Civilinė byla Nr. e2-10435-877/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05283-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1; 3.2.6.12.3(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 5 d.
Kaunas
Kauno
apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei, R. K.,
dalyvaujant ieškovei N. K., jo atstovei advokatei S. S.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė N. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. K. 396 Eur nuostoliams atlyginti, 70 Eur už antstolio suteiktas paslaugas, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodyta, kad šalys yra nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 76/100 gyvenamojo namo, o atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 24/100 gyvenamojo namo. Dėl susidėvėjusio kanalizacijos vamzdžio įvyko avarija – nuotekos užpylė namo priestato pamatą, išplovė gruntą, kuris per kiaurą vamzdį pateko į vamzdžio vidų. Tekėdamas kanalizacijos vamzdžiu gruntas užkimšo kanalizacijos šulinius ir patį vamzdį. Du šuliniai buvo pilni nuotekų, dėl kurių buvo iškviesta Kauno vandenų avarinė tarnyba išvalyti šulinius. Avarijos likvidavimui būtina buvo atlikti darbus: iškapoti betonuotą vamzdį per dvi pamato sienas, pakeisti kiaurą nuotekų vamzdį nauju, užbetonuoti pamato skyles vamzdžio praėjimo vietose, užpilti atkastą gruntą, jį sutankinti ir užbetonuoti. Tą pačią dieną su UAB ,,Centina“ buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikti darbai pagal sąmatą. Iš viso už atliktus darbus ieškovė 2020-02-21 sumokėjo 1650 eurų.
1.2. Kadangi atsakovė su ieškove nebendrauja, siųstų laiškų neima, 2020 m. vasario 21 d. ieškovė kreipėsi į antstolį, kad įteiktų atsakovei pranešimą apie atliktus būtinus nuotekų sistemos remonto darbus bei siūlymą per 10 dienų nuo laiško gavimo dienos sumokėtų jai 396 Eur (1650 Eur x 0,24 proc.).
1.3. Antstolis R. B. 2020-03-04 raštu Nr.S-172 grąžino siųstus atsakovei dokumentus ir informavo, kad atsakovei A. K. siųsti dokumentai nebuvo įteikti, nes 2020-03-03 d. 9.05 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini) įteikti A. K. dokumentus ir prisistačius, atsakovė užsidarė savo kambaryje ir kategoriškai atsisakė bendrauti bei priimti dokumentus.
2. Teismo posėdyje ieškovė N. K. paaiškino, kad maždaug prieš pusmetį pajuto name blogą kvapą, o vasario mėn. kvapas buvo baisus. UAB „Kauno vandenys“ atstovai pasakė, kad vamzdynų remontas iki šulinio yra savininkų problema. Jie atliko tik su kanalizacijos šulinių užkimšimų pašalinimu susijusius darbus, t. y. išsiurbė nuotekas. Namo pamatas buvo užsemtas skystomis išmatomis. Problemą reikėjo spręsti skubiai, rangovų ieškojo pagal skelbimus. Darbus atlikti sutiko UAB „Centina“, jos atstovas atvykęs apžiūrėjo objektą ir nurodė galutinę 1650 Eur kainą. Atsakovė matė dirbančius žmones. Ieškovė darbų su atsakove nederino, ji nesileidžia į kalbas, dokumentų nepriima. Dėl ieškovės pateiktų „Butų ūkis“ darbų įkainių – jais negalima remtis, nes tai yra kitokio pobūdžio darbams.
3. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė S. S. palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus. Pabrėžė, kad prašomi atlyginti nuostoliai pagrįsti įstatymu, rangos sutartimi, mokėjimo kvitu, lokaline sąmata, nuotrauka. UAB „Kauno vandenys“ raštas patvirtina, kad įvyko avarija, darbai yra susiję su privalomosiomis turto išlaikymo sąnaudomis. Atsakovė, žinodama apie apie susidėvėjusius vamzdžius, prieš pusmetį atsiradus name blogam kvapui, jokių veiksmų nesiėmė. Nors ieškovė kritikuoja atliktų darbų vertę, tačiau įrodymų apie tokių pat darbų vertę neteikia. Pateikti „Būsto valdos“ įkainiai yra už mazgų valymą – šie konkretūs darbai buvo atlikti nemokamai, iškvietus UAB „Kauno vandenys“. Atsakovė savo atsiliepime pripažino, kad jos santykiai su ieškove įtempti, todėl ieškovė pagrįstai naudojosi antstolio paslaugomis dokumentams įteikti, dėl to prašo priteisti su tuo susijusias išlaidas.
4. Atsakovė A. K. 2020 m. gegužės 7 d. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4.1. Atsakovė teigia, kad apie patį nuotekų šalinimo vamzdžio avarijos faktą sužinojo tik 2020- 04-14, t. y. tik susipažinusi su ieškovės ieškinio tekstu, ieškovė su ja nuotekų šalinimo vamzdžio remonto (keitimo) rangos darbų ir jų kainos nederino. Tai reiškia, kad jokia forma - nei raštiška, nei žodine - nebuvo davusi ieškovei sutikimo realizuoti šiuos darbus, nes negalėjo to padaryti, kadangi apie avariją nebuvo laiku informuota. Net ir turint mintyje ieškovės teiginius apie atsakovės atsisakymą su ieškove bendrauti buvo galima tai padaryti kad ir per trečiuosius asmenis, pvz., avarijos padarinių šalinimo dieną prie namo „Kauno vandenų“ darbuotojus. Egzistuoja ir elementarūs, visuotinai praktikuojami informacijos pateikimo būdai, pvz., pakabinant skelbimą (koridoriuje, gerai matomoje vietoje, kaip tai yra įprasta daryti kituose gyv. namuose, ypač daugiabučiuose); be to, yra ir dar pora kitų būdų.
4.2. Atsakovei neaišku, kas atliko rangos sutartyje nurodytus darbus, nes ji žino, matė ir gali tvirtai pasakyti, kad „Kauno vandenų“ avarinės tarnybos darbuotojai 2020 metų vasario 19 dieną, atvykę į vietą baltu mikroautobusu (pažymėtu įmonės ženklais), dirbo šalia namo (iš gatvės pusės) ir namo kieme maždaug nuo 10 iki 16 val., t. y. apytiksliai 7 darbo valandas. Mikroautobusu atvykę du darbininkai bendravo taip pat ir su atsakove – jiems paprašius, ji jiems draugiškai pasiūlė savo medines kopėčias, tačiau jos jiems netiko, tad jie užlipo laiptais į II aukštą - paimti ten buvusių aliuminių kopėčių. Išgirdusi šurmulį iš savo buto (II aukšte) išėjo ieškovė, o atsakovė nuėjo į savo butą.
4.3. Tąkart, be balto „Kauno vandenų“ mikroautobuso, šalia namo (taip pat) stovėjo ir kiek vėliau atvažiavusi lengvoji mašina (kurios priklausomybės nežino). O ja atvykęs žmogus, toks įspūdis, buvo tarsi vyresnysis - brigadininkas ar koks darbų vykdytojas. Jis su atsakove nebendravo ir šnekėjo (nors nežino apie ką) tik su ieškove. Jokių kitų - kitų firmų, įmonių ar organizacijų - transporto priemonių prie namo tą dieną nebuvo. Kaip ir nebuvo jokių kitų - išskyrus „Kauno vandenų“ - darbininkų ar remonto brigadų.
4.4. 2020 metų vasario 20 dienos ryte „Kauno vandenų“ avarinės tarnybos darbuotojai atvyko prie namo tik susirinkti po remonto likusias šiukšles - ir netrukus išvyko, todėl atsakovei paslaptis, kaip ir iš kur atsirado UAB „Centina“.
4.5. Gilinantis į ieškovės sutartyje su UAB „Centina“ nurodytos darbų kainos aspektą, mano, kad privatininkas (arba ir pora tokių žmonių), dirbantis su verslo liudijimu, kaip ir už atliktus darbus išrašantis sąskaitą faktūrą bei tuo pačiu išduodantis garantiją dėl savo atliktų darbų kokybės, galėtų už tai paprašyti apytiksliai nuo 150 iki 250 eurų. Galima panaršyti po internetą ir čia pasiieškoti informacijos bei sužinoti, kokia galėtų būti tokių darbų vidutiniška rinkos kaina Kaune. Pvz., tinklapyje www.kbu.lt pateikiamas UAB Kauno butų ūkis kainininkas (ši įmonė ne pirmus metus užsiima miesto daugiabučių namų administravimu). Nurodyta darbo valandos kaina yra šiek tiek daugiau nei 56 eurai, todėl, pridėjus dar ir medžiagų kainą (o kartu, be abejo, dar ir pasiderėjus), be vargo galima įsitalpinti 500 eurų kainos ribose.
5. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o ja:
ieškinys tenkinamas.
6. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovė, būdama bendraturte, neprisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės: ieškovei N. K. priklauso 76/100 dalys, o atsakovei A. K. - 24/100 dalys gyvenamojo namo.
8. Iš UAB „Kauno vandenys“ 2020-06-12 rašto Nr. ((duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. 10:00 val. buvo gautas telefoninis pranešimas dėl buitinių nuotekų tinklo užsikišimo adresu (duomenys neskelbtini) avarinės tarnybos darbuotojams atvykus į vietą buvo nustatyta, kad užsikimšusi gatvės buitinių nuotekų linija. Atlikus tinklo plovimo darbus, 12:00 val. tinklo užsikimšimas buvo pašalintas, nuotekų tinklas funkcionavo gerai. Rašte taip pat nurodyta, jog privačioje valdoje nuotekų vamzdyno eksploatacijos bei remonto darbus atlieka valdos savininkas.
