Civilinė byla Nr. 2-395/2008
Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hugas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-552-622/2008 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hugas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2008 m. kovo 3 d. ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą UAB „Hugas“, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir ieškinio užtikrinimui areštuoti atsakovo turtą.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų. UAB „Hugas“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2008 m. sausio 1 d. sudarė 16 575 Lt. Laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 22 d. antstolis iš atsakovo išieškojo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pervedė 1 200 Lt. Atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota tik viena transporto priemonė. Ieškovo 2007 m. balandžio 26 d. reikalavimo pateikti atsiskaitymo su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus atsakovas neįvykdė. Paskutinis atsakovo mokėjimas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą buvo atliktas 2007 m. kovo 28 d. Ieškovas 2007 m. lapkričio 30 d. pasirašytinai atsakovui UAB „Hugas“ įteikė reikalavimą dėl 16 956 Lt įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjimo bei įspėjo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas neįvykdė reikalavimo ir skolos nesumokėjo, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovas nemokus.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Hugas“ bankroto bylą ir bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Teismas taip pat taikė areštą UAB „Hugas“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam turtui, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Nutartyje rašoma, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovo UAB „Hugas“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2008 m. sausio 1 d. sudarė 16 575 Lt. Atsakovas buvo ragintas likviduoti įsiskolinimą ir įspėtas, jog priešingu atveju ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas įsiskolinimo nelikvidavo, o ieškovui kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Hugas“ nekilnojamojo turto neturi, o VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu registruota viena 1992 metų gamybos transporto priemonė. Teismas pažymėjo, kad išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ir nėra pajėgi įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad atsakovas yra nemokus bei negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl UAB „Hugas“ iškėlė bankroto bylą ir areštavo įmonei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei kitą ilgalaikį turtą, o įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
Atsakovas UAB „Hugas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Atsakovo atstovas pažymi, jog jis dėl ligos negalėjo teismui laiku pateikti įrodymų ir atsiliepimo į ieškinį. Taip pat negalėjo pateikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo UAB „Hugas“ ieškinys ir iš jo skolininko UAB „Ravis Baltic Corporation“ priteista 21 157,40 Lt. Ši suma padengia ieškovo reikalavimus, todėl nelieka pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą ir areštuoti jo turtą.
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atsakovo UAB „Hugas“ atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovas akcentuoja, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė įrodymų, paneigiančių įmonės nemokumą, todėl teismas pagrįstai priėmė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui toliau didėja, todėl paneigiami atsakovo teiginiai apie jo mokumą ir ketinimą atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, o atsakovas laikytinas nemokiu.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
Bankroto įstatymo normos, kaip viešosios teisės normos, yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama, visų pirma, užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas yra taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ieškinį atsakovui UAB „Hugas“ dėl bankroto bylos iškėlimo grindė tuo, jog atsakovas įsiskolino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 16 575 Lt (b. l. 5). Atsakovas buvo informuotas, jog neįvykdžius ieškovo reikalavimo, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 6). Iš bylos įrodymų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 7), o jo vardu registruota viena transporto priemonė (b. l. 8). Teismas, siųsdamas 2008 m. kovo 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 13-14), taip pat įpareigojo atsakovą UAB „Hugas“ pateikti teismui dokumentus apie įmonės finansinę būklę ir nurodė, kad jam gali būti skiriama iki 1 000 Lt bauda, jeigu per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas reikalavimas pateikti atsiliepimą į ieškinį ir rašytinius įrodymus bei nepranešta, jog negalima įpareigojimų įvykdyti dėl svarbių priežasčių (b. l. 17, 19). Skundžiama 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Hugas“ dėl įmonės nemokumo (b. l. 29-30).
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip 3 mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus 3 mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, tai yra, kai pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų - neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus 3 mėnesiams po ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžto termino.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Taigi viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau nepaneigia ieškovo pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, kurios leistų konstatuoti įmonės nemokumą, nesiaiškino įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su jos balansinio turto verte, kuris yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės nemokumą. Vien iš byloje esančių aplinkybių, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto, jog jo vardu įregistruota viena transporto priemonė, o įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 16 575 Lt, negalima daryti kategoriškos išvados, kad įmonė iš tiesų yra nemoki (b. l. 5, 7, 8) (ĮBĮ 9 str. 5 d., 2 str. 8 d.). Nors teismas ir buvo įpareigojęs atsakovą UAB „Hugas“ pateikti įrodymus apie šio finansinę būklę, tačiau jų nepateikus, netaikė atsakovui paties nurodytų procesinių sankcijų, neišreikalavo reikalingų dokumentų (CPK 199 str. 5, 6 d.), bet iškėlė bankroto bylą. Teismas šiuo atveju galėjo atsakovui taikyti nurodytas sankcijas bei nustatyti papildomą terminą pateikti įrodymus apie įmonės finansinę būklę, taip pat imtis kitų procesinių veiksmų surenkant reikalingus klausimo išsprendimui duomenis. Nors bankroto procese itin svarbus operatyvumo principas, tačiau šiuo atveju nenustačius teisinių prielaidų, sudarančių pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki (neturint duomenų apie į įmonės balansą įrašyto turto vertę su kuria yra vertinami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir sprendžiama, ar įmonė nemoki), nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę padėtį, tačiau šių duomenų byloje nėra. Teismas, būdamas aktyvus bei siekdamas teisingai ir tinkamai nustatyti, ar įmonė nemoki, ex officio galėjo rinkti atsakovo finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus ne tik kreipdamasis į patį atsakovą, bet ir į valstybės institucijas, turinčias duomenų apie atsakovo finansinę būklę (pvz., pateikiant atitinkamą paklausimą teritoriniam mokesčių administratoriui apie atsakovo teiktus finansinės atskaitomybės dokumentus), tačiau įrodymų, kurie patvirtintų tokius teismo veiksmus, nėra. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes nustatant tokią būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „Hugas“ nemokumo klausimą, nesiaiškino pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolos) dydžio ir turto vertės santykio, kuris yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės nemokumą, o išvadas padarė duomenų, neturinčių esminės reikšmės šiam klausimui, pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas skunde nurodė, jog įrodymų apie atsakovo finansinę būklę ir atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo negalėjo pateikti dėl ligos (b. l. 36-37, 42). Pastebėtina, kad nors atsakovas ir teigia, jog teismas yra patenkinęs UAB „Hugas“ reikalavimą bei priteisęs iš jo skolininko 21 157,40 Lt, tačiau iš teismui pateikto procesinio dokumento matyti, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi tik taikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Hugas“ pareikštam reikalavimui užtikrinti, bet ne išsprendė pareikštą reikalavimą iš esmės (b. l. 41).
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, neišsiaiškino realios atsakovo finansinės padėties, todėl priėmė nepagrįstą įrodymais nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB ,,Hugas“ dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pirmosios instancijos teismui iš naujo perduotinas nagrinėti klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 337 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti.
Perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Hugas“ nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis