Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-11-719/2022

                                        Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00189-2020-5

                                        Procesinio sprendimo kategorija 12.29

                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarimu:

1.1.                      R. V. pagal ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalis nubaustas galutine 1300 Eur bauda už tai, kad 2020 m. gruodžio 17 d. apie 15–16 val. Biržų r., medžiotojų būrelio „K“ plotų ribose, ties (duomenys neskelbtini), draudžiamu medžioti terminu sau priklausančiu šautuvu „IZH 18 MH, .308 Winchester“ Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, numetusį ragus. Neteisėtai, draudžiamu laiku, sumedžiotą stirnos patiną R. V. su S. V. atitempė iki kelio, prie kurio R. V. priklausančiu automobiliu „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo V. P., visi kartu pasikrovė sumedžiotus žvėris ir vežėsi į lupyklą. Tokiais veiksmais R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 15.2.4, 58.2.2, 58.2.3, 58.23 punktų reikalavimus.

1.2.                      R. V. taip pat paskirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės – teisės medžioti atėmimas dvejiems metams ir turto (suaugusio stirnos patino, kuris jau išvežtas sunaikinti, ginklo – graižtvinio šautuvo „IZH 18 MH, .308 Winchester“ Nr. (duomenys neskelbtini), jo optinio taikiklio „Barska 3-12x50“ su laikikliais (naudojimo žymės) ir kitų prie ginklo esančių daiktų bei automobilio „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

1.3.                      Iš R. V. valstybei priteista 1744,35 Eur turtinei žalai laukinei gyvūnijai atlyginti.

2.       Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato G. Danėliaus apeliacinis skundas netenkintas.

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato A. Kazakevičiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

4.1.                      R. V. veika neatitinka ANK 290 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių. ANK 290 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tik teisės medžioti neturintiems asmenims, o R. V. turi teisę medžioti ir teisėtai dalyvavo medžioklėje, todėl jo veiksmai turėjo būti analizuojami tik ANK 290 straipsnio 8 dalies, taikomos turintiems teisę medžioti asmenims, kontekste.

4.2.                      Teisę medžioti turinčio asmens teisinė atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar jo gabenimą nustatyta ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse ir diferencijuojama pagal tai, koks neteisėtai sumedžiotas gyvūnas buvo gabenamas ar dorojamas. ANK 290 straipsnio 8 dalyje įvardijami licencijuojami gyvūnai, kuriems stirnos buvo priskiriamos tik iki 2020 m. gegužės 9 d., todėl kaltinime nurodytu laiku (2020 m. gruodžio 17 d.) stirnos jau nebebuvo laikomos gyvūnais, kurių medžioklė licencijuojama ar limituojama. Po 2020 m. gegužės 9 d. už stirnų medžioklės pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Taigi R. V. teisinė atsakomybė už galimai neteisėtai sumedžioto kanopinio žvėries gabenimą galėjo būti vertinama kaip Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimas, tačiau turėjo būti kvalifikuojama ne pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, bet pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Ši aplinkybė itin svarbi, nes R. V. priklausančio automobilio konfiskavimas buvo taikytas už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, t. y. kaip sankcija už ANK 290 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą.

4.3.                      R. V. inkriminuotas Medžioklės taisyklių 58.23 punkto pažeidimas turi būti vertinamas ne kaip ANK 290 straipsnio 8 dalyje, bet kaip ANK 290 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas. Padarytas Medžioklės taisyklių 58.23 punkto pažeidimas savaime nereiškia, kad teisę medžioti turintis asmuo neturėjo teisės sumedžioti konkretų gyvūną ar sumedžiojo jį neteisėtai ANK 290 straipsnio 8 dalies taikymo prasme. Siekiant nustatyti, kokį gyvūną gali sumedžioti teisę medžioti turintis asmuo, būtina vertinti, ar šis asmuo išvis gali medžioti šį gyvūną, t. y. ar gyvūnas tuo metu yra medžiotinas, ar medžioklės plotų naudotojas turi teisę medžioti limituojamus gyvūnus, ar medžioklės vadovas leido medžioti tokius gyvūnus ir t. t. Ar medžiotojas sumedžiojo gyvūną, kurį turėjo teisę medžioti, laikydamasis Medžioklės taisyklėse nustatytos tvarkos, yra visai kitokios teisinės atsakomybės klausimas. Taigi gyvūno medžiojimo proceso teisėtumo kriterijų nesilaikymas yra ANK 290 straipsnio 1 ir 5 dalių, o ne ANK 290 straipsnio 8 dalies reguliavimo dalykas. Be to, Medžioklės taisyklių 58.23 punkto nuostatos draudžia medžioti ragus numetusius elninių žvėrių patinus, bet ne jauniklius, todėl, pripažinus R. V. versiją dėl stirnos jauniklio sumedžiojimo pagrįsta, šių nuostatų pažeidimo nebūtų galima konstatuoti.

4.4.                      Abiejų instancijų teismai perkėlė nekaltumo įrodinėjimo pareigą R. V., nors jis neturėjo galimybės jos realizuoti išimtinai dėl tyrimą atlikusios institucijos kaltės. Tyrimą atlikusi institucija turėjo pateikti į bylą įrodymus, o bylą nagrinėję teismai, remdamiesi šiais įrodymais, turėjo įsitikinti, kad R. V. 2020 m. gruodžio 17 d. sumedžiojo stirnos patiną, o ne jauniklį. Teisės pažeidimo faktas šiuo konkrečiu atveju priklausė ne nuo vizualine prasme akivaizdžių ir lengvai nustatomų aplinkybių, o nuo specialiosiomis žiniomis paremtos tam tikros srities specialisto išvados, kokio amžiaus buvo sumedžiotas gyvūnas. Tačiau tokia išvada į bylą nebuvo pateikta, o ir vėlesnis jos gavimas, pasitelkus specialistus bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo galimas, nes tyrimą atlikę pareigūnai gyvūną sunaikino. Nesutiktina su teismų argumentu, kad specialistų išvada nebuvo būtina, nes byloje pakako ir kitų duomenų objektyviai spręsti apie sumedžioto gyvūno amžių. Toks argumentas nepagrįstas bylos medžiaga, iš dalies grindžiamas neobjektyviais įrodymais ir prieštarauja daliai bylos medžiagos. Pažymėtina, kad ir R. V. bei kartu medžiojusio S. V. 2020 m. gruodžio 17 d. paaiškinimuose nėra vienareikšmiškai pripažįstama, kad sumedžiotas būtent stirnos patinas. R. V. ir kitų įvykio dalyvių duoti pirminiai paaiškinimai įvertinti nepakankamai objektyviai, jo versija nepagrįstai atmesta, taip neteisėtai suvaržant jo procesines teises.

4.5.                      2021 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu inspektorius M. S. paaiškino, kad ir stirnų jaunikliai turi mažus ragus, bet jų nemeta. Inspektoriaus teigimu, R. V. sumedžiotas stirninas buvo numetęs ragus ir didesnis už patelę, todėl jis nusprendė, kad šio gyvūno nebuvo galima sumedžioti. M. S. paaiškinimai prilyginti specialiųjų žinių turinčio asmens išvadai, kadangi jis yra medžioklės trofėjų ekspertas. Tačiau R. V. teismui pateiktoje knygoje „Lietuvos kanopiniai žvėrys“ (ISBN 9986-759-23-4) nurodoma, kad ragus augina ir numeta ne tik stirnų jaunikliai, bet ir stirnos patelės, o tai taip pat yra aktualu, nes bylos medžiaga nepatvirtina fakto, kad administracinio nusižengimo protokole minimas galimai neteisėtai sumedžiotas stirnos individas buvo vyriškos lyties. Be to, laikantis teismų praktikos, tyrimą atliekantys pareigūnai nėra pripažįstami tinkamais tyrimo subjektais atliekant veikos objekto identifikavimą. Taigi tyrimą atlikusių pareigūnų teismui duoti paaiškinimai negalėjo būti vertinami kaip nešališki, objektyvūs, specialiųjų žinių turinčių asmenų duoti paaiškinimai.

4.6.                      Abiejų instancijų teismai argumentuotais ir pagrįstais motyvais nepašalino byloje kilusių abejonių dėl teisės pažeidimo įvykio, o savo išvadas dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies objekto grindė tik prielaidomis. 2020 m. gruodžio 17 d. sumedžioto stirnos individo amžių ir jo lytį turėjo įrodinėti ne R. V., o administracinio nusižengimo protokolą surašiusi aplinkosaugos institucija. Visos abejonės dėl sumedžioto gyvūno amžiaus, kurių negalima pašalinti visapusiškai bei objektyviai tiriant surinktus įrodymus, turėjo būti vertinamos išimtinai pažeidėjo naudai. Tačiau bylą nagrinėję teismai nesivadovavo tokiomis teisinėmis procesinėmis gairėmis ir įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė R. V. Laikydamasis rungimosi principo, jis prašė teismo atlikti gyvūno apžiūrą ir pasitelkus atitinkamos srities specialistus nustatyti tikslų gyvūno amžių, tačiau tokio procesinio veiksmo nebuvo galima atlikti dėl tyrimą atlikusios institucijos kaltės, nes ši, net nepriėmus nutarimo administracinio nusižengimo byloje, priėmė jokiais teisės aktais nepagrįstą procesinį sprendimą sunaikinti įrodymus. Išvadas dėl R. V. kaltės teismai grindė išimtinai kaltinimui palankiais įvykio tyrime dalyvavusių pareigūnų paaiškinimais, o apie priešingas aplinkybes patvirtinančią mokslinę literatūrą nepasisakė. Taip pat teismai nepasisakė dėl gynybos argumentų, kad sumedžiotas gyvūnas nebuvo nei svertas, nei matuotas, nedaryta numestų ragų nuotrauka, liniuote fiksuojant žaizdų dydžius, ir dėl keliamų abejonių, ar byloje pateiktos būtent R. V. sumedžioto gyvūno nuotraukos (nuotraukos ne bagažinėje). Teismų atliktas įrodymų vertinimas neatitinka teismų praktikoje suformuotų aukštų įrodymų vertinimo standartų, pažeidžia in dubio pro reo (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principą ir nekaltumo prezumpciją.

5.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Dičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

5.1.                      R. V. inkriminuotų administracinių nusižengimų metu galiojusioje ANK 290 straipsnio 7 dalies dispozicijoje alternatyviai apibrėžtos keturios veikos ir administracinei atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš šių veikų padarymo. Subjekto požymis „teisės medžioti neturintis asmuo“ nurodytas tik prie dviejų veikų – medžiojimo ar buvimo medžioklės plotuose. Kitos dvi veikos tokio požymio neturi, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą atsiranda bet kuriam šias veikas padariusiam asmeniui, įskaitant ir teisę medžioti turinčius asmenis. Tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu už ANK 290 straipsnio 7 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą nebuvo nustatytas administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo skyrimas, nesudaro pagrindo ANK 290 straipsnio 7 dalies dispoziciją aiškinti kaip nustatančią atsakomybę už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą tik teisės medžioti neturintiems asmenims.

5.2.                      Tam, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, nėra būtina, jog Medžioklės taisyklėse tam tikrai asmenų kategorijai būtų nustatytas draudimas gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną, nes pati ANK 290 straipsnio 7 dalis draudžia neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabenti. Kadangi ANK 290 straipsnio 7 dalis neapibrėžia, kokiais atvejais gyvūnas laikomas neteisėtai sumedžiotu, Medžioklės taisyklės ANK 290 straipsnio 7 daliai taikyti reikšmingos tik tiek, kiek jose apibrėžiama, kada gyvūnas laikomas neteisėtai sumedžiotu.

5.3.                      Šioje administracinio nusižengimo byloje įrodinėjimo pareiga nebuvo perkelta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Bylos aplinkybės buvo nustatomos pagal institucijos pateiktus įrodymus, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo verčiamas ką nors įrodinėti. Jis, naudodamasis teise į gynybą, savo iniciatyva per atstovą teikė įrodymus ir iš esmės visi jo atstovo prašymai dėl įrodymų pridėjimo buvo tenkinami.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6.       Administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato A. Kazakevičiaus prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų

7.       Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-51-489/2017, 2AT-18-489/2019). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.

8.       Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą daug argumentų skiriama teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms – R. V. sumedžioto gyvūno lyčiai ir amžiui – ginčyti. Pareiškėjas deklaratyviai nesutinka su teismų atliktu R. V. ir kartu su juo medžiojusio S. V. 2020 m. gruodžio 17 d. pateiktų paaiškinimų, pareigūno M. S. parodymų bei tam tikrų R. V. pirmosios instancijos teismui pateiktos knygos „Lietuvos kanopiniai žvėrys“ ištraukų vertinimu ir pateikia savą, palankų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, šių duomenų vertinimą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas prašymo nagrinėjimo ribas, šie argumentai paliekami nenagrinėti. Pažymėtina, kad dėl sumedžioto gyvūno amžiaus ir lyties išsamiai pasisakyta bei analogiški pareiškėjo argumentai aptarti ir atsakyti pirmosios instancijos teismo nutarimo 3–4 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nutarties 10–16 punktuose.

Dėl ANK 290 straipsnio 7 ir 8 dalių taikymo

9.       R. V. pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį nubaustas už neteisėtai sumedžioto gyvūno – draudžiamu medžioti terminu sumedžioto suaugusio stirnos patino, numetusio ragus, – gabenimą.

10.       Nesutikdamas su R. V. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį pareiškėjas teigia, kad R. V. nėra šio administracinio nusižengimo subjektas. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, subjektas gali būti tik teisės medžioti neturintis asmuo, o R. V. turi teisę medžioti ir teisėtai dalyvavo medžioklėje. Šie pareiškėjo argumentai pagrįsti.

