VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1426-819/2021 pagal ieškovės A. C. (buvusi pavardė J.) ieškinį atsakovei A. K. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų O. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       2020 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės A. C. (buvusi pavardė J.) ieškinys atsakovei A. K. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų O. J..

2.       Ieškiniu prašoma nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. birželio 4 d. sudarytą transporto priemonės Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 6.700,00 Eur sumą, kuri atsakovei sumokėta už transporto priemonę, teismo sprendime numatant, kad atsakovė privalo 6.700,00 Eur sumą grąžinti/pervesti atgal į ieškovės motinos O. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įpareigojant ieškovę grąžinti transporto priemonę Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei, priteisti iš atsakovės ieškovei ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius, susijusius su įsigytos transporto priemonės patikrinimais ir defektų nustatymais – 139,99 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieškovei transporto priemonę Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatytą visą kainą už ieškovę dviem bankiniais pavedimais (1.000,00 Eur ir 5.700,00 Eur) atsakovei sumokėjo ieškovės motina O. J.. Ieškovė Automobilį Vilniuje faktiškai pasiėmė grįžusi iš užsienio 2020 m. birželio 20 d. Ketindama nupirktame Automobilyje sumontuoti dujų įrangą, ieškovė Automobiliu nuvyko į Kauną, tačiau patikrinę Automobilio būklę meistrai nurodė, kad į tokios būklės Automobilį netikslinga montuoti dujų įrangą, dėl ko buvo atlikta pirminė Automobilio diagnostika ir atsakovė informuota apie patikrinimo rezultatus. Atsakovei nurodžius, kad pateiktas pirminis defektinis aktas jai sukėlė daug abejonių, ieškovė, reaguodama į atsakovės išreikštas abejones, kreipėsi į specializuotą Audi centrą tikslu nustatyti egzistuojančius Automobilio trūkumus. Apie numatomą Automobilio patikrinimo laiką ir vietą atsakovė buvo informuota iš anksto, tačiau Automobilio apžiūroje nedalyvavo. Specializuotame Audi centre buvo atlikta detali Automobilio diagnostika ir nustatyta eilė Automobilio defektų, nors atsakovė Automobilį pardavė kaip neturintį defektų. Šių defektų šalinimo kaina sudaro net 5.972,98 Eur, kas iš esmės atitinka jo pirkimo kainą 6.700,00 Eur. Tai reiškia, kad Automobilio paruošimas naudojimui pagal automobilio tikslinę paskirtį kainuotų vos ne tiek pat, už kiek jis pirktas. Tai rodo, kad joks pirkėjas, žinodamas tikrąją tokių reikalų padėtį, tokios transporto priemonės apskritai nebūtų pirkęs arba nebūtų mokėjęs tokios kainos. Kadangi ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi – ieškovė tikėjosi gauti Automobilį, kuris neturi defektų, Sutarties pažeidimas yra esminis. Tuo labiau, kad Sutartyje prie privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jo trūkumų sąraše nebuvo nurodyta iš vis jokių Automobilio defektų, nors jų buvo itin daug. Šiai dienai ieškovė, be to, yra patyrusi tiesioginius nuostolius, susijusius su įsigyto Automobilio patikrinimais ir defektų nustatymais. Pažymi, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą bandė visus klausimus su atsakove išspręsti geruoju, taikiai, tačiau atsakovė visus ieškovės siūlymus atmetė.

4.       Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. birželio 2 d. per susirašinėjimo programą Viber į atsakovę kreipėsi ieškovė su siūlymu už 6.400,00 Eur nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausiusį Automobilį. Ieškovė pasiūlė, kad Automobilį paims jos krikšto tėvas, su tokiu Automobilio perdavimo būdu 2020 m. birželio 3 d. atsakovė sutiko. 2020 m. birželio 4 d. ieškovei per susirašinėjimo programą Viber buvo pateiktas sutarties tekstas, pasirašytas atsakovės, kuris ieškovės buvo akceptuotas. 2020 m. birželio 4 d. atvyko ieškovės krikštatėvis, kuriam buvo pasiūlyta nuvaryti Automobilį į servisą, tačiau jis atsisakė. Automobilis buvo perduotas jam kaip ieškovės atstovui 2020 m. birželio 4 d., kaip ir pageidavo ieškovė. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad jai Automobilis buvo perduotas tik 2020 m. birželio 20 d. Ieškovei taip pat buvo pateikta Automobilio nuotrauka, padaryta prieš pat pardavimą, ir ji buvo pasveikinta su Automobilio įsigijimu. 2020 m. birželio 20 d. ieškovė atsakovės paklausė kokie tepalai yra pilami į Automobilį, į ką atsakovė atsakė nusiųsdama nuotrauką. Vėliau ieškovė informavo atsakovę, kad neveikia kondicionierius, kažkas negerai su pavarų dėže. Atsakovė nurodė, kaip įjungti kondicionierių, bei nurodė, kad su pavarų dėže nieko blogo negali būti, nes techninė apžiūra buvo atlikta prieš pat Automobilio pardavimą. Kartu ieškovei atsakovė kelis kartus pasiūlė nuvažiuoti į servisą. 2020 m. birželio 21 d. atsakovė gavo iš ieškovės žinutę, kad Automobilio pavarų dėžėje, stabdžių kaladėlėse, amortizatoriuose yra problemų, kad jis tiek nevertas ir ji pageidautų gauti kompensaciją. 2020 m. birželio 22 d. atsakovė gavo iš ieškovės žinutę, jog ji yra apgauta, todėl siūlo spręsti problemą – mokėti kompensaciją arba grąžinti Automobilį. Atsakovės teigimu, ieškovė siekia pasigerinti savo galimybes nutraukti Sutartį ir grąžinti Automobilį priteisiant iš jos visas su tuo susijusias išlaidas.

5.       Trečiasis asmuo O. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo pateiktą ieškinį palaiko pilna apimtimi, prašo jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Taip pat priteisė

7.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turėjo įrodyti ieškovė. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

8.       Nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad visi ieškovės nurodomi automobilio trūkumai buvo nustatyti praėjus ilgam laikui – daugiau nei trims savaitėms, po sutarties sudarymo – iš esmės tik 2020 m. liepos 3 d. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad iš ieškovės įrodytų kaip 2020 m. liepos 3 d. nustatytų Automobilio trūkumų, tik viena – sulūžusios galinės spyruoklės, šiuo metu įtakoja galimybę naudoti Automobilį saugiai pagal jo tikslinę paskirtį, ir dvi – susidėvėjusi kaladėlė, stringa suportas, kliba vairo traukė, gali įtakoti galimybę jį naudoti saugiai pagal paskirtį, priklausomai nuo jų pažeidimo pobūdžio, intensyvumo. Įrodymų, kas lėmė spyruoklių lūžį praėjus daugiau nei trims savaitėms po Automobilio pardavimą, byloje nėra. Duomenų, kad kiti du paminėti Automobilio trūkumai, galintys įtakoti galimybę naudoti Automobilį pagal tiesioginę paskirtį (susidėvėjusi kaladėlė, stringa suportas, kliba vairo traukė), buvo Sutarties sudarymo metu ar yra šiuo metu, byloje taip pat nėra, tačiau byloje yra duomenys, kad jeigu šie trūkumai, lemiami Automobilio dalių natūralaus dėvėjimosi, ir buvo Sutarties sudarymo metu, tuo metu jie pagal savo pobūdį, intensyvumą nebuvo pakankami konstatuoti, kad Automobilis yra techniškai netvarkingas ir negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį saugiai. Tą liudija saugus Automobilio faktinis naudojimas pagal paskirtį tiek jo tikrinimo, tiek perdavimo ieškovei metu. Byloje nėra pakankamų įrodymų, liudijančių, kad kiti ieškovės nurodomi kaip nustatyti Automobilio trūkumai trukdo Automobilį naudoti saugiai pagal jo tikslinę paskirtį ir kaip tai pasireiškia. Vien tai, kad tokie Automobilio trūkumai yra nustatyti, neleidžia teigti, kad atsakovė pardavė ieškovei nekokybišką prekę – 10 m. senumo, naudotą Automobilį, kurio negalima naudoti saugiai pagal tiesioginę paskirtį. Todėl įvertinus įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę, ieškovės neįrodytą aplinkybę, kad jos nurodomi Automobilio trūkumai buvo Sutarties sudarymo metu ir/ar lemia jo negalimumą naudoti saugiai pagal tiesioginę paskirtį, ieškovės reikalavimas nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant šalis į pradinę padėtį, netenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė A. C. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepakankami nustatyti aplinkybę, jog nurodyti automobilio trūkumai buvo sutarties sudarymo metu. Taip pat teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų, jog nurodyti ginčo automobilio trūkumai įtakoja saugų automobilio naudojimą pagal paskirtį ir dėl šių trūkumų ginčo automobilis neatitiko kokybės reikalavimų – negalėjo būti naudojamas saugiai pagal tiesioginę paskirtį.

