Civilinė byla Nr. e2A-121-777/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06526-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.5.1.2.2; 2.2.2.3.1.8; 3.1.7.13; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Aisėnai“ dėl sprendimo pašalinti iš klubo narių pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Aisėnai“ (toliau – klubas) 2021 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria yra nutarta pašalinti ieškovą iš klubo narių, ir priteisti iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Ieškovas nuo 2011 m. yra klubo narys. Jokių įsiskolinimų klubui ieškovas niekada neturėjo, aktyviai dalyvavo klubo veikloje bei buvo klubo valdybos nariu. 2021 m. birželio 26 d. vyko neeilinis visuotinis klubo narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 34 klubo nariai. Iš viso klube yra 42 nariai. Susirinkimo darbotvarkėje, be kitų, buvo numatytas klausimas dėl klubo nario A. K. sąmoningo klubo įstatų 4.6 punkto pažeidinėjimo, agresyvaus elgesio, smurtavimo prieš kitus klubo narius, jų sumušimo, chuliganiško elgesio medžioklės metu vietinių gyventojų atžvilgiu ir sprendimo dėl A. K. pašalinimo iš klubo narių priėmimo.
2.2. Susirinkimo metu klubo pirmininkas D. M. pasiūlė pašalinti ieškovą iš Klubo narių. „Už“ balsavo 26, „prieš“ – 3, o susilaikė – 4 nariai. Taigi susirinkimo metu buvo nuspręsta ieškovą pašalinti iš klubo narių. Ieškovas mano, kad šis visuotinio susirinkimo sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį atsakovui dėl sprendimo pašalinti iš klubo narių pripažinimo neteisėtu. Taip pat paskirstė bylos nagrinėjimo metu susidariusias išlaidas.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad klubo įstatų 4.6 punkte yra numatytos dvi alternatyvios sankcijos už, be kita ko, sąmoningą klubo įstatų pažeidinėjimą ir (ar) klubo kompromitavimą savo elgesiu: įspėjimas dėl pašalinimo arba pašalinimas iš klubo narių. Pažymi, jog klubo įstatų 4.7 punkte nustatyta, kad klubo nariai šalinami visuotinio narių susirinkimo sprendimu, priimtu dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma. klubo įstatų 6.15 punkte, reglamentuojančiame klubo valdybos įgaliojimus, be kita ko, nustatyta, kad valdyba priima sprendimus dėl klubo narių įspėjimo. Darė išvadą, kad klubo įstatuose yra aiškiai atribota klubo visuotinio narių susirinkimo ir klubo valdybos kompetencija, taikant klubo įstatų 4.6 punkte numatytas sankcijas, ir teisė spręsti dėl pašalinimo iš klubo narių priklauso tik klubo visuotinio narių susirinkimo kompetencijai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad klubo visuotinio narių susirinkimo įgaliojimai spręsti dėl pašalinimo iš klubo narių klubo įstatuose nėra ribojami jokiomis išankstinėmis procedūromis klubo valdyboje. Darė išvadą, kad ieškovo argumentai dėl to, jog pagal klubo vidaus tvarkos taisykles pirmiausia klubo valdyba turėjo apsvarstyti klausimą dėl ieškovo pašalinimo, atmetami kaip nepagrįsti ir konstatavo, kad šiuo aspektu ieškovo pašalinimo iš klubo narių procedūra nebuvo pažeista.
4.2. Nurodė, kad klubo pirmininko 2020 m. spalio 23 d. pranešime dėl 2020 m. lapkričio 9 d. neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo sušaukimo buvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė, kurios trečiame punkte numatytas klubo nario A. K. svarstymas dėl klubo įstatų 4.6.1, 4.6.2 punktų pažeidinėjimo bei nusikalstamos veikos, sužalojant kitų klubo narių sveikatą, chuliganiško elgesio medžioklės metu vietinių gyventojų atžvilgiu ir sprendimo priėmimo dėl A. K. pašalinimo iš klubo narių. Pažymėjo, kad su šiuo pranešimu ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai 2020 m. spalio 24 d.. Taip pat nurodė, kad 2020 m. lapkričio 9 d. numatytam susirinkimui neįvykus dėl karantino, klubo pirmininko 2021 m. birželio 1 d. pranešimu buvo pranešta, kad neeilinis visuotinis klubo narių susirinkimas vyks 2021 m. birželio 26 d. Akcentavo, jog šiame pranešime taip pat buvo išdėstyta susirinkimo darbotvarkė, kurios trečiajame punkte numatytas klubo nario A. K. svarstymas dėl sąmoningo klubo įstatų 4.6 punkto pažeidinėjimo, agresyvaus elgesio, smurtavimo prieš kitus klubo narius, jų sumušimo, chuliganiško elgesio medžioklės metu vietinių gyventojų atžvilgiu ir sprendimo priėmimas dėl A. K. pašalinimo iš klubo narių. Aptariamas 2021 m. birželio 1 d. pranešimas tą pačią dieną buvo išsiųstas ieškovui registruota pašto siunta. Darė išvadą, kad formos požiūriu ieškovas apie neeilinį visuotinį klubo narių susirinkimą, kuriame buvo numatyta spręsti jo pašalinimo klausimą, buvo informuotas tinkamai.
4.3. Dėl minėto pranešimo turinio teismas pažymėjo, kad pranešime buvo išdėstyta neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo darbotvarkė, šios darbotvarkės trečiajame punkte atsispindi, pirma, sankcija, dėl kurios taikymo ieškovui bus sprendžiama susirinkime (pašalinimas iš klubo narių), antra, ieškovo pašalinimo iš klubo narių teisinis pagrindas (Klubo įstatų 4.6 punktas), trečia, ieškovo pašalinimo iš klubo narių faktinis pagrindas (agresyvus elgesys, smurtavimas prieš kitus Klubo narius, jų sumušimas, chuliganiškas elgesys medžioklės metu vietinių gyventojų atžvilgiu). Konstatavo, kad ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimas buvo iš anksto įtrauktas į darbotvarkę ir šio klausimo pristatymas darbotvarkėje yra pakankamai informatyvus.