9. 2019 m. vasario 19 d. UAB „Centina“ sudarė defektinį aktą. Akte nurodyta, jog ties kanalizacijos šuliniu bei namo siena atkastas gruntas, rastas susidėvėjęs kanalizacijos vamzdis, išeinantis iš namo rūsio. Dėl kiauro kanalizacijos vamzdžio nuotekos užpylė namo priestato pamatą, išplovė gruntą, kuris per kiaurą vamzdį pateko į vamzdžio vidų. Tekėdamas kanalizacijos vamzdžiu gruntas užkimšo kanalizacijos šulinius ir patį vamzdį, Du šuliniai buvo pilni nuotekų, dėl kurių buvo iškviesta Kauno vandenų avarinė tarnyba, išvalyti šuliniai. Būtina atlikti darbus avarijos likvidavimui: iškapoti betonuotą vamzdį per dvi pamato sienas, pakeisti kiaurą nuotekų vamzdį nauju, užbetonuoti pamato skyles vamzdžio praėjimo vietose, užpilti atkastą gruntą, jį sutankinti ir užbetonuoti.
10. 2020 m. vasario 19 d. N. K. ir UAB „Centina“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią UAB „Centina“ įsipareigojo atlikti lauko kanalizacijos vamzdžio keitimo darbus už 1650 Eur.
11. Iš UAB „Centina“ lokalinės sąmatos Nr. 0071 matyti, kad remonto darbų išlaidos sudaro 1650 Eur. 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymu šią sumą N. K. sumokėjo UAB „Centina“.
12. Ieškovė, sumokėjusi už nuotekų vamzdžio remonto darbus, 2020 m. vasario 21 d. raštu „Dėl išlaidų dalies kompensavimo“ kreipėsi į atsakovę, informuodama ją, kad 2020 m. vasario 19 d. buvo keičiamas namo nuotekų sistemos vamzdis, atliktų darbų vertė – 1650 Eur; atsakovei tenkanti išlaidų dalis – 396 Eur. Ieškovė prašė atsakovės per dešimt dienų nuo laiško gavimo dienos grąžinti jai susidariusią skolą. Prie prašymo ieškovė pridėjo defektinį aktą, samątą ir sąskaitą faktūrą. Ieškovė bandė įteikti atsakovei minėtą raštą per antstolį. Tačiau antstoliui nepavyko įteikti laiško atsakovei, nes ši atsisakė jį priimti. Ieškovė, siekdama tinkamai įteikti atsakovei 2020 m. vasario 21 d. laišką per antstolį, turėjo papildomų 70 Eur dydžio išlaidų.
13. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
14. Byloje nustatyta, kad atsakovė niekada jokiais būdais neišreiškė akivaizdaus sutikimo atlyginti ieškovei dėl nutekų vamzdžio remonto patirtas išlaidas. turi būti sprendžiama, kiek šios ieškovės patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, vykdant bendro turto savininkų pareigą išlaikyti ir išsaugoti turtą, t. y. kiek ieškovės atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu (2014 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1421-230/2014).
15. Bendraturtis turi pareigą apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau šiuo atveju įstatymas nenustato konkretaus šią bendraturčių pareigą apibrėžiančių veiksmų turinio. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
16. Nesant bendraturčio (atsakovės) sutikimo dėl remonto darbų atlikimo, ieškovė, reikalaudama atlyginti jos patirtas remonto išlaidas, turi pagrįsti, kad jos atlikti statybos darbai buvo būtini atlikti dėl netinkamos gyvenamojo namo būklės ir jo neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, dėl ko ji, vykdydama savininkės pareigą tinkamai išlaikyti turtą, ėmėsi šių darbų.
17. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-791 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atliko darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl atsakovės argumentas, kad ji neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davusi sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Byloje nėra ginčo, kad prakiurus susidėvėjusiam kanalizacijos vamzdžiui įvyko nuotekų pratekėjimas po gyvenamuoju namu, gruntu užsikimšo šuliniai. Iš UAB „Kauno vandenys“ rašto nustatyta, kad ši bendrovė išvalė kanalizacijos šulinius, tačiau nurodė, kad remontuoti nuotekų vamzdyną yra savininkų pareiga. Taigi, susidėvėjus ir prakiurus nuotekų šalinimo vamzdžiui, nuotekos kaupėsi po namu, dėl ko buvo būtina imtis priemonių kuo skubiau pakeisti kanalizacijos vamzdį. Atsakovė nerodė iniciatyvos atlikti remonto darbus. Kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose, ji matė, kad yra atvykę UAB „Kauno vandenys“ darbuotojai, su jais kalbėjo, taigi turėjo galimybę išsiaiškinti dėl situacijos ir veiksmų, kurių privalo imtis namo savininkai, tačiau ji apsiribojo tai ką mato fiksuoti savo užrašuose, konkrečių veiksmų pašalinti avarijos padarinius nesiėmė. Ieškovė ėmėsi veiksmų avarijai likviduoti – sudarė rangos sutartį su UAB „Centina“, už jos atliktus darbus apmokėjo. Atsakovės argumentai, kad darbus buvo galima atlikti pigiau, nepagrįsti leistinumo ir sąsajumo kriterijus atitinkančiais įrodymais – atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kitas asmuo konkrečius avarijai likviduoti darbus būtų atlikęs už mažesnę kainą (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
19. Liudytojas R. B. teismo posėdyje nurodė, kad pakeisti vamzdį buvo sudėtinga, nes jis praeina po priestato durimis. Vamzdį, einantį nuo rūsio iki šulinio reikėjo išimti ir pakeisti nauju negriaunant grindų. Rūsyje ir prie šulinio buvo labai storas betonas, reikėjo atkasti gruntą, išimti vamzdį, jį pakeisti nauju, vėliau jį vėl užkasti, sutankinti. Darbą atlikti reikėjo skubiai, nes kanalizacija neveikė, o nuotekos per skylę vamzdyje tekėjo į rūsį. Nesiėmus veiksmų skubiai, būtų apsemtos namo grindys. Liudytojas taip pat patvirtino, kad UAB „Kauno vandenys“ avarinė tarnyba atkimšo šulinį, UAB „Centina“ vamzdį keitė po to, kai nutekėjo vanduo. Objekte dirbo 3-4 asmenys. Ieškovė derėjosi dėl darbų kainos, tačiau darbai sudėtingi, todėl jų kaina atitinkama.
20. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje 24/100 yra kelis kartus mažesnė nei ieškovės, todėl ieškovei tenkanti atlyginti už darbus dalis taip pat yra žymiai didesnė, nei atsakovei, ji taip pat suinteresuota kuo mažesne darbų kaina, darbus teko vykdyti skubiai. Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog buvo būtinas jos ir atsakovės namo nuotekų vamzdyno remontas, siekiant išsaugoti turtą, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes bei neleisti jam žymiai pablogėti (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
21. Nors atsakovė ir neišreiškė sutikimo su ieškovės nurodytais darbais ir kaina, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos, nustačius, kad nuotekų vamzdyno remonto darbai buvo būtini, atlyginti jų kainą proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (CK 4.82 straipsnio 1,3 dalys 4.83 straipsnio 3 dalis).
22. Byloje nustačius, kad ieškovė atliko būtinus nuotekų vamzdyno remonto darbus, dėl to turėjo protingas išlaidas, kurių dalį atsakovė atsisako apmokėti, 24/100 dalys šių išlaidų pripažintinos ieškovės nuostoliais, kurių atlyginimas priteisiamas ieškovei iš atsakovės CK 4.76 straipsnio pagrindu. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 396 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo tenkinamas.
23. Ieškovė, siekdama tinkamai įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu atsiradusius reikalavimus, kreipdamasi į atsakovę, turėjo papildomų 70 Eur išlaidų dėl antstolio paslaugų, įteikiant atsakovei 2020 m. vasario 21 d. raštą. Šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovės ieškovei CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovės argumentai, kad dokumentai jai turėjo būti įteikiami kitokiu būdu (pavyzdžiui, kaip daugiabučiame name iškabinant pranešimą skelbimų lentoje) atmestini, kaip nepagrįsti, nes įstatymas nenumato tokio dokumentų įteikimo būdo, o šalių susitarimo šiuo klausimu nebuvo. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad antstolis gali konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Atsakovei vengiant su ieškove bendrauti, dokumentų įteikimas antstolio (ar notaro) pagalba yra tinkamas, jis yra pats efektyviausias iš visų įteikimo būdų, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į antstolį su prašymu įteikti pranešimą atsakovei.
24. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl kitų teisminių ginčų, antstolių veiksmų išieškant iš jos priteistas sumas, dėl laidinio telefono linijos demontavimo, dujinio katilo įrengimo 1995 m., ieškovės sudarytų nuomos sutarčių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl sprendime apie tai nepasisakoma.
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.19 punktu, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio, 613 Eur teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir už ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso 625 Eur.
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).
27. Patenkinus ieškinį visiškai atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu atmetamas, nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 396 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus) nuostoliams atlyginti, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) išlaidų antstolio paslaugoms atlyginti ir 625 Eur šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti A. K. prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Rita Liukaitytė