TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 13 d.

Mažeikiai 

        Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Petrauskaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Raisitra“ atstovei advokatei Ingai Bagdonaitei Zarembienei,

atsakovui L. R. ir jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Raisitra“ ieškinį atsakovui L. R. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

        Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Raisitra“ pareikštu ieškiniu atsakovui L. R. prašo išspręsti šalių ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta ir ne?ra pagrindo nutraukti laikinojo darbo sutarti? pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. DGKS-5752, kuriuo Darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir priteisė atsakovui iš ieškovės 601,62 Eur darbo užmokesčio, 2018,83 Eur dienpinigių už komandiruotėje nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 3 d. ir nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 31 d. būtas dienas, 707,47 Eur išeitinės išmokos, 270,80 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 210,81 Eur delspinigių. DGK konstatavo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl 50 proc. dydžio dienpinigių normos taikymo, todėl atsakovui (darbuotojui) turi būti taikoma 100 proc. dydžio dienpinigių norma. Laikinąja darbo sutartimi šalys buvo susitarusios, kad ieškovė mokės atsakovui dienpinigius, lygius 50 proc. dydžio dienpinigių sumos, nustatytos konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose atitinkamos valstybės atžvilgiu. Ieškovės vadovo įsakymu atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 30 d. buvo išsiųstas į komandiruotę pas laikinojo darbo naudotoją Švedijoje, kurioje vienos dienos dienpinigių maksimalus dydis sudaro 65 Eur. Už 87 komandiruotėje praleistas dienas atsakovui priskaičiuota ir išmokėta 2827,50 Eur dienpinigių suma, taikant 50 proc. dydžio normą, taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 30 d. priskaičiuota ir atsakovui išmokėta 2205,52 Eur darbo užmokesčio ir 159,83 Eur atostoginių suma, taigi, ieškovės manymu, su atsakovu yra visiškai atsiskaityta. Nebuvo jokio šalių susitarimo, kad ieškovė mokės atsakovui po 78 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną, atskaičius visus mokesčius, be to, teisės aktai draudžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl bendro dieninio darbo užmokesčio ir dienpinigių atlygio už darbą komandiruotės sąlygomis.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas su ieškove sudarė Laikinojo darbo sutartį, pagal kurią atsakovas pradėjo dirbti 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas su darbdaviu žodžiu sutarė, kad atsakovui bus mokama po 78 Eur už parą. Kokią dalį sudarys darbo užmokestis, kokią – dienpinigiai, nebuvo detalizuota. Atsakovui buvo įduotas ieškovės turimas neužpildytas darbo sutarties šablonas, neįrašant jokių sąlygų, dėl kurių šalys susitarė konkrečiai. Atsakovas nebuvo supažindintas su įsakymu, kuriuo jis buvo išsiųstas į komandiruotę Švedijoje. Pastebėjo, jog pagal darbdavio atlikto atsakovo darbo ir poilsio apskaitą, darbdavys nepaskaičiavo ir neapmokėjo darbuotojui per 2019 m. sausio – kovo mėnesius 1550,42 Eur uždirbtus viršvalandžius. Teigia, kad ieškovė su atsakovu visiškai neatsiskaitė daugiau nei du mėnesius, todėl, mano, kad atsakovo prašymas nutraukti su juo darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra pagrįstas. 

Ieškovės UAB „Raisitra“ atstovė advokatė Inga Bagdonaitė Zarembienė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad atsakovas viršvalandžių ir sekmadieniais nedirbo. Pastebėjo, jog viršvalandžiai turi būti suderinti su darbdaviu, tokio suderinimo nebuvo. Atsakovas dirbo tik pagal sudėliotus maršrutus, pats reguliavo darbo laiką. Atsakovas pavestą darbą galėjo padaryti per 8 valandų darbo dieną. Pastebėjo, jog atsakovo pateiktos lentelės neatitinka trikovės. Atkreipė dėmesį į tai, kad fiksuota suma negalėjo būti taikoma, nes nėra įmanoma pagal darbo pobūdį. Bendravimas su atsakovu vyko telefonu.

Ieškovės UAB „Raisitra“ atstovas direktorius R. B. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Darbo sutartis su atsakovu buvo pasirašyta Vilniuje, kur dalyvavo jis (ieškovės direktorius) ir atsakovas. Darbo sutartyje buvo sutarta dėl dienpinigių apmokėjimo, o kitokių susitarimų nebuvo, pvz., dėl fiksuoto atlyginimo nebuvo sutarta. Darbo užmokestis priklauso nuo darbo. Dienpinigiai priklauso nuo darbo Švedijoje bei minimalaus atlyginimo. Darbo laikas yra 5 dienų darbo savaitė po 8 val. per dieną. Viršvalandžiai nebuvo dirbami, o jeigu buvo, tai turėjo būti suderinami. UAB „Raisitra“ vairuotojas savavaliavo dirbdamas viršvalandžius. Neinformavo bendrovės ir vadybininko. Visas bendravimas su atsakovu vyko telefonu.

Atsakovas L. R. ir jo atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškinys yra netenkintinas, nes atsakovas su ieškove susitarė dėl 78 Eur sumos mokėjimo. Ieškovė 2019 m. sausio mėn. sumokėjo sąžiningai, tai yra 78 Eur. Patvirtino, jog pasirašydamas darbo sutartį matė, jog darbo užmokestis minimalus darbo užmokestis ir dienpinigiai mažinami iki 50 procentų. Teigia, kad nebuvo supažindintas su ieškovės priimtais įsakymais. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas dirbo ir sekmadieniais, nes vairuotojas darbo dienos neplanuoja, už jį tai daro vadybininkas. Tachografo duomenys nesutampa su darbdavio duomenimis. Ieškovė nėra atsakovui sumokėjusi už 14 dienų ir iki šiol atsakovas nėra atleistas iš UAB „Raisitra“. Atsakovas matydamas, kad su juo neatsiskaito, kaip sutarta, todėl pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Prašo laikyti darbo sutartį nutrauktą nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. 

Teismo posėdžio metu liudytojas D. G. parodė, kad dirbo UAB „Raisitra“. Ieškovė buvo pažadėjusi mokėti po 78 Eur, tačiau sumokėjo po 70 Eur. Darbo laikas būdavo 11–12 val. per dieną, 6 arba 5 dienos bei dirbdavo ir sekmadieniais.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad dirbo UAB „Raisitra“. Jo atlyginimas buvo 2200–2700 Eur į rankas, su ieškove buvo sutarę dėl 85 Eur mokėjimo per parą. 2019 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti. Pirmą ir antrą mėnesį gavo sutartą atlyginimą, o trečią mėnesį nebemokėjo sutarto atlyginimo. Dirbdavo ir sekmadieniais, per dieną reikėdavo dirbti iki 15 val. viršvalandžių nemokėjo, nes buvo sutarę fiksuotą sumą. Pastebėjo, jog atsakovas buvo sutaręs su ieškove per 70 Eur, tačiau kiek tiksliai nežino, o apie tai sakė pats atsakovas telefonu.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. K. parodė, kad UAB „Raisitra“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Direktorius pateikdavo dokumentus, o ji pagal tabelius atlikdavo skaičiavimus.

Teismo posėdžio metu liudytojas Š. P. parodė, kad dirbo UAB „Raisitra“. Jis ir atsakovas kartu nuvyko į UAB „Raisitra“. 2018 m. rugpjūčio 25 d. sudarė darbo sutartį, žodžiu su ieškove sutarė, kad jiems mokės po 80 Eur. Patvirtino, jog pasirašant darbo sutartį matė, jog yra punktas dėl dienpinigių mažinimo iki 50 procentų.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo išspręsti šalių ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta ir ne?ra pagrindo nutraukti laikinojo darbo sutarti? pagal ir DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nurodydamas, kad ieškovė tinkamai su juo neatsiskaitė ir liko skolinga: 441,79 Eur darbo užmokesčio (atskaičius privalomus mokesčius) už 2019 m. kovo mėn.; 159,83 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius privalomus mokesčius) už 2019 m. balandžio mėn.; 1043,83 Eur nesumokėtų dienpinigių už komandiruotėje nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 3 d. būtas dienas; 975 Eur dienpinigių už komandiruotėje 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 31 d. būtas dienas; 210,81 Eur delspinigių (neatskaičius privalomus mokesčius) ir 279,80 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Be to, prašo pripažinti sutartį nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei priteisti atsakovui netesybas, numatytas DK 142 straipsnio 2 dalyje.

Dėl ieškinio reikalavimų

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Laikinojo darbo sutartį Nr. 174 (toliau – ir sutartis), kuria atsakovas (darbuotojas) įsipareigojo atlikti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas pagrindinėje darbuotojo darbo funkcijų vietoje – laikinojo darbo naudotojo adresu, kuriuo būtų siunčiamas ieškovės (darbdavės) pavedimu (Sutarties 1.1, 1.2 punktai). Ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui mėnesinį darbo užmokestį bruto (prieš mokesčių išskaitymą), kuris lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš koeficiento 1,301; šalys patvirtino, kad Sutarties sudarymo dieną atsakovo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 520,40 Eur bruto (Sutarties 4.1 punktas). Darbo užmokestis yra mokamas iki kiekvieno mėnesio 28 dienos už praėjusį mėnesį, pervedant darbo užmokestį į atsakovo nurodytą banko sąskaitą (Sutarties 4.2 punktas). Šalys susitarė, kad tarnybinių komandiruočių atveju atsakovui bus mokami dienpinigiai, lygus 50 proc. dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose. Ieškovė turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeis pagrindinio šalių susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių normos (Sutarties 4.4 punktas). Šalys susitarė, kad avansas atsakovui prieš komandiruotę nėra mokamas, jeigu šalys raštu nesusitarė kitaip; grįžęs iš komandiruotės, atsakovas privalo pateikti ieškovei dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas; ieškovė privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės atsakovu ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną (Sutarties 4.5 punktas). Darbo laiko norma nustatyta 40 valandų per savaitę (Sutarties 5.1 punktas). Darbuotojui informacija apie siuntimo dirbti laikinojo darbo pradžią ir darbo tvarką, atšaukimą iš darbo pas naudotoją bei su kita informacija, reikalinga darbuotojui atlikti darbo funkcijas, pateikiama, pirma, telefonu, skambinant darbuotojo nurodytu kontaktiniu telefono numeriu. Antra, siunčiant SMS darbuotojo nurodytu kontaktiniu telefono numeriu. Trečia, elektroniniu paštu, siunčiant darbuotojo nurodytu el. paštu (Sutarties 6.1 punktas).

Ieškovės direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymas dėl komandiruotės Nr. K-2019-01-02/8 patvirtina, kad atsakovas buvo išleistas į komandiruotę Švedijoje atlikti ekspedijavimo paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 30 d., komandiruotės trukmė 87 dienos, apmokant 50 proc. dienpinigių nuo nustatytos dienpinigių normos vykstant į užsienio komandiruotes ir kelionės išlaidas. Iš 2019 m. sausio 2 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraščio Nr. D-2019-01-02/8 matyti, kad už 87 Švedijoje išbūtas dienas atsakovui paskaičiuoti išmokėjimui 2827,50 Eur dienpinigiai. „Swedbank“, AB sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė išmokėjo atsakovui šias sumas: 2019 m. sausio 28 d. – 1638,00 Eur, 2019 m. vasario 28 d. – 2145,00 Eur, 2019 m. balandžio 5 d. – 1500,00 Eur, 2019 m. rugsėjo 10 d. – 38,72 Eur, iš viso – 5321,72 Eur, mokėjimų paskirtyje nurodyta, kad mokamas atlyginimas, komandiruotpinigiai, avansas.

Nesutikdamas su išmokėtomis sumomis, atsakovas 2019 m. liepos 31 d. kreipėsi su prašymu į DGK, prašydamas išieškoti iš ieškovės už 2019 m. sausio mėn. – 2019 m. kovo mėn. nesumokėtą darbo užmokestį ir komandiruotpinigius, iš viso 2283 Eur. Be to, ieškovė suteikė atsakovui nuo 2019 m. balandžio 15 d. nemokamas atostogas, kurių ieškovas nėra prašęs, todėl ieškovas prašo panaikinti neteisėtai suteiktas nemokamas atostogas, išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį už 2019 m. bei delspinigius bei prašo konstatuoti darbo santykių pabaigą DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad su atsakovės direktoriumi buvo sutarta, kad bus mokamas 78 Eur atlyginimas už kiekvieną dieną komandiruotės metu, todėl ieškovė liko skolinga apie 2283 Eur.

DGK 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. DGKS-5752 darbo byloje Nr. APS-113-14669 nustatė, kad susiklostę faktiniai šalių santykiai patvirtina, jog nebuvo šalių susitarimo dėl mažesnės nei 100 proc. dienpinigių normos taikymo, darydama išvadą, kad Sutartyje įrašytos darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimo sąlygos neatitinka tikrovės. DGK paskaičiavo, kad už komandiruotę nuo 2019 m. sausio – balandžio mėnesius atsakovui priskaičiuotas išmokėti 1431,04 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (416,99 + 436,85 + 480,51 + 96,69); taikant 100 proc. dienpinigių normą ir nustatytą 65 Eur dienos tarifą Švedijoje ieškovės mokėtina atsakovui dienpinigių suma už 59 dienas (nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 3 d.) sudaro 3835 Eur (59 d. x 65 Eur), o už 15 dienas (nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) sudaro 975 Eur (15 d. x 65 Eur). Įvertinusi, kad ieškovė 4 pervedimais išmokėjo atsakovui 5321,72 Eur sumą, DGK nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai nesumokėtą 441,79 Eur darbo užmokesčio (atskaičius privalomus mokesčius) už 2019 m. kovo mėn., 159,83 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius privalomus mokesčius) už 2019 m. balandžio mėn. bei likusią nesumokėtą dienpinigių sumą 1043,83 Eur už komandiruotėje nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo 3 d. būtas dienas ir 975 Eur dienpinigių sumą už komandiruotėje 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 31 d. būtas dienas. Taip pat ir 210,81 Eur delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką, neatskaičius mokesčių. Spręstina, kad DGK iš esmės sutiko su Sutarties 4.1 punkte nustatytomis darbo užmokesčio sąlygomis, ieškovės atliktais darbo užmokesčio paskaičiavimais ir išmokėjimais atsakovui, o atsakovo teisių pažeidimą įžvelgė per mažai paskaičiuotoje ir išmokėtoje dienpinigių sumoje. Atsakovas neskundė DGK sprendimo, todėl darytina išvada, kad su DGK atliktu darbo užmokesčio ir dienpinigių skaičiavimu, sumomis, tarifais ir procentais jis sutiko. Be to, DGK netenkino atsakovo prašymo panaikinti neteisėtai pažymėtas nemokamas atostogas nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. liepos 30 d., nes atsakovas nurodytu laikotarpiu atsisakė vykti į komandiruotes (DK 74 straipsnio 3 dalies ir DK 76 straipsnio pagrindu ieškovė neturėjo prievolės mokėti darbo užmokestį). Tačiau tenkino atsakovo prašymą pripažinti darbo sutarties nutraukimą nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Motyvuojant tuo, kad ieškovė du mėnesius, tai yra 2019 m. kovo mėn. ir 2019 m. balandžio mėn., atsakovui nemokėjo darbo užmokesčio ir DGK atsižvelgdama į DK 56 straipsnio 2 dalį nutarė išieškoti ir 707,47 Eur išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių). Kadangi atsakovas buvo sukaupęs aštuonias kasmetinių atostogų dienas, todėl iš ieškovės nutarta išieškoti ir 279,80 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma ir keičiama raštu. Nagrinėjamu atveju Sutartį pasirašė tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovas, parašais patvirtindami, jog yra susipažinę su visomis Sutarties sąlygomis, įskaitant ir Sutarties 4.1–4.5 punktus, Sutartis yra įteikta atsakovui (20.1 punktas). Atsakovas, užsiimantis profesionalia vairuotojo – ekspeditoriaus veikla, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad su ieškovės atstovu buvo pažįstami iki Sutarties pasirašymo, atstovas jam buvo žinomas kaip nepriekaištingos reputacijos asmuo, todėl kelia abejones ieškovo teiginiai, jog nesusipažino su Sutartimi. Būdamas neatidus, nerūpestingas susitarimo dalyvis, tinkamai nesusipažinęs su Sutarties sąlygomis, atsakovas turėtų prisiimti ir iš Sutarties vykdymo kylančias pasekmes. Įvertinus, kad atsakovas pasirašė Sutartį, darytina išvada, jog Sutarties sąlygos jam buvo žinomos, Sutartis – jam įteikta. Esant abiejų šalių pasirašytai Sutarčiai, preziumuojama, kad jos sąlygos atitinka tikrąją šalių valią, o su jomis nesutinkanti Sutarties šalis šią prezumpciją gali ginčyti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka įrodinėdama, kad tam tikra Sutarties sąlyga neatitinka tikrosios šalių valios (DK 213 str. 3 d.). Įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka Sutarties sąlygas ginčijančiai šaliai. Atsakovas, kreipęsis į DGK, neginčijo Sutarties 4.1, 4.4 punktų. Nors atsakovas teigia, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl 78 Eur (atskaičius mokesčius) sumos už darbo dieną Švedijoje mokėjimo, tačiau šio savo teiginio nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Nei ieškovės sudarytos sutartys su kitais darbuotojais, nei jų žodiniai susitarimai patys savaime nereiškia, kad ieškovė ir atsakovas sudarė kitokį susitarimą negu nurodyta Sutartyje. Pažymėtina ir tai, kad byloje apklausti liudytojai iš esmės nepatvirtino atsakovo teiginio, kad su ieškove buvo sutarę dėl 78 Eur mokėjimo. Liudytojas Š. P. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas vis dėl to buvo susitaręs su ieškove dėl 80 Eur mokėjimo, nors rašytiniuose parodymuose nurodė, kad buvo susitarę dėl 78 Eur mokėjimo. D. G. teismo posėdyje nurodė kiek jis buvo susitaręs, bet ne atsakovas, o liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, ką buvo sakęs atsakovas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovės bendrovėje nėra sudarytos kolektyvinės sutarties. Nesant kolektyvinės sutarties, galioja Sutartimi numatytas dienpinigių dydis. Konstatuotina, jog šalių sudarytos Sutarties 4.4 punktas atitinka 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 reikalavimus.

Į bylą pateikti 2018–2019 metų įsakymai dėl komandiruočių, dienpinigių skaičiavimo žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovė naudojosi Sutarties 4.4 punkte numatyta savo teise individualiai nustatyti dienpinigių dydį kiekvieną kartą siunčiant atsakovą į komandiruotę ir mokėti jam didesnius dienpinigius, nei numatyta Sutartyje, t. y. 2018-08-30 įsakyme ir žiniaraštyje nurodyta 70 proc. dienpinigių norma, 2018-10-26 įsakyme ir žiniaraštyje – 85 proc. dienpinigių norma, 2019-01-02 įsakyme ir žiniaraštyje – 50 proc. dienpinigių norma. Sutarties 4.4 punkto nuostata, suteikianti ieškovei teisę nustatyti didesnį dienpinigių dydį konkrečioje komandiruotėje, nėra ieškovės, kaip darbdavės, pareiga ir nereiškia atsakovo, kaip darbuotojo, teisių pažeidimo, jei ieškovė šia teise nepasinaudojo, nes atsakovui buvo mokami ne mažesni negu 50 proc. dydžio dienpinigiai. Pažymėtina, kad 2018 metais atsakovas važiavo į komandiruotę Švedijoje, tačiau neginčijo ieškovės nustatytų dienpinigių normų ir išmokėtų sumų, po to, 2019 metais vėl išvyko į komandiruotę Švedijoje tokiomis pačiomis sutartinėmis sąlygomis. Tačiau jau 2019 m. balandžio mėn. jau nebevyko į komandiruotę (atsisakė vykti).

Atsakovas nurodo, kad nebuvo supažindintas su ieškovės direktoriaus įsakymais dėl komandiruočių, dienpinigių skaičiavimo žiniaraščiais, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jam bus mokamas žodžiu su ieškovės atstovu sutartas 78 Eur užmokestis, o jei būtų žinojęs, kad bus mokama mažesnė suma, nebūtų vykęs į komandiruotę, tačiau šie atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad informacija apie siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai pradžią ir darbo tvarką, atšaukimą iš darbo pas darbo naudotoją bei kita informacija, reikalinga atsakovui atlikti darbo funkcijas pagal Sutartį, atsakovui pateikiama vienu iš šių būdų: skambinant telefonu, siunčiant SMS žinutę, elektroniniu laišku. Bylos šalys patvirtino, kad šiame punkte aptariama su darbo santykiais susijusi informacija buvo pateikiama telefonu, elektroniniu paštu, ką ir patvirtina rašytinis įrodymas apie SMS išsiuntimą atsakovui. Sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, kad atsakovas turi raštu išreikšti savo sutikimą dėl darbo pas laikinojo darbo naudotoją (pvz. popierine forma ar elektroniniu paštu). Faktinis atsakovo išvykimas atlikti darbą pas laikinojo darbo naudotoją taip pat reiškia, kad atsakovas sutiko su siuntimu. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, nesutikdamas su komandiruotės sąlygomis, dienpinigių, darbo užmokesčio dydžiu, kreipėsi su pretenzija į ieškovę, atsisakė vykti į Švediją pagal priimtus įsakymus dėl komandiruočių ar reiškė analogiškas pretenzijas grįžęs iš komandiruotės. Aplinkybė, kad ieškovės direktoriaus įsakymai dėl komandiruočių nebuvo atsakovo pasirašyti, pati savaime nepaneigia aplinkybės, kad atsakovui buvo žinoma apie įsakymus. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 6.1 punkte aptartos informacijos pateikimo atsakovui būdus nulėmė ir susiklosčiusių darbuotojo ir darbdavės santykių specifika, ieškovės buveinės registracijos adresas yra Vilniuje, o darbuotojų gyvenamosios vietos – ir kitose Lietuvos vietovėse. Nagrinėjamoje byloje atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taigi, šalys Sutarties 6.1 punkte išsamiai aptarė ir suderino abipusiai priimtinus informacijos pateikimo būdus.

Iš į bylą pateiktų 2018 metų įsakymų dėl komandiruočių, dienpinigių skaičiavimo žiniaraščių, banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 metais atsakovas komandiruotėje Švedijoje dirbo 130 dienas, ir atitinkamai jam išmokėta sumažinti dienpinigių dydžiai, tačiau gaudamas pavedimus į savo sąskaitą ir matydamas, kad jam sumokama mažesnė nei susitarta suma, atsakovas galėjo ginčyti pavedimus, rašyti ieškovei pretenzijas, skųsti ieškovės veiksmus DGK, atsisakyti vykti į kitą komandiruotę, jei ieškovė sumokėjo ženkliai mažesnę nei sutarta sumą, jo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, tačiau atsakovas šių veiksmų neatliko. Atsakovo teiginiai, kad faktiškai buvo išmokėta mažesnė nei sutarta suma, nes buvo išskaičiuojama bauda, iš jam mokėtinų sumų, nepagrįsti jokiais į bylą teiktinais įrodymais. Ieškovės atstovė paneigė atsakovo teiginius, kad buvo daromos išskaitos iš jam mokėtinų sumų. Tačiau pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasirašydamas sutartį, matė, jog yra sutarties punktas, numatantis dienpinigių mažinimą, ką teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas Š. P.. Taigi, tai paneigia atsakovo teiginius dėl šalių susitarimo mokėti atsakovui 78 Eur sumą už darbo dieną.

Pažymėtina ir tai, kad Sutarties 4.5 punktu šalys susitarė, kad avansas atsakovui prieš komandiruotę nėra mokamas, jeigu šalys raštu nesusitarė kitaip. Grįžęs iš komandiruotės atsakovas privalo pateikti ieškovei dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas. Ieškovė privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės atsakovu ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Analizuojant Sutarties 4.5 punkto turinį ir Sutarties šalių valią, spręstina, kad šalys nebuvo susitarusios dėl avanso mokėjimo atsakovui prieš komandiruotę, tačiau taip pat nėra šalių susitarimo, kad avansas atsakovui nebus mokamas komandiruotės metu ar bus mokamas tik tada, kai atsakovas grįš iš komandiruotės. Sutarties šalys nusistatė tik galutinį ieškovės atsiskaitymo su atsakovu terminą – ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną pagal Sutarties 4.2 punkto nuostatas. 2019 m. sausio 2 d. įsakymas dėl komandiruotės patvirtina, kad nustatomas atsakovo buvimo komandiruotėje laikotarpis nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. kovo mėn. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad su darbo santykiais susiję mokėjimai atsakovui atlikti 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 28 d., t. y. laikantis Sutarties 4.5 punkto nuostatų.

Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 proc. už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Mokėdama avansą, ieškovė laikėsi Sutarties, Vyriausybės nutarimo nuostatų, taip pat atsižvelgė į faktinę atsakovo situaciją komandiruotėje, jos trukmę, atsakovo patiriamas išlaidas, galimus finansinius nepatogumus. Ieškovės atstovės išdėstyti argumentai dėl avanso mokėjimo vertintini kaip logiški, atitinkantys Sutarties sąlygas, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Atsakovas, iš sąskaitos išrašo matydamas, kad jam atliekamų mokėjimų paskirtyje nurodyti žodžiai: „atlyginimas komandiruotpinigiai avansas komandiruotpinigių“, ir vertindamas, jog ieškovė nesilaiko darbo užmokesčio, dienpinigių mokėjimo tvarkos, turėjo teisę šiai tvarkai prieštarauti, inicijuoti šalių ginčą, tačiau tokių veiksmų neatliko. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos laikymosi vertinimas nagrinėjamu atveju nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

DGK 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. DGKS-5752 pasisakė, kad Sutarties nuostatos neatitinka DK 75 straipsnio 2 dalies reikalavimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo, tačiau priimdama sprendimą DKG konstatavo dienpinigių nepriemoką atsakovui, iš esmės neginčydama Sutarties 4.1 punkto nuostatų dėl darbo užmokesčio. Atsakovas formuluodamas atsiliepimo reikalavimus, iš esmės atkartojo DGK sprendime išdėstytus argumentus dėl dienpinigių. Byloje yra pateiktas raštas, kuris patvirtina vairuotojams mokamų atlyginimų Švedijoje dydžius, kuris yra 18000-23000 SEK (Švedijos kronomis) arba 1600-2100 Eur kas mėnesį. Šioje nagrinėjamoje byloje įvertinus 2019 metais atsakovo realiai Švedijoje dirbtas 76 dienas (kurias nurodo pats atsakovas) bei jam išmokėtą 5321,72 Eur sumą, spręstina, kad atsakovui už darbo dieną Švedijoje išmokėtos sumos esmingai nesiskiria nuo vairuotojams Švedijoje mokamų atlyginimų. Atkreiptinas dėmesys, kad išmokų skirtumui įtakos gali turėti įtakos ir skirtingose valstybėse taikoma skirtinga mokesčių sistema darbo užmokesčiui, dienpinigiams. Pažymėtina, kad net ir esant byloje ginčui dėl DK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų tinkamo nesilaikymo, kai reikalavimas grindžiamas DK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimais, pripažinus, kad atsakovas negavo tinkamo darbo užmokesčio iš ieškovės, kaip laikino įdarbinimo įmonės, atsakovas įgytų teisę reikalauti darbo užmokesčio iš laikinojo darbo naudotojo, subsidiariai atsakančio už šio reikalavimo įvykdymą.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius duomenis, tai yra 2019 m. sausio 2 d. įsakymą dėl komandiruotės, 2019 m. sausio 2 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraštį, 2019 m. sausio – balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, 2019 m. sausio – balandžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščius, 2019 m. sausio – liepos mėnesių atsiskaitymo lapelius, AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, spręstina, kad aptariamuose dokumentuose esantys duomenys tarpusavyje sutampa bei atitinka Sutarties nuostatas ir teisės aktų reikalavimus. Darytina išvada, kad ieškovė visiškai atsiskaitė su atsakovu, o atsakovas neįrodė buvus šalių susitarimui dėl 78 Eur sumos už darbo dieną mokėjimo, todėl ieškinys laikytinas įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovas taip pat prašo pripažinti, kad šalių Sutartis nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pasibaigė 2019 m. rugpjūčio 7 d., ir priteisti iš ieškovės su Sutarties nutraukimu susijusias išmokas.

Sutarties 19.1 punktu šalys susitarė, kad Sutartis gali būti nutraukta DK 5–65 straipsniuose bei 80 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Nutraukiant darbo sutartį DK 56 straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str. 2 d.). Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 56 str. 3 d.).

Pagal DK komentare išdėstytas rekomendacijas, jei darbdaviui kyla abejonės, ar egzistuoja pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio nuostatas, darbdavys turi būti aktyvus ir reikalauti, kad darbuotojas pateiktų papildomus paaiškinimus bei įrodymus dėl darbuotojo pareiškime nurodytų aplinkybių. Papildomų dokumentų, paaiškinimų ar kitokių įrodymų pateikimui nustatytinas ne ilgesnis nei penkių darbo dienų terminas, nes per tokį terminą turi būti išspręstas darbo sutarties nutraukimo klausimas.

Nustatyta, jog atsakovas netinkamai vertino su Sutarties nutraukimu susijusias aplinkybes ir prievoles, t. y. atsakovas nepagrįstai buvo įsitikinęs, kad ieškovė su juo tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga, be to, jam nesumokėtus dienpinigius ir delspinigius prilygino DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte aptariamam darbo užmokesčiui. 

Byloje nustatytos aplinkybės ir teismo padarytos išvados patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nutraukti Sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl atsakovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, atsakovas teigia, kad dirbo viršvalandžius. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta viršvalandžių esmė ir sąlygos reikalauti už juos atlyginimo. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis, nurodoma Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d. redakcija). Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali būti dirbami tik išimtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais (DK 150 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Pažymėtina, kad Darbo kodekso, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 119 straipsniu nustatytas viršvalandžių teisinis reguliavimas yra nepasikeitęs, viršvalandžiai galimi tik darbdavio nurodymu ir darbuotojo sutikimu, išskyrus išimtinius atvejus, kai tokie viršvalandžiai yra būtini.

Atsižvelgiant į pacituotą Kasacinio teismo praktiką, sutiktina su ieškovės argumentais, kad nėra pagrindo vadovautis atsakovo pateiktais skaičiavimais apie jo dirbtas darbo valandas. Atsakovas byloje nepateikė nei vieno įrodymo, kad dirbti viršvalandžius jam pavedė darbdavys kartu įsipareigodamas už viršvalandžius atlyginti, vadinasi, net jeigu atsakovas ir dirbo faktiškai ilgiau, negu kad buvo nustatyta darbo sutartimi, tai dėl to neatsirado darbdavio prievolė išmokėti atlyginimą už papildomas darbo valandas. Jeigu atsakovas žinojo, kad jau nuo komandiruotės pradžios jis dirba viršvalandžius, nes kitaip nepavyksta atlikti pavestų darbo užduočių, tai turėjo aiškintis su darbdaviu dėl atsiradusios būtinybės dirbti viršvalandžius ir sužinoti darbdavio poziciją, ar paveda jam dirbti viršvalandžius, ar už juos apmokės (DK 119 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 801,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 726,00 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas, taip pat formaliai nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai ieškovei priteistinos iš atsakovo 801,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atmesti atsakovo L. R. reikalavimą UAB „Raisitra“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo ir pripažinti, kad UAB „Raisitra“ yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu ir nėra pagrindo nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Priteisti UAB „Raisitra“, juridinio asmens kodas 304119617, iš atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 801,00 Eur (aštuonių šimtų vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.