Civilinė byla Nr. e3K-3-74-611/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01623-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.5.9; 3.5.11
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Sonata Vaicekauskienė, išieškotojas (duomenys neskelbtini) ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl civilinių bylų tapatumą ir tapatumo teisines pasekmes reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolės 2024 m. sausio 12 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolę užbaigti vykdomąją bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) 3 punkte įtvirtintu pagrindu.
3. Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo institutas 2022 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjo terminas eiti UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) vadovo pareigas pasibaigė 2022 m. kovo 31 d. Arbitražo teismas įpareigojo pareiškėją atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų, gavus galutinį arbitražo sprendimą.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti minėtą arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, o 2023 m. spalio 31 d. išdavė vykdomąjį raštą.
5. Antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0114/23/02067 (toliau – ir vykdomoji byla). 2024 m. sausio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą – įpareigojo pareiškėją nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 22 d., įvykdyti arbitražo teismo sprendimą, t. y. atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės patvarkymo, tačiau antstolė skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.
6. Pareiškėjas teigia, kad arbitražo teismo nustatytą pareigą jis yra įvykdęs 2022 m. rugpjūčio 19 d., kai pateikė bendrovės valdybai prašymą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad vykdomoji byla turėtų būti užbaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) 3 punkte įtvirtintu pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir patvarkymo panaikinimo.
8. Teismas vadovavosi Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-7945-475/2024 nustatytais prejudiciniais faktais – kad pareiškėjas nėra įvykdęs arbitražo teismo sprendime nustatyto įpareigojimo atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų, vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, vykdomoji byla negali būti nei užbaigta, nei nutraukta. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 30 d., Kauno apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1053-921/2024.
9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2T-4-798/2023 taip pat vertino pareiškėjo argumentus, kuriais jis įrodinėjo, jog nėra pagrindo pripažinti arbitražo sprendimą, kadangi tiek, kiek jį buvo įmanoma įvykdyti, sprendimas yra įvykdytas. Tačiau teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, ir konstatavo, jog arbitražo sprendimas yra pripažintinas ir jį leistina vykdyti.
10. Teismas pripažino nepagrįstais bendrovės argumentus, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-919-601/2024 pripažino, jog pareiškėjo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimai nėra ir negali būti laikomi pasibaigusiais tol, kol valdyba jo neatšaukė iš einamų pareigų ir nepaskyrė naujo vadovo. Teismas nurodė, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas tik vienas procesinis klausimas, t. y. ar egzistuoja pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį ir įtraukti bendrovę kaip suinteresuotą asmenį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių dėl bendrovės vadovo įgaliojimų ir teisinių išvadų nurodytu klausimu neteikė.
11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra įvykdęs arbitražo sprendime nustatyto įpareigojimo atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų, sprendimas nebuvo įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjo vienašališku kreipimusi į bendrovės valdybą, todėl antstolės 2024 m. sausio 12 d. patvarkymą pripažino pagrįstu ir teisėtu.
12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį paliko nepakeistą.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog jis yra įvykdęs arbitražo teismo sprendimą 2022 m. rugpjūčio 19 d., pateikdamas prašymą bendrovės valdybai dėl jo atšaukimo iš einamų bendrovės vadovo pareigų, pripažinti nepagrįstais Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1053-921/2024. Be to, aplinkybę, kad pareiškėjas nėra įvykdęs arbitražo sprendimo, konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2T-4-798/2023.
14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aplinkybę, jog arbitražo sprendimas nėra įvykdytas, patvirtina tai, kad pareiškėją ir bendrovę vis dar sieja darbo teisiniai santykiai pareiškėjui einant tas pačias pareigas. Pagal ABĮ 37 straipsnio 5 dalies 1 punktą, bendrovės vadovas gali atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo jį atšaukti, su vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia praėjus 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas yra atlikęs šiuos veiksmus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra atsistatydinęs, todėl tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nėra įvykdęs arbitražo sprendimo ir nėra pagrindo užbaigti vykdomąja? byla? pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir (arba) 3 punktą.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės patvarkymo panaikinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas turi kreiptis į Juridinių asmenų registrą ir „Sodrą“, arbitražo sprendimą aiškino tokiu būdu, koks sprendime nėra nurodytas, nors aiškinti savo priimtą sprendimą (jo vykdymą) gali tik pats arbitražo teismas. Taip teismas pažeidė Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 8 straipsnio 2 dalį (autonomiškumo principas), 45 straipsnio 1 dalį, 1992 m. gruodžio 1 d. Suomijos arbitražo įstatymo 36–38 straipsnius, Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto reglamento 42 straipsnį, 47 straipsnio 3 dalį, CPK 278 straipsnio 1 dalį, 589 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, tik arbitražo teismas, nagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą, gali atlikti korekcijas ir (ar) aiškinti priimtą sprendimą, o vadovaujantis CPK nuostatomis, teismas gali aiškinti tik savo priimtus sprendimus.
