Civilinė byla Nr. e2-124-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00236-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.3.1.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą civilinėje byloje Nr. e2-2743-619/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Palink“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Palink“ 950 201,59 Eur nuostolių atlyginimą, 76 127,01 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Palink“ 4 209,35 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė su priimtu teismo sprendimu nesutiko ir 2019 m. spalio 17 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo jos ieškinys būtų patenkintas. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį, o likusios dalies sumokėjimą prašė atidėti iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

4.       Nurodė, kad apeliacinio skundo pateikimo metu susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl negali sumokėti viso įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio. Dalis jos nuomininkų nevykdo savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartis, todėl sutriko prognozuotas apyvartinių lėšų srautas. Teigia, kad ėmėsi veiksmų įsiskolinimams iš nuomininkų išieškoti – kreipėsi į teismus su ieškiniais. Pažymėjo, kad yra aktyviai veiklą vykdantis verslo subjektas, todėl negalėjimas sumokėti dalies žyminio mokesčio yra laikinas.   

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 nutartimi ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą atmetė, nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. spalio 31 d. apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – trūkstamai 8 173 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti.      

6.       Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami žyminio mokesčio atidėjimo būtinumui pagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai), t. y. jie nepatvirtina sunkios ieškovės finansinės padėties. Ieškovė pasirinktinai pateikė tik banko sąskaitos išrašus, debitorių sąrašą, Turto arešto aktų registro išrašą, tačiau nepateikė įrodymų apie visą turimą turtą (kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį, pinigines lėšas, turtines teises ir pan.).

7.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas nustatė, kad ieškovė turi pakankamai daug nekilnojamojo turto (virš 100 objektų), todėl vien ieškovės nurodyti deklaratyvūs argumentai ir selektyviai pateikti įrodymai neteikia pagrindo išvadai, jog ji iš tikrųjų neturi galimybių sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio.

8.       Teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, pateikti duomenys (raštai antstoliams) savaime nepagrindžia ir tokios aplinkybės, jog galimi sunkumai yra trumpalaikiai, o ieškovės turtinė padėtis ateityje pasikeis ir ji bus pajėgi sumokėti nustatytą žyminio mokesčio sumą (esant nepalankiam ieškovei procesiniam sprendimui).

III. Atskirojo skundo argumentai

9.       Ieškovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

9.1.       Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad ieškovė turi nemažai nekilnojamojo turto objektų, tačiau svarbiausia yra tai, kad iš šio turto yra vykdomi išieškojimai ir didžia dalimi – finansų įstaigoms. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė neturi galimybės laisvai disponuoti nekilnojamuoju turtu, operatyviai gauti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Be to, ir toks faktas, kad iš ieškovės turto vykdomi išieškojimai, tik patvirtina sudėtingą bendrovės finansinę būklę.    

9.2.       Nepaisant to, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, tai savaime nereiškia, kad ji turi ir apyvartinių lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismo aiškinimas, kad vien tai, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto, savaime sudaro pagrindą atmesti prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, prieštarauja CPK 84 straipsnio tikslams, o tokiu aiškinimu paremta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.    

9.3.       Apeliacinio skundo pateikimo metu įvairūs teismai buvo priėmę įsiteisėjusius sprendimus, kuriais ieškovei priteista virš 27 486,56 Eur skola ir dėl minėtų sprendimų pateikti prašymai antstoliams pradėti išieškojimo veiksmus. Ieškovė taip pat pateikė išrašus iš savo banko sąskaitų, patvirtinančius, jog jai trūksta apyvartinių lėšų sumokėti žyminį mokestį.     

9.4.       Faktas, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, kuris galėtų būti realizuojamas per protingą laiką (to padaryti operatyviai nėra galimybės), kaip tik implikuoja pagrindas manyti, jog jos finansinė situacija gali pasitaisyti. 

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados     

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus,  ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

11.       Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

12.       CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).

13.       Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).

14.       Sutiktina su apeliante tuo aspektu, kad fizinio asmens turtinė, o juridinio asmens – finansinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

15.       Nagrinėjamu atveju keliamas CPK 84 straipsnio taikymo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tačiau toks prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie jo pridedami įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

16.       Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018,   2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020).

17.       Taigi, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys / apeliacinis skundas bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

18.       Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, visada yra vertinama aktuali asmens turtinė padėtis, kuri yra susiklosčiusi sprendžiamo klausimo metu. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2020).

