Civilinė byla Nr. e2-471-577/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00382-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano aplinka“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VSA Vilnius“ 962 946,78 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022, atlyginimą, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovei UAB „VSA Vilnius“ inicijavus ginčą dėl viešojo pirkimo „Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. 548516 (toliau – ir Pirkimas) bei sustabdžius šio pirkimo procedūras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. vasario – liepos mėn. laikotarpiu su pirkimo laimėtoja (geriausią kainą pasiūliusia) UAB „Stebulė“ negalėjo sudaryti naujos miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų sutarties (naujų sutarčių), todėl šias būtinąsias miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugas buvo priversta pirkti iki tol galiojusios (pratęstos) 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18, kurios įkainiai buvo didesni, pagrindu. Dėl šios priežasties ieškovė patyrė nuostolius, t. y. nurodytu laikotarpiu sumokėjo už paslaugas brangiau (didesniais įkainiais), nei būtų mokėjusi pagal naujai sudarytas sutartis. Ieškovė teigė, kad iš viso ieškovė už būtinuosius Vilniaus miesto priežiūros ir tvarkymo darbus permokėjo 962 946,78 Eur.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-22-330/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
4. 2024 m. vasario 13 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus bei pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo – ieškiniu prašo iš atsakovės UAB „VSA Vilnius“ priteisti 915 056,81 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. 2024 m. balandžio 4 d. atsakovė UAB „VSA Vilnius“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2021 m. rugpjūčio 31 d. Papildomą susitarimą dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sutarties Nr. A64-238/18 pakeitimo bei 2022 m. rugpjūčio 31 d. Papildomą susitarimą dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sutarties Nr. A64-238/18 pakeitimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
6. 2024 m. balandžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas atsisakė priimti priešieškinį ir, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės, teismo sprendimo priėmimą bei paskelbimą atidėjo 2024 m. gegužės 8 d.
7. 2024 m. gegužės 6 d. atsakovė UAB „VSA Vilnius“ pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir civilinę bylą sustabdyti kol bus išnagrinėta bei įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1974-855/2024. Nurodė, kad atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kurio pagrindu 2024 m. gegužės 2 d. buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1974-855/2024 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasak atsakovės, teismui pripažinus 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. papildomus susitarimus, kuriais buvo pratęstas 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sutarties Nr. A64-238/18 galiojimo terminas, niekiniais bei negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento), šioje civilinėje byloje išnyktų pagrindas ieškovei negaliojančios Pirkimo sutarties pagrindu skaičiuoti nuostolius, todėl ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo negalėtų būti laikomas pagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir sustabdė šią bylą, kol įsiteisės procesinis dokumentas, užbaigiantis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1974-855/2024, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00422-2024-1, nagrinėjimą.
9. Teismas nurodė, kad po baigiamųjų kalbų iki sprendimo priėmimo paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. teismui pateikė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurį priėmus, 2024 m. gegužės 2 d. buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1974-855/2024. Teismui pripažinus 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. papildomus susitarimus, kuriais buvo pratęstas ieškovės ir tiekėjų grupės, sudarytos iš UAB „Stebulė“ bei UAB „Grinda“, 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sutarties Nr. A64-238/18 dėl Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (Verkiai, Žirmūnai, Antakalnis) bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų galiojimo terminas, niekiniais bei negaliojančiais ab initio, galėtų išnykti pagrindas ieškovei reikalauti nuostolių atlyginimo. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad atsirado pagrindas atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 256 straipsnis) ir sustabdyti šią bylą, kol įsiteisės procesinis dokumentas, užbaigiantis bylos Nr. e2-1974-855/2024 nagrinėjimą (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės UAB „VSA Vilnius“ prašymą dėl bylos sustabdymo kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Kliūčių išnagrinėti šioje civilinėje byloje kilusį ginčą nėra, kadangi Vilniaus apygardos teismui ši civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo tik dėl ieškovei priteistino nuostolių dydžio, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. įsiteisėjusia nutartimi konstatavus, kad ieškovės pateiktų įrodymų apie patirtas didesnes išlaidas, nei būtų buvusios už tuo pačiu laikotarpiu pirkimo Nr. 548516 laimėtojos UAB „Stebulė“ suteiktas paslaugas, pakanka pripažinti įrodytu nuostolių atsiradimo faktą, tačiau pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiškos ginčo šalių pateiktų argumentų ir įrodymų dėl nuostolių (žalos) dydžio analizės ir tokie proceso trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (nutarties 59 punktas).
10.2. Naujoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu atsakovė siekia nuginčyti ieškovės su kitais tiekėjais sudarytus papildomus susitarimus, tačiau neprašo taikyti restitucijos ir įpareigoti tiekėjus grąžinti ieškovei pinigus, sumokėtus pagal šiuos papildomus susitarimus už miesto tvarkymą. Nei šioje, nei naujoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo (nuostolių susidarymo) laikotarpiu Vilniaus miesto teritorijos buvo faktiškai tvarkomos ir ieškovė už gautas miesto tvarkymo paslaugas atsiskaitė su paslaugų tiekėjais pagal faktiškai sutvarkytų teritorijų kiekį.
10.3. Šioje byloje ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo pareikštas ne dėl sutartinės, o dėl deliktinės atsakomybės taikymo, todėl net jeigu teismas tenkintų atsakovės reikalavimus naujoje civilinėje byloje dėl sandorių nuginčijimo, tai nepaveiktų šioje byloje kilusio ginčo išsprendimo, neeliminuotų atsakovės pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurie kildinami ne iš atsakovės naujoje byloje ginčijamų sandorių, o iš atsakovės neteisėtų veiksmų (nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių). Lietuvos apeliacinis teismas jau įvertino, kad šioje byloje kilusio ginčo kontekste papildomi susitarimai buvo teisėti ir atsakovės keliamos abejonės jų teisėtumu nešalina atsakovės civilinės atsakomybės.
10.4. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą nagrinėjama byla sustabdoma tada, kai kita civilinė byla jau iškelta ir joje priimtas sprendimas turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje. Šios bylos nagrinėjimas jau buvo užbaigtas, kai nauja civilinė byla pagal atsakovės ieškinį dar nebuvo iškelta. Poreikio aiškintis naujas aplinkybes ir(ar) įvertinti naujus įrodymus nebuvo iškilę, todėl teismas neturėjo pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą bei jį sustabdyti vien tuo pagrindu, kad atsakovė pateikė tokį prašymą.
10.5. Teismas nemotyvavo šios bylos stabdymo pagrindo, rėmėsi abstrakčiais teiginiais dėl galimai išnyksiančio pagrindo ieškovei reikalauti nuostolių atlyginimo, nors dėl ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą per se (savaime) ir atsakovės pareigos tokius nuostolius atlyginti ginčo nebėra. Atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo turėtų būti atmestas, kaip prieštaraujantis Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusiai nutarčiai ir joje padarytoms išvadoms.
10.6. Šioje byloje sustabdymo institutas yra nesąžiningai ir ne pagal jo paskirtį atsakovės naudojamas vilkinti šios civilinės bylos išnagrinėjimą, atsakovei piktybiškai vengiant pareigos atlyginti ieškovei padarytus nuostolius. Atsakovė naują ieškinį dėl sandorių nuginčijimo pareiškė praėjus beveik metams nuo šios civilinės bylos iškėlimo ir jau priėmus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje atsakovės abejonės ieškovės sudarytų sandorių su kitais tiekėjais teisėtumu buvo atmestos. Atsakovės bandymas apeiti Lietuvos apeliacinio teismo išvadas inicijuojant naują civilinę bylą turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių ir neturėtų būti teismo skatinamas. Be pagrindo sustabdžius civilinę bylą ieškovei užkertamas kelias į tinkamą ir efektyvų teismo procesą bei operatyvų jos patirtų nuostolių atlyginimą. Nuostoliai šiuo atveju padaryti viešajai nuosavybei – savivaldybės biudžetui, todėl daugiau nei penkerių metų laikotarpis nuo nuostolių padarymo iki jų realaus atlyginimo neatitinka nei civilinio proceso tikslų, nei viešojo intereso.