15.2. Arbitražo sprendimu nuspręsta: (i) A. R. terminas eiti bendrovės vadovo pareigas pagal 2016 m. kovo 31 d. akcininkų sutarties 3.7.2 skyrių pasibaigė 2022 m. kovo 31 d., (ii) A. R. įpareigotas atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų gavus arbitražo sprendimą; ir (iii) atmestas išieškotojo reikalavimas pašalinti A. R. iš bendrovės vadovo (prezidento) pareigų. A. R. 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą bendrovės valdybai dėl jo atšaukimo iš einamų vadovo pareigų bei naujo vadovo paskyrimo. Toks įvykdymo būdas visiškai atitinka arbitražo sprendimą. Vadovo atstatydinimo klausimą sprendžia bendrovės valdymo organas – valdyba. Arbitražo teismas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodė, kad jis neturi kompetencijos kištis į valdybos kompetenciją, todėl naujojo vadovo atranka ir jo paskyrimas nepatenka į arbitražo sprendimo vykdymo ribas.
15.3. Arbitražo teismas dėl jurisdikcijos stokos atmetė išieškotojo reikalavimą pašalinti pareiškėją iš bendrovės vadovo pareigų. Išieškotojas šią dalį bylos pralaimėjo. Šiuo metu nėra įsiteisėjusio sprendimo dėl tokių teisinių pasekmių ir siekio pašalinti pareiškėją iš bendrovės vadovo pareigų. Skundžiama nutartis pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, nes šalys pasirinko visus ginčus, kylančius iš akcininkų sutarties, spręsti arbitraže, tačiau tokiu būdu antstolė ir išieškotojas siekia išvengti arbitražo teismo sprendimo. Teismai privalėjo konstatuoti, kad nėra arbitražo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento priverstinio vykdymo pagrindo, dėl to vykdomoji byla turi būti užbaigta.
16. Suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą, kurį teisėjų kolegija 2025 m. kovo 3 d. nutartimi vertino kaip pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės patvarkymą ir įpareigoti antstolę užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte arba 3 punkte įtvirtintais pagrindais.
17. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą: panaikinti antstolės patvarkymą vykdomojoje byloje ir įpareigoti antstolę užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte arba 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 37 straipsnio 5 dalį. Ši teisės norma yra skirta atvejams, kai bendrovės vadovas savo valia nebenori eiti bendrovės vadovo pareigų, tačiau jį paskyręs bendrovės organas vengia priimti sprendimą atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų. ABĮ 37 straipsnio 5 dalį įstatymų leidėjas sieja su Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtinta darbuotojo teise nutraukti sutartį savo valia. Tai reiškia, kad vadovo teisė nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva pagal ABĮ 37 straipsnio 5 dalį yra siejama išimtinai su jo valia, t. y. jo paties noru nutraukti darbo santykius, ir šis noras nėra ir negali būti primestas kitų asmenų.
17.2. Pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs arbitražo teismo sprendimą, o naujo vadovo paskyrimas priklauso valdybos kompetencijai. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 19 d. prašymą valdybai pateikė vadovaudamasis akcininkų sutarties 3.7 punktu, pagal kurį bendrovės vadovas skiriamas ir atleidžiamas visiems valdybos nariams balsuojant vienbalsiai. Pareiškėjo prašymas turi būti vertinamas ne kaip jo atsistatydinimo pareiškimas ABĮ 37 straipsnio 5 dalies prasme, o kaip prašymas spręsti dėl bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo paskyrimo pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį ir laikantis akcininkų sutarties nuostatų.
17.3. Teismas neatsižvelgė į ABĮ 19 straipsnio 1 dalį, pagal kurią bendrovė privalo turėti vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog bendrovėje visada privalo būti ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021). Apygardos teismas neįvertino, kad, priverstinai pašalinus pareiškėją iš vadovo pareigų, bendrovė liks be vadovo, nors tai prieštarauja ABĮ 19 straipsnio 1 daliai ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai.
17.4. Teismo išaiškinimas, kad ABĮ 37 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma ir siekiant priverstinai pašalinti asmenį iš bendrovės vadovo pareigų, nesant nei vadovo, nei valdybos valios, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsniu, kuriame įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykius ir su jais susijusias sritis reguliuojančios teisės normos turi ne vien nustatyti darbuotojo apsaugą darbo procese, bet ir užtikrinti visą spektrą dirbančio žmogaus teisių garantijų siekiant išvengti vienos darbo santykių šalies nepagrįsto dominavimo ir kitos šalies priklausomybės.
18. Pareiškėjas atsiliepimu į suinteresuoto asmens kasacinį skundą, kurį teisėjų kolegija 2025 m. kovo 3 d. nutartimi vertino kaip pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, prašo kasacinį skundą patenkinti.
