Civilinė byla Nr. e2A-363-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00732-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3; 2.1.2.7; 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.20

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InnoForce ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį.  

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) InnoForce (toliau – ir ieškovė, ar tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti neteisėtu atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovė, ar VMVT, ar perkančioji organizacija) 2023 m. gegužės 26 d. rašte nurodytą sprendimą dėl vienašališko 2022 m. liepos 14 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) nutraukimo ir įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gegužės 25 d. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą „Tapatybių ir teisių valdymo programinės įrangos diegimo paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas), kurio objektas – naudotojų tapatybių ir teisių valdymo automatizavimo sistemos diegimo paslaugos (toliau – ir Paslaugos). Ieškovė ir VMVT pasirašė Sutartį, pagal kurią teikiamos Paslaugos detalizuotos Pirkimo techninėje specifikacijoje (toliau – ir Techninė specifikacija). 

3.       Ieškovė paaiškino, kad Techninės specifikacijos 3 skyriuje įtvirtinti konkretūs Sutarties vykdymo etapai ir jų terminai, kurių privalo laikytis abi Sutarties šalys: i) Analizės etapas – ne vėliau, kaip per 5 mėn. nuo Sutarties pasirašymo dienos (3.1.1 papunktis); ii) Projektavimo etapas – ne vėliau, kaip per 8 mėn. nuo Sutarties pasirašymo dienos (3.1.2 papunktis); Diegimo etapas – ne vėliau, kaip per 16 mėn. nuo Sutarties pasirašymo dienos (3.1.3 papunktis); Testavimo etapas – ne ilgiau kaip 1 mėn. nuo Diegimo etapo pabaigos (3.1.4 papunktis); Bandomosios eksploatacijos etapas – ne ilgiau kaip 1 mėn. nuo Testavimo etapo pabaigos (3.1.5 papunktis). Ieškovė per nustatytus terminus įvykdė Analizės etapą, dėl to tarp šalių buvo pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 10 d. Analizės etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, kurio pagrindu išrašyta ir atsakovės apmokėta PVM sąskaita faktūra už 272 250 Eur. Taip pat ieškovė per nustatytus terminus įvykdė Projektavimo etapą, dėl to tarp šalių buvo pasirašytas 2022 m. rugsėjo 19 d. Projektavimo etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, kurio pagrindu išrašyta ir atsakovės apmokėta PVM sąskaita faktūra už 226 875 Eur.

4.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gegužės 26 d. gavo iš VMVT raštą (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Sutarties 8.4.5 papunktyje numatyta teise, VMVT vienašališkai nutraukia Sutartį, nenurodant Sutarties nutraukimo pagrindų. VMVT nurodė, kad turi pakankamą pagrindą manyti, kad Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant VMVT interesus bei teisės aktų reikalavimus. Ieškovės vertinimu, VMVT Pranešimas yra nepagrįstas, nes jame nenurodyti konkretūs vienašališko nutraukimo pagrindai, o tik pateiktos užuominos dėl Sutarties sudarymo procedūrų neteisėtumo.

5.       Ieškovės įsitikinimu, VMVT sprendimas pagal Sutarties 8.4.5 papunktyje įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti Sutartį be jokių pagrindų, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintam tikslui, jog perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Vadovaujantis Techninės specifikacijos 2 punktu, tiekėja turi pilnai sumontuoti, įdiegti, sukonfigūruoti ir patikrinti perkančiosios organizacijos įsigytos sistemos darbingumą. Perkančioji organizacija yra įsigijusi programinės įrangos gamintojo SailPoint IdentityIQ naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinę įrangą, kuri yra pagrįsta standartiniu konfigūruojamu produktu. Įsigyta SailPoint IdentityIQ programinė įranga susideda iš 1 250  naudotojų tapatybių šių licencijų paketų: IdentityIQ Lifecycle Manager; IdentityIQ Password Manager; IdentityIQ Compliance Manager. Diegiama sistema turės būti integruota su penkiais perkančiosios organizacijos informaciniais ištekliais: aktyvia direktorija, elektroninio pašto exchange serveriu, žmogiškųjų resursų valdymo sistema ir dvejomis veiklos informacinėmis sistemomis. Taigi, įgyvendinus Sutartį, atsakovė gautu darbų rezultatą – būtų įdiegta VMVT įsigyta programinė įranga, kuri diegimo metu būtų integruota su penkiais perkančiosios organizacijos informaciniais ištekliais.

6.       Ieškovė nurodė, kad įvykdė pirmus du etapus iš penkių, tačiau atsakovė negalės pasinaudoti rezultatu, jeigu projektas nebus įgyvendintas iki pabaigos, todėl atsakovei teks skelbti naują konkursą ir laukti naujų pasiūlymų arba atitinkamai konstatuoti, jog Pirkime išleisti 499 125 Eur yra atsakovės nuostoliai.

7.       Ieškovės vertinimu, VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintos normos – pamatinės viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos. Perkančioji organizacija, veikdama VPĮ reguliavimo srityje, privalo laikytis ir nepažeisti viešųjų pirkimų principų, tinkamai ir teisėtai siekti viešųjų pirkimų tikslo, o jų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti iš teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 25 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB InnoForce ieškinį: pripažino neteisėtu VMVT 2023 m. gegužės 26 d. rašte nurodytą sprendimą dėl Sutarties vienašališko nutraukimo ir įpareigojo ją vykdyti; priteisė ieškovei iš atsakovės 7 907,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nusprendė, kad nors Sutartis pavadinta paslaugų teikimo sutartimi, tačiau pagal esmę ir pobūdį ji laikytina rangos sutartimi. Paslaugų sutartis neturi būti susijusi su materialaus objekto sukūrimu, o pagal Sutarties nuostatas turi būti sukurtas tam tikras produktas – darbinga naudotojų tapatybių ir teisių valdymo automatizavimo sistema. Pagal Sutarties ir Techninės specifikacijos nuostatas, ieškovė turėjo ne atlikti nuolat pasikartojančius tam tikrus veiksmus, vykdyti tam tikrą vienarūšio pobūdžio veiklą, o atlikti į etapus suskirstytus darbus, vedančius į apibrėžtą tikslą – naudotojų tapatybių ir teisių valdymo automatizavimo sistemą. Darbų etapai reiškia, kad kiekvieno iš jų metu sukuriamas tam tikras produktas, kuris turi būti perduotas užsakovui ir per Sutarties galiojimą etapuose numatyti veiksmai neturi būti kartojami. Teismas vertino, kad Sutartis orientuota ne į periodiškai besikartojančių funkcijų atlikimą, o į tam tikro produkto sukūrimą.

10.       Teismas nurodė, kad Sutarties 8.4 papunktyje numatyta, jog užsakovas, raštu įspėjęs vykdytoją prieš 30 kalendorinių dienų, gali nutraukti sutartį vienašališkai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas, klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Teismas įvertino, kad konstatavus, kad šalių sudaryta Sutartis pagal pobūdį yra rangos sutartis, minėta nuostata dėl užsakovo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį, negali būti taikoma šalių teisiniams santykiams reguliuoti. Sutartis buvo sudaryta įvykus viešųjų pirkimų procedūroms, todėl taikytinos VPĮ 90 straipsnio ir CK 6.217 straipsnio nuostatos.