10.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas dėl bylos stabdymo instituto, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dėl šios civilinės bylos sustabdymo.
11. Atsiliepime atsakovė UAB „VSA Vilnius“ prašo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti bei palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatytos aplinkybės turės esminę ir prejudicinę reikšmę šios civilinės bylos išnagrinėjimui. Paaiškėjus, kad sandoriai, kuriais buvo pratęstas Pirkimo sutarties galiojimo terminas, yra pripažinti prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms ir niekiniais bei negaliojančiais, Pirkimo sutartyje numatyti paslaugų įkainiai negalėtų būti taikomi ieškovės nuostolių dydžio skaičiavimui. Dėl šios priežasties tol, kol nėra išspręsta byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismui nėra objektyvios galimybės tinkamai nustatyti ieškovės tariamai patirtus nuostolius, jų dydį.
11.2. Ieškovės argumentas, kad atsakovė neprašo taikyti restitucijos, neturi reikšmės civilinės bylos išsprendimui. Šios bylos išsprendimui esminę reikšmę turi teisinis faktas, ar sandoriai, kuriais buvo pratęstas Pirkimo sutarties galiojimo terminas ir kurioje numatytais įkainiais skaičiuoti ieškovės nuostoliai, yra niekiniai ir negaliojantys. Iš negaliojančių sandorių negalėtų būti kildinami reikalavimai, jų pagrindu negalėtų būti apskaičiuojami ieškovės nuostoliai. Restitucijos taikymas ar netaikymas gali turėti įtakos ginčijamų sandorių šalių teisėms ir pareigoms, o atsakovė nėra šių sandorių šalimi.
11.3. Pirkimo sutarties pratęsimų (ne)teisėtumas (prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms konstatavimas) nebuvo savarankiško reikalavimo dalykas šioje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartyje šiuos sandorius vertino tik atsakovės vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio – kontekste, taip pat nurodė, kad aptariamu aspektu neegzistuoja atsakovės civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad atsakovės argumentai dėl Pirkimo sutarties termino pratęsimo neteisėtumo gali būti vertinami savarankiško ginčo dėl Pirkimo sutarties ginčijimo atveju.
11.4. Nesustabdžius šios bylos nagrinėjimo, kiltų rizika, kad šioje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas ir civilinėje byloje dėl sandorių nuginčijimo priimtas sprendimas vienas kitam prieštaraus.
11.5. Tik atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas ją sustabdė, todėl nutartis buvo priimta nepažeidžiant CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas dėl to, kad egzistavo CPK 256 straipsnyje numatytas pagrindas.
11.6. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas nemotyvavo faktinio bei teisinio bylos sustabdymo pagrindo. Nutartyje pateikta motyvacija yra aiški, pagrįsta ir pakankama išvadai, kad civilinės bylos nagrinėjimas, jį atnaujinus, turi būti stabdomas.
11.7. Ieškovės tvirtinimai, kad atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis yra neteisingi ir nepagrįsti. Būtinybė reikšti atskirą reikalavimą dėl Pirkimo sutarties pakeitimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais atsakovei kilo po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas vertino Pirkimo sutarties pratęsimus kaip neteisėtus, o apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad atsakovės argumentai dėl Pirkimo sutarties termino pratęsimo neteisėtumo gali būti vertinami savarankiško ginčo dėl Pirkimo sutarties kaip sandorio ginčijimo atveju. Teismui atsisakius priimti priešieškinį bei išnagrinėjus bylą iš esmės, atsakovė nedelsdama pareiškė analogiško priešieškiniui turinio ieškinį.
11.8. Proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo. Atskirasis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o nutartis paliktina galioti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės ir civilinė byla sustabdyta, kol įsiteisės procesinis dokumentas kitoje civilinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. CPK 1623 straipsnyje nustatyta, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio normos nustato privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
15. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu.
16. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
17. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022).
18. Pirmiau nurodytas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšos bei laikas. Kita vertus, tik tai, kad keliose bylose skirtingais aspektais vertinami tie patys faktiniai duomenys, savaime nėra pagrindas sustabdyti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. e2-704-790/2022).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo priteisti jai iš atsakovės UAB „VSA Vilnius“ 915 056,81 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atviro konkurso būdu vykdė tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“. Iki sutarčių su pirkimo Nr. 548516 laimėtoja sudarymo (2022 m. spalio 18 d.) ieškovė pirko paslaugas iki tol galiojusios 2018 m. rugpjūčio 24 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. A64-238/18, sudarytos su tiekėjų grupe UAB „Stebulė“ ir UAB „Grinda“ ir galiojusios iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., pagrindu. Ši sutartis dėl su tiekėja UAB „Mano aplinka“ vykusio ginčo 2021 m. rugpjūčio 31 d. papildomu susitarimu prie 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 buvo pratęsta 12 mėn. laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus sudaryta sutartis su pirkimo laimėtoju. 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė sudarė antrą papildomą susitarimą dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties termino pratęsimo ne ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui, kol dėl naujai vykdomo pirkimo tebevyksta teisminiai ginčai ir šioms paslaugoms bus sudaryta nauja pirkimo sutartis.
20. Prašomus atlyginti nuostolius ieškovė grindžia 2022 m. vasario – liepos mėn. laikotarpiu už paslaugas sumokėtos kainos skirtumu, kurio, ieškovės teigimu, nebūtų, jei pirkimo procedūros nebūtų sustabdytos pagal atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, kad sustabdžius pirkimo procedūras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pirkimo laimėtoja (geriausią kainą pasiūliusia) negalėjo sudaryti naujos miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų sutarties (naujų sutarčių), todėl šias būtinąsias miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugas buvo priversta pirkti iki tol galiojusios (pratęstos) 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18, kurios įkainiai buvo didesni, pagrindu.
21. Atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2021 m. rugpjūčio 31 d. Papildomą susitarimą dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sutarties Nr. A64-238/18 pakeitimo bei 2022 m. rugpjūčio 31 d. Papildomą susitarimą dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sutarties Nr. A64-238/18 pakeitimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Ieškinys 2024 m. gegužės 2 d. priimtas ir pradėta civilinė byla Nr. e2-1974-855/2024.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalaujamas priteisti nuostolių dydis (jo skaičiavimas) siejamas su paslaugų įkainiais, numatytais atsakovės ginčijamais sandoriais pratęstoje 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartyje Nr. A64-238/18, nusprendžia, kad civilinės bylos išnagrinėjimas (joje nustatyti faktai) turės esminės teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiant dėl nuostolių (jų dydžio) atlyginimo. Tokios išvados nepaneigia apeliantės nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas ne dėl sutartinės, o dėl deliktinės atsakomybės taikymo.
23. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau yra konstatavęs atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovės tiesioginių nuostolių faktą bei priežastinį ryšį, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo tik dėl konkretaus ieškovei priteistinų nuostolių dydžio įvertinimo, todėl teismui nėra kliūčių savarankiškai įvertinti ieškovei padarytos žalos dydį bei priimti sprendimą dėl ieškovui padarytų nuostolių atlyginimo, o naujoje civilinėje byloje atsakovės nesąžiningai inicijuotas teisminis procesas nesudaro teisinio pagrindo stabdyti šią civilinę bylą.
24. Teismų praktikoje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-639-881/2023).
25. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18 pratęsimų pripažinimo negaliojančiais nebuvo pareikštas. Naujoje byloje atsakovės ieškinys yra priimtas, todėl bylos sustabdymas yra būtinas, kad būtų išvengta prieštaringų teismų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose.
26. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavimas, kad sandoriai, kuriais pratęstas Pirkimo sutarties galiojimo terminas, yra neteisėti ir negaliojantys, turėtų įtaką pratęstoje sutartyje numatytais įkainiais apskaičiuotų ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio vertinimui. Dėl nurodytos priežasties, apeliantės argumentai, kad atsakovė neprašo taikyti restitucijos ir įpareigoti tiekėjus grąžinti ieškovei pinigus, sumokėtus pagal šiuos papildomus susitarimus už miesto tvarkymą, neturi reikšmės. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, restitucijos klausimą privalo išspręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-969/2019).
27. Minėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, jog atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai apie galimus kitus ieškovės pasirinkimus VPĮ nustatyta tvarka pirkti paslaugas ginčo laikotarpiu <...> gali būti reikšmingi nuostolių dydžio vertinimo, bet ne atsakovės civilinės atsakomybės šalinimo prasme.
28. Atsakovės naujoje byloje pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais grindžiamas, be kita ko, argumentais, kad Pirkimo sutarties pakeitimų atlikimo metu rinkoje siūlomos analogiškų paslaugų kainos buvo mažesnės, o atsakovė (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) turėjo išnaudoti galimybes ieškoti kitų teisėtų būdų kaip gauti būtinas Vilniaus miesto Šiaurinės dalies bendrojo naudojimo teritorijų priežiūros paslaugas tuometines rinkos kainas atitinkančiais įkainiais, tačiau to nepadarė. Taigi abejose bylose turi būti vertinamos ir šios aplinkybės.
29. Apeliantė nurodo, kad šios bylos nagrinėjimas buvo užbaigtas, kai nauja civilinė byla pagal atsakovės ieškinį dar nebuvo iškelta. Teigia, kad pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, įtvirtinantį privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, nagrinėjama byla sustabdoma tada, kai kita civilinė byla jau iškelta ir joje priimtas sprendimas turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2007; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008).
30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atnaujino nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir tik tuomet, t. y. jau iškėlus naują civilinę bylą, sustabdė civilinę bylą. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas nenustatė apeliantės nurodytų proceso teisės normų pažeidimų.
31. Apeliantės teiginiai dėl nepagrįstai atnaujinto bylos nagrinėjimo iš esmės, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
32. CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
33. CPK 179 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Taigi pirmosios instancijos teismas galėjo pasinaudoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis apie atsakovės pateiktą ieškinį ir įvertinti jo įtaką nagrinėjamai bylai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nuspręsti, kad teismo procesinį sprendimą lėmė būtent atsakovės pateiktas prašymas.
34. Pripažinus, kad civilinė byla sustabdyta pagristai, atskirojo skundo teiginiai dėl nepakankamo nutarties motyvavimo, dėl atsakovės siekio vilkinti šios civilinės bylos išnagrinėjimą, neturi teisinės reikšmės. Iš apskųstoje nutartyje išdėstytų aplinkybių, yra aišku, kad teismas įvertino kitoje byloje galimas teismo sprendimo pasekmes. Apeliantė nurodo, kad atsakovė, inicijuodama naują civilinę bylą, siekia išvengti Lietuvos apeliacinio teismo išvadų, o tai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, kad sustabdžius šią civilinę bylą, ieškovei užkertamas kelias į tinkamą ir efektyvų teismo procesą bei operatyvų jos patirtų nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, kad naujas ieškinys yra priimtas, jo pagrįstumo vertinimas bus atliekamas kitoje byloje, todėl šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą apie galimą atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymo institutą, kiek tai susiję su būtinybe sustabdyti bylos nagrinėjimą, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį – sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas kitoje civilinėje byloje, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič