Civilinė byla Nr. e2A-90-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01053-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dens Perfectus“ dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dens Perfectus“ padarytos 3 944,31 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2018 m. UAB „Dens Perfectus“ (toliau – ir atsakovė) teikė ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas (dantų gydymo ir protezavimo). Ieškovės dantų gydymas ir protezavimas buvo užbaigtas 2018 m. kovo 14 d. jai pritvirtinant (pricementuojant) 28 dantų vainikus. Ieškovės netenkino suteiktų dantų protezavimo paslaugų kokybė ir ji 2018 m. balandžio 10 d. pateikė pretenziją atsakovei, tačiau atsakovė su pretenzija nesutiko. Ieškovė 2018 m. spalio 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir komisija), prašydama atlyginti dėl netinkamo protezavimo jai padarytą 8 000 Eur turtinę žalą. Komisija 2019 m. vasario 28 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas 1) nusprendė prašymą tenkinti ir įpareigojo atsakovę sumokėti ieškovei padarytos 8 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, tačiau, komisija neišsprendė visų ieškovės reikalavimų atsakovei dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Po komisijos Sprendimo 1 priėmimo paaiškėjo, kad yra blogai sugydyti 12 ir 16 dantys, todėl ieškovė 2021 m. kovo 15 d. vėl kreipėsi į komisiją su nauju pareiškimu, siekdama, kad jai būtų atlyginta papildoma turtinė žala, neturtinė žala ir advokato išlaidos. Komisija 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 56-141 (toliau – ir Sprendimas 2) ieškovės prašymą nepagrįstai atmetė.
3. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 6 d. advokatas E. A. parengė ir pateikė projektą pretenzijos, kuri atsakovei buvo pateikta 2018 m. balandžio 10 d. Už šias teisines paslaugas ieškovė advokatui sumokėjo 245 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad įsiteisėjusiu komisijos Sprendimu 1 yra nustatyta, jog protezavimo paslaugos ieškovei buvo suteiktos netinkamai, t. y. pretenzija buvo patenkinta. Teisines paslaugas dėl žalos atlyginimo ieškovei taip pat teikė advokato R. R. kontora, kuriai ieškovė už konsultacija sumokėjo 50 Eur. Už paslaugas advokatui P. R. ieškovė sumokėjo 1 403,60 Eur ir 968 Eur. Nurodė, kad ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro: 1) 93,71 Eur (82 Didžiosios Britanijos svarai sterlingų) už skubią pagalbą Londone įsikūrusioje „Dental suite Docklands“ klinikoje 2018 m. gegužės 29 d.; 2) 100 Eur už 2018 m. birželio 26 d. konsultaciją UAB „Docento J. Jonaičio odontologijos klinika“; 3) 1 084 Eur už 12 bei 16 dantų kanalų gydymą ir plombavimą UAB „Olimpiečių odontologijos klinika“ (2019 m. gegužės 7 d. sumokėta 85 Eur, 2019 m. gegužės 22 d. sumokėta 244 Eur, 2019 m. liepos 10 d. sumokėta 138 Eur, 2020 m. sausio 15 d. sumokėta 283 Eur už 16 dantį; 2020 m. rugpjūčio 24 d. sumokėta 243 Eur, 2021 m. kovo 12 d. sumokėta 91 Eur už 12 dantį). Atsižvelgiant į tai, dėl atsakovės netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovei buvo padaryta, iš viso 3 944,31 Eur turtinė žala.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po ieškovei atlikto dantų protezavimo ji paprašė pataisyti ir perdaryti nušlifuotus dešinės pusės krūminių ir viršutinių bei apatinių priekinių dantų grupes dėl tamsesnės spalvos ir netinkamos formos. Atsakovė sutiko ir sudarė darbų ir vizitų grafiką, tačiau ieškovė, atvykusi sutartu laiku, pareikalavo grąžinti 8 000 Eur sumokėtą avansą. Nors atsakovė išsiuntė ieškovei 3 gydymo planus situacijos sprendimo variantus, tačiau ieškovė atsisakė toliau bendradarbiauti su atsakove.
5. Komisija Sprendimu 2 nusprendė, kad žala sveikatai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei nebuvo padaryta. Komisija, tirdama skundo aplinkybes, kreipėsi į odontologus specialistus, kurie padarė išvadas, jog atsakovė, suteikdama ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas gydant 12 ir 16 dantis, žalos pacientei (ieškovei) nepadarė.
6. Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, tiek atsakovė, tiek jos gydytojai odontologai vadovavosi tokią asmens sveikatos priežiūrą ir jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei profesionalumo ir rūpestingumo standartais, įprastais gerojoje medicinos praktikoje bei pagrįstais mokslo įrodymais – tai patvirtino ir odontologijos specialistai, rengę atsakymus į komisijos suformuluotus klausimus ir konstatavę, kad pacientės 16 dantis klinikoje nebuvo gydytas endodontiškai, o gydant 12 dantį, žala pareiškėjos sveikatai nebuvo padaryta. Nors neteisėtus atsakovės veiksmus ieškovė apibrėžia kaip nekokybiškai atliktas odontologines paslaugas, tačiau komisijos ir atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog jai buvo nekokybiškai suteiktos 12 ir 16 dantų gydymo paslaugos. Ieškovė neįrodė atsakovės (gydytojų) neteisėtų veiksmų, kuriuos priežastiniu ryšiu galima būtų susieti su ieškovės sveikatos būkle (ieškovės 12 ir 16 dantų būkle, nustatyta 2019 m. gegužės 15 d. UAB „Olimpiečių odontologijos klinikoje“). Nekonstatavus neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo vertinti ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo. Ieškovės prašymas priteisti neturtinę (5 000 Eur) žalą yra nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 3 340,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovės priteisė 7,31 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad komisija Sprendimu 1 nusprendė ieškovės pareiškimą tenkinti ir įpareigojo atsakovę atlyginti ieškovei 8 000 Eur padarytą turtinę žalą. Komisija nurodė, jog, ji, priimdama tokį sprendimą, remiasi specialistų LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos konsultantų gyd. odontologo ortopedo dr. A. G. ir dr. G. Ž. išvadomis, kad ieškovės sąkandis nesubalansuotas, nes stipriausiai dantys sukanda priekyje (12, 11 d. srityje); šoniniai dantys kanda silpniau, o turėtų būti priešingai – pagrindinis krūvis turi tekti krūminiams dantims; dauguma vainikėlių ir tiltų yra nemažai šlifuoti po cementavimo (kai kurie priekiniai ir iš vestibulinės pusės) ir atliktas poliravimas burnoje nėra toks kokybiškas, koks atliekamas laboratorijoje; nusiskundimų išsprendimui siūloma keisti dalį ar visus protezus, tai turėtų nuspręsti protezuojantis gydytojas, priklausomai nuo situacijos po vainikėliais; norint ištaisyti esamą situaciją, teks nuimti senus protezus ir juos perdaryti iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad atliekant ieškovės dantų protezavimą atsakovės įstaigoje buvo padaryta gydymo klaidų, nes gydytojas, teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas, nedėjo maksimalių pastangų, kurias turėjo ir privalėjo dėti esamoje situacijoje.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutarta 28 dantų protezavimo kaina buvo 15 000 Eur ir ieškovė avansu atsakovei buvo sumokėjusi 8 000 Eur, kurie ir yra jos patirti turtiniai nuostoliai dėl netinkamo protezavimo. Tačiau teismas su tokiu turtinės žalos įvertinimu nesutiko, nes į sutartą bendrą protezavimo kainą įėjo ir septynių individualių cirkonio atramų kaina (1 900 Eur), kurios, net ir keičiant vainikėlius, išlieka tinkamomis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė ieškovei sumokėdama 8 000 Eur žalos atlyginimą yra atlyginusi daugiau, nei ieškovė realiai patyrė turtinių nuostolių.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su ieškovės 16 danties gydymu atsakovės įstaigoje, sprendė, kad gydymo klaidų dėl šio danties gydymo nebuvo padaryta, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovės 16 danties skausmai atsirado dėl protezavimo (tokių išvadų nepatvirtino specialistai).