4.4. Nurodė, kad pagal klubo įstatų 2.2.7 punktą, klubas savo tikslams įgyvendinti organizuoja tradicines medžioklės atidarymo šventes. Darė išvadą, kad tradicinė medžioklės atidarymo šventė yra viena iš klubo veiklos formų, todėl, teismo vertinimų, joje dalyvaujančius ar likusius dalyvauti klubo narius, tarp jų, ieškovą, saisto klubo įstatai bei juose įtvirtintos ir (ar) iš jų kylančios kituose klubo veiklą reglamentuojančiuose aktuose nustatytos klubo nario pareigos. Pažymėjo, jog dėl kilusių konfliktų pobūdžio, ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) surinkta medžiaga, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu išklausytų liudytojų parodymai, klubo pirmininko ir paties ieškovo paaiškinimai (2022 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 31, 32 min.) leidžia daryti išvadą, kad 2020 m. spalio 17 d. konfliktai kilo dėl klubo valdymo ir tos dienos medžioklėje nušauto gyvūno sumedžiojimo teisėtumo. Konstatavo, kad 2020 m. spalio 17 d. tarp klubo narių kilusių konfliktų priežastys buvo tiesiogiai susijusios su klubo veikla, o dėl su klubo veikla susijusių priežasčių tarp klubo narių ir klubo organizuojamoje šventėje kilę konfliktai negali būti laikomi asmeninio pobūdžio, nepriklausomai nuo to, kiek tuo metu šventėje buvo likę klubo narių, o tokiuose konfliktuose dalyvavusio klubo nario veiksmai gali ir turi būti vertinami tuo požiūriu, ar klubo narys laikėsi klubo įstatų bei juose įtvirtintų ir (ar) iš jų kylančių kituose klubo veiklą reglamentuojančiuose aktuose nustatytų klubo nario pareigų.
4.5. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, bei filmuotą medžiagą konstatavo, kad K. Ž. paaiškinimai, jog jam gulinčiam buvo suduotas smūgis koja į galvą, yra iš esmės nuoseklūs nuo pat įvykio iki šios bylos nagrinėjimo teisme, taip pat nuoseklūs yra kitų pirmiau nurodytų klubo narių paaiškinimai, kad tokį smūgį K. Ž. sudavė ieškovas. Akcentavo, kad atsakovo atstovų teigimu, byloje esančiame vaizdo ir garso įraše „VID_20201017_173931“ (0-3 sek.) yra užfiksuotas momentas, kai ieškovas spiria į galvą K. Ž. Teismas, įvertinęs šį vaizdo ir garso įrašą, pažymėjo, kad įraše (0-3 sek.) matyti, jog ieškovas (šviesia kepure) krūmuose atlieka judesius kojomis, jį stebi A. B. (languotais marškiniais), krūmuose stojasi D. M. Nurodė, kad įraše toliau matyti, jog ieškovas iš krūmų išeina, o iš tos vietos, kurioje vaizdo įrašo pradžioje buvo ieškovas, keliasi ir svirduliuodamas išeina K. Ž. (11-20 sek.), tada jis parkrenta ant žemės, vėliau klūpodamas trina sau galvą (27-35 sek.), kol prie jo prieina R. O. ir R. Ž. Darė išvadą, kad tai atitinka A B. paaiškinimus, jog jis matė tą momentą, kai ieškovas spyrė K. Ž., taip pat K. Ž. paaiškinimus, kad jis po smūgio, bandydamas stotis, griuvo.
4.6. Akcentavo, kad ieškovas savo veiksmus bando pateisinti būtinybe apginti D. T., tačiau, teismas tokią ieškovo poziciją vertino kaip neįrodytą, o jo teiginius vertintino kritiškai kitų įrodymų kontekste. Pažymėjo, kad garso ir vaizdo įraše „VID_20201017_173931“ (0‑3 sek.) tuo momentu, kai ieškovas, kaip tikėtinai nustatyta, spyrė K. Ž., nėra matyti jokių K. Ž. veiksmų, nuo kurių tuo momentu reikėtų gintis ieškovui, taip pat nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog tuo momentu, gulėdamas krūmuose, K. Ž. būtų kėlęs kokią nors grėsmę D. T. Pažymėjo, kad vaizdo įraše matyti tai, jog V. P., o vėliau ir D. M. laiko išsivaduoti bandantį D. T., tačiau nėra užfiksuota, kad prieš jį smurtautų. Darė išvadą, kad pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad 2020 m. spalio 17 d. vykusios klubo medžioklės sezono atidarymo šventės metu ieškovas buvo agresyvus ir, nesant jokio objektyvaus ir pagrįsto jo veiksmų pateisinimo, smurtavo prieš kitą klubo narį, t. y. spyrė į galvą K. Ž.
4.7. Nurodė, kad R. O. paaiškinimai dėl jam ieškovo koja suduoto smūgio į galvą yra iš esmės nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esančioje 2021 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 2022 m. spalio 23 d. R. O. konsultavęs neurochirurgas diagnozavo galvos smegenų sukrėtimą, kuris sietinas su galvos sumušimu ginčo įvykio metu, o 2022 m. spalio 27, 28 d., lapkričio 18 d. R. O. konsultavęs otolaringologas – kairės ausies klausos pažeidimą. Pažymėjo ir tai, kad vaizdo įraše „778e160d-4016-4a4a-a6a7-752e81494480“, kuriame užfiksuotas veiksmas po ieškovo ir R. O. susidūrimo, matyti, kaip K. Ž. šaukia ieškovui „ar tu nori sumušti R., seną žmogų“. Teigia, kad šiame kontekste akcentuotina, jog ieškovas ieškinyje ar duodamas paaiškinimus nenurodė jokių konkrečių R. O. veiksmų, nuo kurių jam būtų reikėję gintis ar ginti kitus asmenis. Darė išvadą, kad 2020 m. spalio 17 d. vykusios klubo medžioklės sezono atidarymo šventės metu ieškovas buvo agresyvus ir, nesant jokio objektyvaus ir pagrįsto jo veiksmų pateisinimo, smurtavo prieš kitą klubo narį, t. y. spyrė į galvą R. O..
4.8. Nurodė, kad vien tai, jog kompetentingos institucijos nenustatė tyčios, būtinos baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamoji kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį kilti, nereiškia, kad ieškovo veiksmai ginčo konfliktų metu negali būti pagrindas kitokiai jo teisinei atsakomybei kilti, šiuo atveju spręsti dėl klubo įstatuose numatytų sankcijų už klubo įstatuose numatytus pažeidimus taikymo ieškovui.
4.9. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, teismas pažymėjo, kad nei pareiškime, nei apklausiamas liudytoju A. K. nenurodė, jog jo turtą (keturračio padangą) būtų gadinęs ieškovas. Laikė, kad duomenų apie tai, jog ieškovas būtų gadinęs miško lankytojų turtą, nėra surinkta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje, taip pat nėra pateikta nagrinėjamoje civilinėje byloje. Darė išvadą, kad priimant ginčijamą sprendimą pašalinti ieškovą iš klubo narių, miško lankytojų turto gadinimas, kaip faktinis pašalinimo pagrindas, buvo nurodytas nepagrįstai ir nagrinėjamoje byloje atsakovo nėra įrodytas.
4.10. Pažymėjo, kad A. K., kreipdamasis į policiją, nurodė matęs automobilyje, kuriuo atvyko A. K. ir D. Š., ginklus, tačiau aplinkybių, kad šiais ginklais būtų buvę grasinama, ar kitokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad A. K. baimė, jog jie bus panaudoti, būtų buvusi pagrįsta, šiame pareiškime nenurodyta. Teigė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. K. pranešimą. Atkreipia dėmesį, kad šiame nutarime konstatuota, jog nėra jokių duomenų net apie paties galimo grasinimo pavartoti smurtą fakto buvimą. Konstatavo ir tai, kad A. K. neturėjo pagrindo grasinimo suvokti kaip realaus pavojaus jo ir kartu buvusių asmenų gyvybei ar sveikatai. Darė išvadą, kad patikimų duomenų, jog ieškovas būtų smurtavęs prieš miško lankytojus ar grasinęs prieš juos smurtauti, nagrinėjamoje byloje nėra, todėl, priimant ginčijamą sprendimą pašalinti ieškovą iš klubo narių, smurtavimas prieš miško lankytojus, kaip faktinis pašalinimo pagrindas, buvo nurodytas nepagrįstai ir nagrinėjamoje byloje atsakovo nėra įrodytas.
4.11. Teigė, kad atsakovas savo atsikirtimuose nurodo tai, kad dėl 2020 m. spalio 17 d. įvykusių konfliktų inicijuotus ikiteisminius tyrimus nutraukiančiuose dokumentuose ieškovo veiksmai įvardijami kaip išprovokavę konfliktą. Tačiau, teismas vertino, kad ieškovas 2020 m. spalio 17 d. įvykusių konfliktų metu patyrė sužalojimų ir turėjo pagrindą dėl to kreiptis į teisėsaugos institucijas, nepaisant to, kaip vėliau, įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, ieškovo sužalojimo aplinkybės buvo įvertintos baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme. Konstatavo, kad aptariama faktinė aplinkybė, jog ieškovas po 2020 m. spalio 17 d. konflikto melagingai įskundė klubo narius policijai, yra neįrodyta ir nesudaro pagrindo ieškovui taikyti sankcijas, numatytas klubo įstatuose.
4.12. Nurodė, kad klubo 2021 m. birželio 26 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokole detalizuojama, kad ieškovas pažeidė klubo įstatų 4.10 punktą. Pažymėjo, kad klubo įstatų 4.10 punkte yra, be kita ko, įtvirtinta klubo nario pareiga vykdyti klubo valdymo organų sprendimus. Teismas vertino, kad iš klubo įstatų kylant klubo nario pareigai vykdyti klubo valdymo organų sprendimus, tokių sprendimų nevykdymas kartu yra ir klubo įstatų pažeidimas, už kurį gali būti taikomos klubo įstatų 4.6 punkte numatytos sankcijos. Vieno iš klubo valdymo organų – klubo valdybos – 2020 m. birželio 1 d. nutarimu yra patvirtintos klubo vidaus tvarkos taisyklės, reglamentuojančios, be kita ko, vidaus tvarką klubo valdomuose medžioklės plotuose (šių taisyklių 1.1 punktas). Pažymėjo, kad kaip matyti iš į bylą pateikto klubo valdybos 2020 m. birželio 1 d. posėdžio protokolo, ieškovas, būdamas klubo valdybos nariu minėtų Klubo vidaus tvarkos taisyklių priėmimo metu, balsavo už šių taisyklių priėmimą, taigi buvo ar turėjo būti susipažinęs su jų turiniu. Pagal klubo vidaus tvarkos taisyklių 4.13.15 punktą kiekvienas klubo narys puoselėja medžioklės tradicijas ir etiką, palaiko šventišką medžioklės nuotaiką ir draugiškus, mandagius tarpusavio santykius. Akcentuoja, kad būtent už šios klubo vidaus tvarkos taisyklių nuostatos pažeidimą yra pritaikyta sankcija ieškovui.
4.13. Teigia, kad dėl 2020 m. spalio 17 d. konfliktų buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, o tokia situacija gali pakirsti tiek klubo narių, tiek kitų asmenų pasitikėjimą klubu, kaip saugia aplinka medžioklės tradicijoms puoselėti ir kitiems klubo tikslams įgyvendinti, todėl, mano, kad nustačius, jog šių konfliktų vienu iš iniciatorių buvo ieškovas, jo elgesys pagrįstai įvertintas kaip klubo kompromitavimas savo elgesiu, o didele visuotiniame susirinkime dalyvavusių klubo narių balsų dauguma ieškovui pritaikyta griežčiausia klubo įstatuose numatyta sankcija – pašalinimas iš klubo narių – nevertintina kaip neatitinkanti proporcingumo pažeidimui reikalavimų. Akcentavo, jog ta aplinkybė, kad A. K. buvo vienas iš 2020 m. spalio 17 d. konfliktų iniciatorių, teismo nuomone, sudarė pagrindą jo ir kitų konflikte dalyvavusių, bet jo neprovokavusių klubo narių elgesį traktuoti skirtingai, todėl šiuo atveju klubo pozicija konflikte dalyvavusių asmenų atžvilgiu nevertinta kaip nenuosekli.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad 2020 metų spalio 11 d. Aisėnų kaime, Klaipėdos rajone vyko Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Aisėnai“ varyminė medžioklė. Ji prasidėjo 9 val. ir baigėsi 11 val. 30 min. Vėliau prasidėjo sumedžioto briedžio dorojimas ir išgertuvės. Teigia, kad apklausiamas teisme liudytoju R. O., A. B. nurodė, kad pirmiausia konfliktas prasidėjo tarp G., Š. ir T. dėl pastarojo pašalinimo iš klubo pirmininko pareigų, buvo išsakyta, kad „gaidyno čia nebus“ ir kt. įžeidinėjimai. Po to žodinis konfliktas įvyko tarp D. T. ir V. P., dėl D. T. vadovavimo metu vykusių medžioklių, finansinių reikalų. Pažymėjo, kad ieškovas A. K. palaikė D. T., bandė jį ginti nuo V. P., tačiau jį pradėjo stumdyti V. G. Mano, kad iš šių paaiškinimų bei teisme apklaustų konflikte dalyvavusių asmenų yra akivaizdu, kad neblaivūs asmenys bandė išsiaiškinti tarpusavio santykius ir įvyko susistumdymas.
6.2. Apeliantas kvestionuodamas skundžiamo sprendimo motyvus klausia, kokią įrodomąją reikšmę gali turėti 2021 m. spalio 23 specialisto išvada, arba 2022 m. spalio mėnesio neurochirurgo ar otolaringologo konsultacijos, kai nuo įvykio buvo praėję pusė metų ir net gi dveji metai. Teigia, kad yra neaišku dėl kokių priežasčių R. O. yra atsiradę sveikatos sutrikimai 2021 m. kovo 16 d. arba 2022 spalio mėnesį, jeigu įvykis buvo 2020 m. spalio 17 d. Mano, kad teismas nutyli, jog iškart po įvykio 2023 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 1787/2020(03) nustatyta, kad apžiūrėjus R. O. sužalojimų nerasta, todėl nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo. Taip pat teigia, kad teismas sprendime nurodo, kad neva tai A. K. koja spyrė R. O. į galvą kai tuo tarpu įtarimas A. K. buvo pateiktas toks: „A. K. veikdamas, kartu su D. T., toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu 1 kartą tyčia koja spyrė R. O. į krūtinės sritį po ko šiam pargriuvus ant žemės, D. T. dešine ranka ne mažiau kaip 4 kartus rankos kumščiu sudavė R. O. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais R. O. sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą pagal LR BK 140 str. 1 d.“. Mano, kad teismas neatsižvelgė, jog ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu buvo nutrauktas.
6.3. Apeliantas teigia, kad iš „Body“ kameros įrašų matosi, kad medžiotojai neblaivūs, įraše girdėti, kaip pats D. M. sako policijos darbuotojams, kad sakiau: „išgėrę, išsiblaivysit, nekelkit konfliktų. Buvo per daug išgėrę, pradėjo aštrinti situaciją“. Klubo pirmininkas aiškino, kad buvo konfliktuojama dėl vadovavimo ir apskaitos. Mano, kad tokiu būdu, vaizdo įrašai ir liudytojų parodymai paneigia teismo išvadą, kad konfliktas buvo ne asmeninio pobūdžio, o susijęs su medžioklės veikla.
6.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog ieškovas sumušė K. Ž.. Teigia, jog ieškovas paaiškino, kad tuo metu, kai užlaužę rankas D. T. laikė D. M. ir V. P., prie D. T. priėjo K. Ž. ir smogė jam į veidą, todėl ieškovas D. M. ir K. Ž. nustūmė į krūmus, jie nukrito. Pažymėjo, kad išėjęs iš krūmų, ieškovas bandė padėti D. T., prieš kurį toliau smurtavo D. M. ir K. Ž., bet V. G. jam neleido. Ieškovo nuomone tai, kad teismas pripažindamas, jog įraše „778e160d-4016-4a4a-a6a7-752e81494480“ matyti kaip prie K. Ž. priėjęs ieškovas bandė jam spirti į koją ir K. Ž. spyrė į koją ieškovui, vis tik konstatuoja ne abipuses muštynes, o tik tai, kad ieškovas smurtavo prieš klubo narį K. Ž. Akcentuoja, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš ieškovą yra nurodyta, jog „neblaivus K. Ž. negalėjo nurodyti kas sudavė jam į kairę veido pusę, nei iš ko buvo suduota“. Teigia, jog teisme apklausti atsakovo pusės liudytojai jau koregavo ir derino tarpusavyje savo parodymus, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jie skiriasi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Darė išvadą, kad teismas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovas sumušė R. O. ir K. Ž. ir kad tokie jo veiksmai nesuderinami su jo tolimesne veikla medžiotojų klube.
6.5. Teigia, kad negalima sutikti su tuo, kad 2020 m. spalio 17 d. konfliktas kilo medžioklės metu. Nurodo, jog kaip matyti iš į bylą pateikto 2020 m. spalio 17 d. medžioklės lapo, medžioklė vyko nuo 9 val. iki 11 val. 30 min. Medžioklėje dalyvavo virš 30 žmonių, tačiau kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagų, konfliktas vyko kai jau buvo likę 9 asmenys, todėl mano, kad teigti, jog buvo pažeista šventinė medžioklės nuotaika ir šilti tarpusavio santykiai, nėra pagrindo.
6.6. Nurodo, kad dėl visų konflikte dalyvavusių asmenų galima teigti, jog nebuvo saugios aplinkos. Besaikis girtavimas asmenų, kurie turi ginklus kelia pavojų ne tik jiems patiems, bet ir kitiems pašaliniams asmenims, tačiau atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju, teismas tik vienašališkai pavojų saugiai aplinkai konstatuoja ieškovo veiksmuose, o kitų medžiotojų klubo narių veiksmus šiuo aspektu nevertina. Akcentavo, kad ieškovas buvo blaivus, o kitiems konflikto dalyviams, tame tarpe ir klubo pirmininkui buvo konstatuotas neblaivumas, kas ieškovo nuomone taip pat turėjo įtakos situacijos vertinimui bei elgesio adekvatumui.
6.7. Teigia, kad pašalinimas iš klubo narių buvo neadekvati sankcija net ir konstatavus vienkartinį netinkamą ieškovo elgesį. Mano, kad pagal vidaus tvarkos taisykles, pirmiausia valdyba turėjo svarstyti klausimą dėl pašalinimo, nes tai yra griežčiausia poveikio priemonė ir tik po to jį perduoti visuotiniam klubo narių susirinkimui spręsti dėl pašalinimo, nes tai yra griežčiausia poveikio priemonė. Taip pat pažymi, jog neteisingai teismas vertino, jog nebuvo pažeista ieškovo teisė gintis, suteikiant jam galimybę pasisakyti per susirinkimą tik 7 minutes.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad analizuojant įsiteisėjusių ir preziumuojamų nutarimų nutraukti ikiteisminius tyrimus medžiagą, konstatuota, kad dvi pagrindinės konflikto tarp klubo medžiotojų priežastys – nepasitenkinimas naujojo klubo pirmininko vadovavimu bei klausimas dėl neva neteisėtai sumedžioto žvėries. Teigia, jog būtent tokias aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą 2020 m. spalio 17 d. atvykusi policijos pareigūnė, kuri 2020 m. gruodžio 14 d. buvo apklausta liudytoja (nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), 10 psl. bei nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 8-9). Pažymi, kad tokius pretekstus konfliktui galėjo suformuluoti tik apeliantas A. K., D. T. ir D. Š., nes būtų nelogiška, kad savo paties vadovavimu skųstųsi D. M. (tą dieną net nedalyvavęs medžioklėje) ar jį palaikantys R. Ž., V. G., kiti klubo nariai. Tas pats pasakytina ir apie sumedžiotą žvėrį – ar jis sumedžiotas teisėtai, abejojo, kad šį klausimą kėlė ieškovas, D. T. bei D. Š.
8.2. Atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Klaipėda-2) konstatavo, kad „D. T., A. K., būdami neblaivūs, norėdami išspręsti nesutarimus dėl nušauto briedžio bei vadovavimo būreliui, savo veiksmais išprovokavo konfliktą ir siekiant juos nuraminti, buvo kitų medžiotojų sulaikyti“ (nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 20 bei nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 22). Mano, jog yra akivaizdu, kad 2022 m. spalio 17 d. tarp klubo narių kilęs konfliktas buvo tiesiogiai susijęs su klubo veikla, o ne asmeninio pobūdžio, kaip klaidingai apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde, savaip interpretuodamas ikiteisminių tyrimų medžiagą.
8.3. Pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 19 d. įstatų 2.2.7 punkte nustatyta, jog klubas savo tikslams įgyvendinti organizuoja tradicines medžioklės atidarymo šventes, kuri yra viena iš klubo veiklos formų, todėl joje dalyvaujančius ar likusius dalyvauti klubo narius, tarp jų ir apeliantą, saisto klubo įstatai bei juose įtvirtintos ir (ar) iš jų kylančios kituose klubo veiklą reglamentuojančiuose aktuose nustatytos klubo nario pareigos.
8.4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog 2022 m. spalio 17 d. vykusios klubo medžioklės sezono atidarymo šventės metu ieškovas spyrė į galvą R. O., vadovavosi ir vertino ne tik ikiteisminiame tyrime pateiktomis specialistų išvadomis, tačiau visa byloje surinktą įrodymų visuma. Teigia, kad vienas iš reikšmingų įrodymų byloje dėl R. O. sumušimo buvo vaizdo įrašas „778e160d-4016-4a4a-a6a7-752e81494480“, kuriame užfiksuotas veiksmas po ieškovo ir R. O. susidūrimo. Pažymi, jog iš vaizdo įrašo matyti kaip K. Ž. šaukia ieškovui „ar tu nori sumušti R., seną žmogų“. Šiame kontekste teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje ar duodamas paaiškinimus nenurodė jokių konkrečių R. O. veiksmų, nuo kurių jam būtų reikėję gintis ar ginti kitus asmenis.
8.5. Pažymi, kad vien faktas, jog abejuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo konstatuota, kad A. K. ir D. T., būdami neblaivūs, norėdami išspręsti nesutarimus dėl nušauto briedžio bei vadovavimo būreliui, savo veiksmais išprovokavo konfliktą ir siekiant juos nuraminti, buvo kitų medžiotojų sulaikyti, patvirtina apie ieškovo smurtavimą klubo narių atžvilgiu. Tuo tarpu, ikiteisminiuose tyrimuose neužfiksuota, kad R. O. ar K. Ž. ar kuris nors kitas klubo narys būtų inicijavęs konfliktą ir puolęs pirmasis apeliantą ar D. T., todėl mano, kad klubui nebuvo pagrindo svarstyti kitų narių pašalinimo iš klubo klausimo.
8.6. Teigia, kad konstatavus, jog agresyvus elgesys ir smurtavimas nebuvo tokio pavojingumo, jog už šiuos veiksmus būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, juos savo ruožtu gali ir turi teisę vertybiniu požiūriu įvertinti klubo nariai, kurie susibūrę į asociaciją, yra įsipareigoję laikytis įstatų bei vidaus tvarkos taisyklių. Darė išvadą, kad šiuo atveju, apeliantas akivaizdžiai pažeidė įstatų 2.2.7. punkte įtvirtintą klubo tikslo įgyvendinimą, įstatų 4.10 punktą (laikytis į statų ir teisės aktų reikalavimų), vidaus tvarkos taisyklių 4.13.15. punktą (kiekvienas klubo narys puoselėja medžioklės tradicijas ir etiką, palaiko šventišką medžioklės nuotaiką ir draugiškus, mandagius tarpusavio santykius) ir asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų, o 2 dalyje numatyta, kad draudžiama asociacijai propaguoti smurtą.
8.7. Teigia, kad klausimo dėl ieškovo pašalinimo svarstyme dalyvavo 33 klubo nariai (ankstesniu klausimu iš klubo narių jau buvo pašalintas D. T.), iš jų 26 balsavo „už“, 3 – „prieš“, o 4 – susilaikė. Darė išvadą, kad persvara, lėmusi ieškovo pašalinimą iš klubo buvo labai didelė – už apelianto pašalinimą balsavo 79 proc. susirinkime dalyvavusių narių
8.8. Nurodo, kad vidaus tvarkos taisyklių 5.3 punkte yra aiškiai įvardinta, kad: „už įstatų ir vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą, pažeidimą ar nevykdymą klubo nariams, rėmėjams valdyba turi teisę skirti įstatuose numatytas visuomeninio poveikio priemones ir šias nuobaudas“. Akcentuoja, kad valdyba neprivalo skirti 5.3. punkte numatytas nuobaudas, tačiau turi teisę tai daryti ir ji, skirdama poveikio priemones ir nuobaudas gali rinktis: ar skirti įstatuose numatytas visuomeninio poveikio priemones ar vidaus tvarkos taisyklėse numatytas nuobaudas, o gal taikyti abiejų teisės aktų nuostatas. Pažymi, kad vidaus tvarkos taisyklėmis klubo valdyba nėra imperatyviai įpareigota pirmiausiai apsvarstyti klausimą dėl nario pašalinimo ir tik tada jį perduoti visuotiniam narių susirinkimui, kaip apeliantas teigia savo apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas, jo atstovė, atsakovo atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas apelianto reikalavimas panaikinti sprendimo dalį pašalinti jį iš klubo narių teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas buvo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Aisėnai“ nariu. 2021 m. birželio 26 d. vykusiame atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Aisėnai“ neeiliniame visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta pašalinti apeliantą iš klubo narių už tai, kad jis, 2020 m. spalio 17 d. vykusios medžioklės sezono atidarymo šventės metu, sumušė R. O. ir K. Ž., taip pat 2018 m. gegužės 5 d. apeliantas smurtavo prieš miško lankytojus su keturračiais, sugadino jų turtą bei už tai, kad apeliantas po 2020 m. spalio 17 d. konflikto melagingai įskundė klubo narius policijai.
14. Skundžiamu sprendimu buvo nustatyta, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad apeliantas 2018 m. gegužės 5 d. smurtavo prieš miško lankytojus su keturračiais, sugadino jų turtą bei, kad apeliantas po 2020 m. spalio 17 d. konflikto melagingai įskundė klubo narius policijai, todėl buvo konstatuota, jog priimant ginčijamą sprendimą pašalinti apeliantą iš klubo narių, šie pagrindai buvo nurodyti nepagrįstai ir nagrinėjamoje byloje atsakovo nėra įrodyti. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo šioje dalyje nėra, todėl nagrinėjamu atveju pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su apelianto pašalinimu iš klubo narių dėl smurtavimo prieš kitus klubo narius.
15. Akcentuotina, kad atsakovas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Aisėnai“ medžiotojų ir žvejų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatuose, be kita ko, turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija (Asociacijų įstatymo 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktai). Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymu asociacijai yra suteikta diskrecija įstatuose apibrėžti asociacijoje veikiančių organų kompetenciją, kiek ji nėra reglamentuojama imperatyviomis įstatymo normomis, be kita ko, nustatyti pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas. Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys pašalinamas iš asociacijos visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).
16. Kasacinis teismas be kita ko yra išaiškinęs, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018). Taigi, atsakovas, kaip asociacija, turi įstatyme įtvirtintą diskreciją spręsti dėl narių pašalinimo (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši diskrecija nėra absoliuti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, todėl klausimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbus ir turi individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę. Pripažįstama, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalintojo jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
17. Tiek iš ieškinio, tiek ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nurodo analogiškas aplinkybes bei teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus nustatydamas, kad tarp klubo narių kilęs konfliktas buvo susijęs su klubo veikla, kad būtent apeliantas buvo vienas iš 2020 m. spalio 17 d. vykusios medžioklės sezono atidarymo šventės konflikto iniciatorių bei naudojo fizinį smurtą prieš kitus klubo narius bei tai, kad taikyta priemonė pašalinimas iš klubo narių buvo per griežta priemonė, neatitinkanti padaryto pažeidimo laipsnio.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas taikyti sankciją pašalinti iš būrelio narių turi būti priimtas esant konkrečiam pagrindui, t. y. tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtintų, kokiu konkrečiu laiku, kaip ir kokiu būdu buvo nevykdyti įstatymų, įstatų, nutarimų ir kitų teisinių nuostatų reikalavimai, kaip buvo vykdoma ar kitaip pasireiškė diskredituojanti, destruktyvi, kenkėjiška veikla, kokius tai sukėlė padarinius, kodėl tokie veiksmai nesuderinami su asmens tolesne naryste būrelyje. Kilus ginčui teisme, sprendimą dėl pašalinimo iš būrelio narių priėmęs subjektas privalo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis).
19. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas iš klubo narių buvo pašalintas, vadovaujantis klubo įstatų 4.6 punktu, t. y. kaip sąmoningai pažeidinėjęs Klubo įstatus ir savo elgesiu kompromitavęs klubą. Šiame protokole detalizuojama, kad apeliantas pažeidė klubo įstatų 4.10 punkto reikalavimus laikytis klubo įstatų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti valdymo organų sprendimus, taip pat klubo vidaus tvarkos taisyklių 4.13.15 punktą, pagal kurį kiekvienas klubo narys puoselėja medžioklės tradicijas ir etiką, palaiko šventišką medžioklės nuotaiką ir draugiškus, mandagius tarpusavio santykius. Kaip vieną iš pašalinimo pagrindų atsakovas nurodė, kad apeliantas pašalintas dėl jo agresyvaus elgesio, smurtavimo prieš kitus klubo narius ir jų sumušimą medžioklės sezono atidarymo šventės metu.
20. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
21. Kasacinio teismo praktika, aiškinant nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų teiktus paaiškinimus bei atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad apeliantas elgdamasis agresyviai, smurtavo prieš kitus klubo narius bei tuo pažeidė klubo įstatų bei vidaus tvarkos taisyklių nuostatas.
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tarp apelianto ir kitų klubo narių buvo kilęs konfliktas, tačiau apeliantas, nesutikdamas su klubo nurodytais pašalinimo iš klubo narių pagrindais iš esmės teigia, kad šventės metu kilęs konfliktas buvo asmeninio pobūdžio ir nesusijęs su klubo veikla, todėl mano, kad klubas neturėjo pagrindo spręsti dėl jo pašalinimo iš klubo narių remiantis klubo įstatų ir klubo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimais. Apeliaciniu skundu teigiama, kad 2020 m. spalio 17 d. Aisėnų kaime, Klaipėdos rajone vyko Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Aisėnai“ varyminė medžioklė. Ji prasidėjo 9 val. ir baigėsi 11 val. 30 min.. Vėliau prasidėjo sumedžioto briedžio dorojimas ir išgertuvės. Teigia, kad apklausiamas teisme liudytoju R. O., A. B. nurodė, kad pirmiausia konfliktas prasidėjo tarp G., Š. ir T. dėl pastarojo pašalinimo iš klubo pirmininko pareigų, buvo išsakyta, kad „gaidyno čia nebus“ ir kt. įžeidinėjimai. Po to žodinis konfliktas įvyko tarp D. T. ir V. P., dėl D. T. vadovavimo metu vykusių medžioklių, finansinių reikalų. Pažymėjo, kad apeliantas palaikė D. T., bandė jį ginti nuo V. P., tačiau jį pradėjo stumdyti V. G.. Mano, kad iš šių paaiškinimų bei teisme apklaustų konflikte dalyvavusių asmenų yra akivaizdu, kad neblaivūs asmenys bandė išsiaiškinti tarpusavio santykius, dėl ko ir įvyko susistumdymas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu ieškovo atliktu aplinkybių vertinimu.
24. Analizuojant minėtus apelianto teiginius matyti, jog byloje nėra ginčo, kad konfliktas tarp klubo narių kilo dėl T. pašalinimo iš klubo pirmininko pareigų, kai buvo išsakytas nepasitenkinimas dėl D. T. vadovavimo metu vykusių medžioklių, finansinių reikalų. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) surinkta medžiaga bei teisme teikti liudytojų paaiškinimai. Taip pat kaip vieną iš konflikto priežasčių šalys nurodė ir medžioklėje nušauto gyvūno sumedžiojimo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, kurias be kita ko apeliaciniame skunde nurodo ir pats apeliantas, tik patvirtina, kad 2020 m. spalio 17 d. tarp klubo narių kilusių konfliktų priežastys buvo tiesiogiai susijusios su klubo organizacine veikla bei konkrečios medžioklės ypatumais.
25. Be to akcentuotina ir tai, jog pagal klubo įstatų 2.2.7 punktą klubas, be kita ko, savo tikslams įgyvendinti organizuoja tradicines medžioklės atidarymo šventes. Šiuo atveju akivaizdu, kad šventėje dalyvavo tik klubo nariai, o pašaliniai asmenys be atskiro klubo narių kvietimo/leidimo šioje šventėje dalyvauti neturi teisės. Dar daugiau, pats tarp klubo narių kilęs konfliktas buvo susijęs su klubo veikla, todėl darytina išvada, jog tiek faktinės aplinkybės tiek ir minėtos klubo įstatų nuostatos suponuoja, kad tradicinė medžioklės atidarymo šventė yra viena iš klubo veiklos formų, todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad joje dalyvaujančius ar likusius dalyvauti klubo narius, tarp jų, apeliantą, saisto klubo įstatai bei juose įtvirtintos ir (ar) iš jų kylančios kituose klubo veiklą reglamentuojančiuose aktuose nustatytos klubo nario pareigos.
26. Nors apeliaciniu skundu apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo motyvus dėl R. O. sužalojimo bei į bylą pateiktų 2021 m. spalio 23 d. specialisto išvados bei 2022 m. spalio mėnesio neurochirurgo ar otolaringologo konsultacijų įrodomąją reikšmę, kadangi nuo įvykio buvo praėjęs didelis laiko tarpas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi šioje skundžiamo sprendimo dalyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Susipažinus su į bylą pateikta 2021 m. kovo 16 d. papildoma specialisto išvada Nr. pG 300/2021 (03) matyti, kad atlikdamas tyrimą ekspertas vertino ne 2022 metų spalio mėnesio neurochirurgo ar otolaringologo konsultacijų išvadas, tačiau 2020 m. spalio 18 d. otolaringologo bei 2020 m. spalio 23 d. neurochirurgo konsultacijos išvadas. Dar daugiau iš 2021 m. kovo 16 d. specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad R. O. buvo apžiūrimas 2020 m. spalio 19 d. nuo 10:40 val. iki 10:45 val.. Tai reiškia, jog netrukus po aptariamo konflikto, R. O. buvo apžiūrėtas ne tik specialistų neurochirurgo ir otolaringologo, tačiau ir teismo medicinos eksperto D. V., o šiose medicininiuose dokumentuose bei specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai neabejotinai sietini su 2020 m. spalio 17 d. įvykusiu konfliktu. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvardindamas į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai vadovavosi minėtais medicininiais dokumentais, tiesiog juos cituodamas per klaidą nurodė ne tuos metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas suklydimas esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi, todėl ieškovo nurodomi prieštaravimai dėl pateiktų neurochirurgo ar otolaringologo konsultacijų įrodomosios reikšmės, atmetami kaip nepagrįsti.
27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog ieškovas sumušė K. Ž. Ieškovas teigia, jog tuo metu, kai užlaužę rankas D. T. laikė D. M. ir V. P., o prie D. T. priėjęs K. Ž. smogė jam į veidą, todėl apeliantas D. M. ir K. Ž. nustūmė į krūmus, tačiau tokius apelianto argumentus paneigia tiek į bylą pateiktas vaizdo įrašas, tiek ir liudytojų teisme teikti paaiškinimai. Nors iš į bylą pateikto vaizdo ir garso įrašo „VID_20201017_173931“ nėra galimybės nustatyti konflikto pradinio momento, tačiau šio įrašo pačioje pradžioje (0-3 sek.) yra užfiksuotas momentas, kai tikėtina apeliantas spiria į galvą K. Ž.. Kaip teisingai skundžiamu sprendimu pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtame įraše (0‑3 sek.) matyti, jog apeliantas (šviesia kepure) krūmuose atlieka judesius kojomis, jį stebi A. B. (languotais marškiniais), o šalia krūmuose stojasi D. M. Įraše toliau matyti, kad apeliantas iš krūmų išeina, o iš tos vietos, kurioje vaizdo įrašo pradžioje buvo apeliantas, keliasi ir svirduliuodamas išeina K. Ž. (11-20 sek.), tada jis parkrenta ant žemės, vėliau klūpodamas trina sau galvą (27-35 sek.), kol prie jo prieina R. O. ir R. Ž. Iš A. B. teiktų paaiškinimų nustatyta, kad jis matė tą momentą, kai ieškovas spyrė K. Ž., kas patvirtina vaizdo įraše matomus vaizdus. Tuo tarpu šalia, prie automobilio yra matomas D. T. kurį bando raminti kiti klubo nariai nuolat kartodami: „D. raminkis“.
28. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs į bylą pateiktus vaizdo įrašus konstatuoja, jog visuose vaizdo įrašuose matyti, kad agresyviai elgiasi ir konfliktą aštrino tik D. T. ir apeliantas (vaizdo įraše „778e160d-4016-4a4a-a6a7-752e81494480“ (17-15 sek.) užfiksuota kaip ieškovas, po smūgio koja K. Ž., elgdamasis agresyviai kelis kartus šaukė: „ateik čia“), o kiti klubo nariai juos tik stengėsi nuraminti. Apskritai, visas konfliktas užfiksuotas trijuose vaizdo ir garso įrašuose, kurių bendra trukmė 2 minutės 43 sekundės. Per šį laiką nėra pastebima jokių D. M., K. Ž., R. Ž., R. O., V. P., A. B., V. G. agresyvių veiksmų – priešingai minėti klubo nariai stengėsi nuraminti tiek D. T., tiek apeliantą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs „778e160d-4016-4a4a-a6a7-752e81494480“ vaizdo įraše užfiksuotus agresyvius apelianto veiksmus bei tolesnį konflikto eskalavimą kviečiant K. Ž., tikėtina jėga išsiaiškinti santykius, atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias aplinkybes vertino kaip abipuses muštynes, o tik tai, kad ieškovas smurtavo prieš klubo narį K. Ž.
29. Apeliaciniu skundu taip pat gana plačiai pasisakoma dėl į bylą pateiktų ikiteisminių tyrimų metu nustatytų aplinkybių bei priimtų sprendimų nutraukti ikiteisminius tyrimus. Apelianto nuomone, minėtuose ikiteisminio tyrimo medžiagose užfiksuoti duomenys, kurie paneigia teismo nustatytas aplinkybes, kad apeliantas sumušė R. O. ir K. Ž. ir kad tokie jo veiksmai nesuderinami su jo tolimesne veikla medžiotojų klube. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
30. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-378/2009). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-215/2008). Tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. Akivaizdu, kad išteisinamąjį nuosprendį byloje priėmus dėl to, kad, pvz., surinkti įrodymai negali būti pripažinti leistina įrodinėjimo priemone baudžiamajame procese, civilinėje byloje teismas privalėtų spręsti dėl tokių įrodymų leistinumo civiliniame procese ir, pripažinus juos leistina įrodinėjimo priemone, atitinkamai priimti sprendimą dėl asmens kaltės atsižvelgdamas į šių įrodymų turinį.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. kovo 29 d. nutarimu buvo nutrauktas nesant nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas vienas iš būtųjų nusikalstamos veikos požymių, tyčia, nereiškia, kad ieškovo veiksmai ginčo konfliktų metu negali būti pagrindas spręsti dėl apelianto elgesio klubo organizuojamoje veikloje, todėl apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagose užfiksuoti duomenys paneigia teismo nustatytas aplinkybes atmestini kaip nepagrįsti.
32. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nurodo, kad dėl visų konflikte dalyvavusių asmenų galima teigti, jog nebuvo saugios aplinkos. Besaikis girtavimas asmenų, kurie turi ginklus kelia pavojų ne tik jiems patiems, bet ir kitiems pašaliniams asmenims, tačiau atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju, teismas tik vienašališkai pavojų saugiai aplinkai konstatuoja apelianto veiksmuose, o kitų medžiotojų klubo narių veiksmus šiuo aspektu nevertina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Akcentuotina, jog nors visi konflikto dalyviai buvo neblaivūs (jiems nustatytas lengvas girtumo laipsnis), tačiau vien šios aplinkybės egzistavimas nekelia pavojaus kitiems klubo nariams. Pavojų aplinkiniams kelia ne neblaivumo faktas, o neblaivių asmenų elgesys. Nors byloje nėra užfiksuotas ieškovo neblaivumo faktas, tačiau ši aplinkybės nėra esminė vertinant byloje susiklosčiusią padėtį. Kaip minėta šios nutarties 28 punkte, vaizdo įrašuose matyti, kad agresyviai elgiasi ir konfliktą aštrino apeliantas (vaizdo įraše „778e160d-4016-4a4a-a6a7-752e81494480“ (17-15 sek.) užfiksuota kaip apeliantas, po smūgio koja K. Ž., elgdamasis agresyviai kelis kartus šaukė: „ateik čia“), o kiti klubo nariai jį tik stengėsi nuraminti. Apskritai, visas konfliktas užfiksuotas trijuose vaizdo ir garso įrašuose, kurių bendra trukmė 2 minutės 43 sekundės. Per šį laiką nėra pastebima jokių D. M., K. Ž., R. Ž., R. O., V. P., A. B., V. G. agresyvių veiksmų – priešingai minėti klubo nariai stengėsi nuraminti tiek D. T., tiek apeliantą. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pavojus aplinkiniams buvo keliamas ne todėl, kad klubo nariai buvo neblaivūs, tačiau pavojus buvo keliamas dėl netinkamo bei agresyvaus apelianto elgesio. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl kitų asmenų pavojingumo aplinkai šiuo konkrečiu atveju atmestinas kaip nepagrįstas.
33. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad pašalinimas iš klubo narių buvo neadekvati sankcija net ir konstatavus vienkartinį netinkamą ieškovo elgesį. Mano, kad pagal vidaus tvarkos taisykles, pirmiausia valdyba turėjo svarstyti klausimą dėl pašalinimo, nes tai yra griežčiausia poveikio priemonė ir tik po to jį perduoti visuotiniam klubo narių susirinkimui spręsti dėl pašalinimo, nes tai yra griežčiausia poveikio priemonė. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad klubo vidaus tvarkos taisyklių 4.13.15 punkte numatytos klubo nario pareigos palaikyti šventišką medžioklės nuotaiką ir draugiškus, mandagius tarpusavio santykius yra ne tik deklaratyvūs reikalavimai paisyti žmogiškųjų vertybių ir socialiai priimto elgesio klubo veikloje, bet tokių reikalavimų vykdymas yra esminis ir pačios medžioklės saugumui bei sėkmingai klubo veiklai. Medžioklė yra pavojinga, ypatingo atidumo ir atsakomybės reikalaujanti veikla, o medžiodami drauge medžiotojai turi ne tik patys būti atidūs ir atsakingi, paisyti žmogiškųjų vertybių ir socialiai priimto elgesio, bet ir turėti galimybę pasitikėti vienas kito atidumu, atsakomybe, žmogiškųjų vertybių paisymu ir socialiai priimtinu elgesiu. Todėl, klubo nariui šiurkščiai pažeidus klubo vidaus tvarkos taisyklių 4.13.15 punkte įtvirtintus klubo nario elgesio standartus (nepriklausomai nuo to, kad tai padaryta klubo veiklos po medžioklės metu), klubo nariai gali pagrįstai suabejoti, ar asmens elgesio standartai ir požiūris į kitus klubo narius nekelia grėsmės klubo narių saugumui medžioklės metu ir klubo įstatuose nustatyta tvarka priimdami sprendimą dėl pašalinimo iš klubo narių, pagrįstai išreikšti nenorą toliau kartu medžioti su atitinkamu klubo nariu.
34. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl apelianto pašalinimo iš klubo narių, susirinkime dalyvavo 33 klubo nariai, iš jų 26 balsavo „už“, 3 – „prieš“, o 4 – susilaikė. Tai reiškia, jog net 78,78 procentai visų susirinkime dalyvavusių klubo narių pareiškė nepasitikėjimą apeliantu, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu tik patvirtina klubo narių požiūrį į ji elgesį sezono atidarymo šventės metu.
35. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog buvo pažeista teisė gintis, suteikiant jam galimybę pasisakyti per susirinkimą tik 7 minutes. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog asmens teisė būti išklausytam yra viena iš sudėtinių dalių į gynybą, tačiau šiuo atveju tokia teisė apeliantui buvo suteikta. Tai, kad apeliantas įgyvendindamas šią savo teisę uždavinėjo klausimus klubo pirmininkui, tačiau nebandė pateisinti savo elgesio, ar nesiekė susitaikyti su klubo nariais laikytina jo pasirinkta gynybine taktika, o tai, kad galiausiai buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, nereiškia, jog apelianto teisė būti išklausytam būtų buvusi pažeista.
36. Apibendrindamas tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl darytina išvada, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
37. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Nors atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nesant galimybės nustatyti nei bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei pagrįstumo, atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atmestinas.
41. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Kristina Domarkienė
Jolanta Gailevičienė
Erinija Kazlauskienė