11.       ANK 290 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą.

12.       Iš ANK 290 straipsnio 7 dalies dispozicijos matyti, kad į ją perkeltos išimtinai asmenims, neturintiems teisės medžioti, taikomos Medžioklės taisyklių 58.1.1 ir 58.1.2 punktų nuostatos, pagal kurias šiems asmenims draudžiama medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones, doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Ši aplinkybė suponuoja įstatymo leidėjo valią ANK 290 straipsnio 7 dalyje nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą tik asmenims, neturintiems teisės medžioti. Tuo tarpu administracinė atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą teisę medžioti turintiems asmenims (medžiotojams) nustatyta tik nuo 2021 m. liepos 1 d., t. y. jau po šioje byloje nagrinėjamo įvykio, įsigaliojusioje ANK 290 straipsnio 8 dalies redakcijoje. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. birželio 17 d. Pagrindinio komiteto išvadoje dėl Administracinių nusižengimų kodekso 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3629 nurodyta, kad šia ANK pataisa siekiama pašalinti spragą, leidžiančią išvengti teisinės atsakomybės medžiotojui, kuris gabena ar doroja neteisėtai sumedžiotą gyvūną, kurio medžiojimas nelimituotas. Pašalinus minėtą spragą, šiuo metu galiojančiame ANK analogiška administracinė atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą nustatyta tiek 290 straipsnio 7 dalyje (asmenims, neturintiems teisės medžioti), tiek 290 straipsnio 8 dalyje (asmenims, turintiems teisę medžioti (medžiotojams)).

13.       Taigi sisteminė teisės aktų ir įstatymo leidėjo ketinimų analizė leidžia daryti išvadą, kad R. V., kaip asmuo, turintis teisę medžioti, nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, subjektas. Šios normos aiškinimas taip, kad pagal ją gali būti taikoma administracinė atsakomybė turinčiam teisę medžioti asmeniui (medžiotojui), neatitiktų įstatymo leidėjo valios ir reikštų plečiamąjį teisės normos aiškinimą, kuris nepagrįstai sunkintų tokio asmens teisinę padėtį.  

14.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė įstatymą – ANK 290 straipsnio 7 dalį – ir taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, todėl teismų sprendimų dalys dėl R. V. nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį naikintinos ir administracinė teisena pagal šį ANK straipsnį nutrauktina. Taip pat naikintina R. V. pagal ANK 290 straipsnio 10 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

15.       R. V. taip pat nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą, t. y. už tai, kad draudžiamu medžioti terminu sumedžiojo suaugusį stirnos patiną, numetusį ragus.

16.       Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad R. V. medžiojimo proceso teisėtumo kriterijų nesilaikymas turi būti vertinamas ne kaip ANK 290 straipsnio 8 dalyje, o ANK 290 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas. Pareiškėjo teigimu, padarytas Medžioklės taisyklių 58.23 punkto pažeidimas savaime nereiškia, kad teisę medžioti turintis asmuo neturėjo teisės sumedžioti konkretų gyvūną ar sumedžiojo jį neteisėtai ANK 290 straipsnio 8 dalies taikymo prasme. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

17.       ANK 290 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 1 d.) nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą.

18.       Aptariamo nusižengimo tiesioginis objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nusižengimo dalykas – medžiojami gyvūnai, t. y. laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės taisyklėse priskirti medžiojamiesiems (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis); medžiojamų gyvūnų sąrašas yra nurodytas Medžioklės taisyklių 3, 15.1–15.2, 54, 55 punktuose. Veika – laukinės gyvūnijos medžiojimas šiuos gyvūnus sekant, tykant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Nusižengimo subjektas yra specialusis, t. y. medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-5-689/2020).

19.       ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, nes ANK neaprašyti medžiojimo neturint teisės atvejai, todėl normos dispozicija netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje, – pirmiausia į Medžioklės taisykles. Tokiu atveju traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn kaltinime turi būti nurodytas konkretus Medžioklės taisyklių punktas ar punktai, kuriuos asmuo pažeidė.

20.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. V. 2020 m. gruodžio 17 d. sumedžiojo (nušovė) suaugusį stirnos patiną, numetusį ragus. Medžioklės taisyklių 15.2.4 punkte nustatyta, kad stirnų patinus medžioti leidžiama nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d., o 58.23 punkte nurodyta, kad draudžiama medžioti ragus numetusius elninių žvėrių patinus. Todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad R. V., pažeisdamas minėtas nuostatas, sumedžiojo gyvūną, kurį sumedžioti neturėjo teisės.

21.       Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad materialiosios teisės norma – ANK 290 straipsnio 8 dalis – byloje pritaikyta tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :        

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarimą.

Panaikinti nutarimo ir nutarties dalis dėl R. V. nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

Panaikinti R. V. paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

        Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                Artūras Pažarskis

                                                                Olegas Fedosiukas

                                                                Artūras Ridikas