19.       Tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga buvo pažymėta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, kurioje teismas konstatavo, kad pagal pačios apeliantės selektyviai atrinktus ir pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti tikrąją apeliantės turtinę padėtį bei įvertinti bendrovės mokumą. Kitaip tariant, pateiktų įrodymų nepakanka vertinimui, kad jos turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog apeliantė dabar nepajėgi sumokėti už apeliacinį skundą visą žyminį mokestį, be to, vien šių duomenų pagrindu negalima nuspręsti dėl jos turtinės padėties pokyčio laiko perspektyvoje. Apeliantės atskirojo skundo argumentai kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo dėl įrodymų žyminio mokesčio mokėjimui atidėti nepakankamumo nesuponuoja.

20.       Negalėjimą apeliacinio skundo pateikimo metu už jį sumokėti visą įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį apeliantė grindė duomenimis iš Turto arešto aktų registro, išrašais iš AB SEB banko ir Luminor Bank esančių jos vardu atidarytų sąskaitų, debitorių sąrašu, 2019 m. rugpjūčio 6 d. – 2019 m. spalio 2 d. prašymais dėl vykdomųjų raštų išdavimo. Su atskiruoju skundu naujų įrodymų apeliantė neteikė.

21.       Apeliantė laikosi pozicijos, kad išrašai iš Turto arešto aktų registrų, patvirtinantys jai priklausančio nekilnojamojo turto areštą, yra savaime pakankami jos prašymui patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas su šia pozicija nesutinka. Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo pasisakyta, kad tokia aplinkybė, kaip apeliantės turtui ir piniginėms lėšoms kitoje (-se) civilinėje (-se) byloje (-se) taikyti laikini disponavimo ribojimai, nėra priskiriama prie aplinkybių, savaime teikiančių pagrindą prašymui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-92-464/2018, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e23-103-516/2020). Žyminio mokesčio atidėjimo klausimą sprendžiantis teismas turėtų įvertinti pritaikyto turto arešto masto reikšmę platesniame kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

22.       Todėl, prašant taikyti žyminio mokesčio lengvatą, jos prašančiam asmeniui privalu pateikti kuo išsamesnius duomenis bei juo pagrindžiančius įrodymus, kurie leistų teismui įsitikinti realiai susiklosčiusia, o ne vien deklaruojama žodžiais turtine / finansine padėtimi ir teisingai ją įvertinti. Antraip ši šalis neturi pagrindo tikėtis palankios jai procesinio klausimo išsprendimo baigties. Nors apeliantė nagrinėjamu atveju ir nekvestionuoja tokio teismui neatskleisto, bet teismo iš viešai prieinamų duomenų nustatyto fakto, kad nuosavybės teise apeliantei priklauso daugiau kaip 100 nekilnojamojo turto objektų, tačiau išsamių duomenų apie šį turtą, jo paskirtį, vertę, taikytus apribojimus bei apsunkinimus kitomis daiktinėmis teisėmis, apie jo realizavimo galimybes ir kt., neteikia. Nenurodo ji ir to, kodėl, inicijuodama šį turtinį ginčą teisme, iš anksto nepasirūpino iš jai priklausančio turto gauti lėšų teisminiam procesui vykdyti ir, prireikus, jį tęsti (faktiškai toks poreikis ir atsirado), juolab kad iš pateiktų Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad areštuota tik nedidelė dalis apeliantės turto.    

23.       Kiti apeliantės pateikti įrodymai taip pat buvo teismo teisingai įvertinti kaip nepagrindžiantys dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo jai būtinumo. Duomenys apie sąskaitose esančias lėšas pateikti tik iš dviejų bankų, o įrodymų, kad tai yra vienintelės sąskaitos ir kituose bankuose apeliantė jų neturi, nepateikta. Kasos dokumentų, liudijančių grynųjų lėšų turėjimą, jų judėjimą, taip pat nepateikta. Vertinant prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo ir debitorių sąrašus pažymėtina tai, kad apeliantė neteikė tokių svarbių duomenų, ar yra (buvo) pradėti išieškojimo veiksmai iš jos debitorių ir kokioje stadijoje jie yra. Atitinkamai spręstina, kad ir šie duomenys nei patvirtina sunkią apeliantės finansinę padėtį, nei galimybę ateityje sumokėti prašomą atidėti žyminio mokesčio dalį.

24.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantei ir kitose civilinėse bylose, kuriose analogiški jos prašymai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo buvo atmesti, ne kartą jau buvo išaiškinta, kokie duomenys ir įrodymai turėtų būti teikiami, siekiant atitinkamo procesinio rezultato (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. civilines bylas Nr. e2-1320-790/2019, e2-1326-330/2019).

25.       Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės pateiktus įrodymus bei padarė teisingą išvadą dėl apeliantės prašymo nepagrįstumo. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ terminą iki 2020 m. kovo 13 d. įskaitytinai žyminiam mokesčiui už paduodamą apeliacinį skundą sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

        Priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.

Teisėja                                                                                                        Dalia Kačinskienė