuomenės saugumas, padaroma žala kito žmogaus sveikatai, fizinių ar juridinių asmenų turtui, sutrikdomas valstybės institucijų darbas ir kt. Pagal BK 283 straipsnio 1 dalyje nurodytą šio nusikaltimo apibrėžimą riaušių sudėtį sudaro trys alternatyvios veikos: 1) žmonių sambūrio viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką organizavimas; 2) žmonių sambūrio viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką išprovokavimas; 3) smurtavimas, turto niokojimas ar kitoks šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas. Taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tiek organizavusiam ar išprovokavusiam išvardytus veiksmus asmeniui, tiek ir tam, kuris juos atliko žmonių sambūryje. Žmonių sambūrį BK 283 straipsnio prasme reikėtų suprasti kaip pakankamai didelę tam tikroje vietoje (vietovėje) susirinkusių žmonių grupę. Tokios grupės dalyviai sutelktomis jėgomis suvienytai smurtauja, niokoja turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidžia viešąją tvarką, kartu kiekvienas savo veiksmais palaikydamas kitų veiksmus. Tokio pobūdžio bendras veikimas laikytinas keliančiu didesnį pavojų, nei pavienių ar nedidelės grupės (keleto) asmenų veikimas. Šie požymiai, taip pat ir viešąją tvarką pažeidžiančių veiksmų šiurkštumas, yra svarbūs teisiškai vertinant kaltininkų veikas pagal BK 283 (riaušės) ar 284 (viešosios tvarkos pažeidimas) straipsnius arba kitus BK specialiosios dalies straipsnius, numatančius atsakomybę, pavyzdžiui, už turto sunaikinimą ar sugadinimą (BK 187 straipsnis). Riaušes kvalifikuojantys požymiai, nustatyti BK 283 straipsnio 2 dalyje, yra: šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimas arba pasipriešinimas policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui riaušių metu. Baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie nebuvo riaušių organizatoriai ar jas išprovokavusieji, kyla, kai šie asmenys atlieka BK 283 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalyje nurodytus veiksmus ir tai daro esant tiesioginei tyčiai, t. y. suvokdami daromos veikos pobūdį bei norėdami taip veikti; šiuo atveju tyčia apima ir bendrą veikimą sambūryje, kurį, be kita ko, parodo ir vienų aktyvus pritarimas (išreikštas smurtavimu, turto niokojimu, kitokiu šiurkščiu viešosios tvarkos pažeidimu ar (ir) pasipriešinimu pareigūnams) kitų atliekamiems tokio pobūdžio veiksmams. Priežastys, dėl kurių susirenkama į žmonių sambūrį, riaušėse dalyvaujančių asmenų motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje nustatytos ir teismų sprendimuose nurodytos tokios šios nusikalstamos veikos aplinkybės. 2009 m. sausio 16 d., apie 12.00 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, į mitingą, organizuotą išreikšti viešą protestą prieš ,,žmonių skurdinimą, verslo žlugdymą, sporto, spaudos ir kultūros naikinimą“ susirinko apie 7000 žmonių. Pasibaigus šiam mitingui, kilo pilietinis nepaklusnumas, pasireiškęs viešu fiziniu smurtu, vandalizmu; buvo niokojamas turtas, šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, aktyviai priešinamasi tvarką siekusiems palaikyti policininkams bei kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. Apie 12.20 val., kai dalis mitingo dalyvių pajudėjo Gedimino prospektu, kita dalis – apie 3500 žmonių – pasiliko Nepriklausomybės aikštėje, po to pradėjo eiti Seimo pastatų link; tada grupė asmenų bandė įsiveržti į Seimo rūmų vidų. Pareigūnams įspėjus ir pareikalavus atsitraukti, iš pradžių iš minios pradėta mėtyti į Seimo pastato langus sniego gniūžtes, kiaušinius, akmenis, stiklinius butelius, dėl to išdaužyti langai. Be to, iš minios, kurioje pasirodė ir veidus užsimaskavusių asmenų, buvo mesti ir keli dūminiai užtaisai, o į tvarką privalėjusius palaikyti ir šias savo funkcijas atlikusius policijos pareigūnus – mėtomi įvairūs daiktai. Šiems agresyviems veiksmams įgavus masinį pobūdį, VST pareigūnai ėmėsi priemonių išsklaidyti žmonių minią, tačiau į pareigūnus iš minios pradėta mėtyti akmenis, grindinio trinkeles, pagalius, sniego gniūžtes, ledo gabalus, stiklinius butelius, kiaušinius, o tuo pačiu metu – ir daužomi Seimo rūmų langai. Kita dalis asmenų Nepriklausomybės aikštėje ardė grindinio trinkeles, jas skaldė ir mėtė tiek į Seimo rūmų langus, tiek ir į minios užspaustus (tarp III Seimo rūmų ir fontano) VST ir policijos pareigūnus. Didelė žmonių minios dalis, susibūrusi ties Gediminio prospekto ir Goštauto gatvių sankryža, toliau aktyviai mėtė įvairius daiktus, laužė šiukšlių konteinerius, stumdė juos į pareigūnus, kai kurie asmenys bandė juos šturmuoti: priartėję grupėmis po 20-30 žmonių, į pareigūnų laikomus skydus smūgiavo strypais, pagaliais, plakatais, spardė kojomis, o atsitraukę atakavo dujiniais užtaisais bei mėtė įvairius daiktus; tokius pareigūnų puolimus tęsė ne mažiau kaip valandą. Tuo tarpu viešosios tvarkos palaikymo funkcijas atliekantys pareigūnai ėmėsi naudoti specialiąsias priemones – garsines ir dujines granatas, o prieš agresyviausius asmenis – ir skausmą sukeliančius šaudmenis. Pavykus minią iš Nepriklausomybės aikštės išstumti, žmonės jungėsi į grupes, kurios tęsė prieš pareigūnus nukreiptus agresyvius veiksmus, niokojo svetimą turtą. Visi šie veiksmai truko maždaug iki 18.00 val. Jais buvo padaryta turtinė žala: išdaužyti Seimo rūmų, bendrovėms priklausančių kavinės ir baro langų stiklai, apgadinti automobiliai (priklausantys fiziniams ir juridiniams asmenims, iš jų – ir VST bei Viešosios tvarkos palaikymo tarnyboms), sudaužytos pareigūnų naudotos priemonės; nežymiai sutrikdyta sveikata trims VST pareigūnams, o septyniems – sukeltas fizinis skausmas.

Taigi nustatytos įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vyko riaušės, nes didelio žmonių sambūrio dalyviai viešai padarė tyčinius BK 283 straipsnyje nurodytus veiksmus, visi veikdami bendrai, vieningai, sutelktomis pajėgomis. Pažymėtina, kad tai, jog ne visi riaušėse dalyvavę asmenys įvardyti (nustatyti), o dėl dalies jų ikiteisminio tyrimo medžiaga (byla) neperduota teismui, nepaneigia riaušių, kaip įvykusio nusikaltimo, fakto. Nagrinėjamoje byloje už dalyvavimą riaušėse nuteisti 27 asmenys, tarp jų ir – M. G., A. A., S. S., T. Š., S. A., G. L., S. Ž.. Teismų nuosprendžiuose nurodyti kiekvieno jų konkretūs veiksmai, kuriais jie aktyviai įgyvendino nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, atskleistas tyčios turinys, bendrininkavimas veikiant žmonių sambūryje. Darytina išvada, kad pagal aprašytas įvykio eigos bei įrodytomis pripažintų šių asmenų nusikalstamų veikų aplinkybes baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, t. y. esant BK 283 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarantiems požymiams. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasatorių argumentus dėl kitokio teisinio veikų vertinimo.

Dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, teismų sprendimų pagrindimą bei apeliacinių skundų nagrinėjimą, taikymo

Kasaciniuose skunduose nurodoma apie BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimą vertinant bylos įrodymus ir kartu teigiama, kad, net ir įrodžius dalį neteisėtų veiksmų, kaltininkų bendrininkavimas dalyvaujant riaušėse – neįrodytas. Dalis kasatorių, nurodžiusių nuosprendžių surašymo taisyklių (BPK 302–307 straipsniai, 331 straipsnis) ar apeliacinių skundų nagrinėjimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis) nuostatų pažeidimus, juos nurodė iš esmės formaliai, nekreipdami dėmesio į apeliacinio bylos nagrinėjimo rezultatus, šio teismo priimto sprendimo turinį, o tiesiog siedami su įrodymų vertinimu, kuris, jų požiūriu, turėtų būti kitoks, t. y. palankus nuteistiesiems.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas – teisės taikymas, todėl kasacinių skundų teiginiai dėl ginčijamų faktų įrodytumo bei teismų sprendimų pagrindimo nagrinėtini tiek, kiek tai susiję su BPK normų taikymu. Taigi teisėjų kolegija iš naujo įrodymų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Pažymėtina ir tai, kad klausimus, susijusius su apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu, išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, kuris dar kartą vertino įrodymus, patikrino pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų teisingumą ir pateikė dėl to motyvuotas išvadas, išsamiai atsakęs į visus apeliacinių skundų argumentus, paaiškinęs, kodėl jie atmetami.

Priešingai negu teigiama kasaciniuose skunduose, visos įrodinėjimo dalyką sudarančios faktinės aplinkybės, atskleidžiančios tiek konkrečius kaltininkų veiksmus, jų padarymo aplinkybes, tiek vienų kaltininkų žinojimą apie kitų riaušių dalyvių atliekamus veiksmus, valią bei norą aktyviai prie jų prisidėti ir veikti bendrai, yra grindžiamos teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurie, be to, buvo papildomai tiriami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (aiškinantis G. L. liečiančius faktus apklaustas liudytojas J. S. U., peržiūrėta dalis byloje esančių vaizdo įrašų). Pažymėtina, kad kasaciniuose skunduose fragmentiškai akcentuojami atskiri įrodymai, pateikiamas subjektyvus jų vertinimas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas patikrino įrodymų pakankamumą ir patikimumą ir, įvertinęs įrodymų visetą, argumentavo, kodėl M. G., A. A., S. S., T. Š., S. A., G. L., S. Ž. inkriminuotos aplinkybės laikytinos neginčijamai įrodytomis. Be to, atskirai pasisakydamas dėl kiekvieno asmens veikos įrodytumo, teismas palygino bylos įrodymus, išanalizavo jų turinį ir aptarė tiek teisinančias, tiek kaltinančias aplinkybes bei pašalino prieštaravimus. Teisėjų kolegija, nekartodama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytų motyvuotų išvadų dėl faktinių aplinkybių nustatymo, konstatuoja, kad, pripažįstant šiuos asmenis kaltais padarius BK 283 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, esminių BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir (ar) kurie būtų sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teismui teisingą sprendimą, nebuvo padaryta. Be to, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, t. y. nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, o šio teismo priimtas nuosprendis surašytas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nustatytus reikalavimus.

Dėl bausmių

Kasaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistiesiems T. Š., S. S., A. A., M. G., S. A., S. Ž. paskirtos per griežtos bausmės, tačiau konkrečių teisinių argumentų, pagrindžiančių BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimo klausimus, netinkamą taikymą, kasaciniuose skunduose nenurodoma. Gynėjo M. Paukštės kasaciniuose skunduose tik užsimenama apie BK 55 straipsnio nuostatų taikymą pirmą kartą teisiamiems asmenims ir teigiama, kad T. Š., S. S. ir A. A. turėtų būti sumažintas bausmių dydis (laisvės atėmimo trukmė), o nuteistojo S. A. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo sušvelninti bausmę, nes pašalino atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka buvo paduotas ir išnagrinėtas apeliacinis skundas tik dėl nuteistajam T. Š. (ir kai kuriems kitiems, dėl kurių kasaciniai skundai nepaduoti) paskirtos bausmės teisingumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikimo bendrininkų grupe – pašalinimas iš S. A. (ir kitų) veikos yra susijęs su nusikaltimo kvalifikavimu. Pripažinta, kad BK 283 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe, o tai yra veikos požymis, todėl ši aplinkybė nelaikytina kaltininkų atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu esminės veikos pavojingumą, jos padarymo būdą ir kt. bausmės skyrimui lemiamą reikšmę turinčios faktinės aplinkybės nepasikeitė. Pažymėtina, kad BK 283 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas (iki šešerių metų). Nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra: M. G. – dveji metai trys mėnesiai, A. A. – dveji metai vienas mėnuo, S. S. – dveji metai, vienas mėnuo, T. Š. – dveji metai trys mėnesiai, S. A. – vieneri metai šeši mėnesiai, G. L. – dveji metai vienas mėnuo, S. Ž. – dveji metai vienas mėnuo. Visiems nuteistiesiems, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas, atsižvelgus į kasaciniuose skunduose nurodytas, taip pat ir į kitas, aplinkybes, leidžiančias manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių skyrimo klausimus, nebuvo pažeistos, todėl nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes.

Dėl civilinių ieškinių (žalos atlyginimo)

Nuteistųjų T. Š., S. S. ir A. A. gynėjas prašo civilinius ieškinius atmesti, nes nuteistieji savo veiksmais nepadarė jokios žalos (BPK 115 straipsnis), be to, net ir tuo atveju, jei jie nuteisti pagrįstai, netaikytina solidarioji atsakomybė (CK 6.279 straipsnis). M. G. taip pat prašo civilinius ieškinius atmesti, nes jis pats žalos nepadarė; be to, civiliniai ieškiniai išnagrinėti neišsamiai, jų dydžio pagrįstumas kelia abejonių, o patikslintas Seimo kanceliarijos ieškinys pateiktas ne laiku (ne iki įrodymų tyrimo pradžios). Nuteistasis S. A. ir jo gynėjas nurodo, kad civilinių ieškinių priteisimo klausimas šioje byloje neturėjo būti nagrinėtas, nes nėra aiškūs visi kaltininkai (dėl 140 asmenų veikų byla tiriama), dalis asmenų padarė administracinius nusižengimus. Nuteistasis S. Ž. dėl civilnių ieškinių klausimo išsprendimo nurodo tą patį, ką ir kasatoriai M. G. bei gynėjas M. Paukštė.

Kasaciniai skundai dėl žalos atlyginimo klausimų išsprendimo – nepagrįsti.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniais ieškovais šioje byloje pripažinti asmenys pareiškė ieškinius dėl žalos atlyginimo (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 112 straipsnio 1 dalis). Šie ieškiniai, žalos dydžio pagrįstumas buvo nagrinėjami kartu su baudžiamąja byla, dalyvaujant šio proceso dalyviams, t. y. laikantis BPK 113 straipsnio nuostatų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškovas ar jo atstovas, kaip ir kiti proceso dalyviai, turi teisę teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikti prašymus, teikti įrodymus ir kt. (BPK 110 straipsnio 2 dalis). Taigi ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gegužės 20 d. pareikštą 228 342,96 Lt dydžio civilinį ieškinį civiliniu ieškovu pripažinta Seimo kanceliarija teisminio bylos nagrinėjimo metu patikslino, sumažindama prašomos priteisti žalos dydį iki 227 842,96 Lt dėl to, kad nuteistasis S. A. dalį žalos – 500 Lt – atlygino.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi išnagrinėtoje byloje pripažinti kaltais ir nuteisti nusikalstamas veikas padarę asmenys. Nustatyta dėl šių veikų padaryta turtinė žala, todėl jos atlyginimas civiliniams ieškovams Seimo kanceliarijai, VST, Vilniaus apskrities VPK, BĮ UAB „Mondlo“, UAB „Ranga IV Investicijos“ priteistas iš kaltų asmenų, kaip tai numatyta baudžiamojo proceso įstatyme, taip pat – CK 6.263 straipsnio 2 dalyje.

Be to, apeliacinės instancijos teismas patikrino civilinių ieškinių išsprendimo teisingumą, priimtame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp nuteistųjų veikų ir sukeltų padarinių (turtinės žalos) buvimo, dėl atsakomybės už padarytą žalą taikymo, dėl solidariosios kaltininkų pareigos atlyginti visų bendrininkų veiksmais padarytą žalą. Pažymėtina, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė, be kita ko, susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui (civiliniam ieškovui) atsako solidariai. Be to, apeliacinės instancijos teismas patikrino ir pareikštų civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo dydžių pagrįstumą (įrodytumą), išvadas dėl šių faktinių aplinkybių nustatymo pagrindęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog nusikaltimu padarytos žalos dydžio nustatymas ir jos atlyginimo klausimų išsprendimas atliktas netinkamai taikant teisės normas.

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

Kasatoriai teigia, esą apeliacinės instancijos teismas dėl tų pačių faktų priėmė skirtingus sprendimus, nes vieno iš nuteistųjų (A. D.) veiką perkvalifikavo į BK 284 straipsnio 1 dalį, be to, žalos atlyginimą iš šio nuteistojo išsprendė kitaip, o iš Č. D., nuteisto pagal BK 283 straipsnio 2 dalį, priėmė sprendimą nepriteisti turtinės žalos atlyginimo Seimo kanceliarijai; taip teismas taikė skirtingus kriterijus ir pademonstravo šališkumą bei diskriminaciją.

Šie kasacinių skundų argumentai atmestini. Pirma, kasatoriai neteisūs dėl skirtingų kriterijų taikymo, nes, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, jame nurodyti objektyvūs faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais remdamasis teismas priėmė atitinkamus sprendimus. Antra, dėl kiekvieno asmens baudžiamosios atsakomybės, veikos kvalifikavimo klausimų išsprendimo, pareigos atlyginti žalą nustatymo teismas sprendžia individualiai, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuo kurių priklauso ir teisės taikymas. Todėl vien tai, kad toje pačioje byloje priimti sprendimai dėl atskirų asmenų nėra tapatūs, nereiškia šališkumo ar diskriminavimo. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas šiame baudžiamajame procese buvo šališkas, neobjektyviai vertino bylos duomenis dėl nusikalstamų veikų aplinkybių ir neteisingai sprendė nuteistųjų, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, atsakomybės klausimus.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių keitimo arba naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Nuteistojo M. G., nuteistųjų A. A., S. S. ir T. Š. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, nuteistojo G. L. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio, nuteistojo S. A. ir jo gynėjo advokato Daliaus Poviliaus bei nuteistojo S. Ž. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Olegas Fedosiukas

                                                                                                                                            Viktoras Aidukas

                                                                                                                                            Dalia Bajerčiūtė