11.       Teismas nustatė, kad VMVT vienašališką Sutarties nutraukimą grindė aplinkybe, jog pagal Sutartį įsigytos Paslaugos yra nesuderinamos su valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo procesu, kuriame atsakovė dalyvauja. Šį Sutarties nutraukimo pagrindą VMVT papildomai įrodinėjo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) raštu „Dėl pirkimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo išvados“ (toliau – ir VPT Išvada), taip pat Aleksejaus Kovaliovo (Aleksej Kovaliov) (toliau – A. Kovoliovas, ar Ekspertas) atlikto tapatybių ir teisių valdymo sistemos (toliau – ir TTVS) įdiegimo projekto, pirkimo dokumentų bei UAB InnoForce atliktų Analizės ir Projektavimo etapų dokumentų ekspertinio vertinimo „Ekspertinio vertinimo rezultatai. Užduotis Nr. 3: TTVS pirkimo ir projekto eigos vertinimas“ (toliau – ir Ekspertinis vertinimas) išvadomis, specialisto Sauliaus Ragaišio (toliau – ir S. Ragaišis) išvadomis. Nors ieškovė, siekdama paneigti A. Kovaliovo vertinimo rezultatus, pateikė specialisto Vytenio Punio (toliau – ir V. Punis) išvadas „Dėl ekspertinių vertinimų pagrįstumo įvertinimo“, tačiau, teismas įvertino, kad specialisto V. Punio išvados vertingos tiek, kiek jos padeda išsiaiškinti specialiųjų žinių turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas nurodė, kad vieno specialisto samprotavimai apie kito specialisto darbą neturi reikšmės bylai. Atsižvelgęs į tai, teismas nesirėmė V. Punio išvadomis.

12.       Teismas nusprendė, kad VPT Išvada nepatvirtina pagrindo nutraukti Sutartį, joje pasisakyta tik dėl šiai bylai aktualaus Pirkimo (VPT Išvadoje vadinamas Pirkimu Nr. 2) pažeidimų. Be to, VPT Išvadoje nurodyta, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant pirkimų technines specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino pirkimo poreikį, objektus, kurių joms reikia ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai.

13.       Teismas įvertino, kad niekas netrukdė atsakovei, prieš paskelbiant Pirkimą, pavesti atsiliepime į ieškinį nurodytam specialistui A. Kovaliovui ar kitam atitinkamos srities specialistui atlikti reikiamas analizes ir pateikti ekspertinius vertinimus dėl numatytų įsigyti paslaugų pobūdžio ir apimties. Paskelbusi apie atitinkamą Pirkimą ir po šio Pirkimo procedūrų sudariusi Sutartį, atsakovė turi prievolę šią Sutartį vykdyti. Teismas vertino, kad vis dėl to, atsakovė, vykdydama viešojo pirkimo procedūras ir sudarydama Sutartį, nesilaikė perkančiosios organizacijos profesionalumo, kruopštumo ir atidumo reikalavimų, todėl būtent atsakovei turi atitekti neigiami šio nesilaikymo padariniai. Teismas nusprendė, kad šios aplinkybės pašalina teismo galimybę ex officio (pagal pareigas) pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia, kadangi Sutarties tikslų suformulavimu ir įgyvendinimu privalėjo ir turėjo neribotas galimybes tinkamai pasirūpinti perkančioji organizacija. Pastarajai to nepagrįstai nepadarius, teismas konstatavo, kad Sutarties nuostatos atitinka joje iškeltus (atsakovės suformuluotus) tikslus ir uždavinius, akivaizdžių Sutarties nuostatų prieštaravimų imperatyvioms įstatymų normoms nenustatyta.

14.       Teismas nusprendė, kad atsakovės pasitelkto specialisto S. Ragaišio išvados neturi reikšmės šios bylos išsprendimui, kadangi šio specialisto išvados pateiktos apie ieškovo darbų atitikimą techninės specifikacijos nuostatas ir dėl darbų kainos pagrįstumo, kurie nėra vertinami nagrinėjamoje byloje.

15.       Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė pažeidė Sutarties nuostatas. Priešingai, ieškovė įvykdė ir surašė 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugsėjo 19 d. perdavimo–priėmimo aktus dėl Sutartyje numatytų paslaugų etapų. Atsisakius Sutartyje nurodytų paslaugų, prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti skirtos lėšos būtų panaudotos neracionaliai, nes atsakovė nepasinaudotų didelės vertės ieškovės suteiktomis paslaugomis. Tokie atsakovės veiksmai, teismo vertinimu, prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintai perkančiosios organizacijos prievolei siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

16.       Teismas konstatavo, kad atsakovė nutraukti vienašališkai Sutartį galėjo tik laikydamasi VPĮ 90 straipsnio ir CK 6.217 straipsnio nuostatų ir esant šiuose straipsniuose įtvirtintiems pagrindams. Kadangi paminėtose teisės normose nurodytų pagrindų Sutarčiai vienašališkai nutraukti nebuvo, tai Pranešime paskelbtas vienašališkas Sutarties nutraukimas atsakovės valia yra neteisėtas. Teismas nusprendė, kad atsakovė turi būti įpareigota vykdyti Sutartį (CK 1.138 straipsnio 1 ir 4 punktai).

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

17.       Atsakovė BĮ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovei visas bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Atsakovė pagrįstai ir teisėtai Sutartį nutraukė remdamasi galiojančiomis Sutarties 8.4.5 papunkčio nuostatomis, šalių susitarimu suteikiančiomis atsakovei teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešus ieškovei prieš 30 kalendorinių dienų. Teismas nenurodė Sutarties 8.4.5 papunkčio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Priešingai, sprendime konstatuotas Sutartyje įtvirtintas šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo atvejo – nenurodant priežasčių, pranešant prieš 30 dienų ir šios Sutarties nuostatos galiojimas. Tačiau teismas, ignoruodamas galiojantį šalių susitarimą, be faktinio ir teisinio pagrindo Sutarties nutraukimą vertino ne pagal Sutarties 8.4.5 papunktį, o pagal įstatyme įtvirtintas alternatyvaus nutraukimo pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, sąlygas (CK 6.217 straipsnio 1–4 dalys), kurių taikymo Sutarties 8.4.5 papunktis, kaip konstatavo ir teismas, nenumato. Teismo pasirinktas esminio Sutarties pažeidimo vertinimas sprendime galėtų būti teisiškai reikšmingas Sutarties nutraukimo teisėtumo aspektu tik jei šalys nebūtų susitarusios dėl kitokio, nei įstatyme, Sutarties nutraukimo atvejo ir atsakovė Pranešime remtųsi ne savarankišku ir pakankamu Sutarties 8.4.5 papunkčio nutraukimo atveju, o alternatyviais ir savarankiškais kitais Sutarties nutraukimo atvejais – esminiu Sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 1–4 dalimis), VPĮ 90 straipsnio 1 dalimi ar kitais Sutartyje ar įstatyme įtvirtintais nutraukimo atvejais. Galiojant Sutarties 8.4.5 papunktyje įtvirtintam jos nutraukimo atvejui ir atsakovei juo remiantis Pranešime, teismas be teisėto pagrindo šių nuostatų netaikė, todėl sprendime padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, kuri privalo būti ištaisyta apeliacinės instancijos teisme.

17.2.                      Atsakovė sąžiningai ir pagrįstai Sutartį laikydama paslaugų sutartimi, Pranešime, be kita ko, nurodė ir CK 6.721 straipsnį, kuriuo reglamentuojami paslaugų sutarties nutraukimo padariniai, t. y., kad klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Net jei būtų laikoma, kad Sutartis turi tam tikrų rangos sutarties elementų, pažymėtina, kad savo esme tapatūs sutarties nutraukimo padariniai numatyti ir rangos atveju (CK 6.671 straipsnio 1 dalis).

17.3.                      Teismas, esminį dėmesį skirdamas paslaugų formai (įforminimui), o ne turiniui, priėjo prie aiškiai nepagrįstos išvados, kad ginčo Sutartis yra rangos sutartis. Nagrinėjamu atveju pagal Pirkimo sąlygas, atsakovė deklaravo aiškų siekį įsigyti atlygintines paslaugas. Be to, šalys aiškiai kvalifikavo ir sudarė atlygintinų paslaugų sutartį. Atitinkamai nagrinėjamos bylos kontekste neabejotinai aktualios yra paslaugų sutartis reglamentuojančios teisės normos ir teismų praktika. Tokio vertinimo nekeistų ir konstatavimas, kad Sutartis yra mišri, turinti ir paslaugų, ir rangos sutarčių bruožų, kadangi šalys Sutarties 8.4.5 papunkčiu aiškiai susitarė dėl savarankiško ir pakankamo Sutarties nutraukimo atvejo, kuris neprieštarauja nei paslaugų, nei rangos, nei viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančioms imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi, net nustačius, kad paslaugų Sutartis turi ir rangos sutarties bruožų, jos nutraukimas galimas tik visa apimtimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į vyraujančios paslaugų sutarties reguliavimą ir teisminę praktiką.

