Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01163-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 16 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,
dalyvaujant pareiškėjai Z. D., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Ivanauskaitei,
atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei G. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. D. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šalmesta“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 43-4-181 „Dėl Mėtų g. pertvarkymo” ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių pažeminti Mėtų gatvę pagal vandentiekio ir kanalizacijos šulinių aukštį, kad įvažiavimas neliktų žemiau 10 cm (b. l. 21-23).
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė visiškai palaikė skundą ir paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), Kaune gyvena nuo 1970 m., visą gyvenimą gatvę tvarkėsi patys gyventojai. Pareiškėjos sklypas aptvertas tvora, kuri pastatyta daugiau nei prieš 25 metus, Nurodė, kad prieš 25 metus statant tvorą buvo padarytas virš 15 cm iš žemės išlindęs pamatas. Nurodė, kad pradėjus tvarkyti Mėtų gatvę, kuri yra neasfaltuota, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriui, žvyru buvo užpiltas pareiškėjos tvoros pamatas bei žvyras byrėjo pro tvorą į pareiškėjos sklypą. Pažymėjo, kad darbų atlikimas negali būti teisėtu jeigu tie darbai sugadina kitų asmenų turtą. Teigia, kad dėl šių savivaldybės veiksmų, t. y netinkamai sutvarkius gatvę, lyjant lietui gatvėje susikaupia vanduo, kuris bėga į pareiškėjos kiemą. Pareiškėja nurodė, kad ji neprašo atstatyti gatvės būklės į pirminę padėtį (prieš visus Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus pradėtus darbus), ji reikalauja Mėtų gatvę, Kaune pažeminti bent 10 cm. Pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 2 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl to, kad Mėtų gatvė subjaurota, nes dauguma sklypų yra žemiau nei kiti sklypai. Taip pat dėl tvarkymo darbų buvo užpiltas pareiškėjos tvoros pamatas bei dalis metalinės konstrukcijos. Prašė ištaisyti padarytas klaidas, pažeminti Mėtų gatvę, esančią Kaune pagal vandentiekio ir kanalizacijos šulinių aukštį, kad įvažiavimas į sklypą nebūtų žemiau 10 cm. Atsakovė 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 43-4-181 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir nurodė, kad gatvės danga virš šulinių yra iškilusi vos keliais centimetrais, todėl jos žeminti negalima, kadangi atliekant gatvės greideriavimo darbus bus sulaužyti gatvėje esantys komunikacijų šuliniai, įvažiavimas į sklypą yra viename lygyje su gatvės danga, todėl vykdyti Mėtų gatvės, Kaune pertvarkymo darbų nenumatoma. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime (b. l. 28-33) išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad skundžiamu raštu Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius informavo pareiškėją, apie Mėtų gatvės, Kaune pertvarkymą. Rašte nurodoma, kad patikrinus padėtį vietoje, nustatyta, kad gatvės danga virš kanalizacijos šulinių yra iškilusi vos keliais centimetrais, todėl jos žeminti negalima, kadangi atliekant greideriavimo darbus gali būti sulaužyti gatvėje esantys komunikacijų šuliniai. Nustatyta, kad įvažiavimas į sklypą yra viename lygyje su gatvės danga, todėl vykdyti Mėtų gatvės, Kaune pertvarkymo darbų nenumatoma. Pažymėjo, kad skundžiamas raštas pagal nustatytą teisinį reguliavimą tiesioginių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Taip pat skundžiamas raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio, o ne administracinis sprendimas, todėl jam netaikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo numatyti reikalavimai administraciniam sprendimui, taip pat ir LR VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytas reikalavimas nurodyti administraciniame sprendime jo apskundimo tvarką. Manytina, kad nagrinėjama administracinė byla nutrauktina, kadangi skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio bei nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjai. Pareiškėjos patikslintame skunde reikalaujama įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių atstatyti gatvės aukštį, pažeminant 10 cm pagal įvažiavimą į jos kiemą bei kanalizacijos šulinius esančius Mėtų gatvėje, Kaune. Teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja nenurodė jokių atsakovės veiksmų neteisėtumo pagrindų, t. y. nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus atsakovė pažeidė, vykdydama Mėtų gatvės priežiūrą. Atsakovė neturi jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad pagal sutartis rangovas atliko Mėtų gatvės greideriavimo darbus nesilaikant teisės aktų bei sutartyse nustatytų reikalavimų. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja, todėl pagrindo, kad Mėtų gatvėje darbai buvo atlikti netinkamai ir dėl to atsakovė netinkamai atliko Mėtų gatvės priežiūrą – nėra. Pareiškėja deklaratyviais teiginiais grindžia atsakovės rašto nepagrįstumą, todėl skundas atmestinas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 43-4-181 „Dėl Mėtų g. pertvarkymo” ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių pažeminti Mėtų gatvę pagal vandentiekio ir kanalizacijos šulinių aukštį, kad įvažiavimas neliktų žemiau 10 cm.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracija gavo pareiškėjos raštą Nr. R13-733. kuriame nurodyta, kad Mėtų gatvė subjaurota, nes dauguma sklypų yra žemiau nei kiti sklypai. Taip pat dėl tvarkymo darbų buvo užpiltas pareiškėjos tvoros pamatas bei dalis metalinės konstrukcijos. Raštu prašoma, ištaisyti padarytas klaidas, pažeminti Mėtų gatvę, esančią Kaune pagal vandentiekio ir kanalizacijos šulinių aukštį, kad įvažiavimas į sklypą nebūtų žemiau 10 cm. (b. l. 37).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 43-4-181 pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame nurodė, kad patikrinus padėtį vietoje, nustatyta, kad gatvės danga virš šulinių yra iškilusi vos keliais centimetrais, todėl jos žeminti negalima, kadangi atliekant gatvės greideriavimo darbus bus sulaužyti gatvėje esantys komunikacijų šuliniai. Nustatyta, kad įvažiavimas į sklypą yra viename lygyje su gatvės danga, todėl vykdyti Mėtų gatvės, Kaune pertvarkymo darbų nenumatoma (b. l. 36).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja iš esmės į teismą kreipėsi nesutikdama su viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus priimtu administraciniu aktu, kuriuo iš esmės buvo netenkintas pareiškėjos 2021 m. balandžio 2 d. prašymas dėl Mėtų g. pažeminimo, bei prašo įpareigoti viešąjį administravimo subjektą atlikti veiksmus – pažeminti ieškovės nurodytą gatvę. Pareiškėja nurodė, kad žvyruojant Mėtų gatvę, buvo užpiltas pareiškėjos tvoros pamatas, dėl per didelio gatvės aukščio buvo užpilti kanalizacijos ir vandentiekio šuliniai, nurodo, kad Mėtų gatvės pakėlimas pažeidžia pareiškėjos teises.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybines reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Savivaldybė Kauno miesto gatvių priežiūrą 2018-2021 metais vykdė su Rangovais sudaryta Kauno miesto gatvių su žvyro danga, asfaltuotu gatvių kelkraščių, pralaidų, paviršinio vandens nuvedimo griovių taisymo ir priežiūros darbų pirkimo sutarčių pagrindu (2019-11-05 Nr. SR-799, 2020-05-12 Nr. SR-293), (susitarimas dėl 2020-05-12 sutarties Nr. SR-293 pakeitimo). 2020 m. gegužės 12 d. sutartyje Nr. SR-293, 13.2 punkte nurodyta, kad gatvių priežiūros darbai turi būti atliekami vadovaujantis Statybos įstatymu, Kelių įstatymu, Aplinkos apsaugos įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbų atlikimą. Sutarčių prieduose -Rangovu pasiūlymas“ nurodyti pagrindiniai greideriavimo darbų (3-8 punktai) aprašymai (atlikimo tvarka ir metodai) atitinka Kelių priežiūros vadovo 11 dalies „Automobiliu keliu priežiūros darbu atlikimo technologija KPV DT-15“, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V(E)-1, 6 lentelėje nustatytus reikalavimus, t. y. atnaujinant nusidėvėjusį gatvės sluoksnį, gali būti pridedama 5-12 cm naujų frakcijos nesurištųjų medžiagų.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-06-30) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis išsamumo principu „viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (VAĮ 3 str. 5 p.). Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 9 p.).
Atitinkamai VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 - 8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-09-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.
Taigi, administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka ankščiau minėtų VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, taip pat esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamą atsakovės administracinį aktą, sprendžia, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu, kuriame nurodė, kad Mėtų gatvė subjaurota, nes dauguma sklypų yra žemiau nei kiti sklypai. Taip pat dėl tvarkymo darbų buvo užpiltas pareiškėjos tvoros pamatas bei dalis metalinės konstrukcijos. Prašė ištaisyti padarytas klaidas, pažeminti Mėtų gatvę, esančią Kaune pagal vandentiekio ir kanalizacijos šulinių aukštį, kad įvažiavimas į sklypą nebūtų žemiau 10 cm. (b. l. 37).
Ginčijamame administraciniame akte atsakovė tik informavo pareiškėją apie tai, jog patikrinus padėtį vietoje, nustatyta, kad gatvės danga virš šulinių yra iškilusi vos keliais centimetrais, todėl jos žeminti negalima, kadangi atliekant gatvės greideriavimo darbus bus sulaužyti gatvėje esantys komunikacijų šuliniai. Nustatyta, kad įvažiavimas į sklypą yra viename lygyje su gatvės danga, todėl vykdyti Mėtų gatvės, Kaune pertvarkymo darbų nenumatoma.
Akivaizdu, kad atsakovė iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo, nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos vertino, nei sprendime, nei atskirai nėra aiškiai ir argumentuotai išdėstyti motyvai, nenurodytos prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusios konkrečios aplinkybės, nepateiktas teisinis pagrindas, nenurodyti teisės aktai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 3 straipsnio 4, 5, 9 punktų ir 10 straipsnio 5 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2021 m. balandžio 14 d. administracinis aktas Nr. 43-4-181 „Dėl Mėtų g. pertvarkymo“ negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 3 ir 10 straipsniams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Teismas pažymi, kad kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą (sprendimą) priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjos skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto (sprendimo) motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta VAĮ 10 straipsnio 2 ir 5 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį sprendimą. Skundžiamo individualaus akto (sprendimo) priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame sprendime) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto (sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo pirmasis reikalavimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. administracinio akto Nr. 43-4-181 „Dėl Mėtų g. pertvarkymo“ panaikinimo tenkintinas visiškai.
Pareiškėja prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių pažeminti Mėtų gatvę pagal vandentiekio ir kanalizacijos šulinių aukštį, kad įvažiavimas neliktų žemiau 10 cm.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracine procedūrą, priimti sprendimą, priskirtina viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009).
Todėl patenkinus pareiškėjos skundo pagrindinį reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti 2021 m. balandžio 2 d. Z. D. prašymą.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 43-4-181 „Dėl Mėtų g. pertvarkymo“.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją 2021 m. balandžio 2 d. Z. D. prašymą nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Algis Markevičius
Natalja Zelionkienė