Pranešėjas Alvydas Žerlauskas                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-613-265/2013

Teisėjas G. Seselskytė                                                      Proceso Nr. 2-06-3-03182-2012-0 

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:  

                                                                                                      121.20; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė pripažinti darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės S. N. ir atsakovės AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, nutraukimą DK 129 str.1d. pagrindu neteisėtu, grąžinti ieškovę S. N. į darbą AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“; priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasikeitus įmonės direktoriui jai ne kartą buvo siūlyta rašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu. 2011 m. rugsėjo 7 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Nr.(01)-5-217, kuriame nurodyta, kad dėl ekonominių priežasčių ir struktūrinių bendrovės pertvarkymų yra naikinama finansų direktoriaus pareigybė, o 2012 m. sausio 9 d. ieškovė bus atleista, išmokant jai penkių mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Įspėjimo terminas buvo nustatytas atsižvelgus į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametį vaiką.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-30 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog iki įspėjimo ieškovei įteikimo atsakovės bendrovės valdybos 2011-08-22 protokolu, siekiant tobulinti atsakovės darbo organizavimą, optimizuoti bendrovės veiklą ir taupyti lėšas, nuspręsta patvirtinti naują bendrovės valdymo struktūrą ir kranto (arba biuro) darbuotojų pareigybes. Šiuo valdybos sprendimu nuspręsta nuo 2011-11-30 panaikinti finansų direktoriaus pareigybę kartu su kitomis pareigybėmis apskaitos skyriuje - sekretoriaus, buhalterinės apskaitos duomenų bazės administratoriaus ir inžinieriaus apskaitininko, bei nuo 2011-12-01 įvesti naujas apskaitininko, darbo užmokesčio buhalterio ir finansų analitiko pareigybes. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, šių nuostatų atsakovės bendrovėje buvo laikomasi, todėl DK 129 str. l dalies reikalavimas dėl pertvarkymo realumo nebuvo pažeistas. Į bylą taip pat pateikta visa eilė  kitų atsakovės bendrovės valdybos sprendimų, susijusių su bendrovės valdymo struktūra ir darbuotojų pareigybėmis, patvirtina, kad tokie sprendimai įmonėje buvo priimami ne kartą ir nebuvo nukreipti tik į ieškovės užimamą finansų direktoriaus pareigybę, tuo paneigiant ieškovės manymą, kad atsakovas visokiais būdais siekė susidoroti su ieškove. Kaip konstatavo pirmosios instancijos, teismas, ieškovės atleidimui iš darbo įtakos turėjo atsakovės bendrovės struktūriniai pertvarkymai. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog ieškovei teikė pasiūlymus dėl laisvų darbo vietų, pati ieškovė patvirtino, kad neišreiškė pageidavimo pereiti dirbti į jai siūlytas pareigybes ir raštu neteikė prašymo dėl pageidavimo dirbti jai siūlytose pareigybėse.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovės struktūriniai pertvarkymai nebuvo pagrindas ieškovės atleidimui. Kaip nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės teiginių, jog finansų analitiko darbas jai yra puikiai žinomas ir ji yra kompetentinga vykdyti šias funkcijas. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji šių funkcijų negalėtų vykdyti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo ir ieškovės galimybės dirbti finansų analitiko pareigose neanalizavo. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino viso ieškovės atleidimo konteksto, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, jog jiems buvo liepta surasti būdą kaip atleisti ieškovę, taip pat neįvertino aplinkybės, jog panaikintoms ieškovės darbinėms funkcijoms buvo įsteigta nauja finansų analitiko pareigybė. Taigi, kaip nurodo ieškovė, apeliaciniame skunde atsakovės vykdyti struktūriniai pertvarkymai arba bent dalis jų buvo fiktyvūs. Remiantis jais buvo siekiama tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su ieškove. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės ekonominės priežastys buvo pagrindas su ieškove nutraukti darbo sutartį.

Atsakovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Kaip nurodė atsakovė, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir teisės normomis pagrįstą įrodymų vertinimą. Tinkamai nustatė visas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog buvo teisinis pagrindas atleisti ieškovę iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių teisinį ginčą, privalo tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir jas išanalizuoti. Teismas, taikydamas teisę, turi remtis konkrečių aplinkybių, kurios sudaro faktinį bylos pagrindą, nustatymu ir išsamiu jų ištyrimu. Tinkamai nenustačius ir neišanalizavus bylai reikšmingų aplinkybių nėra sąlygų ir pagrindų konstatuoti, jog byla buvo išspręsta teisingai, o teisės normos pritaikytos tinkamai. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovė iš esmės kvestionuoja įmonėje atliktų struktūrinių pertvarkymų realumą dėl ekonominės situacijos bei atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kurios įrodo, jog struktūriniai pertvarkymai buvo įvykdyti tik „dėl akių“. Teisėjų kolegijos vertinimu, su šiais apeliacinio skundo argumentais galima sutikti iš dalies, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino visumą įmonėje vykusių struktūrinių pertvarkymų ir visiškai nesigilino, ar buvo pagrindas atlikti struktūrinius pertvarkymus ieškovės skyriuje ir panaikinti jos pareigybę. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali darbo sutartimi atlikti prisiimtų funkcijų, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo, tik formaliai konstatavo, jog ieškovės darbo funkcijos buvo perduotos kitiems darbuotojams. Pirmosios instancijos teismas visiškai nelygino Finansų direktoriaus ir naujai įsteigtos pareigybės (finansų analitiko) pareigybinių nuostatų siekiant nustatyti, ar finansų analitiko pareigybė buvo pagrįstai įsteigta, ar jos įsteigimas nebuvo priemonė atleisti ieškovę iš darbo. Teismas nevertino finansų direktorės ir finansų analitiko funkcijų turinio bei jų tapatumo. Taip pat, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, ar ieškovė būtų kompetentinga vykdyti finansų analitiko pareigybei priskirtas funkcijas. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovė kaip esminę aplinkybę nurodė tai, jog šių funkcijų ieškovė negalėtų užimti, nes nemoka anglų kalbos C2 lygiu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, lygindamas finansų direktoriaus ir finansų analitiko funkcijas nenustatė, ar šis reikalavimas pagrįstas. Teismas nesiaiškino, kokios konkrečiai atliekamos funkcijos reikalauja anglų kalbos mokėjimo ir ar ieškovė iki tol neatliko tapačių funkcijų su turimomis užsienio kalbos žiniomis. Tik išsamiai išanalizavus ir įvertinus šias aplinkybės galima nuspręsti, ar ieškovės pareigybė buvo panaikinta pagrįstai santykyje su kitais struktūriniais pertvarkymais, ar šie pertvarkymai nebuvo tik priemonė atleisti ieškovę iš darbo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojų parodymų ir jų reikšmės konstatuodamas, jog kiti byloje esantys įrodymai bylai nereikšmingi. Pažymėtina, jog CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas įpareigoja teismą motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.

Taip pat pažymėtina, jog nustačius, kad struktūriniai pertvarkymai susiję su ieškovės pareigybe įmonėje buvo būtini ir pagrįsti, nereiškia, jog atleidžiamas iš darbo tas asmuo, kurio pareigybė panaikinama. Pagal DK 135 straipsnio 1 dalies nuostatų turinį, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius pirmenybės teisę būti paliktam dirbti turi darbuotojai, išvardinti šios normos punktuose. Priešingu atveju būtų paneigtos DK 135 straipsnio nuostatos, užtikrinančios socialiai pažeidžiamiausių asmenų teises. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar ieškovė neturėjo pirmenybės teisės būti palikta dirbti įmonėje. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai ir neatskleista bylos esmė, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog teisės doktrinoje pripažįstama, kad byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ne tik kai bylos negalima išnagrinėti pagal byloje esančius įrodymus, bet ir tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas atitinkamais aspektais byloje esančių įrodymų iš viso nevertino arba nesiaiškino aplinkybių, kurias turėjo aiškintis siekiant užtikrinti tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme. Šios bylos įrodymų vertinimo bei svarbių bylai aplinkybių nesiaiškinimo kontekste pažymėtina, jog tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Tik išnagrinėjus bylą minėtais aspektais galima konstatuoti, jog procesas pirmosios instancijos teisme buvo tinkamas. Priešingu atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas imtųsi bylą nagrinėti naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėjamai pirmosios instancijos teisme ir vertintų įrodymus, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, šalys tokiu atveju iš esmės prarastų teisę į apeliaciją.

Šių aplinkybių visetas suteikia pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nesiaiškino aplinkybių, kurios būtinos siekiant tinkamai išspręsti ginčą tarp šalių. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a  :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas                                                                       Alvydas Žerlauskas

Kolegijos teisėjai                                                                                         Danguolė Martinavičienė

         Irma Čuchraj