Civilinė byla Nr. 3K-3-455/2006

       Procesinio sprendimo kategorija 73.1 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „If draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autrona“ ieškinį atsakovui UAB „If draudimas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „VB lizingas“, PZU S. A. Centrum Likwidacji Szkod Zagranichnych, dėl draudimo išmokos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija          

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Autrona“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „If draudimas“ 12 000 Lt draudimo išmoką, neišmokėtą dėl netinkamo apdraustos transporto priemonės rinkos vertės nustatymo. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. vasario 21 d. su trečiuoju asmeniu UAB „VB lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią UAB „VB lizingas“ nuosavybės teise įsigijo ir perdavė naudoti UAB „Autrona“ transporto priemonę „Volvo FH 12“. Vykdydama lizingo sutarties sąlygas, UAB „Autrona“ 2003 m. gegužės 14 d. su UAB „If draudimas“ sudarė draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė transporto priemonę „Volvo FH 12“ nuo avarijos, gaisro, nelaimingų atsitikimų ir kitokių draudiminių įvykių UAB „VB lizingas“ naudai. Draudimo sutarties galiojimo metu įvyko draudiminis įvykis – avarija. Atsakovas išmokėjo per mažą draudimo išmoką UAB „VB lizingas“, nes atsakovo užsakymu UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ neteisingai nustatė transporto priemonės rinkos vertę iki apgadinimo – 240 000 Lt. Ieškovo užsakymu UAB „Skirlita“ ir J. Pikūno IĮ atliko vertinimą ir nustatė, kad transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą buvo 252 000 Lt.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas  2005 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Autrona“, vykdydamas įsipareigojimus, nustatytus finansinio lizingo sutarties 14.1 punkte, apdraudė trečiajam asmeniui UAB „VB lizingas“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, nurodydamas draudimo sutartyje UAB „VB lizingas“ naudos gavėju, kuriam, atsitikus draudiminiam įvykiui, išmokama draudimo išmoka. Pagal CK 6.1006 straipsnio 3 dalį naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis įvykdė kokias nors prievoles pagal draudimo sutartį arba pareiškė reikalavimą draudikui išmokėti draudimo išmoką. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 55.1 punktą UAB „Autrona“ turėtų teisę į draudimo išmoką tuo atveju, jeigu naudos gavėjas UAB „VB lizingas“ būtų atsisakęs draudimo išmokos ir perleistų tokią teisę ieškovo naudai. Teismas, nustatęs, kad naudos gavėjas UAB „VB lizingas“ pareikalavo ir gavo draudimo išmoką, padarė išvadą, kad  ieškovas neturi teisės reikalauti draudimo išmokos tiek pagal įstatymą, tiek pagal draudimo sutartį. Teismas pasiūlė pakeisti ieškovą, bet šis to padaryti nesutiko. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys atmestinas kaip pareikštas asmens, kuriam tiek pagal įstatymą, tiek pagal draudimo sutartį nepriklauso reikalavimo teisė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovo UAB „Autrona“ apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimą ir priėmė naują – ieškinį tenkino ir priteisė iš UAB „If draudimas“ 12 000 Lt neišmokėtos draudimo išmokos UAB „Autrona“. Kolegija nurodė, kad ieškovas UAB „Autrona“ ir atsakovas UAB „If draudimas“ 2003 m. gegužės 14 d. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią ieškovas apdraudė trečiajam asmeniui UAB „VB lizingas“ nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę nuo avarijos, gaisro, nelaimingų atsitikimų ir kitokių draudiminių įvykių 280 923 Lt sumai trečiojo asmens UAB „VB lizingas“ naudai.  2003 m. lapkričio 9 d. įvykus avarijai, kurios metu buvo nepataisomai sugadintas apdraustas automobilis, atsakovas išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „VB lizingas“  160 837 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nesutiko su atsakovo nustatyta 240 000 Lt automobilio rinkos verte.  Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Autrona“ nėra tinkamas ieškovas. Kolegija nurodė, kad ieškovą ir atsakovą sieja draudimo sutartiniai santykiai, ir ieškovas ginčija, jog įvykus draudiminiam įvykiui atsakovas neteisingai apskaičiavo draudimo išmoką, neteisingai nustatydamas autotransporto priemonės rinkos vertę, t. y. ieškovas ginčija atsakovo veiksmus vykdant draudimo sutarties sąlygas, kurias jis, kaip sutarties šalis, turi teisę ginčyti. Kolegija nustatė, kad pagal atsakovo valdybos posėdžio protokolą ieškovas UAB „Autrona“ prašė išmokėti draudimo išmoką (jos dalį) ir kad trečiasis asmuo 2003 m. gruodžio 23 d. rašte tik nurodė, į kokią sąskaitą pervesti pinigus pagal draudimo sutartį. Trečiojo asmens UAB „VB lizingas“ atstovas teisme paaiškino, kad UAB „VB lizingas“ jokių reikalavimų dėl lizinguojamų automobilių nereiškia, nes mano, kad tai – automobilio valdytojo, kuris pasibaigus prievolei pagal lizingo sutartį tampa savininku, pareiga. Kolegija padarė išvadą, kad UAB „VB lizingas“ jokios prievolės pagal draudimo sutartį neįvykdė, taip pat nereikalavo išmokėti draudimo išmokos, todėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negali būti pakeistas naudos gavėjas. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad byloje ieškovas nekėlė klausimo apie naudos gavėjo pakeitimą ir neginčijo draudimo išmokos trečiajam asmeniui išmokėjimo, tik ginčijo išmokos dydį ir prašė skirtumą priteisti jam, nes lizingo santykiai, ieškovui atsiskaičius su trečiuoju asmeniu pagal lizingo sutartį ir trečiajam asmeniui perdavus ieškovui automobilį (automobilio likučius) pagal 2004 m. vasario 4 d. sutartį, pasibaigė. Kolegijos nuomone, ieškovas (kaip sutarties šalis) ne tik turėjo teisę reikšti ieškinį dėl netinkamo sutarties vykdymo, tačiau, būdamas apdrausto automobilio savininkas, galėjo reikšti reikalavimą ne trečiojo asmens, bet savo naudai (Draudimo taisyklių 55.1, 53, 75 punktai). Kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas netinkamai nustatė draudimo išmokos dydį. Kolegija remdamasi UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ transporto priemonės ataskaita bei vertinimą atlikusio asmens parodymais teismo posėdžio metu nustatė, kad automobilio rinkos vertė – 240 000 Lt – buvo nustatyta vertinimo, o ne įvykio dieną. Ieškovas pateikė įrodymus, t. y. UAB „Skirlita“ ir J. Pikūno IĮ transporto priemonės vertinimo ataskaitas, UAB „Volvo Lietuva“ raštą, kad eismo įvykio dieną automobilio rinkos vertė buvo 252 000 Lt. Kolegija, vertindama šalių pateiktus įrodymus dėl automobilio rinkos vertės, padarė išvadą, kad automobilio rinkos vertė nustatytina pagal ieškovo pateiktus įrodymus, nes pagal juos vertė nustatyta eismo įvykio dieną ir kritiškai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, nes pagal juos vertė nustatyta ne įvykio, o automobilio apžiūros dieną. Kolegija atmetė atsakovo paaiškinimus, kad nėra galimybės nustatyti automobilio rinkos vertę mėnesio ar kelių mėnesių tikslumu, nurodydama, kad tokį vertinimą pateikė ieškovas, o atsakovas užsakinėdamas automobilio vertinimą tokios informacijos specialistų neprašė ir automobilio vertinimą atliko automobilio apžiūros dieną – 2003 m. gruodžio 24-ąją. Kolegija, nustačiusi, kad pagal atsakovo įvertinimą automobilio vertė buvo nustatyta 240 000 Lt ir draudimo išmoka apskaičiuota nuo šios sumos, o ieškovas įrodė, kad transporto priemonės vertė eismo įvykio dieną – 252 000 Lt, tenkino ieškovo reikalavimą priteisti skirtumą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „If draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais - UAB „Skirlita“  ir J. Pikūno IĮ atliktomis turto vertinimo ataskaitomis. Šie vertinimai neatitinka  Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, 2000 m. balandžio 17d./balandžio 14 d. susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 18 punkte nustatytų reikalavimų, nes atlikti neapžiūrėjus transporto priemonės. Be to, ieškovo pateiktų ataskaitų duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

2. Ieškovo pateiktose vertinimo ataskaitose transporto priemonės rinkos vertė nustatyta su PVM. Tai patvirtina ieškovo procesiniai dokumentai ir paaiškinimai teismo posėdžių metu. Ieškovas yra įregistruotas PVM mokėtoju ir pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnį turi teisę į PVM atskaitą. Apdraudus turtą, draudimo išmokos pobūdis yra kompensacinis ir nėra pasipelnymo šaltinis, todėl iš draudimo išmokos sumos išskaičiuojama PVM dalis. Priešingu atveju draudėjas nepagrįstai praturtėtų. Aplinkybę dėl PVM atskaitos atsakovas nurodė tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismai šios aplinkybės nenagrinėjo. Kasatoriaus nuomone, apskaičiuojant transporto priemonės rinkos vertę iki eismo įvykio, negali būti skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, nes nėra PVM apmokestinamojo objekto (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo paaiškinimus, kad nėra galimybės nustatyti automobilio rinkos vertę mėnesio ar kelių mėnesių tikslumu. Atsakovo argumentus patvirtina tiek turto ir verslo vertinimo metodika, tiek ir liudytojo A. V. paaiškinimai, kuris, kaip atestuotas turto vertintojas, atliko transporto priemonės verčių nustatymą ir, kaip asmuo turintis specialių žinių, paliudijo dėl transporto priemonės vertinimo aplinkybių ir vertinimo metodikos. Liudytojas dėl UAB „Skirlita“ ir J. Pikūno IĮ ataskaitų parodė, kad šias turto vertinimo ataskaitas surašę asmenys negalėjo nustatyti vertės konkrečią dieną, nes tai yra neįmanoma ir prieštarauja vertinimo metodams.

4. Draudimo sutartyje yra numatyta 1500 Lt transporto priemonės nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudiminio įvykio atveju atlygina pats draudėjas. Teismas  nepasisakė dėl šio atsakovo argumento, kuriuo šis rėmėsi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

5. Ieškovui buvo pranešta apie tai, kad atsakovas užsakė transporto priemonės vertinimo atskaitą UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras” ir dėl to ieškovas atsakovui pretenzijų nereiškė. Ieškovas neinformuodamas atsakovo atliko turto vertinimą UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, UAB „Skirlita“ ir J. Pikūno IĮ. Išaiškėjus transporto priemonės vertinimo faktui UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras” ieškovas mėgino nuslėpti šį faktą, drausdamas turto vertintojams pateikti šį dokumentą tiek atsakovui, tiek pirmosios instancijos teismui, nes ieškovo užsakymu atliktos vertinimo ataskaitos išvados buvo jam nenaudingos. Tokiais veiksmais ieškovas pažeidė uberrimae fidei principą bei pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), todėl nesąžiningos šalies interesai negali būti ginami.

Pareiškimu dėl prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo PZU S. A. Centrum Likwidacji Szkod Zagranichnych prisidėjo prie atsakovo UAB „If draudimas“ kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Autrona“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje nenustatyta, kad vertinant transporto priemonę yra privaloma ją apžiūrėti. Be to, nustatinėjant transporto priemonės vertę iki apgadinimo neįmanoma apžiūrėti neapgadinto automobilio. Kadangi ieškovo užsakymu vertintojai nenustatinėjo automobilio liekanų vertės, tai jų ir neapžiūrėjo. Nė vienas turto vertintojas neišskyrė PVM.

2. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl liudytojo A. V. parodymų, ir tai fakto, o ne teisės klausimas.

3. Transporto priemonių draudimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad draudikas moka draudimo išmoką, neišskaičiuodamas franšizės, jei draudiminis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, yra nustatyti kaltininkai ir jų kaltė įrodyta. Eismo įvykio kaltininkas nustatytas, todėl atsakovas ir netaikė franšizės.

4. Jeigu ieškovas vadovautųsi atsakovo atliktu vertinimu, išmoka būtų didesnė dar 8808 Lt, nei prašoma priteisti suma. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 49 punktą kiekviena šalis gali samdyti ekspertus ir remtis jų išvadomis, nustatant nuostolio dydį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Ieškovas UAB „Autrona“ (draudėjas) ir atsakovas UAB „If draudimas“ (draudikas) 2003 m. gegužės 14 d. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią ieškovas apdraudė trečiajam asmeniui UAB „VB lizingas“ nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę nuo avarijos, gaisro, nelaimingų atsitikimų ir kitokių draudiminių įvykių trečiojo asmens UAB „VB lizingas“ naudai. 2003 m. lapkričio 9 d. įvykus avarijai, kurios metu buvo nepataisomai sugadintas apdraustas automobilis, atsakovas išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „VB lizingas“  160 837 Lt draudimo išmoką. Ieškovas UAB „Autrona“ (draudėjas) pareiškė ieškinį reikalaudamas priteisti iš atsakovo UAB „If draudimas“ (draudiko), jo nuomone, nepagrįstai neišmokėtą draudimo išmokos dalį.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar nutartis) teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Ši nuostata reiškia, kad kasacinis teismas nagrinėja tik teisės klausimus, kurie išsamiai argumentuoti kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 3 punktas), ir negali nagrinėti klausimų, kurie nekeliami kasaciniame skunde. Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Tai reiškia, kad ginant viešąjį interesą kasacinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, sprendimų teisėtumą gali analizuoti ir kasaciniame skunde nenurodytais motyvais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę teisėto sprendimo priėmimui. Viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Šioje byloje analizuojami transporto priemonių draudimo teisiniai santykiai, kurių tinkamas ir tikslus reguliavimas, atsižvelgiant į jų svarbą ir masiškumą, yra labai aktualus. Iš priimtų teismų sprendimų matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai aiškino ir taikė CK 6.1006 straipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos teisės normos tinkamas taikymas ir aiškinimas net tik lemia teismo sprendimo teisėtumą byloje, bet ir formuoja atitinkamą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Tai leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja ne tik privatus ginčo šalių, bet ir viešasis interesas. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija peržengia kasacinio skundo ribas ir visų pirma pasisako dėl CK 6.1006 straipsnio taikymo, nors kasaciniame skunde nenurodyta argumentų dėl šios normos taikymo.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Autrona” 2003 m. gegužės 14 d. sudarė transporto priemonės draudimo sutartį su atsakovu UAB ,,If draudimas”, kuria apdraudė transporto priemonę „Volvo FH 12“ UAB „VB lizingas“ naudai (b. l. 6). Tokią prievolę ieškovas prisiėmė sudarydamas su UAB ,,VB lizingas” finansinio lizingo sutartį. Šios sutarties 14.1 punkte nustatyta, kad klientas (ieškovas) įsipareigoja savo sąskaita laiku ir tinkamai apdrausti turtą UAB ,,VB lizingas” vardu arba UAB ,,VB lizingas” naudai ir užtikrina, kad turto draudimas nepertraukiamai galios nuo faktiško turto atsiėmimo momento iki visų sutarties sąlygų įvykdymo. Ieškovas sudarydamas draudimo sutartį naudos gavėju nurodė UAB ,,VB lizingas” (b. l. 6). Šį sąlyga reiškia, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas moka draudimo išmoką asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, konkrečiu atveju  – UAB ,,VB lizingas”.

Sprendžiant klausimą, ar draudėjas, nurodęs naudos gavėju kitą asmenį, turi teisę pats reikalauti draudimo išmokos, taikytinas CK 6.1006 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją kitu asmeniu, išskyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytas išimtis, apie tai raštu pranešdamas draudikui. Nagrinėjamoje byloje bylos dalyviai nenurodė ir byloje nėra įrodymų, kad draudėjas būtų pakeitęs naudos gavėją kitu asmeniu. Tai patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad draudimo išmoką iš UAB ,,If draudimas” gavo UAB ,,VB lizingas”, kurio naudai buvo sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.1006 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis įvykdė kokias nors prievoles pagal draudimo sutartį arba pareiškė reikalavimą draudikui išmokėti draudimo išmoką. Pagal šią normą pakeisti naudos gavėją negalima jau tada, kai pastarasis dar tik pareiškė reikalavimą draudikui išmokėti draudimo išmoką, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudimo išmoką išmokėjus naudos gavėjui, jo pakeitimas kitu asmeniu juolab negalimas.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra pareikštas asmens, kuriam tiek pagal įstatymą, tiek pagal draudimo sutartį nepriklauso reikalavimo teisė, todėl paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kaip to prašoma kasaciniame skunde, kasacinio skundo argumentai dėl kitų teisės normų netinkamo taikymo ir aiškinimo šiuo atveju yra juridiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Patenkinus kasatoriaus prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, kasatoriui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme: 360 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 413 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. l. 274, 275).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

                     

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d.  sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo  2005 m. spalio 17 d. sprendimą.  

Priteisti iš ieškovo UAB „Autrona“ (į. k. 249970870) atsakovo UAB „If draudimas“ (į. k. 111686815) naudai 360 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 413 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                              Česlovas Jokūbauskas

                                                                                            

              Dangutė Ambrasienė

 

              Sigitas Gurevičius