17.4.                      Sutarties 8.4.5 papunktis savo esme atitinka ir CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmę, kuri numato paslaugos gavėjo absoliučią teisę bet kada ir besąlygiškai nutraukti paslaugų pirkimą. Atsakovė įrodė, kad Sutartis buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukta, remiantis galiojančiu Sutarties 8.4.5 papunkčiu. Atsakovė byloje kartu įrodė ir nutraukimo pagrindų sutaptį, tačiau teismui vertinant Sutarties nutraukimo teisėtumą, pakanka įvertinti egzistavus bent vieną iš Sutarties nutraukimo pagrindų. Teismas sprendime vertino alternatyvius Sutarties nutraukimo pagrindus, tačiau pamiršo taikyti kitą, atskirą, alternatyvią ir pakankamą Sutarties nutraukimo nuostatą, tai yra, šalių susitarimu įtvirtintą Sutarties 8.4.5 papunktį, kuriuo VMVT rėmėsi ir Pranešime. Nurodyti argumentai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir netesėtą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmesti.

17.5.                      Teismas tariamą neracionalų lėšų panaudojimą nutraukus Sutartį grindė tik formaliai konstatuodamas, kad dalis paslaugų jau yra apmokėta. Tačiau teismas visiškai nevertino išsamių atsakovės argumentų, kad Sutarties sudarymas neteisėtas ab initio (nuo sudarymo momento), o tolesnis Sutarties vykdymas sąlygos papildomų valstybės lėšų neracionalų panaudojimą, be kita ko, Sutarties vykdymas užprogramuoja neracionalų dar ir papildomų naujų pirkimų ir lėšų poreikį. Būtent įpareigojimas vykdyti Sutartį, o ne Sutarties nutraukimas, esmingai pažeidžia atsakovės teisėtus interesus. Atsakovė teisėtai pasinaudojo Sutarties nuostatomis, suteikiančiomis atsakovei teisę nutraukti Sutartį vienašališkai.

17.6.                      Atsakovės argumentai dėl Sutarties niekinio pobūdžio ir negaliojimo ab initio teismo liko neįvertinti, šiuo aspektu sprendimas yra be motyvų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista bylos esmė. Priešingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu aiškiai indikavo VPĮ 17 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų imperatyvių viešųjų pirkimų pažeidimą, sudarantį savarankišką Sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio pagal CK 1.80 straipsnį pagrindą.

17.7.                      Pagal Sutartį už 906 653 Eur buvo nupirktos Paslaugos. Techninėje specifikacijoje buvo nustatytas reikalavimas, jog nupirkta TTVS būtų diegiama naudojant SailPoint IdentityIQ naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinę įrangą (toliau ir – TTV programinė įranga). SailPoint IdentityIQ TTV programinės įrangos licencijas iš ieškovės įsigijo ne VMVT, tačiau VMVT pavaldi įstaiga – Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – Institutas), 2021 m. gruodžio 14 d. sudarytos TTV programinės įrangos licencijų pirkimo ir tiekimo sutarties pagrindu už 193 600 Eur. Tuo tarpu šios Instituto įsigytos SailPoint IdentityIQ TTV programinės įrangos licencijos Turto perdavimo–priėmimo aktu VMVT buvo perduotos faktiškai tik po metų nuo jų įsigijimo ir jau po ginčo Sutarties sudarymo, t. y. 2022 m. gruodžio 5 d., kai tuo tarpu ginčo Sutartis sudaryta 2022 m. liepos 14 d. Sutarties Techninės specifikacijos 2.3 papunktyje nurodoma, kad perkančioji organizacija yra įsigijusi programinės įrangos gamintojo SailPoint IdentityIQ TTV programinę įrangą, kuri yra pagrįsta standartiniu konfigūruojamu produktu. Vis tik, faktinės aplinkybės rodo, kad net Sutarties sudarymo metu Sutarties objektą sudarančios TTV programinės įrangos atsakovė neturėjo. Be to, ieškovės Analizės ir Projektavimo etapų perdavimo–priėmimo aktai sudaryti 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugsėjo 19 d., tai yra, atsakovei neturtinti Sutarties objektą sudarančios TTV programinės įrangos. Taigi, vien ši aplinkybė, kad Sutartis sudaryta ir net tariamai ieškovės vykdyta dėl atsakovės neturimo objekto rodo akivaizdų Sutarties niekinį pobūdį ir prieštaravimą imperatyvios įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Sutarties objektą sudarančią TTV programinę įrangą pardavė ieškovė, o Sutartis su ieškove sudaryta ir net vykdyta atsakovei nedisponuojant Sutarties objektą sudarančia TTV programine įranga, galima daryti išvadą, kad viešasis pirkimas buvo orientuotas išimtinai ieškovės paslaugų įsigijimui.

17.8.                      Teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad dabartinei atsakovės vadovybei nėra žinomos visos su ginčo Sutarties sudarymu susijusios aplinkybės, o dalis VMVT tarnautojų, įskaitant Sutartį pasirašiusį buvusį VMVT vadovą, VMVT nebedirba, o tai papildomai apsunkino atsakovės galimybę surinkti reikiamus įrodymus ir pozicijai pagrįsti. Sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms lemiančios aplinkybės atsakovei (dabartinei vadovybei) tapo žinomos po Sutarties sudarymo. Tačiau tai niekaip neįtakoja Sutarties vertinimo, nes imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja ab initio ir privalo būti teismo šalinamas iš civilinės apyvartos nepriklausomai nuo to, kada paaiškėjo sandorio niekinį pobūdį lemiančios aplinkybės.

17.9.                      Teismas sprendime pagrįstai paneigė galimybę byloje remtis ieškovės pateiktomis specialisto V. Punio išvadomis. Specialių žinių turinčio A. Kovaliovo Ekspertinio vertinimo išvados nėra paneigtos. Teismas privalėjo šį įrodymą vertinti, tačiau šio įrodymo vertinimo sprendime nepateikė. TTV programinės įrangos įsigijimo kontekste, aktuali Ekspertinio vertinimo 4.1.2 dalis, kuri indikuoja į tai, kad jau atsakovei pavaldžiai įstaigai Institutui įsigyjant TTV programinę įrangą SailPoint IdentityIQ, buvo dirbtinai a priori (iš anksto) sudaromi technologiniai ribojimai vėlesnės ginčo Sutarties sudarymui ir išskirtinių sąlygų vienos tiekėjos – UAB InnoForce paslaugų, be kita ko, pagal Sutartį įsigijimui. Be to, Ekspertiniame vertinime daroma išvada, kad „TTVS analizės ir projektavimo eigoje priimti sprendimai, kurie dar labiau mažina TTVS projekto apimtį ir tiekėjos atsakomybes už praktinį TTVS integravimą ir naudojama su VMVT turimomis informacinėmis sistemomis.“ Tokia išvada suponuoja ne tik pagal Sutartį įsigytų paslaugų neracionalumą, tačiau ir akivaizdų Sutarties pažeidimą iš ieškovės pusės. Taigi, Ekspertiniame vertinime konstatuota, kad TTVS įdiegimo paslaugų pirkimas VMVT yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas, ieškovės perduotas Sutarties pirmojo (Analizės) ir antrojo (Projektavimo) etapo rezultatas neįgyvendina ginčo Sutarties reikalavimų ir kt., dėl to rekomenduota: i) nutraukti Sutartį dėl TTVS diegimo ir (arba) iš esmės peržiūrėti jo tikslus bei apimtis, kad, atsižvelgiant į Sutarties biudžetą, būtų įgyvendinta kuo daugiau integracijų su VMVT veiklos informacinėmis sistemomis; ii) bendradarbiaujant su Informacinės visuomenės plėtros komitetu (toliau – IVPK), įvertinti įsigytos SailPoint IdentityIQ TTV programinės įrangos tinkamumą VMVT ir (arba) kitų įstaigų naudotojų tapatybės ir prieigos teisių valdymui Valstybiniame duomenų centre. Įvertinti racionaliausią panaudojimo strategiją, galimai perleidžiant turtą (licencijas) kitai viešojo sektoriaus įstaigai.

17.10.                      Pagal Sutartį vykdomas TTVS diegimas neapėmė nei vienos iš 22 VMVT turimų informacinių sistemų integracijos į TTVS. Dėl to net ir įdiegus TTVS, VMVT iš jos nebūtų jokios naudos, kol nebūtų užbaigtas visų VMVT turimų informacinių sistemų integravimas į TTVS. Tam, kad būtų užtikrintas TTVS realus panaudojimas, VMVT papildomai turėtų pasirūpinti tokiais darbais ir paslaugomis: i) jos turimų informacinių sistemų integravimu į TTVS; ii) migravimu į IVPK administruojamą Valstybinį duomenų centrą, atliekant pakeitimus TTVS bei integruotose sistemose ir integraciją su bendromis IVPK debesijos paslaugomis; iii) pasirūpinti Veiklos ir bendro administracinio naudojimo sistemų integracija su TTVS integracijų kasmetiniu palaikymu bei iv) pasirūpinti įsigytos tapatybių ir teisių programinės įrangos, kurios pagrindu buvo numatyta kurti TTVS, palaikymu. Nurodyti darbai, kurie būtini užtikrinant TTVS veikimą, lemtų neracionalius papildomus kaštus VMVT. Tuo tarpu įvertinant TTV programinės įrangos įsigijimo ir Sutarties kainą, VMVT preliminariu vertinimu, iš viso TTVS diegimo įgyvendinimas VMVT trejų metų laikotarpiu potencialiai kainuotų net apie 2,5 mln. Eur. Tokie numanomi kaštai yra visiškai neracionalūs ir neturi jokio ekonominio pagrindimo. Be to, dėl nuolatinio papildomų išlaidų poreikio, kuris turėtų būti užtikrinamas atsakovės biudžeto arba viešųjų finansų lėšomis, egzistuoja reali grėsmė, kad VMVT neturint arba negavus papildomų finansinių resursų, TTVS projektas iš viso liktų neįgyvendintas.

17.11.                      Ginčo Sutartis su ieškove sudaryta viešajame pirkime, kurio sąlygos yra pripažintos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms. Tokį vertinimą pateikė patikrinimą atlikusi VPT. VPT išvadoje konstatuoti imperatyvių VPĮ nuostatų, imperatyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimai ginčo viešajame pirkime. Visgi, šie pažeidimai, nepaisant to, kad VPT „<...> kyla abejonių <...>“ , „<...> tačiau Tarnyba neturi pakankamai argumentų <...> “, iš esmės argumentuojant tik Sutarties įvykdymo apimtimi, buvo kvalifikuoti formaliais. Nustatytų imperatyvių VPĮ normų pažeidimų perkvalifikavimą galėjo sąlygoti tai, kad pateiktoje išvadoje VPT netyrė numanomo pirkimų tarpusavio sąsajumo ir kompleksiškai nevertino aplinkybių viseto atitikties pirkimų procedūroms ir principams. Ekonominio naudingumo nustatymui reikalingi skaičiavimai, tikėtina, nebuvo atlikti dėl labai paprastos valstybės institucijose priežasties – resursų trūkumo.

17.12.                      VMVT buvo suklaidinta ir dėl to įsigijo neracionaliai brangias informacinių technologijų (toliau – ir IT) priemones bei sprendimus, įskaitant paslaugas pagal ginčo Sutartį, kurie ne tik užprogramuoja ilgalaikį bei itin brangų VMVT IT infrastruktūros kūrimą, tačiau taip pat yra nesuderinami su valstybės IT infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo procesu, kuriame VMVT dalyvauja nuo 2021 m. liepos 1 d., nes įtvirtina vienintelės tiekėjos (ieškovės) dominavimą VMVT viešuosiuose pirkimuose, įskaitant ginčo Sutarties sudarymo procese. Situacija, kuomet sistemingai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos ieškovei viešojo pirkimo būdu be konkurencijos sudaryti Sutartį ir teikti VMVT neracionalias paslaugas, be kita ko, visą atsakomybę už integracijos su žmogiškųjų resursų valdymo ir veiklos informacinėmis sistemomis realizavimą perkeliant pačiai VMVT, neabejotinai pažeidžia esminius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnio 1–2 dalyse, t. y. kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų, prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

17.13.                      Sutartis, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, buvo sudaryta iš esmės pažeidžiant imperatyvias teisės normas, saugančias ne tik teisinių santykių stabilumą ir teisinį tikrumą, tačiau taip pat neabejotinai užtikrinančias ir viešojo intereso apsaugą. Todėl tokia Sutartis turi būti teismo ex officio pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio (CK 1.78 straipsnis, 1.80 straipsnis, VPĮ 17 straipsnis). Sutarties pripažinimas niekine ir negaliojančia ab initio sudaro savarankišką papildomą pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

17.14.                      Įpareigojimo vykdyti Sutartį natūra vykdymas objektyviai nėra įmanomas tuo aspektu, kad ieškovės paslaugų suteikimo terminas pagal Sutartį pasibaigė dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Taigi, Sutartis objektyviai negali būti įvykdyta natūra. Be to, tolesnis Sutarties (teismo įpareigojimo) vykdymas būtų nesuderinamas su imperatyviais viešųjų pirkimų principais, CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1–2 punktais, CK 6.718 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pagal VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą, perkančioji organizacija turi siekti, kad, be kita ko, prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Sprendimas įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį natūrą prieštarauja racionaliam lėšų panaudojimo principui.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB InnoForce prašo atmesti atsakovės BĮ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė vienašališkai nutraukti Sutartį vien tik vadovaudamasi 8.4.5 papunktyje įtvirtinta teise negalėjo, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad atsakovė Sutartį vienašališkai galėjo nutraukti tik laikydamasi VPĮ 90 straipsnio ir CK 6.217 straipsnio nuostatų ir esant šiuose straipsniuose įtvirtintiems pagrindams. Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl to, kad Sutarties 8.4.5 papunkčio nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, o ieškovė neva nereiškė jokių pretenzijų dėl tokios nuostatos ginčo Sutartyje. Visos Sutarties sąlygos, tarp jų ir 8.4.5 papunktį, buvo vienašališkai nustatytos atsakovei parengus viešojo pirkimo dokumentus. Ieškovė ginčo Sutartį sudarė prisijungimo būdu laimėjusi viešojo pirkimo konkursą, derybos dėl Sutarties sąlygų nebuvo galimos.

 Atsakovė tariamą Sutarties 8.4.5 papunkčio nuostatos teisėtumą bando įrodinėti atsietai nuo Sutarties esmės ir pagrindinių jos tikslų, tačiau nesąžiningai apeliaciniame skunde nutyli, jog už dalinį Sutarties įvykdymą jau išleista beveik 0,5 mln. Eur bus nuostoliai, jeigu Sutartis nebus užbaigta vykdyti, o tarpinių rezultatų ji negali naudoti. Įgyvendinus Sutartį, atsakovė gautų darbų rezultatą – būtų įdiegta atsakovės įsigyta programinė įranga, kuri diegimo metu būtų integruota su penkiais perkančiosios organizacijos informaciniais ištekliais.

18.2.                      Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad nors Sutartis pavadinta paslaugų teikimo sutartimi, tačiau pagal esmę ir pobūdį ji laikytina rangos sutartimi. Paslaugų sutartis neturi būti susijusi su materialaus objekto sukūrimu (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Pagal Sutarties nuostatas turi būti sukurtas tam tikras produktas – darbinga naudotojų tapatybių ir teisių valdymo automatizavimo sistema. Pagal Sutarties ir Techninės specifikacijos nuostatas ieškovė turėjo ne atlikti nuolat pasikartojančius tam tikrus veiksmus, vykdyti tam tikrą vienarūšio pobūdžio veiklą, o atlikti į etapus suskirstytus darbus, vedančius į apibrėžtą tikslą – naudotojų tapatybių ir teisių valdymo automatizavimo sistemą. Sutartis orientuota ne į periodiškai besikartojančių funkcijų atlikimą, o į tam tikro produkto sukūrimą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog darbų etapai reiškia, kad kiekvieno iš jų metu sukuriamas tam tikras produktas, kuris turi būti perduotas užsakovui ir per Sutarties galiojimą etapuose numatyti veiksmai neturi būti kartojami. Tad Sutartis orientuota ne į periodiškai besikartojančių funkcijų atlikimą, o į tam tikro produkto sukūrimą

18.3.                      Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti, negali būti taikoma šalių teisiniams santykiams reguliuoti, nes teismas konstatavo, kad šalių sudaryta Sutartis pagal pobūdį yra rangos sutartis. Sutarties 8.10 papunktyje įtvirtinta galimybė nutraukti sutartį ir kitais CK numatytais pagrindais ir tvarka šiuo atveju taip pat neaktuali, nes atsakovė neįrodė tokių pagrindų buvimo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog VPĮ 90 straipsnio ir CK 6.217 straipsnio normose nurodytų pagrindų Sutarčiai vienašališkai nutraukti nebuvo, todėl Sutartis nutraukta neteisėtai.

18.4.                      Teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog akivaizdžių Sutarties nuostatų prieštaravimų imperatyvioms įstatymų normoms nėra, o Sutarties nuostatos atitinka joje iškeltus ir pačios atsakovės suformuluotus tikslus ir uždavinius. Atsakovė nagrinėjamu atveju akivaizdžiai neteisėtai siekia pasinaudoti savo pačios atliktais veiksmais, tinkamai nevykdant iš VPĮ kylančių pareigų, ir nutraukti dalinai įvykdytą Sutartį taip padarydama žalą valstybės biudžetui.

18.5.                      Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad jos teiginiai dėl Sutarties niekinio pobūdžio ir negaliojimo ab initio teismo liko iš viso neįvertinti, kad šiuo aspektu priimtas skundžiamas sprendimas yra be motyvų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas aiškiai atsakė ir pagrindė, kad nėra jokio pagrindo ginčo Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Be to, atsakovė tariamą Sutarties prieštaravimą imperatyvioms normoms įrodinėjo būtent jos pačios atliktais veiksmais pasirengiant viešajam pirkimui ir jį vykdant. Apeliantės vertinimai ir teiginiai pateikti jos procesiniuose dokumentuose dėl imperatyvių normų pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, akivaizdžiai prieštaraujantys egzistuojančiam teisiniam reguliavimui ir faktinėms aplinkybėms susijusiomis su ginčo sutarties, kaip viešojo pirkimo Sutarties sudarymu.

18.6.                      VPT, pasitelkdama IT ekspertą, vertino Pirkimo dokumentų turinį ir nenustatė pažeidimų dėl kurių reikėtų nutraukti sudarytą Sutartis. VPT net nerekomendavo atsakovei nutraukti Sutarties, kuri įvykdyta daugiau nei 60 procentų. VPT Išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad ir Valstybės kontrolė, atlikusi atsakovės valstybinį auditą, nenustatė kokių nors viešųjų pirkimų pažeidimų. Taigi, atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimų, sudarant ginčo Sutartį, tėra deklaratyvus vertinimas, kurio nepatvirtino nei teismas, nei kitos atsakingos valstybės institucijos, tokios kaip VPT, Valstybės kontrolė ir Prokuratūra.

18.7.                      Atsakovė nepagrįstai vadovaujasi eksperto A. Kovaliovo atliktu Ekspertiniu vertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad niekas netrukdė atsakovei prieš paskelbiant viešąjį pirkimą pavesti nurodytam specialistui A. Kovaliovui ar kitam atitinkamos srities specialistui atlikti reikiamą analizę ir pateikti ekspertinį vertinimą dėl numatytų įsigyti paslaugų pobūdžio ir apimties. Atsakovė Ekspertinį vertinimą užsakė jau prasidėjus teisminiam ginčui su ieškove dėl kito viešojo pirkimo sutarties. Ieškovė pateikė į bylą V. Punio specialisto išvadą dėl atsakovės pasitelktų ekspertų vertinimo pagrįstumo. Ieškovės ekspertas aiškiai pagrindė, jog A. Kovaliovo pateiktas vertinimas nėra objektyvus ir turi esminių trūkumų, negali būti vertinamas kaip eksperto išvada.

18.8.                      Atsakovės teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įpareigoti Sutartį vykdyti natūra yra nepagrįsti. Kadangi atsakovė Sutartį vienašališkai galėjo nutraukti tik laikydamasi VPĮ 90 straipsnio ir CK 6.217 straipsnio nuostatų ir esant šiuose straipsniuose įtvirtintiems pagrindams, o paminėtose teisės normose nurodytų pagrindų Sutarčiai vienašališkai nutraukti nebuvo, todėl Pranešime paskelbtas vienašališkas Sutarties nutraukimas atsakovės valia yra neteisėtas. Atitinkamai teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę vykdyti Sutartį vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 1 ir 4 punktais. Nors atsakovė teigia, kad Sutartis negali būti objektyviai įvykdyta natūra dėl to, kad yra pasibaigęs Sutarties Techninės specifikacijos 2.5 papunktyje numatytas 18 mėn. terminas nuo sutarties pasirašymo dienos sistemai įdiegti, tačiau tai dar kartą įrodo atsakovės nesąžiningumą, nes Sutarties įvykdymo terminą nustatė pati atsakovė, o dėl jos neteisėtų veiksmų jis buvo praleistas. Vis dėl to, tai nėra objektyvi kliūtis Sutarties vykdymui, nes termino pažeidimas neįtakoja galimybių užbaigti Sutarties įvykdymą. Teismo sprendimas įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį kartu apsaugo ir viešąjį interesą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

19.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

21.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

 

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

 

22.       2022 m. gegužės 25 d. VMVT paskelbė viešąjį pirkimą „Tapatybių ir teisių valdymo programinės įrangos diegimo paslaugos“, kurio objektas – Naudotojų tapatybių ir teisių valdymo automatizavimo sistemos diegimo paslaugos (1 t., b. l. 21–55).

23.       2022 m. birželio 15 d. ieškovė VMVT pateikė pasiūlymą dėl tapatybių ir teisių valdymo sistemos įdiegimo paslaugų (1 t., b. l. 20).

24.       2022 m. liepos 14 d. ieškovė ir VMVT pasirašė Sutartį, kurios pagrindu teikiamos Naudotojų tapatybių ir teisių valdymo automatizavimo sistemos diegimo paslaugos, kurios detalizuotos atviro konkurso „Tapatybių ir teisių valdymo sistemos įdiegimo paslaugų pirkimas“ techninėje specifikacijoje (1 t., b. l. 12–16). Paslaugų tiekėja, tiekdama sistemos diegimo paslaugas, jas turėjo atlikti etapais: Analizės etapas; Projektavimo etapas; Diegimo etapas; Testavimo etapas (Techninės specifikacijos 3.1 papunktis; 1 t., b. l. 17–19).

25.       2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo pasirašytas Analizės etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktas (1 t., b. l. 57), kurio pagrindu 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra už 272 250 Eur (1 t., b. l. 56).

26.       2022 m. rugsėjo 19 d. buvo pasirašytas Projektavimo etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktas (1 t., b. l. 59), kurio pagrindu 2022 m. rugsėjo 19 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra už 226 875  Eur (1 t., b. l. 58).

27.       2023 m. gegužės 26 d. VMVT informavo ieškovę, kad vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties 8.4.5 papunktyje numatyta teise, vienašališkai nutraukia Sutartį, nenurodant sutarties nutraukimo pagrindų (1 t., b. l. 11).

 

Dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo

 

28.       Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

29.       Sutartis, dėl kurios nutraukimo (ne)teisėtumo kilo ginčas, sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja VPĮ, kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30.       VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 41 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Taigi, pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31.       VPĮ reguliuojamas ne tik tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas, bet ir viešųjų pirkimų metu sudarytų sutarčių vykdymas, pakeitimas bei nutraukimas. VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečios sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pagal to paties įstatymo 90 straipsnio 3 dalį, pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka.

32.       VPĮ expressis verbis (tiesiogiai) nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti pirkimo sutarties sąlygas pirkimo dokumentuose (VPĮ 35 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o sudarant pirkimo sutartį raštu – nurodyti sutarties nutraukimo atvejus ir tvarką (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, jog pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 24 punktas; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 55 punktas).

33.       CK 6.217 straipsnyje įtvirtinti bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai ir taisyklės. Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023, 26 punktas).

34.       Šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje, šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nustatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, 35 punktas). 

35.       Spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 63 punktas).

36.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, prieina prie išvados, kad viešojo pirkimo sutarties šalys turi teisę susitarti bei į sutartį įtraukti ir kitus, nei nustatyti VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje (sutarties nutraukimas, esant konkrečioms sąlygoms), ar CK 6.217 straipsnio 1–2 dalyse (sutarties nutraukimas, esant esminiam sutarties pažeidimui) sutarties nutraukimo atvejus ir tvarką, t. y. įstatymo normos neriboja galimybės viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinti nuostatą, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai nesant sutarties sąlygų pažeidimo. Tokiu atveju, visų pirma, turi būti įvertinta, ar tokia sutartis buvo nutraukta laikantis būtent joje nustatytos tvarkos, todėl toliau teisėjų kolegija pasisako dėl šių aplinkybių.

37.       Nagrinėjamu atveju VMVT nutraukė Sutartį vadovaudamasi Sutarties 8.4.5 papunkčiu, kuris numato, kad užsakovas (perkančioji organizacija), raštu įspėjęs vykdytoją (ieškovę) prieš 30 kalendorinių dienų, gali nutraukti Sutartį vienašališkai.

38.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad užsakovo (perkančiosios organizacijos) teisės vienašališkai nutraukti sutartį yra ribotos, vienašališkai viešojo pirkimo sutartis gali būti nutraukta tik esant esminiam jos pažeidimui (CK 6.217 straipsnis).

39.       Apeliaciniame skunde VMVT teigia, kad galiojant šalių susitarimu Sutarties 8.4.5 papunktyje įtvirtintam Sutarties nutraukimo atvejui ir atsakovei juo remiantis Pranešime, pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas galiojantį šalių susitarimą, be pagrindo Sutarties nutraukimą vertino ne pagal Sutarties 8.4.5 papunktį, o pagal įstatyme įtvirtintas alternatyvaus nutraukimo pagrindo – esminio sutarties pažeidimo – sąlygas (CK 6.217 straipsnio 1–4 dalys), todėl padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantės argumentais dėl žemiau nurodytų motyvų.

40.       Pagal Sutarties 8.3 papunktį, Sutartis gali būti nutraukta raštišku šalių susitarimu. Užsakovas (perkančioji organizacija), raštu įspėjęs vykdytoją (ieškovę) prieš 30 kalendorinių dienų, gali nutraukti Sutartį vienašališkai (Sutarties 8.4.5 papunktis) (1 t., b. l. 12–16). Taigi, Sutarties 8.4.5 papunkčio nuostatos suteikė perkančiajai organizacijai teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, neįvardijant Sutarties nutraukimo priežasčių, su sąlyga, kad bus laikomasi Sutartyje nurodyto išankstinio pranešimo termino. Toks šalių susitarimas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl yra privalomas. 2023 m. gegužės 26 d. perkančioji organizacija pateikė ieškovei Pranešimą, kuriuo informavo, kad remdamasi Sutarties 8.4.5 papunktyje numatyta teise, vienašališkai nutraukia Sutartį ir suėjus 30 kalendorinių dienų nuo Pranešimo išsiuntimo dienos minėta Sutartis bus laikoma nutraukta (1 t., b. l. 11). Kadangi VMVT, būdama Sutarties šalis, turėjo teisę nutraukti Sutartį joje nustatyta tvarka ir sąlygomis (žr. šio sprendimo 36 punktą), o Sutarties 8.4.5 papunktis, apibrėžiantis vienašališką Sutarties nutraukimo galimybę, nėra siejamas su kokiomis nors papildomomis sąlygomis, išskyrus pareigą pranešti apie Sutarties nutraukimą prieš 30 kalendorinių dienų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VMVT, nutraukdama Sutartį, laikėsi joje nustatytos tvarkos.

41.       VMVT apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo Sutartį kvalifikavo kaip rangos sutartį ir atitinkamai nepagrįstai nusprendė, kad Sutarties šalių teisiniams santykiams netaikytinos vienašalio paslaugų sutarties nutraukimo (CK 6.721 straipsnio 1 dalies) nuostatos, suteikiančios kliento teisę nutraukti sutartį tais atvejais, kai jam nebereikia sutartų paslaugų. Taigi, VMVT apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo pateiktą Sutarties kvalifikavimą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais.  

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

43.       Nagrinėjamu atveju iš Techninės specifikacijos 2.2 papunkčio nuostatų matyti, kad tiekėjas įsipareigojo pilnai sumontuoti, įdiegti, sukonfigūruoti ir patikrinti perkančiosios organizacijos įsigytos Sistemos darbingumą. Pagal Techninės specifikacijos 2.4 papunktį, diegiama sistema turės būti integruota su penkiais perkančiosios organizacijos informaciniais ištekliais: aktyvia direktorija, elektroninio pašto exchange serveriu, žmogiškųjų valdymo sistema ir dvejomis veiklos informacinėmis sistemomis. Pagal Techninės specifikacijos 3.1 papunktį, paslaugų tiekėjas, teikdamas Sistemos diegimo paslaugas, jas turi suteikti tokiais etapais: analizės etapas, projektavimo etapas, diegimo etapas, testavimo etapas ir bandomosios eksploatacijos etapas (1 t., b. l. 17–19). Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sutarties šalys susitarė dėl darbų, suskirstytų į penkis etapus, atlikimo, kuriais sukuriamas savarankišką vertę turintis objektas – įdiegiama Sistema, kuri turi būti integruota su penkiais perkančiosios organizacijos informaciniais ištekliais. Atsižvelgus į tai, viena vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sutartimi ieškovė, be kita ko, įsipareigojo sukurti tam tikrą darbo rezultatą (įdiegti Sistemą pagal VMVT pateiktus nurodymus ir perduoti šio darbo rezultatą VMVT), o tai atitinka rangos sutarties bruožus. Kita vertus, ieškovė Sutartimi įsipareigojo ne tik sukurti savarankišką vertę turintį subjektą, bet ir jį testuoti, bandyti ir kt., o tai atitinka paslaugų sutarties bruožus.

44.       Taigi, nors pasirašyta Sutartis įvardinta paslaugų suteikimo sutartimi, tačiau atsižvelgiant tiek į Sutarties, tiek į Techninės specifikacijos turinį matyti, kad ji turi tiek paslaugų, tiek rangos sutarčių bruožų ir tokie teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip mišrūs, turintys rangos (CK 6.644 straipsnio 1 dalis) ir paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnis) bruožų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiamas toks panašaus pobūdžio sutarčių kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022). Tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia atsakovės teisės nutraukti Sutartį joje numatytais pagrindais ir tvarka (žr. šio sprendimo 36 punktą), juolab kad Sutarties 8.4.5 papunktyje numatytas jos nutraukimo atvejis nėra pripažintas neteisėtu (negaliojančiu), todėl Sutarties šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi panašios pozicijos ir anksčiau išnagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl atsakovės teisės nutraukti sutartį vienašališkai nenurodant priežasties (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-771-370/2023).

45.       Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime vertino esminio Sutarties pažeidimo atvejį, o ne vadovavosi Sutarties 8.4.5 papunktyje apibrėžtu vienašališku Sutarties nutraukimu, todėl padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad Sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Priešingai, atsakovė teisėtai pasinaudojo Sutarties 8.4.5 papunkčio nuostatomis, suteikiančiomis jai teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, apie tai pranešus prieš 30 kalendorinių dienų ir informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti atsakovės veiksmų sąžiningumu, juolab kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė su ieškove, o ieškovės keliami sutarties tęsimo tikslingumo klausimai ir projekto įgyvendinimo iki pabaigos, nepaneigia atsakovės teisės nutraukti sutartį joje nustatyta tvarka ir sąlygomis (CPK 176, 185 straipsniai).

46.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį sudaro prielaidas ateityje neracionaliai naudoti lėšas. Priešingai, nors, kaip minėta, apeliantė turėjo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai nenurodydama jos nutraukimo priežasčių, tačiau ji papildomai pateikė duomenis, lėmusius jos sprendimą dėl Sutarties nutraukimo. A. Kovaliovo ekspertinio vertinimo išvadoje siūloma nutraukti Sutartį, kadangi TTVS įdiegimo paslaugų pirkimas VMVT yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas, ieškovės perduotas Sutarties pirmojo ir antrojo etapo rezultatas neįgyvendina ginčo Sutarties reikalavimų, dėl to rekomenduota nutraukti Sutartį dėl TTVS diegimo (1 t., b. l. 67; DOK-32396, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 25). Šio aplinkybės papildomai pagrindžia atsakovės veiksmų sąžiningumą ir sieki ateityje racionaliai panaudoti lėšas sprendžiant TTVS programinės įrangos diegimo klausimus (CPK 185 straipsnis), o klausimai, susiję su asmenų, inicijavusių Pirkimą ir rengusių jo sąlygas, veiksmų ir panaudotų lėšų vertinimas, įgyvendinat du sutarties etapus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

47.       Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį (žr. šio sprendimo 45 punktą), savaime yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Tačiau atsižvelgiant į apeliantės keliamus klausimus, susijusius su Sutarties prieštaravimu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teisėjų kolegija toliau pasisako ir dėl šių apeliantės argumentų.

 

Dėl Sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir teismo pareigos ex officio taikyti niekinio sandorio teisinius padarinius

 

48.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, 29 punktas).

49.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 36 punktas; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022, 42 punktas; 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023, 83 punktas).

50.       VMVT apeliaciniame skunde teigia, kad Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas (VPĮ 17 straipsnis), saugančias ne tik teisinių santykių stabilumą ir teisinį tikrumą, tačiau taip pat užtikrinančias ir viešojo intereso apsaugą, todėl tokią Sutartį pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio pagal CK 1.80 straipsnį.

51.       VMVT savo poziciją iš esmės grindė tuo, kad: i) Sutartis sudaryta ir net tariamai ieškovės vykdyta dėl atsakovės neturimo objekto (TTV programinės įrangos), o tai įrodo akivaizdų Sutarties niekinį pobūdį ir prieštaravimą imperatyvios įstatymo normoms ii) eksperto A. Kovaliovo atliktas TTVS įdiegimo projekto, pirkimo dokumentų bei ieškovės atliktų Analizės ir Projektavimo etapų dokumentų Ekspertinis vertinimas patvirtina, kad: Techninėje specifikacijoje pateikti pertekliniai reikalavimai technologiniam suderinamumui ir sąveikumui, nurodant produktus ir technologijas, kurių VMVT neturėjo pirkimo metu, kas galėjo branginti tiekėjų pasiūlymus arba apriboti konkurenciją; TTVS įdiegimo paslaugų pirkimas VMVT yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas; ieškovės perduotas Sutarties pirmojo (analizės) ir antrojo (projektavimo) etapo rezultatas neįgyvendina Sutarties reikalavimų ir kt.; iii) VPT Išvadoje Sutarties sąlygas pripažino prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms.

52.       A. Kovaliovo Ekspertiniame vertinime nurodyta, kad: TTV PĮ ir TTVS pirkimų dokumentuose nėra pateikta ekonominio ar kito veiklos pagrindimo pirkimams ir keliamiems reikalavimams; TTV PĮ reikalavimai suderinamumui ir sąveikumui aprašyti pertekliniu būdu, nurodant produktus, kurių perkančioji neturėjo ir netgi neturi; TTV PĮ reikalavimai suderinamumui ir sąveikumui aprašyti nepilnai, nenurodant kai kurių tuo metu naudotų VMVT technologinių platformų ir produktų; TTVS reikalavimai aprašyti nepilnai, apsiribojant integracija su nežymiu kiekiu VMVT turimų informacinių sistemų (2 iš 22), kas mažina ir taip nepamatuotą TTVS diegimo pagrįstumą; TTVS analizės ir projektavimo eigoje priimti sprendimai, kurie dar labiau mažina TTVS projekto apimtį ir tiekėjo atsakomybes už praktinį TTVS integravimą ir naudojama su VMVT turimomis informacinėmis sistemomis; TTVS diegimo projektas nėra racionalus ir ekonomiškai naudingas nei trumpalaikėje, nei ilgalaikėje perspektyvoje. Atsižvelgiant į tai, ekspertas rekomendavo: i) nutraukti TTVS diegimo projektą ir (arba) iš esmės peržiūrėti jo tikslus ir apimtis, siekiant įgyvendinti kuo daugiau integracijų su VMVT veiklos informacinėmis sistemomis atsižvelgiant į Sutarties biudžetą; ii) bendradarbiaujant su Informacinės visuomenės plėtros komitetu (IVPK) įvertinti įsigytos programinės įrangos SailPoint tinkamumą VMVT ir (arba) kitų įstaigų naudotojų tapatybės ir prieigos teisių valdymui Valstybiniame duomenų centre. Įvertinti racionaliausią panaudojimo strategiją, galimai perleidžiant turtą (licencijas) kitai viešojo sektoriaus įstaigai (1 t., b. l. 67; DOK-32396, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 25).

53.       Vertindama A. Kovaliovo ekspertinę išvadą, joje pateiktą nuomonė dėl TTVS įdiegimo paslaugų pirkimo neracionalumo ir ekonominio nenaudingumo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji galėjo būti reikšminga atsakovei apsispręsti dėl tolimesnio Sutarties vykdymo tikslingumo ir neracionalumo (žr. šio sprendimo 46 punktą), tačiau joje pateiktas vertinimas ir nurodyti argumentai dėl tolimesnio Sutarties vykdymo netikslingumo, savaime neįrodo ginčijamos Sutarties akivaizdaus neteisėtumo, juolab kad nors faktiškai Sutarties pasirašymo metu VMVT SailPoint IdentityIQ naudotojų tapatybių ir teisių valdymo programinės įrangos licencijų neturėjo (ją įsigijusi buvo VMVT pavaldi įstaiga), tačiau ieškovė atliko analizės ir projektavimo etapus, VMVT darbų rezultatus priėmė, pretenzijų nereiškė, už atliktus darbus apmokėjo.

54.       VPT pateikta išvada (2 t., b. l. 49–101) taip pat nesudaro pakankamo pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta šio sprendimo 53 punkte. VPT išvadoje, kuria remiasi apeliantė, nurodyta, kad nustatyti su Pirkimu susiję pažeidimai yra formalaus pobūdžio, todėl VPT nerekomendavo nutraukti Sutartį, o objektyvių duomenų, kurie įrodytų sudarytos sutarties akivaizdų negaliojimo faktą, byloje nenustatyta, o ir aplinkybių, susijusių su Pirkimo sąlygų pagrįstumu ir teisėtumu, vertinimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Priešingu atveju su Pirkimo sąlygų teisėtumu susijusios aplinkybės taptų įrodinėjimo dalyku byloje, nors ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų ir nereiškė reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia, o ieškiniu iš esmės siekė pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį. 

55.       Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (žr. šio sprendimo 48–49 punktus), remdamasi nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų visetu, atsižvelgdama į ieškinio dalyką, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas, nors neteisingai nusprendė dėl perkančiosios organizacijos sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau iš esmės padarė teisingą išvadą, kad remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra pakankamo pagrindo ex officio konstatuoti akivaizdų Sutarties niekinį pobūdį VPĮ 17 straipsnyje numatytų principų kontekste, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

56.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sutarties nutraukimo joje nustatytais pagrindais teisėtumo klausimą, netinkamai aiškino šalių teisę vienašališkai nutraukti viešąją sutartį joje numatytais pagrindais ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

57.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

 

58.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

59.       Nagrinėjamu atveju tenkinus apeliantės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovės ieškinys buvo atmestas, spręstina dėl VMVT pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

60.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme VMVT pateikė prašymą atlyginti 6 040,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: i) 755,05 Eur prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimas, pateikimas, koordinavimas; ieškinio teisinė analizė, atsiliepimo argumentų formulavimas, bylos strategijos formavimas; pirminė ieškinio analizė ir vertinimas; prašymo dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės suteikimo rengimas ir pateikimas; prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti argumentų formulavimas, projekto rengimas; ii) 261,36 Eur ieškinio teisinė analizė, atsiliepimo argumentų formulavimas, atsiliepimo projekto rengimas; iii) 2 148,96 Eur teismo nutarties teisinė analizė, rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo rengimas ir pateikimas; atsiliepimo rengimas, pateikimas teismui; bylos medžiagos teisinė analizė, atsiliepimo rengimas; bylos medžiagos teisinė analizė, atsiliepimo rengimas; iv) 842,16 Eur procesinio prašymo rengimas, pateikimas; ieškovės pateiktų papildomų įrodymų analizė ir teisinis vertinimas; dubliko ir priedų, bylos medžiagos teisinė analizė, įrodymų rinkimas, tripliko argumentų formulavimas; dubliko ir priedų teisinė analizė, tripliko argumentų formulavimas; v) 2 032,80 Eur teismo nutarties teisinė analizė; teismo nutarties teisinė analizė, procesinio prašymo teismui dėl posėdžio datos rengimas ir pateikimas; ieškovės pateikto dubliko analizė ir teisinis vertinimas; dubliko, bylos medžiagos teisinė analizė, tripliko rengimas, pateikimas teismui; dubliko, bylos medžiagos teisinė analizė, tripliko projekto rengimas; ieškovės pateiktų įrodymų (V. Punio specialisto išvados) analizė ir teisinis vertinimas (2 t., b. l. 16–30).

61.       CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

62.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

63.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 164 punktas).

64.       Nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę, kad jos būtų atlygintos, pažymėtina, kad ne visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023). Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktas).

65.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 164 punktas).

66.       Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad techninio pobūdžio darbai – prašymo dėl prieigos prie EPP rengimas ir pateikimas, dokumentų spausdinimas, susipažinimas su bylos medžiaga, yra laikytini sudėtine (neatsiejama, būtina) pagrindinės paslaugos dalimi (procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose), todėl užmokestis atskirai už šias paslaugas nėra priteisiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-844-790/2020, 56 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-720-464/2020, 55 punktas; 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1241-381/2020, 42 punktas; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-407/2022, 52 punktas). 

67.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teismų praktiką (žr. šio sprendimo 63–66 punktus), nusprendžia, kad VMVT pateiktose atliktų darbų ataskaitose nurodytos paslaugos: i) ieškinio teisinė analizė, bylos strategijos formavimas, pirminė ieškinio analizė ir vertinimas, prašymo dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės suteikimo rengimas ir pateikimas, atsiliepimo pateikimas teismui, bylos medžiagos analizė vertintinos kaip atsiliepimo į ieškinį rengimo paslaugos sudėtiniai elementai, už kuriuos patirtos išlaidos atskirai nepriteistinos; ii) ieškovės pateiktų papildomų įrodymų analizė ir teisinis vertinimas, dubliko ir priedų, bylos medžiagos teisinė analizė, įrodymų rinkimas, dubliko ir priedų teisinė analizė ir vertinimas, tripliko pateikimas teismui vertintinos kaip tripliko rengimo paslaugos sudėtiniai elementai, už kuriuos patirtos išlaidos atskirai nepriteistinos; iii) teismo nutarties teisinė analizė vertintina kaip procesinio prašymo teismui dėl posėdžio datos parengimo sudėtinis elementas, už kurį patirtos išlaidos atskirai nepriteistinos; iv) ieškovės pateiktų įrodymų (V. Punio specialisto išvados) analizė ir teisinis vertinimas nelaikytinas savarankiška paslauga.

68.       Atsižvelgus į minėtas aplinkybes bei į VMVT pateiktose atliktų darbų ataskaitose nurodytas teisinių paslaugų apimtis atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos mažinamos ir laikytina, kad: i) teisinės paslaugos parengiant atsiliepimą į ieškinį truko 13,80 val., kas pagal VMVT pateiktus skaičiavimus reiškia, kad atsakovė patyrė 2 003,76 Eur (13,8 val. × 120 Eur / val. × 1,21) teisinės pagalbos išlaidų; ii) teisinės paslaugos parengiant tripliką truko 13 val., kas tai reiškia, kad atsakovė patyrė 1 887,60 Eur (13 val. × 120 Eur / val. × 1,21) teisinės pagalbos išlaidų; iii) prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti parengimas truko 1,80 val., kas tai reiškia, kad atsakovė patyrė 261,36 Eur (1,8 val. × 120 Eur / val. × 1,21) teisinės pagalbos išlaidų; iv) rašytinių paaiškinimų parengimas truko 3,80 val., kas reiškia, kad atsakovė patyrė 551,76 Eur (3,8 val. × 120 Eur / val. × 1,21) teisinės pagalbos išlaidų; v) procesinio prašymo parengimas truko 1,20 val., kas tai reiškia, kad atsakovė patyrė 174,24 Eur (1,2 val. × 120 Eur / val. × 1,21) teisinės pagalbos išlaidų; vi) procesinio prašymo dėl posėdžio datos parengimas truko 0,6 val., kas tai reiškia, kad atsakovė patyrė 87,12 Eur (0,6 val. × 120 Eur / val. × 1,21) teisinės pagalbos išlaidų.

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16 papunkčiuose nurodytų dydžių tiek už atsiliepimo į ieškinį pateikimą (1 959,50 Eur × 2,5 = 4 310,90 Eur), tiek už tripliką (2 000,10 Eur × 1,5 = 3 000,15 Eur), tiek už rašytinius paaiškinimus (1 959,50 Eur × 2,5 = 4 310,90 Eur), tiek už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, parengimą (2 000,10 Eur × 0,4 = 800,04 Eur). Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš ieškovės VMVT priteisiamos 4 965,84 Eur (2 003,76 Eur + 1 887,60 Eur + 261,36 Eur + 551,76 Eur + 174,24 Eur + 87,12 Eur) teisinės pagalbos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

 

Dėl bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

 

70.       Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

71.       Atsakovė pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ji patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 5 434 Eur žyminis mokestis ir 3 688,08 Eur teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo rengimu.

72.       Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą sumokėta 2024 m. birželio 3 d. mokėjimu, todėl laikytina, kad VMVT prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.10 papunktyje (už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme) nustatytą rekomenduojamą dydį (2 110,30 Eur × 1,7 = 3 587,51 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, VMVT prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos už pateiktą apeliacinį skundą mažinamos, priteisiant 3 587,51 Eur.

73.       Taigi, iš viso VMVT naudai priteisiamos 9 021,51 Eur (5 434 Eur + 3 587,51 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InnoForce ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InnoForce, juridinio asmens kodas 302676496, atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, juridinio asmens kodas 188601279, 4 965,84 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės InnoForce, juridinio asmens kodas 302676496, atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, juridinio asmens kodas 188601279, 9 021,51 Eur (devynių tūkstančių dvidešimt vieno euro 51 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                           Dalia Kačinskienė

 

 

                   Vilija Mikuckienė

 

 

                   Žilvinas Terebeiza