19. Antstolė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Nepagrįsti pareiškėjo kasacinio skundo argumentai, kad teismai pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas aiškindami arbitražo sprendimą. Arbitražo sprendimas pareiškėjui buvo aiškus ir papildomo aiškinimo nereikėjo. Suprasdamas arbitražo sprendimą bei imituodamas jo vykdymą, pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikė valdybai prašymą dėl jo atšaukimo iš einamų vadovo pareigų bei naujo vadovo paskyrimo. Tokiu būdu pareiškėjas perkėlė bendrovės valdybai savo asmeninę nepiniginio pobūdžio prievolę, kurios vykdymas priklauso išimtinai nuo asmens, kuriam ji pritaikyta, ir ji negali būti įvykdoma už jį. Atsistatydinimas yra pareiškėjo, o ne valdybos veiksmas, ir dėl atsistatydinimo valdybos sprendimas nėra reikalingas. Nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad atsistatydinimo klausimus sprendžia valdyba, kuri nėra priėmusi sprendimo jį atšaukti, o arbitražo teismas neįpareigojo valdybos ar akcininkų priimti kokių nors sprendimų dėl vadovo pašalinimo iš pareigų, todėl pateikdamas 2022 m. rugpjūčio 19 d. prašymą jis įvykdė arbitražo sprendimą. Vadovo atsistatydinimas iš esmės siejamas su atsistatydinančio asmens valios ir jo atliekamų veiksmų visuma. Siekdamas įvykdyti arbitražo sprendimą, pareiškėjas turėjo ir turi pareigą pasinaudoti ABĮ normomis, nustatančiomis, kad bendrovės vadovas turi teisę (šiuo atveju – pareigą) atsistatydinti, pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui (ABĮ 37 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis), o su vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos (ABĮ 37 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
19.2. Kasacinio skundo argumentas, kad arbitražo sprendimas įvykdytas pateikiant 2022 m. rugpjūčio 19 d. prašymą, buvo nurodytas ir Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris arbitražo sprendimą leido vykdyti. Šis argumentas yra atmestas ir prejudicinę galią turinčia 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1053-921/2024, ir vėlesne 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi byloje pagal bendrovės skundą dėl to paties antstolės patvarkymo (Nr. duomenys neskelbtini). Naujų veiksmų po 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikto rašto, kuriuo valdyba nebuvo informuota apie atsistatydinimą (priešingai, informuota, kad pareiškėjas toliau eis pareigas), pareiškėjas neatliko, todėl pagrįstai laikytina, kad arbitražo sprendimas nėra įvykdytas.
19.3. Tiek užsienio teismų, tiek ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka (CPK 773 straipsnis). Užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisė. Pagrindinis užsienio arbitražo sprendimų vykdymą reglamentuojantis tarptautinės teisės aktas yra Niujorko konvencija. Užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka reglamentuota ir KAĮ 51 straipsnyje, kuriame aiškiai nurodyta, kad, įsiteisėjus nutarčiai dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ar pripažinimo ir vykdymo, užsienio arbitražo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. Sprendimai vykdomi įprastine sprendimų vykdymo tvarka, o šiuo atveju atsistatydinimo procedūrą nustato ABĮ 37 straipsnio 5–6 dalys.
19.4. Nepagrįstas suinteresuoto asmens kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 37 straipsnio 5 dalį ir kad ši nuostata turi būti taikoma tik tuo atveju, kai to nori ir pageidauja bendrovės vadovas, o ne tuo atveju, kada yra įpareigojamas teismo, šiuo atveju arbitražo, sprendimu. Būtent ABĮ 37 straipsnio 5–6 dalys reglamentuoja atsistatydinimo procedūrą, tai, kad arbitražo sprendimas neatitinka pareiškėjo noro toliau eiti vadovo pareigas, nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta. Arbitražo sprendimas šioje byloje negali būti peržiūrėtas.
20. Išieškotojas atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą prašo jį atmesti arba nutraukti kasacinį procesą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Kasacinis procesas turi būti nutrauktas:
20.1.1. Kasaciniu skundu ginčijama ne Vilniaus apygardos teismo nutartis, o galutinis ir Lietuvoje leistas vykdyti arbitražo sprendimas ir kiti įsiteisėję prejudiciniai sprendimai, ir tai nėra kasacijos objektas. Neteisėtas interesas nevykdyti arbitražo sprendimo negali būti ginamas. Skunde tik formaliai nurodomi neegzistuojantys pažeidimai, o iš tiesų juo teikiami prieštaravimai dėl arbitražo teismo pritaikyto teisių gynimo būdo ir ginčijami įsiteisėję sprendimai bei jais galutinai nustatytos aplinkybės, įskaitant tai, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštu pareiškėjas neatsistatydino, todėl nėra pagrindo nei panaikinti patvarkymą, nei nutraukti vykdomąją bylą.
20.1.2. Kadangi tapatus ginčas dėl antstolės atsisakymo panaikinti patvarkymą jau yra galutinai išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1053-921/2024, o tapatus ginčas dėl antstolės atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą yra galutinai išspręstas įsiteisėjusia 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kasacinis procesas turi būti nutrauktas remiantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi. Įsiteisėję sprendimai turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, nes sutampa tiek ginčo šalys, tiek dalykai, tiek pagrindas.
20.1.3. Kadangi skundžiama nutartis pareiškėjo teisių nevaržo ir papildomų pareigų nenustato, jis neturi suinteresuotumo paduoti kasacinio skundo (CPK 342 straipsnis). Kasacinį skundą turėjo būti atsisakyta priimti pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir kasacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 356 straipsnio 6 dalis).