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su 12 danties šaknies kanalų gydymu, sprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog sveikatos priežiūros įstaiga ir gydantis gydytojas, teikdami tokias paslaugas, būtų pažeidę atidumo ir rūpestingumo pareigą ar tokio gydymo standartus, nes 2018 m. sausio mėnesį, t. y. prieš protezavimą, 12 danties šaknies kanalai buvo sugydyti ir buvo padaryta rentgeno nuotrauka su instrumentu, įrodanti, kad gydymas buvo atliktas tinkamai.
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl padarytos 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatė, kad ieškovei protezavimo paslaugas atsakovė teikė jau siekdama ištaisyti ankstesnio protezavimo metu padarytas klaidas, todėl vien tai, kad protezavimo procedūra buvo ilgai trunkanti, nėra išskirtinė aplinkybė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė specialistų išvadų, kurios patvirtintų, jog jos sveikatos būklė iš esmės pablogėjo būtent dėl atsakovės teiktų protezavimo paslaugų, ir priešingai, – kad tai nėra susiję su ieškovės ligomis, nuo kurių ji gydėsi dar iki atsakovės atlikto dantų protezavimo.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes dėl ieškovės realiai patirtos turtinės žalos dydžio ir neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei atsakovė yra sumokėjusi 8 000 Eur žalos atlyginimą, vertino, jog ieškovės pareikštos pretenzijos dėl dar didesnės sumos priteisimo yra nepagrįstos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
14.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš naujo vertino komisijos Sprendimu 1 nustatytą nekokybiškomis protezavimo paslaugomis padarytos turtinės žalos dydį. Atsakovė neturėjo teisės kvestionuoti Sprendimo 1, o teismas neturėjo teisės atsakovės naudai savo iniciatyva peržiūrėti Sprendimą 1.
14.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė 16 dantį protezavo neįsitikinusi, kad šis dantis yra sveikas ir jį protezuoti yra saugu. Atsakovės taikytos su protezavimu susiję procedūros (intensyvus šlifavimas ant šio danties nuolatiniu cementu priklijavus karūnėlę) turėjo didžiausią įtaką išsivystyti ūmiam uždegimui. Dėl akivaizdžiai ir neginčijamai sudėtingos ieškovės odontologinės situacijos ir gerokai prastesnės nei įprasta jos odontologinės sveikatos, teikiant ieškovei gydymo ir protezavimo paslaugas, atsakovė privalėjo užtikrinti ir ieškovės specifinę situaciją atitinkantį didesnį nei įprastai atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.
14.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės specialistai netinkamai gydė ieškovės 12 danties šaknies kanalus. Priešingai, byloje esantys duomenys aiškiai rodo, kad nuo 2013 m. iki 2018 m. kovo viduryje atlikto totalinio protezavimo ieškovei odontologijos paslaugas teikė tik atsakovė, kuri ieškovei gydė tiek kariesą, tiek pulpitą, tiek periodontitą, tiek ir sanavo visą burnos ertmę bei ruošė ją totaliniam protezavimui. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė laikytina vienintele gydymo įstaiga, prisiėmusia atsakomybę už ieškovės odontologinės sveikatos būklę. Kadangi visas kompleksines odontologijos paslaugas ieškovei teikė būtent atsakovė, todėl ji buvo atsakinga už ieškovės 12 danties endodontinės būklės sekimą.
14.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė jai padarytos neturtinės žalos dydžio. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad net optimistiškiausiais apskaičiavimais ieškovei reikės keisti mažiausiai 14 dantų protezų, bet tikėtinai – gerokai daugiau arba net ir visus protezus, todėl būtent dėl atsakovės kaltės ištikusi 2018 m. kovo mėnesį atliktos protezavimo procedūros nesėkmė ieškovei objektyviai sukėlė su 6 metų vargo ir nepatogumų pareikalavusios procedūros nesėkme susijusius dvasinius išgyvenimus.
15. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Nepagrįstas ir atmestinas ieškovės teiginys, kad teismas neturėjo teisės savo iniciatyva vertinti komisijos Sprendimą 1. Priešingai, komisijos Sprendimas 1 neturi prejudicinės galios sprendžiant klausimą dėl ieškovei padarytos turtinės žalos atlyginimo, nes Sprendime 1 buvo nagrinėjami kiti pacientės reikalavimai ir vertinamas pacientei padarytos žalos klausimas jos reikalavimų apimtyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas, įvertinęs tai, jog ieškovei buvo suteiktos paslaugos, kurios nėra pripažintos nekokybiškomis (įskaitant cirkonio atramas), teisingai ir pagrįstai vertino, kad atsakovė ieškovei sumokėdama 8 000 Eur žalos atlyginimo yra atlyginusi daugiau žalos, nei ieškovė realiai patyrė.
15.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gydymo klaidų dėl 16 danties gydymo nebuvo padaryta. Teismas byloje nustatė, kad 16 dantis ieškovei nebuvo gydytas endodontiškai, t. y. kanalų atsakovė negydė. Ieškovė prieš protezavimą nusiskundimų dėl 16 danties neturėjo. Specialistai nepatvirtino išvadų, kad 16 danties kanalus reikia gydyti dėl atsakovės atlikto prišlifavimo ar gydyto karieso. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad šio danties protezavimas, taip kaip jis buvo atliktas atsakovės įstaigoje, buvo mediciniškai pagrįstas ir atitiko įprastą praktiką.
15.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovei protezavimo paslaugas atsakovė teikė jau siekdama ištaisyti ankstesnio protezavimo metu padarytas klaidas, todėl vien tai, kad protezavimo procedūra buvo ilgai trunkanti, nėra išskirtinė aplinkybė. Ieškovės teiginiai, kad ji patiria ypatingus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, nėra įrodyti, nes ieškovė naudojasi protezavimo rezultatu 4,5 metų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė 2013 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į atsakovę norėdama protezuoti 27 dantis.
19. 2013 m. rugpjūčio 26 d. apeliantei buvo pagamintas laikinų dantų komplektas, kurį ji nešiojo tam, kad grąžintų prarastą dantų sąkandžio aukštį, atstatytų fonetiką, kramtymo funkciją ir estetiką.
20. 2014 m. liepos 22 d. apeliantei buvo atlikta profesionali burnos higiena ir periodontologinė minkštųjų audinių transplanto iš gomurio transplantacijos plastinė operacija, siekiant atstatyti prarastą dantenų spenelį ir pagerinti vestibulinę dantenų estetiką ties 11-12 dantimis bei laikinųjų dantų percementavimas ir korekcija.
21. 2015 m. vasario 25 d. apeliantei atlikta vienmomentė dantų šalinimo ir 7 dantų sraigtinių implantų įsriegimo operacija (Pietų Korėjos gamintojo implantų sistema „MegaGen“);
22. 2016 m. balandžio 16 d. ieškovei buvo gydomi 16-as ir 17-as dantis. Atsakovės įstaigoje dirbanti gydytoja odontologė L. R. plombavo su skystu ir kietu šviesoje kietėjančiu kompozitu „Charizma“ antrinį kariesą, atsiradusį po vainikėliais. Taip pat gydytoja atvėrė 12-o danties šaknies kanalą ir gydė endodontiškai, t. y. išplatino kanalą, praplovė dezinfekuojančiais skysčiais, įvedė kalcio hidroksido pastą ir uždarė su laikinu endodontiniu užpilu–cementu.
23. 2017 m. birželio 19 d. apeliantei buvo nuimti diagnostiniai laikinųjų dantų atspaudai bei pagaminti nauji laikinieji dantys.
24. 2018 m. sausio 15 – 19 dienomis buvo vykdomas pasirengimas galutiniam protezavimui. Apeliantė skundėsi vis tebevarginančiu 12 danties maudimu, jautrumu sukandant, krentančiais viršutiniais dešinės pusės laikinaisiais krūminiais dantimis, traškančiu AŽSS, ta pačia ilgamete migrena, ūžesiu dešinėje ausyje, veido tempimu, sutrikusiu miegu ir depresija. Atlikus dentalines priekines ir šonines dešinės pusės radioviziogramas, ties 12 dantimi aiškiai buvo stebimas ryškus, lėtinis apikalinis židinys – granulioma maždaug 5x5mm dydžio, kanalas visiškai neplombuotas, o ties 13, 14, 15, 17 ir konkrečiai 16 dantimis jokiu įtartinų uždegiminių židinių požymių nestebima (rentgeno nuotraukos). Nuo 2018 m. sausio 15 iki 19 dienos buvo peržiūrėti visi ieškovės protezuojami dantys, peršlifuotos ribos ties dantenomis. Papildomai valytas infekuotas 12 dantis bei plombuoti 12, 22 ir 36 dantų kanalai, vėliau sutvirtinant juos stiklo pluošto kaiščiais (SPK);
25. 2018 sausio mėn. įvykusio pasiruošimo galutiniam protezavimui vizito metu, apeliantei buvo atpalaiduoti didieji kramtomieji raumenys, taip sumažintas apeliantės galvos, ausies ir dešiniojo AZSS skausmas bei pasiektas ženklus pacientės bendros būklės pagerėjimas, pakėlus sąkandį ant laikinųjų dantų 1–1,5 mm kramtomųjų dantų srityje. Iki apeliantės apsilankymo klinikoje ji jau neturėjo viršutinio kairės pusės ilties, t. y. 23 danties, todėl dantų ir veido centro linijos nesutapo. Buvo stebimas ryškus poslinkis į kairę, veido deformacija.
26. 2018 m. kovo 14 d. apeliantei buvo protezuoti 28 dantys uždedant nuolatinius dantų vainikus.
27. Apeliantė 2018 m. balandžio 10 d. pateikė pretenziją atsakovei, prašydama grąžinti apeliantei sumokėtą 8 000 Eur avansą už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (dantų protezavimą).
28. Atsakovė 2018 m. gegužės 9 d. raštu nurodė, kad nesutinka su apeliantės pretenzija.
29. Komisija 2019 m. vasario 28 d. sprendimu (Sprendimas 1) tenkino apeliantė prašymą atlyginti 8 000 Eur turtinę žalą už atsakovės nekokybiškai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Komisija nurodė, jog, priimdama tokį sprendimą, remiasi specialistų LSMU (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos konsultantų gyd. odontologo ortopedo dr. A. G. ir dr. G. Ž. išvadomis, kad ieškovės sąkandis nesubalansuotas, nes stipriausiai dantys sukanda priekyje (12, 11 d. srityje); šoniniai dantys kanda silpniau, o turėtų būti priešingai – pagrindinis krūvis turi tekti krūminiams dantims; dauguma vainikėlių ir tiltų yra nemažai šlifuoti po cementavimo (kai kurie priekiniai ir iš vestibulinės pusės) ir atliktas poliravimas burnoje nėra toks kokybiškas, koks atliekamas laboratorijoje; nusiskundimų išsprendimui siūloma keisti dalį ar visus protezus, tai turėtų nuspręsti protezuojantis gydytojas, priklausomai nuo situacijos po vainikėliais; norint ištaisyti esamą situaciją, teks nuimti senus protezus ir juos perdaryti iš naujo.
30. Apeliantė 2021 m. kovo 15 d. pareiškimu pakartotinai kreipėsi į komisiją, prašydama įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovei padarytą 2 976,31 Eur turtinę ir 23 400 Eur neturtinę žalą.
31. Komisija 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu (Sprendimas 2) nusprendė, kad apeliantei nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir pripažino nepagrįstu apeliantės prašymą įpareigoti atsakovę atlyginti padarytą žalą. Komisija nurodė, kad teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pareiškėjai (apeliantei) tiek klinika, tiek jos gydytojai odontologai vadovavosi tokią asmens sveikatos priežiūrą ir jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei profesionalumo ir rūpestingumo standartais, įprastais gerojoje medicinos praktikoje bei pagrįstais mokslo įrodymais – tai patvirtino ir odontologijos specialistai, rengę atsakymus į komisijos suformuluotus klausimus ir konstatavę, kad pacientės 16 dantis klinikoje nebuvo gydytas endodontiškai, o gydant 12 dantį, žala pareiškėjos sveikatai nebuvo padaryta.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės
32. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra vien iš civilinės atsakomybės rūšių. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir PTŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (neteikimo ar netinkamo suteikimo), atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta minėto įstatymo V skyriuje, CK ir kituose teisės aktuose (PTŽSAĮ 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis).
33. Ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinė atsakomybė dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma nustačius bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (ar neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. atsižvelgiant į prievolės esmę, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su apeliantės 16 danties gydymu atsakovės įstaigoje, sprendė, kad gydymo klaidų dėl šio danties gydymo nebuvo padaryta, nes byloje nėra įrodymų, kad apeliantės 16 danties skausmai atsirado dėl netinkamai atlikto dantų protezavimo. Teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su 12 danties šaknies kanalų gydymu, sprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog sveikatos priežiūros įstaiga ir gydantis gydytojas, teikdami tokias paslaugas, būtų pažeidę atidumo ir rūpestingumo pareigą ar tokio gydymo standartus, nes 2018 m. sausio mėnesį, t. y. prieš protezavimą, 12 danties šaknies kanalai buvo visiškai sutvarkyti (tai patvirtino rentgeno nuotrauka).
35. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė 16 dantį protezavo neįsitikinusi, kad šis dantis yra sveikas ir jį protezuoti yra saugu. Atsakovės taikytos su protezavimu susiję procedūros (intensyvus šlifavimas ant šio danties nuolatiniu cementu priklijavus karūnėlę) turėjo didžiausią įtaką išsivystyti ūmiam uždegimui. Dėl akivaizdžiai ir neginčijamai sudėtingos apeliantės odontologinės situacijos ir gerokai prastesnės nei įprasta jos odontologinės sveikatos, teikiant apeliantei gydymo ir protezavimo paslaugas, atsakovė privalėjo užtikrinti ir ieškovės specifinę situaciją atitinkantį didesnį nei įprastai atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2018 m. kovo viduryje atlikto totalinio protezavimo apeliantei odontologijos paslaugas teikė tik atsakovė, kuri ieškovei gydė visą burnos ertmę bei ruošė ją protezavimui. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė laikytina vienintele gydymo įstaiga, prisiėmusia atsakomybę už apeliantės odontologinės sveikatos būklę. Kadangi visas kompleksines odontologijos paslaugas apeliantei teikė būtent atsakovė, todėl ji buvo atsakinga ir už apeliantės 12 danties endodontinės būklės netinkamą sekimą.
36. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
37. Pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio specialistų išvados priskirtinos rašytiniams įrodymams, nes jose yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai. Vien tai, kad šios specialistų išvados negali būti prilyginamos teismo ekspertų išvadoms CPK prasme, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepaneigia ir įrodomosios reikšmės aspektu nesumenkina šiose išvadose pateikiamų duomenų, gautų atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, nes nei specialisto išvada, kaip rašytinis įrodymas, nei ekspertizės išvada teismui nėra privalomi.
38. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų patikimumo ir pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas odontologas ortopedas prof. dr. A. G. ir gydytojas odontologas ortopedas prof. dr. G. Ž. 2021 m. birželio 22 d. konsultacinėje išvadoje (toliau – ir konsultacinė išvada) nurodė, kad atsakovė apeliantei 16-o danties endodontiškai negydė, šią aplinkybę patvirtina 2021 m. kovo 3 d. „Dental Suite“ siųsta dentalinė rentgenograma, kurioje galima pamatyti, jog 16-as dantis endodontiškai gydytas nebuvo ir 2019 m. gegužės 22 d. gydytojos odontologės K. B. įrašas, kuriame yra pažymėta, kad 16-as dantis endodontiškai negydytas. Specialistų vertinimu, 16-o danties uždegimą galėjo sukelti kelios priežastys / komplikacijos (kariesas, jo gydymas, šlifavimas vainikėliams ir pan.).