9.2.                      Pažymėjo, kad pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog nėra jokių parduodamo automobilio defektų/trūkumų. Tačiau tiek UAB „Daivanta“ atstovas, tiek specializuoto Audi serviso atstovas nurodė, kad pagal nustatytus automobilio defektus, ginčo automobilis techninės apžiūros nepraeitų, nors sutarties sudarymo metu ir turėjo galiojantį techninės apžiūros įrašą.

9.3.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, taip pažeisdamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią ieškovei įrodžius (pateikus duomenis, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų) atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad nurodyti automobilio trūkumai/defektai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. K. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                       Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką bei vadovavosi nuosekliai išplėtotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į sutarties aiškinimo principus. Tuo tikslu atsakovė teikdama atsiliepimą į ieškinį pateikė šalių susirašinėjimą Viber programėlėje, kad būtų galima nustatyti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis sutarties tekstu. Teismas vertino įrodymų visumą, o ne tik atsakovės pateiktus įrodymus, kuriuos akcentuoja apeliantė.

10.2.                      Atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje naudojo VĮ Regitra patvirtintą šabloną, į sutartį jokių automobilio trūkumų neįrašė dėl to, kad jai apie jokius esminius trūkumus nebuvo žinoma. Automobilis buvo tokios būklės, kuris būdingas 10 metų senumo automobiliui. Pažymėjo, kad laikotarpiu, kuomet atsakovė valdė transporto priemonę (2016-2020 m.) jokių įvykių, kuriuose automobilis būtų apgadintas nebuvo. Apie įvykius, kuri galėjo būti iki 2016 metų atsakovei nėra žinoma.

10.3.                       Susirašinėjimo VIBER programoje pradžia kaip tik ir įrodo, kad ieškovė buvo apsisprendusi pirkti automobilį AUDI A4 dar iki jos komunikavimo su atsakove. Tik galutinai apsisprendusi pirkti automobilį ji susisiekė su atsakove ir pradėjo derėtis dėl automobilio kainos, o automobilio būklės klausimas jos nedomino, nes jis jau buvo apžiūrėtas jos krikšto tėvas iki ieškovei susisiekiant su atsakove. Ieškovę labiau domino automobilio kaina, o ne jo techninė būklė, tad apie automobilio būklę šalys iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo komunikavo tik tiek, kiek yra VIBER programos užfiksuotam pokalbyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 4 d. ieškovė ir atsakovė raštu sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė ieškovei automobilį Audi A4 (pirmos registracijos data – 2010-10-09), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 6.700,00 Eur sumą. Į šią kainą buvo įskaičiuotas ir atsakovės ieškovei perduotas žieminių padangų su ratlankiais komplektas. Sutartyje buvo nurodyta, kad Automobilio rida yra 133400 km, privalomoji techninė apžiūra galioja, o trūkumų nėra. Automobilio techninė apžiūra buvo atlikta atsakovės 2020 m. sausio 25 d., jos metu Automobilio rida buvo 133741 km. Iš atsakovės paaiškinimų, liudytojo K. K. parodymų, į bylą pateiktų Automobilio GPS duomenų nustatyta, Automobilis atsakovės nebuvo intensyviai naudojamas, nes tuo metu ji nuosavybės teise įsigijo kitą transporto priemonę – BMWX4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m birželio 4 d. su juo buvo nuvažiuoti tik 129 km. 2020 m. birželio 22 d. Automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Daivanta“, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini) UAB „Daivanta“ 2020 m. birželio 22 d. akte fiksuota, kad Automobilio rida yra 134256 km, fiksuotos kompiuterinės diagnostikos klaidos, protokolas pridedamas – 4 lapai, ūžia galinis reduktorius, ūžia kairiame galiniame rate, ūžia kairės pusės priekinio rato guolis, susidėvėję apatinių kreivųjų šakių įvorės, sulūžę galinės spyruoklės, susidėvėję galinės stabdžių trinkelės, yra alyvos pratekėjimas pro atakuojančio velenėlio riebokšlį, pavarų perjungimo svirtis mechaniškai sulūžusi. Atlikus patikrą Kauno Audi Centre – UAB „Autojuta“, buvo surašytas dar vienas defektinis aktas 2020 m. liepos 3 d., kuriame buvo konstatuoti tokie Automobilio gedimai/trūkumai – pažeisti priekinis ir galinis bamperiai, elektrinė galinių kairės pusės durų klaida, galinio dešinės pusės rato sudilusi viena stabdžių trinkelė – stringa suportas, sulūžę dauguma dugno apsaugos detalių, kairės pusės veidrodėlio posūkis suskilęs ir ne visas šviečia, nulaužtas fazių keitiklio laidas, rasoja variklio tepalas per fazių keitiklį ir grandinės dangtį, vairo kolonėlė leidžia tepalą per dešinės pusės riebokšlį, turbina apibėgusi tepalais, kliba kairės pusėje vairo traukė, išplyšę apatinių svirčių visos šešios įvorės, sulūžusios galinės spyruoklės, stipriai paveikti korozijos tepalo karteris ir pavarų dėžės vamzdeliai, pažeistas interkuleris ir kondicionieriaus radiatorius. Tikrinant Automobilį UAB „Autojuta“ jo rida buvo fiksuota 134290 km.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15.       Ginčas byloje kilo dėl pardavėjos atsakomybės už parduotos transporto priemonės trūkumus, taip pat dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ginče.

16.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi nustatė, jog visi ieškovės nurodomi automobilio trūkumai buvo nustatyti praėjus ilgam laikui – daugiau nei trims savaitėms po sutarties sudarymo – iš esmės tik 2020 m. liepos 3 d. Dėl to, konstatavo, kad atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę, kuria buvo įmanoma naudotis pagal tiesioginę paskirtį.

17.       Su teismo sprendimu nesutinka ieškovė, nurodydama, kad ieškovei buvo parduotas nekokybiškas naudotas automobilis, be to, atsakovė priėmimo–perdavimo akte nurodė, kad automobilio kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, jokių trūkumų nenurodė.

18.       Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).

19.       Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

20.       Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.431 1 straipsnis).

21.       Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

22.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovė atsakovei pretenzijų dėl automobilio kokybės nereiškė, o atsakovė jokių rašytinių automobilio trūkumų nenurodė ( I tomas b. l. 5).

23.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė nesugebėjo paneigti autoservisuose pateiktų išvadų apie nustatytus gedimus. Apeliantės teigimu, nustatytų defektų pobūdis ir faktinės aplinkybės pagrindžia, kad defektai egzistavo iki automobilio perdavimo ieškovei (jos atstovui) iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

24.       Teisėjų kolegija įrodinėjimo aspektu pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

25.       Kolegija, atsakydama į apeliantės argumentą dėl įrodinėjimo naštos, atkreipia dėmesį, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. 

26.       Kasacinio teismo nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra išaiškinta, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2017; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tačiau ši pirkėjo pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apimta tik pareigą įrodyti, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

27.       Šiuo konkrečiu atveju pačios ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad visi jos nurodomi automobilio trūkumai buvo nustatyti praėjus ilgam laikui – daugiau nei trims savaitėms po sutarties sudarymo. Įrodymų, kas lėmė atitinkamus automobilio trūkumus praėjus daugiau nei trims savaitėms po automobilio pardavimo, byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie šių trūkumų pobūdį, jų intensyvumą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2020 m. birželio 22 d d. kreipėsi į autoservisą UAB „Daivanta“ dėl automobilio patikrinimo. Jo metu buvo nustatyta, kad ūžia galinis reduktorius, ūžia kairiame galiniame rate, ūžia kairės pusės priekinio rato guolis, susidėvėję apatinių kreivųjų šakių įvorės, sulūžę galinės spyruoklės, susidėvėję galinės stabdžių trinkelės, yra alyvos pratekėjimas pro atakuojančio velenėlio riebokšlį, pavarų perjungimo svirtis mechaniškai sulūžusi. Atlikus patikrą Kauno Audi Centre – UAB „Autojuta“, buvo surašytas dar vienas defektinis aktas 2020 m. liepos 3 d., kuriame buvo konstatuoti tokie Automobilio gedimai/trūkumai – pažeisti priekinis ir galinis bamperiai, elektrinė galinių kairės pusės durų klaida, galinio dešinės pusės rato sudilusi viena stabdžių trinkelė – stringa suportas, sulūžę dauguma dugno apsaugos detalių, kairės pusės veidrodėlio posūkis suskilęs ir ne visas šviečia, nulaužtas fazių keitiklio laidas, rasoja variklio tepalas per fazių keitiklį ir grandinės dangtį, vairo kolonėlė leidžia tepalą per dešinės pusės riebokšlį, turbina apibėgusi tepalais, kliba kairės pusėje vairo traukė, išplyšę apatinių svirčių visos šešios įvorės, sulūžusios galinės spyruoklės, stipriai paveikti korozijos tepalo karteris ir pavarų dėžės vamzdeliai, pažeistas interkuleris ir kondicionieriaus radiatorius. Tikrinant Automobilį UAB „Autojuta“ jo rida buvo fiksuota 134290 km.

28.       Teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad 2020 m. birželio 4 d. sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį galiojo privalomoji techninė apžiūra, atlikta 2020 m. sausio 25 d.; buvo nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus; techninė apžiūra galioja iki 2022 m. vasario 22 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2). Svarbu ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis techninės apžiūros metu Automobilio rida buvo 133741 km. O atliekant automobilio patikrą ieškovės pasirinktuose autoservisuose atitinkamai 134251 km ir 134290 km. Tai nebejotinai patvirtina, jog automobilis atsakovės nebuvo intensyviai naudojamas. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti atsakovės pateikti įrodymai, pagal kuriuos nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m birželio 4 d. su transporto priemone buvo nuvažiuoti tik 129 km, nes tuo metu ji nuosavybės teise įsigijo kitą transporto priemonę – BMWX4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas b. l. 75). Be to, prieš sutarties sudarymą ieškovės atstovui V. A. buvo sudaryta galimybė apžiūrėti automobilį, kurį jis apžiūrėjo net du kartus (2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo įrašo 50-51 min.). Perkamą automobilį ieškovės atstovas apžiūrėjo ir priėmė, neturėdamas jokių pretenzijų dėl daikto išvaizdos ir techninės būklės. Taip pat jam buvo pasiūlyta patikrinti automobilį autoservise, tačiau jis to atsisakė. Todėl nagrinėjamos bylos nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog byloje esančių įrodymų nepakanka konstatavimui, kad visi aktuose nurodyti trūkumai, išskyrus tuos, kuriuos pati ieškovė nurodė teismo posėdžio metu esant nereikšmingais (pažeisti priekinis ir galinis bamperiai, kairės pusės veidrodėlio posūkis suskilęs ir ne visas šviečia), buvo sutarties sudarymo metu.

29.       Nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė yra tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog ginčo automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikti automobilio defekto aktai, kuriuose nenurodoma, jog pagal nustatytus defektus automobilis negali būti eksploatuojamas. Be to, tokį automobilį eksploatuoti nedraudžia ir teisės aktai, o būtent Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 211-290 patvirtinti Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, kurių 16 punkte nurodyta, kad, atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: nedidelis trūkumas (NT) - trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; didelis trūkumas (DT) - trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; pavojingas trūkumas (PT) - trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Šio įsakymo 18 punkte nurodyta, kad transporto priemonė, kuriai nustatyti trūkumai įvertinti daugiau nei vienu šių Techninių reikalavimų 16 punkte nurodytu vertinimo kriterijumi, priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančio vertinimo kriterijaus, todėl tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (~ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme.

30.       Nors pagal byloje esančius defektinius aktus nustatyti defektai – sulūžusios galinės spyruoklės ir sulūžusi pavarų perjungimo svirtis ar stabdžių sistema, kurie teisėjų kolegijos vertinimu gali turėti įtakos saugiam transporto priemonės eksploatavimui, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vienareikšmiškos išvados kada atsirado šie gedimai daryti negalima, o labiau tikėtina, kad jie atsirado po sutarties sudarymo (CPK 185 straipsnis). Šią išvadą pagrindžia bylos nustatytos aplinkybės. Visų pirma, kaip minėta prieš sutarties sudarymą automobilis buvo apžiūrimas net du kartus, o tokie pažeidimai neabejotinai turėjo būti pastebimi net vizualiai, nes visiškai akivaizdu, jog lūžus spyruoklėms automobilio aukštis pasikeičia, o sugedus pavarų svirčiai eksploatuojant automobilį (perjungiant pavaras) to nepastebėti neįmanoma. Be to, vairuojant tokį automobilį (esant sulūžusioms spyruoklėm) neišvengiamai atsiranda pašalinis triukšmas (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Antra, tokio pobūdžio gedimas atsiranda staiga, o iš ieškovės susirašinėjimo su atsakove turinio nustatyta, kad ieškovė apie šiuos pažeidimus neužsiminė, nors nuvažiavo iš Vilniaus į Kauną, taigi visiškai pagrįsta manyti, kad šie nurodyti trūkumai atsirado vėliau. Be to, pati ieškovė susirašinėjimo metu (2020 m. birželio 22 d. 13.26 min.) nurodė, jog vizualiai automobilis nusėdęs, nors iš atsakovės byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog automobilis sutarties sudarymo metu vizualiai yra visiškai tvarkingas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 8). Trečia, sugedus pavarų svirčiai, dėl tokio gedimo automobilyje turėjo nesijungti pavaros, tačiau ieškovė susirašinėjimo su atsakove metu teigė, kad pavaros veikė per laisvai, o ne priešingai – neįsijungia. Be to UAB „Autojuta“ tokio automobilio trūkumo nenustatė. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių šių gedimų atsiradimo momentą nėra, o šalys ekspertizės byloje skirti neprašė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko pažymi, jog byloje esantis 2020 m. birželio 22 d. defektinio akto priedas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes pateiktas be vertimo (I tomas b. l. 5), tačiau iš jo turinio aiškiai matyti, jog nustatytos atitinkamos klaidos, kai automobilio greitis 2020 m. birželio 22 d. buvo 255 km/h. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai (2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 3.02.52, 3.14 min.). Iš byloje esančio susirašinėjimo turinio nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. 10.46 val. ieškovė siūlosi atsakovei tuoj pat parodyti automobilio trūkumus atsakovei, kurie jai jau yra paaiškėję, susirašinėjime Viber programėle ieškovė nurodo kaip nustatytus automobilio defektus dar 2020 m. birželio 21 d. (22.32 val.), pažymi kad turi diagnostikos dokumentus 2020 m. birželio 22 d. (9.32 val.), tuo tarpu UAB „Daivanta“ diagnostikos protokolas, išvada pateikta tik 2020 m. birželio 22 d. 14 val., nors  teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino tik vieną kartą apžiūrai pateikė automobilį autoservise UAB „Daivanta“. Dėl to esant nurodytoms aplinkybėms ir nenuosekliai ieškovės pozicijai yra pagrindas spręsti, jog ieškovė pati automobilio netausojo, važiavo itin greitai ir dėl šių ar kitų priežasčių galimai atsirado tam tikri automobilio gedimai. Taigi, byloje nustačius, kad įsigyta transporto priemone po sutarties sudarymo dalyvauti eisme galėjo, ieškovė galėjo ją naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ką patvirtina ir byloje nustatyta faktinė aplinkybė – ieškovė su įsigyta transporto priemone nuvažiavo daugiau nei 300 kilometrus, nesant duomenų, patvirtinančių, kad nustatyti trūkumai buvo paslėpti, todėl ieškovė nepagrįstai reikalavo taikyti CK 6.334 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirkėjas (ieškovė) A. C. neįrodė, jog transporto priemonės trūkumai atsirado iki daikto perdavimo, priešingai, byloje esantys duomenys, pagrindžia aplinkybes, jog sutarties sudarymo metu automobilis galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodyti automobilio trūkumai, atsižvelgiant į visą automobilio techninį stovį, laikytini mažareikšmiais ir nekeliančiais jokios grėsmės automobilio naudojimui pagal jo paskirtį. Tokiu būdu, nenustatyta tokių parduoto automobilio trūkumų, kurių pagrindu būtų galima laikyti, jog automobilis neatitinka kokybės reikalavimų (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). 

31.       Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad 2020 m. birželio 4 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovė A. K. nenurodė teisės aktais nustatytų ir privalomų duomenų apie automobilio trūkumus ir jo defektus, todėl neįvykdė įstatyme aiškiai išreikšto teisės normos imperatyvo. Apeliantės teigimu, atsakovė nenurodė ir nutylėjo buvusius automobilio įvykius (apeliacinio skundo 8, 9 punktai).

32.       Vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad CK 6.4311 straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

33.       Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta papildoma informacija apie eismo įvykius ir trūkumus, tačiau byloje ir nenustatyta, kad atsakovė minėtą informaciją ieškovei privalėjo pateikti. Pirmiausia, kaip jau minėta, defektai, tarp jų ir sulūžusi galinė spyruoklė, stabdžių sistemos neatitikimai bei sulūžusi pavarų perjungimo svirtis galėjo atsirasti po sutarties sudarymo, o kiti defektai nepatenka tarp privalomų, kurie nustatyti CK 6.4311 straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 2 punkte. Antra, byloje nenustatyta, kad atsakovei valdant transporto priemonę t. y. nuo 2016 iki 2020 metų, ginčo automobilis turėjo autoįvykių, kurių metu buvo apgadintas. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateikti duomenys - Carvertical ataskaita (I tomas b. l. 70). Todėl apie įvykius iki atsakovei įsigyjant transporto priemonę atsakovė neprivalėjo žinoti ir juo labiau informuoti pirkėją. Taigi, visiškai akivaizdu, jog atsakovė pareigą pateikti pirkėjui minėtą informaciją įvykdė visiškai.

34.       Nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, įsigijusi automobilį Audi A 4, jį naudojo tris savaites ir iki pat 2020 m. birželio 22 d. jokių pretenzijų atsakovei neturėjo. Nors ieškovė teigia automobiliu pradėjo naudotis tik grįžusi iš užsienio, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste neturi reikšmės, kiek ji realiai naudojosi automobiliu ir kiek nuvažiuota kilometrų. Bet kokiu atveju automobilis buvo ieškovės žinioje, dėl ko ji ar jos įgalioti asmenys turėjo realią galimybę ginčo automobilį eksploatuoti ir neatmestina, kad būtent dėl jų veiksmų galėjo atsirasti tam tikri automobilio defektai. Šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos manymu, pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas neatitiktų proporcingumo ir bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų reikalavimų, nes automobilio techninės būklės vertinimas būtų atliekamas ne sutarties sudarymo metu, o praėjus ganėtinai ilgam laikui, o tai neabejotinai atitiktų tik vienos iš sutarties šalių interesus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, į tai, kad automobilis nėra naujas (10 metų senumo) ir dėl to gali turėti tam tikrų defektų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog apeliantės prašomas taikyti jos, kaip pirkėjos, teisių gynimo būdas – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, yra aiškiai neproporcinga priemonė nurodomiems automobilio trūkumams, galimai atsiradusiems ir po sutarties sudarymo. Minėta, CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, kuri skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama būtent kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

35.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis, todėl skundžiamo teismo procesinio sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

36.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37.       Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

38.       Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 700,00 Eur atstovavimo išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Pažymėtina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovės priteistina 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

39.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės A. C. atsakovei A. K. 700,00 Eur (septyni šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Vaclovas Paulikas

                                                                        Rūta Petkuvienė

                                                                        Inga Staknienė