20.1.4. Kasaciniu skundu nėra ginčijamos šios Vilniaus apygardos teismo nutarties dalys, kuriomis konstatuota: negali būti ginčijamos civilinėje byloje Nr. e2S-1053-921/2024 nustatytos aplinkybės, kad įpareigojimas atsistatydinti yra asmeninė prievolė ir negali būti įvykdoma už jį; 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštas valdybai nėra atsistatydinimas; pareiškėjas nėra atsistatydinęs, todėl neegzistuoja vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas; pats pareiškėjas pripažįsta, kad toliau eina bendrovės vadovo pareigas ir ABĮ 37 straipsnio nurodytų veiksmų nėra atlikęs. Todėl šios Vilniaus apygardos teismo nutarties dalys nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka pagal pareiškėjo kasacinį skundą objektas. Kasaciniu skundu skundžiamų Vilniaus apygardos teismo nutarties dalių (39 ir 41 punktai) peržiūra nedarytų įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai, materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjui sukelia neskundžiamos nutarties dalys ir pats arbitražo sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis ir prejudicinę galią turintys galutiniai sprendimai, kuriais galutinai atmesti analogiškais argumentais grįsti skundai dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir patvarkymo panaikinimo. Kadangi skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties dalys negali būti peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas, yra pagrindas kasacinį procesą nutraukti remiantis CPK 356 straipsnio 6 dalimi. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kasacinis teismas turi ne tik (i) identifikuoti, kurios sprendimo dalys skundžiamos; bet ir (ii) nustatyti, ar šios dalys suvaržo kasatoriaus teises ar nustato papildomas pareigas. Jei jau priėmęs kasacinį skundą nagrinėti teismas nustato, kad peržiūrėjus skundžiamas dalis nebus modifikuojamos kasatoriaus subjektinės teisės ar pareigos, kasacinis procesas nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024).
20.2. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl arbitražo sprendimo aiškinimo išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Jie nebuvo keliami, nebuvo nagrinėjami ir kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti. Nurodytos tariamai pažeistos normos byloje nebuvo taikomos ir jomis nei bylos šalys, nei teismas nesirėmė ir jų netaikė. Bylos nagrinėjimo dalykas buvo aiškus – ar pareiškėjas yra įvykdęs arbitražo sprendimo įpareigojimą atsistatydinti iš vadovo pareigų. Pareiškėjas nepagrįstai siekia išplėsti bylos nagrinėjimo ribas, kurios buvo apibrėžtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jo argumentai, nesusiję su bylos nagrinėjimo ribomis, nenagrinėtini.
20.3. Kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau pareiškėjas siekia, kad byloje būtų nustatyta kita esminė faktinė aplinkybė ir būtų konstatuota, kad jis įpareigojimą atsistatydinti yra įvykdęs. Pareiškėjas siekia, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštas valdybai būtų įvertintas kitaip, nei įvertinta skundžiamoje nutartyje ir prejudicinę reikšmę turinčiose nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. e2S-1053-921/2024 ir Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusiais sprendimais ne kartą konstatuota, kad pateikdamas 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštą valdybai pareiškėjas neatsistatydino.
20.4. Kasaciniame skunde nurodytos tariamai pažeistos teisės normos nebuvo ir negalėjo būti pažeistos, nes teismas arbitražo sprendimo neaiškino. Poreikio aiškinti arbitražo sprendimą nebuvo, nes jame nurodytas įpareigojimas yra aiškus, nedviprasmiškas ir reiškia tai, kad pareiškėjas turi nedelsdamas atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų ir juo nebebūti. Šio įpareigojimo pareiškėjas nevykdo jau 2,5 metų, nors atsistatydinimo procedūra yra aiški, nedviprasmiška ir be jokių kliūčių gali būti įgyvendinta vienasmeniškai per 16 dienų (ABĮ 37 straipsnio 5–6 dalys). Nuoroda, kaip realiai sprendimas turėtų būti įvykdytas, nereiškia nei arbitražo sprendimo ribų peržengimo, nei naujų teisinių padarinių sukūrimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendime nustatytas įpareigojimas turi būti realiai įvykdytas.
20.5. Kasacinis teismas negali tenkinti prašymo pridėti naujus įrodymus, nes jais grindžiamos aplinkybės išeina iš bylos nagrinėjimo ribų.