40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad apeliantei pirmasis dantų protezavimas buvo atliktas 2008 m., 2013 m. apeliantė kreipėsi į atsakovę dėl anksčiau atlikto dantų protezavimo trūkumų ištaisymo, nes apeliantės protezai nuolat krito, buvo fiksuoti laikinu cementu metalo keramikos jungtiniais tiltais „pasagomis“. Atsakovės klinikoje apeliantei buvo atliekamas visos burnos sanavimas: plombuoti pirminio ir antrinio karieso pažeisti dantų kietieji audiniai, pergydyti nekokybiškai plombuoti dantų šaknų kanalai, atstatytas prarastas sąkandžio aukštis nušlifavus pernelyg daug kietųjų danties audinių, maksimaliai ištaisyti ankstesnės odontologų padarytos klaidos, paruošta naujam totaliniam protezavimui trečią kartą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantei 16-o danties uždegimas labiausiai tikėtina atsirado ne dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų, o dėl apeliantės prastos dantų būklės, buvusios dar iki kreipiantis pas atsakovę dėl dantų protezavimo.
41. Konsultacinėje išvadoje taip pat nurodyta, kad 12-as dantis buvo gydytas endodontiškai (išvalytas kanalas) atsakovės klinikoje 2016 m. balandžio 16 d. (gydytoja L. G. R.) ir 2018 m. sausio 16 d. (plombuotas kanalas) (gydytojas neįskaitomas). Specialistų vertinimu, beveik dviejų metų pertrauka 12-o danties kanalo gydyme neabejotinai turėjo įtakos gydymo kokybei bei rezultatams. Kita vertus, pagal pasaulinę mokslinę literatūrą, iki 10 proc. endodontinio gydymo atvejų gali baigtis nesėkme ir tai yra normali praktika.
42. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio dėl 12-o danties kanalo gydymo. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, 12-o danties kanalo infekcija, tikėtina, yra susijusi su šio danties kanalo laikinu plombavimu, kuris buvo pradėtas gydyti 2016 m balandžio 16 d., o pabaigtas 2018 m. sausio 16 d., nors teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. G. R. paaiškino, kad laikiną cementą danties kanale reikia pakeisti po 2-3 savaičių nuo atlikto plombavimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 12-o danties uždegimas šiuo konkrečiu atveju iš esmės atsirado ne dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų (netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų), o dėl apeliantės neveikimo, delsimo kreiptis į atsakovę pakeisti laikiną cementą 12-o danties kanale.
43. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašomos priteisti nurodytos turtinės žalos dydžio, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio nebuvimo dėl šių reikalavimų dalies, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos, todėl sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai vertino vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje dėl vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio nebuvimo.
Dėl neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos paslaugas, dydžio
44. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
45. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Jeigu neturtinė žala atsirado dėl pacientui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tai yra neturtinės žalos padarymas paciento sveikatai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji yra padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2009).
46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti bei įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
47. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl netinkamai suteiktų protezavimo paslaugų apeliantė iš tikrųjų patyrė nepatogumų, įskaitant fizinį skausmą, ir kad patirs tokių nepatogumų perdarant ir ištaisant atsakovės padarytas klaidas. Teismo vertinimu, teismų praktikoje dėl protezavimo klaidų pacientų patirta neturtinė žala paprastai yra vertinama 700 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-910/2022). Teismas nenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių apeliantės patirta neturtinė žala turėtų būti vertinama kitaip.
48. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas ignoravo faktą, jog apeliantei reikės keisti mažiausiai 14 dantų protezų, arba net ir visus protezus, taip pat ieškovė patyrė išgyvenimų, kurių kitose bylose neturtinę žalą patyrę asmenys neturėjo (pavyzdžiui, kitą dieną po protezavimo ieškovės išgyventas itin intensyvus ir daugybinis protezų šlifavimas jau apeliantės burnoje, kuris net nebuvo būtinas). Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
49. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovės gydymo įstaigos netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantė įrodė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtos ir neturtinės žalos faktą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensacijos dydžio.
50. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė į atsakovę kreipėsi jau varginama skausmų, galbūt susijusių su nesėkmingu protezavimu kitoje klinikoje, be to, į tai, kad ieškovės dantų būklė nebuvo gera, nėra pagrindo pripažinti pagrįsta apeliantės poziciją, jog visi jos neigiami išgyvenimai ir nepatogumai išimtinai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais. Pažymėtina, kad atsakovės darbuotojams nedėjus maksimalių pastangų tam, kad būtų užtikrintas apeliantės sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas ir parinktas jai tinkamiausias dantų protezavimo būdas, dėl nuolatinio lankymosi atsakovės klinikoje apeliantė neabejotinai patyrė nepatogumų ir jautė diskomfortą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į individualią apeliantės situaciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantei iš atsakovės priteistina 700 Eur dydžio neturtinės žalos piniginė kompensacija būtų pakankama ir teisinga, atitiktų bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės pareikštos pretenzijos dėl dar didesnės sumos priteisimo, nei kad jai atsakovė jau yra sumokėjusi Sprendimo 1 pagrindu, yra nepagrįstos.
51. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimu 1 apeliantei iš atsakovės buvo priteista turtinė žala (8 000 Eur), t. y. apeliantė nebuvo pareiškusi reikalavimo priteisti padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad apeliantės patirti išgyvenimai, susiję su atsakovės netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, buvo tęstinio pobūdžio. Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad apeliantei buvo padaryta neturtinė žala, ją nustatęs, turėjo priteisti apeliantei iš atsakovės, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria netenkinta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo.
52. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai ir plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
53. Apibendrindama savo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas neturtinės žalos sampratą bei nustatydamas jos įrodinėjimo sąlygas, tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl, visiškai atmesdamas pareikšto ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, šalių ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė neteisingai. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas apeliantės reikalavimas priteisti neturtinę žalą ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant apeliantei iš atsakovės 700 Eur padarytos neturtinės žalos atlyginimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
54. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
55. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė patyrė 4 145,85 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdyje. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 3 340,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantės ir atsakovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius.
56. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
57. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
58. Kita vertus, tam tikrais atvejais įstatymas suteikia teisę teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Toks nukrypimas, jeigu egzistuoja tam tikros priežastys ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, leistinas ir bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
59. Kitaip tariant, apeliantei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis nagrinėjamoje byloje gali būti nustatytas ne tik pagal aritmetinę (skaitmeninę) reikalavimų išraišką (patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją), bet ir atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pastarosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos (nukrypstant nuo proporcijų) iš esmės laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad tokia teismo pozicija apeliacine tvarka nėra kvestionuojama.
60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, be kita ko, atsižvelgiant ir į turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį, egzistuoja prielaidos nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Apeliantei kompensuotinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, priešingu atveju, susiklostytų bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams neatitinkanti situacija, kad apeliantės išleistų ir jai neatlyginamų bylinėjimosi išlaidų dalis iš esmės atitiktų priteistos neturtinės žalos atlyginimo išraišką. Kitaip tariant, pats bylinėjimasis apeliantei taptų beprasmis, kadangi jai nebūtų kompensuota atsakovės veiksmais sukelta žala, o priteistas žalos atlyginimas padengtų tik dėl šio bylinėjimosi patirtas išlaidas.
61. Svarbu ir tai, kad tikslus išankstinis neturtinės žalos dydžio, kuris ir sudarė pagrindinę ieškinio sumos dalį, įvertinimas apeliantei nebuvo įmanomas, kadangi jo nustatymas teisminiame procese nėra paremtas konkrečią piniginę išraišką turinčiais kriterijais. Tai reiškia, kad apeliantė bet kokiu atveju būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė atlyginti pirmosios instancijos teismo, nes inicijuojant civilinę bylą buvo būtina parengti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose. Remiantis šiais argumentais apeliantei visiškai kompensuojamos ir jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 411,25 Eur.
62. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 7,31 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas priimą naują sprendimą, kuriuo iš dalies tenkina apeliantės ieškinį, dokumentų siuntimo išlaidos (7,31 Eur) priteisiamos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti neturtinę žalą, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dens Perfectus“, juridinio asmens kodas 241980880, 700 Eur (septynis šimtus eurų) padarytos neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dens Perfectus“, juridinio asmens kodas 241980880, 4 145,85 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dens Perfectus“, juridinio asmens kodas 241980880, 1 411,25 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus vienuolika eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dens Perfectus“, juridinio asmens kodas 241980880, 7,31 Eur (septynis eurus ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė