Civilinė byla Nr. 2-2347/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00721-2013-2

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos 130.1.2; 122.3; 122.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2013 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ ieškinį atsakovui ALUMINA d.o.o, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Kauno tiekimas“, dėl skolos priteisimo atsisakyta priimti.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

                                                            I. Ginčo esmė

Ieškovas BAB „Ūkio bankas“ (toliau – ir Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo ALUMINA d. o. o. (toliau – ir Alumina), kodas 4400281290005, adresas Karakaj Bb. 75400, Zvornik, Bosnija ir Hercogovina, 3 073 731 EUR dydžio skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolą kildina iš Aluminos pagal Bankui priklausančią reikalavimo teisę, kylančią iš AB „Kauno tiekimas“ Aluminai išrašytų sąskaitų faktūrų, į kurias reikalavimo teisė Bankui perleista 2004-10-05 Banko ir AB „Kauno tiekimas“ sudaryta Faktoringo sutartimi Nr. 120-061-17/04. Pažymėjo, kad ieškovui įsiteisėjusia 2013-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1786-254/2013 yra iškelta bankroto byla. Remdamasis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad minėtoje Faktoringo sutartyje numatyta, jog prievolių įvykdymo vieta Lietuvoje, tvirtino, kad ieškinys teismingas Lietuvos teismams.

      II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas, spręsdamas minėto ieškinio priėmimo klausimą, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-21 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalgoje („Teismų praktika“ Nr. 14, 2001 m.) pateiktus išaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika bei Bosnija ir Hercegovina nėra pasirašiusios tarptautinės dvišalės arba daugiašalės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose, ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas atsakovui – ne Lietuvos subjektui, kurio ieškinio įteikimo metu Lietuvoje nėra (CPK 787 str. 1 d. 1 p.), nėra duomenų, kad atsakovas Lietuvoje turėtų turto ar jam priklausytų turtinės teisės (CPK 787 str. 1 d. 2 p.); jog pagal Faktoringo sutartį klientas įsipareigoja perleisti reikalavimus į skolininkų piniginius reikalavimus, o bankas įsipareigoja sumokėti faktoringo išmoką, ginčo dėl šios sutarties dalyko nėra, ji įvykdyta; ginčas kilęs dėl sąskaitų apmokėjimo pagal sutartis, sudarytas tarp AB „Kauno tiekimas“ ir Bosnijos ir Hercegovinos įmonės ALUMINA d. o. o. – civilinės bylos dalykas – reikalavimas Bosnijos ir Hercegovinos įmonei ALUMINA d. o. o. įvykdyti piniginius įsipareigojimus ir tai nėra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje, padarė išvadą, kad teismo sprendimas turėtų būti vykdomas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be kita ko, nustatęs, kad ginčo dalykas nėra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje (CPK 787 str. 1 d. 3 p.), teismas sprendė, kad ieškinys turi būti pareikštas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t. y. atsakovo buveinės valstybės teismui. Kartu pažymėjo, jog priešingu atveju priimtas Lietuvos teismo sprendimas nebus pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje.

                                           III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas, nesutikdamas su minėta nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo šią panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui išspręsti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo dalykas – skolos pagal Faktoringo sutartį priteisimas – nėra Lietuvoje vykdytina prievolė, nes neatsižvelgė į pateiktus argumentus, patvirtinančius šalių susitarimą prievoles pagal Faktoringo sutartį vykdyti Lietuvoje, taip pat į tai, kad ieškinys teikiamas ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
2. Teismas iš esmės pažeidė ieškinio teismingumą reglamentuojančias teisės normas. Teismų praktikoje, analizuojant ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuota, jog šia teisės norma yra išspręstas savarankiškos atskirai nuo bankroto bylos nagrinėjamos civilinės bylos, iškeltos pagal bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės ieškinį, teismingumo klausimas. Ieškinį pateikė ieškovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, o šio dalykas yra ieškovo skolininko atsakovo Alumina skolos priteisimas Bankui.

              Atsiliepimas į atskirąjį skundą byloje nepateiktas.

                IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantas 2013-10-10 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą „Dėl dokumentų prijungimo“, kuriame prašo prie bylos prijungti ieškinį ir jo priedus, nes šiuos pirmosios instancijos teismas grąžino ieškovui ir tokiu būdu apeliacinės instancijos teismui ieškinio priedai nebuvo pateikti. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad nurodytas prašymas tenkintinas ir pateikti dokumentai pridėtini prie bylos (CPK 314 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui kaip neteismingą Lietuvos teismams.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo BAB „Ūkio bankas“ ieškinį atsakovui ALUMINA d.o.o. dėl skolos priteisimo, nes nustatė, kad ieškinys pareikštas atsakovui – ne Lietuvos subjektui, kurio ieškinio įteikimo metu Lietuvoje nėra (CPK 787 str. 1 d. 1 p.), nėra duomenų, kad atsakovas Lietuvoje turėtų turto ar jam priklausytų turtinės teisės (CPK 787 str. 1 d. 2 p.), o reikalavimas Bosnijos ir Hercegovinos įmonei ALUMINA d. o. o. įvykdyti piniginius įsipareigojimus nėra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje (CPK 787 str. 1 d. 3 p.). Teismo vertinimu, ieškinys turi būti pareikštas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t. y. atsakovo buveinės valstybės teismui. Tuo tarpu apeliantas teigia, kad šalys susitarė prievoles pagal Faktoringo sutartį vykdyti Lietuvoje, prievolės įvykdymo vieta yra Lietuvoje, be to, ieškovas ieškinį teikia vadovaudamasis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią bankroto administratoriaus ieškiniai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, apeliantas skolą kildina iš Aluminos pagal Bankui priklausančią reikalavimo teisę, kylančią iš AB „Kauno tiekimas“ Aluminai išrašytų sąskaitų faktūrų, į kurias reikalavimo teisė Bankui perleista 2004-10-05 Banko ir AB „Kauno tiekimas“ sudaryta Faktoringo sutartimi Nr. 120-061-17/04. Kaip matyti iš paminėtos sutarties 12.3 punkto, jame šalys nustatė, kad ginčai, kilę vykdant šią sutartį, sprendžiami derybų keliu, o šalims nesusitarus – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Dar daugiau, 2009-01-26 Banko ir AB „Kauno tiekimas“ pasirašytas Faktoringo sutarties priedas HA tvirtina, kad juo šalys pakeitė atitinkamus minėtos Faktoringo sutarties punktus, įskaitant ir 6.1.3 punktą, kuriame nustatė, kad dokumentas, patvirtinantis reikalavimą yra PVM sąskaita faktūra, kuri turi turėti žymą: „Reikalavimo teisė į mokėjimus pagal šią sąskaitą faktūrą yra perleista AB „Ūkio bankas“ (buveinė Maironio g. 25, Kaunas, Lietuva LT-44250). Sąskaita faktūra turi būti apmokėta tiesiogiai AB „Ūkio bankas“ (LT167011700000904789 Ūkio banko filiale, b/k 70117) pagal sąskaitoje nurodytas apmokėjimo sąlygas ir tik joje nurodyta valiuta“. Taigi apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas teisingai nurodo, kad Faktoringo sutarties priede HA šalys susitarė, jog ja perleidžiamos reikalavimo teisės yra vykdytinos Lietuvoje, mokėjimo nurodymu pervedant mokėtinas sumas į Banko sąskaitą, t. y. prievolės pagal AB „Kauno tiekimas“ Aluminai išrašytas sąskaitas faktūras vykdytinos pervedant pinigus į Banko sąskaitą mokėjimo nurodymu, o tai reiškia, kad tokių prievolių įvykdymo vieta yra vieta, kurioje yra kreditoriaus (mokėjimo gavėjo) banko sąskaita, į kurią nukreiptas mokėjimo nurodymas (Mokėjimų įstatymo 32 str. 1 d. ir 36 str. 1 d.). Aluminai pateiktose sąskaitose faktūrose yra aiški žyma apie mokėjimo prievolės įvykdymą Banko sąskaitoje, t. y. Lietuvoje, ir šios negali būti vykdomos jokioje kitoje vietoje, išskyrus Lietuvą (CPK 185 str., CPK 787 str. 1 d. 3 p.). Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo dalykas nėra prievolė, kuri turi būti įvykdyta Lietuvoje (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Be kita ko, remiantis byloje esančiais duomenimis, o taip pat teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad ieškovui įsiteisėjusia 2013-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1786-254/2013 yra iškelta bankroto byla (CPK 179 str. 3 d.). Pagal ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalį, visi ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Taigi, apeliacinio teismo nuomone, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla, ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal ieškovo buveinės vietą, o įvertinus reikalavimo dydį, nagrinėtina Kauno apygardos teisme (CPK 27 str. 1 p., 179 str. 3 d., 185 str.).

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo BAB „Ūkio bankas“ ieškinio atsakovui ALUMINA d.o.o, trečiasis asmuo AB „Kauno tiekimas“, dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir ieškovo BUAB „Ūkio bankas“ ieškinio atsakovui ALUMINA d.o.o, trečiasis asmuo AB „Kauno tiekimas“, dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                     Algirdas Gailiūnas