21. Išieškotojas atsiliepimu į suinteresuoto asmens kasacinį skundą prašo jį atmesti arba nutraukti kasacinį procesą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Kasacinis procesas turi būti nutrauktas arba kasacinis skundas paliktas nenagrinėtas dėl bendrovės materialinio suinteresuotumo trūkumo. Teisiškai nesuinteresuotų subjektų teisės teismine tvarka nėra ginamos (CPK 5 straipsnio 1 dalies). Kasaciniu skundu ginčijama ne skundžiama nutartis, o galutinis ir Lietuvoje leistas vykdyti arbitražo sprendimas ir kiti įsiteisėję prejudicinę reikšmę turintys sprendimai, ir tai nėra kasacijos objektas; suinteresuotas asmuo neturi materialinio suinteresuotumo; skundžiama nutartimi suinteresuoto asmens teisinė padėtis nėra modifikuojama, todėl net nutarties panaikinimas neturės įtakos bendrovės teisėms ar pareigoms; nutarties dalių (41 ir 46 punktų) peržiūra neturėtų įtakos bendrovės teisinei padėčiai. Kasaciniame skunde nenurodoma, kokias bendrovės tariamai pažeistas teises ar interesus siekiama apginti pateiktu skundu.
21.2. Nors kasaciniame skunde nurodomi ABĮ pažeidimai, tačiau iš tiesų įrodinėjama, kad pareiškėjas negali būti įpareigotas atsistatydinti iš vadovo pareigų. Teismas nepažeidė ABĮ 37 straipsnio 5 dalies. Ne nutartimi, o galutiniu ir Lietuvoje leistu vykdyti arbitražo sprendimu pareiškėjas yra įpareigotas atsistatydinti. Argumentais dėl netinkamo ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalių aiškinimo siekiama, kad kasacinis teismas paneigtų patį arbitražo sprendimą, įsiteisėjusias prejudicinę galią turinčias teismų nutartis ir atleistų pareiškėją nuo įsipareigojimo atsistatydinti vykdymo. Teismas konstatavo, kad antstolės patvarkymas negali būti panaikintas, nes pareiškėjas nėra atsistatydinęs. Arbitražo sprendimo pripažinimo byloje bendrovė prieštaravo, kad arbitražo sprendimas būtų pripažintas ir leidžiamas vykdyti, remdamasi tais pačiais argumentais, kurie keliami kasaciniame skunde: arbitražo teismas pritaikė nei įstatyme, nei akcininkų sutartyje nenustatytą ir neteisėtą teisių gynybos priemonę ir tokio sprendimo leidimas vykdyti neva lemtų, kad bendrovė liktų be vadovo; arbitražo teismas įsiterpė į bendrovės organų kompetenciją ir taip pažeidė ABĮ 37 straipsnį; vadovo atšaukimas teismo sprendimu galimas tik juridinio asmens veiklos tyrimo bylose; remiantis ABĮ 37 straipsnio 5 dalimi, bendrovės vadovas gali atsistatydinti tik savo valia, įpareigojimas atsistatydinti teismo (arbitražo) sprendimu negalimas, nes toks įpareigojimas nenustatytas ir negalimas pagal Lietuvos teisę ir bendrovės steigimo dokumentus; sprendimo vykdymas paliktų bendrovę be vadovo. Šie argumentai atmesti arbitražo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir kitų teismų įsiteisėjusiomis prejudicinę galią turinčiomis nutartimis.
21.3. Arbitražo teismas sprendime neturėjo nustatyti įpareigojimo atsistatydinti vykdymo tvarkos, įpareigojimas turi būti vykdomas remiantis nacionalinės teisės nuostatomis ir įprastine tokių sprendimų vykdymo tvarka. Vadovo atsistatydinimą iš pareigų reglamentuoja ABĮ 37 straipsnio 5–6 dalys. Arbitražo teismas įpareigojo pareiškėją atlikti veiksmą, kurį gali atlikti tik jis pats asmeniškai (CPK 771 straipsnio 6 dalis), – pateikti bendrovės valdybai atsistatydinimo pareiškimą (ABĮ 37 straipsnio 5 dalis), taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, nustatytus ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje. Todėl galutinio ir visiems asmenims privalomo arbitražo sprendimo pagrindu pareiškėjas turi suformuoti ir išreikšti savo valią atsistatydinti, atlikdamas būtent ABĮ 37 straipsnio 5–6 dalyse nurodytus veiksmus. Teisinis reguliavimas kitokio būdo atsistatydinti nenustato.
21.4. Kasacinio skundo teiginiai, kad bendrovės valdyba turi teisę atšaukti pareiškėją, yra nesusiję su asmeninio įpareigojimo atsistatydinti vykdymu. Arbitražo sprendimu ne bendrovės valdyba buvo įpareigota atšaukti pareiškėją, o pareiškėjas įpareigotas atsistatydinti ir jis privalo arbitražo sprendimą įvykdyti pats asmeniškai. Bandymas sukurti įspūdį, kad pareiškėjas neprivalo vykdyti arbitražo sprendimo, nes bendrovės valdyba galėtų jį atšaukti, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.
21.5. Kasaciniame skunde pakartotinai keliami argumentai, kad pareiškėjui atsistatydinus bendrovė liktų be vadovo, todėl nutartis turi būti panaikinta kaip pažeidžianti ABĮ 19 straipsnio 1 dalį. Šie argumentai pripažinti nepagrįstais Lietuvos apeliacinio teismo ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
21.6. Kasacinio skundo 32 punkte bendrovė įrodinėja, kad skundžiama nutartis neteisėta, nes pareiškėjas yra įvykdęs arbitražo sprendimą tokiu būdu, kad yra paprašęs valdybos jį atšaukti po to, kai bus paskirtas naujas vadovas, ir informavęs, kad toliau eis pareigas. Kaip jau nurodyta, atsistatydinimas yra paties pareiškėjo, o ne valdybos veiksmas, ir tokius argumentus teismai jau yra atmetę įsiteisėjusiomis prejudicinę galią turinčiomis nutartimis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
22. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
23. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).
24. Pareiškėjo kasacinis skundas grindžiamas tokiais apibendrintais argumentais dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo: 1) teismas, spręsdamas dėl arbitražo teismo sprendimo įvykdymo tinkamumo, pažeidė arbitražo autonomijos principą, aiškindamas, kaip turi būti įvykdomas arbitražo teismo sprendimas, sukūrė tokius teisinius padarinius, kurie nėra aiškiai nurodyti arbitražo teismo sprendime (KAĮ 8 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnio 1 dalis, CPK 278 straipsnio 1 dalis, 589 straipsnio 1 dalis); 2) apeliacinės instancijos teismas pažeidė Suomijos arbitražo įstatymo 36–38 straipsnių, Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto reglamento 42 straipsnį, 47 straipsnio 3 dalies normas.
25. Suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) kasacinis skundas grindžiamas tokiomis apibendrintomis argumentų grupėmis dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo: 1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalių normas, nepagrįstai taikydamas jas vykdant arbitražo teismo sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo atsistatydinti iš bendrovės vadovo pareigų; 2) toks suformuotas precedentas reiškia, kad bendrovė gali būti paliekama be vadovo, įgnoruojant ABĮ 19 straipsnio 1 dalies normą, pagal kurią bendrovė privalo turėti vienasmenį valdymo organą – vadovą.
26. Išieškotojas atsiliepimuose į kasacinius skundus nurodo, kad kasacinis procesas pagal pareiškėjo kasacinį skundą turi būti nutrauktas, nes pareiškėjas neturi suinteresuotumo paduoti kasacinį skundą (CPK 342 straipsnis), kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis nevaržo pareiškėjo teisių ir papildomų pareigų nenustato. Taip pat nurodo, kad suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl kasacinis procesas pagal šios bendrovės kasacinį skundą turi būti nutrauktas. Be to, išieškotojas nurodo, kad tapatus ginčas jau yra išnagrinėtas ir priimti teismo procesiniai sprendimai, kurie yra įsiteisėję, todėl procesas turi būti nutrauktas.
27. Pagal CPK 342 straipsnį, kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos nutarties turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) yra šioje kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jie neturi teisės inicijuoti kasacinį procesą. Dėl šios priežasties nepagrįsti išieškotojo atsiliepimų argumentai, jog kasacinis procesas turi būti nutrauktas dėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens teisinio intereso nebuvimo.
28. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje, nagrinėdamas UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties, pripažino UAB (duomenys neskelbtini) turint teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įtraukė į bylos nagrinėjimą UAB „(duomenys neskelbtini) kaip suinteresuotą asmenį. Taigi šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl išieškotojo atsiliepime nurodomų argumentų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) teisinio suinteresuotumo neegzistavimu.
29. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) pateikti atsiliepimai į vienas kito kasacinius skundus buvo priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartimi perkvalifikuojant juos kaip prisidėjimus prie vienas kito kasacinių skundų. CPK 348 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė per atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti nustatytą terminą rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto kasacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantis asmuo negali nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei savarankiškų reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prisidėjimas prie kasacinio skundo reiškia byloje dalyvaujančio asmens pritarimą kasaciniame skunde reiškiamiems kasatoriaus reikalavimams ir nesukelia savarankiškų teisinių padarinių. Byloje dalyvaujantis asmuo, norėdamas nurodyti kitus ginčijamo teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindus arba pareikšti naujus reikalavimus, turi kreiptis su savarankišku kasaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-611/2025, 36 punktas).
30. Dėl šios priežasties, remdamasi CPK 348 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija nepasisakys dėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) prisidėjimuose prie vienas kito kasacinių skundų nurodytų naujų, kasaciniuose skunduose, prie kurių prisidedama, nenurodytų teisinių argumentų, nes jie negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.
31. Vadovaudamasi aptartais argumentais ir atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija visų pirma pasisakys dėl išieškotojo atsiliepime į kasacinį skundą pateiktų argumentų dėl nagrinėjamos bylos tapatumo anksčiau teismų išnagrinėtoms byloms ir tik jeigu bus nustatyta, kad ginčas nėra tapatus, pasisakys dėl kitų kasaciniuose skunduose keliamų teisės klausimų.
Dėl civilinės bylos tapatumą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
32. Išieškotojas teigia, kad nagrinėjama byla tapati anksčiau teismuose išnagrinėtoms civilinėms byloms dėl tų pačių antstolės veiksmų. Toks keliamas teisės klausimas susijęs su res judicata – vieno pagrindinių principų, kuriais grindžiama teisinė tvarka, įgyvendinimu civiliniame procese.
33. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo procesinio sprendimo (sprendimo, nutarties, įsakymo) privalomumą valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir privalomą vykdymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Tokio imperatyvaus įstatymo draudimo tikslas yra išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo, siekiant išvengti skirtingų, tarpusavyje prieštaraujančių teismo sprendimų.
34. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
35. Res judicata principas, be kita ko, užtikrina teisinį tikrumą ir apibrėžtumą, viena iš šio principo veikimo apraiškų – bylą nagrinėjančio teismo pareiga kontroliuoti, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo galia nebūtų paneigta ir neatsirastų tarpusavyje prieštaraujančių teismo sprendimų. Ši pareiga aktuali tiek teismui sprendžiant dėl ieškinio priėmimo (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tiek vėlesnėse proceso stadijose.
36. Atsižvelgiant į aptartą draudimą, CPK 137 straipsnio 2 dalyje, be kitų pagrindų, yra įtvirtintas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, jeigu: yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (4 punktas), arba teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (5 punktas).
37. Jeigu teismui priėmus ieškinį vėliau paaiškėja, jog teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o jeigu paaiškėja, kad yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 3 ir 6 punktai). Tai imperatyvi teisės norma, grindžiama įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia, kurią teismas taiko ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 18 punktas).
38. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16 punktas).
39. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).
40. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiojo teisinio santykio atžvilgiu. Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo, esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas).
42. Ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekia apginti pažeistas ar ginčijamas civilines teises (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. CK 1.138 straipsnyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka taiko teismas (pvz., pripažindamas ginčijamas teises, atkurdamas iki pažeidimo buvusią padėtį, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, kt.); civilinės teisės gali būti ginamos ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką).
43. Tam, kad galėtų įvertinti susijusių bylų ieškinių tapatumą, bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik konstatuoti, kokios faktinės aplinkybės ir kokios teisės normos nurodomos lyginamuose ieškiniuose, bet ir apibrėžti bylų nagrinėjimo dalyką – kokie teisiškai reikšmingi faktai ir santykiai turi būti nustatyti sprendžiant šalių ginčą kiekvienoje iš vertinamų bylų ir juos palyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 24 punktas).
44. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017, 30 punktas).
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau aptartos CPK normos bei kasacinio teismo praktika dėl ginčų tapatumo yra suformuota aiškinant ginčo teisena nagrinėjamas bylas. Skundų dėl antstolių veiksmų (CPK 510 straipsnis) nagrinėjimo tvarka įtvirtinta CPK V dalyje, reglamentuojančioje ypatingąją teiseną. Ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose ypatumas yra tas, kad paprastai jose nėra ginčo dėl teisės, todėl jose nėra šalių. Ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose yra pareiškėjas ir gali būti suinteresuoti asmenys, kuriais gali būti kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingąja teisena nagrinėjamoms byloms taikomos bendrosios ir ginčo teiseną reglamentuojančios CPK normos su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalies normos. Todėl CPK nuostatos dėl ginčų (civilinių bylų) tapatumo kvalifikavimo ypatingosios teisenos bylose turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų ypatumus. Ginčų (civilinių bylų) tapatumo kvalifikavimo ir tokio kvalifikavimo teisines pasekmes reglamentuojančios CPK nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad būtų paneigtas šios nutarties 33–34 punktuose nurodytas tikslas – išvengti skirtingų teismo procesinių sprendimų tuo pačiu klausimu ir tokiu būdu paneigti teismo procesinio sprendimo res judicata galią.
47. Pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo vykdymo procese antstolio atliekami veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau, teismine tvarka patikrinus konkretaus antstolio veiksmo (neveikimo) teisėtumą, neturėtų būti sudaroma galimybė dar kartą vertinti tų pačių antstolio veiksmų teisėtumą vadovaujantis tais pačiais argumentais, neatsižvelgiant į tai, ar skundą teikia tas pats pareiškėjas ar kitas asmuo, kuris dalyvavo tokioje byloje, tačiau kitu procesiniu statusu. Priešingu atveju būtų sudaroma galimybė trikdyti teismo procesinio sprendimo priverstinio vykdymo procesą, jį vilkinti, būtų paneigtas teismo procesinio sprendimo privalomumo principas.
48. Remdamasi pirmiau aptartais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos tapatumas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai teismas nustato, jog sutampa pareikšto reikalavimo dalykas, pagrindas ir byloje dalyvauja tie patys asmenys, nors ir skirtingu procesiniu statusu.
49. Nagrinėjamoje byloje išieškotojo nurodoma Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-1053-921/2024, kurioje pareiškėjas A. R. ginčijo antstolės S. Vaicekauskienės 2024 m. vasario 6 d. patvarkymą, netenkinus jo prašymo užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir (arba) 3 punkto pagrindu toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/02067, negali būti vertinama kaip tapati byla pagal pirmiau aptartus kriterijus, kadangi skiriasi pareiškėjo skundo dalykas, t. y. buvo ginčijamas kitas patvarkymas.
50. Išieškotojo nurodoma Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aukščiau šioje nutartyje aptartus motyvus turi būti vertinama kaip tapati nagrinėjamai civilinei bylai. Pastarojoje byloje antstolės S. Vaicekauskienės 2024 m. sausio 12 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/02067, t. y. tokį patį patvarkymą kaip ir tą, kurį pareiškėjas skundžia nagrinėjamoje byloje, skundė ir pareiškėja buvo UAB (duomenys neskelbtini), kaip suinteresuotas asmuo joje dalyvavo pareiškėjas. Pastarojoje byloje dalyvavo tie patys asmenys, ginčas vyko dėl to paties dalyko ir reikalavimas buvo grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo atsistatydinimo iš bendrovės vadovo pareigų tinkamo įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
51. Remdamasi nutartyje pateiktais išaiškinimais ir argumentais, atsižvelgdama į tai, kad tapati byla yra jau išnagrinėta įsiteisėjusia teismo nutartimi, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje teismų priimti procesiniai sprendimai turi būti naikinami ir civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės 2024 m. sausio 12 d. patvarkymo panaikinimo ir antstolės įpareigojimo užbaigti vykdomąją bylą turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
52. Nutraukusi civilinę bylą šios nutarties 50–51 punktuose nurodytu pagrindu, teisėjų kolegija nebepasisako dėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) kasaciniuose skunduose nurodytų argumentų bei jų pateikto prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
53. CPK 94 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
54. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).
55. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
56. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas). Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).
57. Nagrinėjama civilinė byla nutraukta dėl to, kad teisme buvo pradėtos dvi tapačios bylos, viena – pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kita – pagal suinteresuoto asmens skundą dėl to paties antstolio patvarkymo. Kadangi teisme negalėjo būti nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl to paties antstolio patvarkymo toje pačioje vykdomojoje byloje tuo pačiu pagrindu, nutraukus civilinę bylą dėl jos tapatumo, pripažintina, kad išieškotojo nagrinėjamoje civilinėje byloje patirtos išlaidos buvo nulemtos pareiškėjo ir suinteresuoto asmens veiksmų inicijuojant šią bylą ir skundžiant teismų procesinius sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo turi lygiomis dalimis atlyginti išieškotojo turėtas bylinėjimosi išlaidas šios bylos nagrinėjimo metu.
58. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
59. Išieškotojas pirmosios instancijos teisme patyrė 13 612,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Šias išlaidas sudaro: 2400,75 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą; 6093 Eur už atsiliepimo į 2024 m. balandžio 11 d. suinteresuoto asmens prašymą dėl posėdžio atidėjimo ir 2024 m. balandžio 12 d. pareiškėjo rašytinius paaiškinimus rengimą; 787,50 Eur už 2024 m. balandžio 30 d. prašymo dėl dokumentų nepridėjimo prie bylos rengimą; 3656,25 Eur už atsiliepimo į 2024 m. balandžio 29 d. pareiškėjo paaiškinimus dėl teisinės išvados pridėjimo rengimą; 225 Eur už 2024 m. gegužės 23 d. rašytinių paaiškinimų dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą rengimą; 450 Eur už 2024 m. gegužės 27 d. rašytinių paaiškinimų dėl 2024 m. birželio 25 d. atsiliepimo rengimą.
60. Išieškotojo prašomas priteisti 6093 Eur ir 3656,25 Eur išlaidų dydis už nurodytų procesinių dokumentų parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatytą didžiausią dydį už tokių procesinių dokumentų parengimą – 844 Eur (2110,30 Eur × 0,4) ir atitinkamai 864 Eur (2161 Eur × 0,4), todėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už nurodytų procesinių dokumentų parengimą mažintinas iki 844 Eur ir 864 Eur. Tokiu atveju išieškotojui priteistinas pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro 5571,25 Eur, iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens po 2786 Eur.
61. Apeliacinės instancijos teisme išieškotojas turėjo 4851 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atskiruosius skundus parengimą. Apskaičiuojant išieškotojui priteistiną sumą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas 0,4 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2161 Eur, todėl išieškotojui didžiausia priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 864 Eur (2161 Eur × 0,4). Išieškotojo prašomas priteisti išlaidų už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą atlyginimas viršija Rekomendacijose nurodytą didžiausią galimą priteisti sumą už tokio procesinio dokumento parengimą, todėl mažintinas iki 864 Eur už kiekvieną procesinį dokumentą.
62. Kasaciniame teisme išieškotojas prašo priteisti iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens po 3825 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimų į kasacinius skundus parengimą. Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtinto didžiausio atlygintino išlaidų dydžio už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (8.14 punktas), todėl jų atlyginimas priteistinas išieškotojui iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (CPK 93 straipsnis). Iš viso išieškotojui iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro po 7475 Eur.
63. Kasaciniame teisme nepatirta su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-5979-947/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį, kuria buvo palikta nepakeista minėta Kauno apylinkės teismo nutartis, panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolės 2024 m. sausio 12 d. patvarkymo panaikinimo ir antstolės įpareigojimo užbaigti vykdomąją bylą nutraukti.
Priteisti išieškotojui (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) po 7475 (septynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė