Civilinė byla Nr. e3K-3-33-403/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06357-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.1.1.2; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovėms A. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Giedraitis & architektai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens procesinį suinteresuotumą (privataus asmens teisę ginčyti statybos leidimą), ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neteisėtos statybos padarinių šalinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas A. Š. prašė: 1) panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduoto atsakovei (statytojai) UAB „Miesto administratorius“ (buvęs pavadinimas MB „Miesto administratorius“) statybos leidimo rekonstruoti pastatą, esantį duomenys neskelbtini, dalį dėl savavališkai pastatyto tarp gyvenamųjų namų duomenys neskelbtini priestato įteisinimo; 2) įpareigoti atsakoves A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę; 3) atsakovėms neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti sprendimą ieškovui, sprendimo vykdymo išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovių.
3. Ieškovas nurodė, kad jam priklauso butas Nr. 3 gyvenamajame name duomenys neskelbtini. Tarp gyvenamųjų namų duomenys neskelbtini, yra savavališkai pastatytas priestatas, kurio sienos dalis prijungta prie ieškovo buto sienos. Atsakovė A. V. įsigijo iš atsakovės UAB „Miesto administratorius“ butą Nr. 2 gretimame gyvenamajame name duomenys neskelbtini. Ji prijungė priestatą prie savo buto ir įrengė jame gyvenamąją patalpą. Ieškovo teigimu, statybos leidimo dalis, kuria atsakovei UAB „Miesto administratorius“ buvo leista įteisinti savavališkai pastatytą priestatą, yra neteisėta, nes pažeidžia teisės aktų reikalavimus, viešąjį interesą ir ieškovo, kaip gretimo gyvenamojo namo buto savininko ir valstybinės žemės sklypo nuomininko, teises. Išduodant statybos leidimą, nebuvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimas įteisinti savavališkai pastatytą priestatą, nebuvo suderinta su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), taip pat nebuvo gauti abiejų gyvenamųjų namų butų savininkų sutikimai. Dėl savavališkai pastatyto priestato yra pažeidžiamos ieškovo ir kitų butų savininkų teisės ir teisėti interesai, nes: priestato sienos dalis prijungta prie ieškovo buto sienos, užmūrijant buvusį įėjimą į ieškovo butą, todėl jis negali išeiti į kiemą; prie gyvenamųjų namų sumažėjo neužstatytos valstybinės žemės plotas, padidėjo žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas; neliko kiemo, bendro naudojimo teritorijos, priėjimo prie tvoros, neliko apėjimo aplink namą; neliko buvusio praėjimo tarp gyvenamųjų namų, o tai neatitinka priešgaisrinių reikalavimų; gyvenamųjų namų butų savininkai negali patekti į namo duomenys neskelbtini rūsį, kuriame yra bendri abiejų namų inžineriniai tinklai. Kita vertus, jeigu jau būtų galimybė įteisinti priestatą, tai ją turi visi abiejų gyvenamųjų namų butų savininkai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė:
5.1. Ieškovui A. Š. nuo 2005 m. birželio 30 d. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 3, esantis duomenys neskelbtini. 2015 m. lapkričio 17 d. jis koregavo buto kadastro duomenis, pagal kuriuos patalpoje 1-1 (ankstesnis žymėjimas R-1) nebeliko išėjimo į lauką, tačiau atsirado įėjimas iš patalpos 1-2 (ankstesnis žymėjimas R-2).
5.2. Atsakovei A. V. nuo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, esantis duomenys neskelbtini. Ši butą ji įsigijo iš atsakovės UAB „Miesto administratorius“.
5.3. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise butas Nr. 1 priklauso L. S.; butas Nr. 3 – Kauno miesto savivaldybei; butas Nr. 4 – atsakovei UAB „Miesto administratorius“; butas Nr. 5 – M. S.
5.4. Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), tarp kurių yra neregistruotas mūrinis priestatas, yra išsidėstę tame pačiame valstybei priklausančiame žemės sklype duomenys neskelbtini. Ši teritorija patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį.
5.5. 2013 m. gegužės 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino žemės sklypo prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) planą, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdžiai – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (64 proc.) ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (36 proc.)).
5.6. 2014 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės sklypo dalis (0,0025 ha) išnuomota ieškovui, 2017 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės sklypo dalis (0,0063 ha) išnuomota atsakovei UAB „Miesto administratorius“. Valstybinės žemės nuomos sutartyse nustatyta, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vykdyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas, ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardytų sąlygų, nuomininkai privalo nugriauti.
5.7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. kovo 30 d. raštu išaiškino atsakovei UAB „Miesto administratorius“, kad, teisės aktų nustatyta tvarka sudarius nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl statinių (patalpų) statybos ar rekonstrukcijos žemės sklype nereikalingas, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta teisė išnuomotame žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ar rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.
5.8. 2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė atsakovei (statytojai) UAB „Miesto administratorius“ statybos leidimą rekonstruoti statinį pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo, duomenys neskelbtini rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ (toliau – Projektas). Projekte nurodyta, kad juo siekiama įteisinti savavališkai kitų asmenų pastatytą priestatą tarp dvibučio gyvenamojo namo duomenys neskelbtini ir daugiabučio gyvenamojo namo duomenys neskelbtini. Prie projekto pridėti Kultūros paveldo departamento suderinti projektiniai pasiūlymai.
6. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl statybos leidimo dalies, kuria atsakovei UAB „Miesto administratorius“ buvo suteikta teisė įteisinti savavališkai kitų asmenų pastatytą priestatą. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) iškėlė klausimą, kad ieškovas neturi teisės ginčyti statybos leidimo, nes neįrodė savo teisių pažeidimo.
7. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią privatus asmuo gali kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą tik tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas.
8. Iš Statybos inspekcijos pateiktų dokumentų ir byloje apklaustų liudytojų V. P., L. S., T. Š., R. J. Ž. parodymų teismas nustatė, kad ginčo priestatas buvo pastatytas 1988–1992 metais; L. S. parodė, kad 1982 m. savavališkos statybos vietoje buvo kiemukas ir sandėlis, praėjimo tarp namų nebuvo, priestatą pastatė jos sutuoktinis, jame laikė anglis ir malkas, priestatas buvo apmūrytas 1992 m.; T. Š. parodė, kad kai ji nusipirko vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), priestatas jau buvo, jame nebuvo šildymo, priestatu naudojosi ji viena, įsidėjo lauko duris, be jos sutikimo gyventojai negalėjo patekti į rūsį; R. J. Ž. parodė, kad anksčiau priestato vietoje buvo kiemas, ten subėgdavo namo nuotekos į šulinį, apie 1992–1993 m. broliai S. nutarė įsirengti komercines patalpas ir iš karto pasistatė plytinį priestatą, kuris buvo tik kaip to buto priklausinys, į jį buvo galima patekti iš vidinio kiemo.
9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų teismas neginčijamai nustatė, kad savavališkai pastatytas priestatas neabejotinai egzistavo jau 1994 metais; buvusi buto duomenys neskelbtini savininkė T. Š. šiuo priestatu naudojosi viena; ieškovui 2005 m. įsigijus butą duomenys neskelbtini, jau nebuvo praėjimo tarp gyvenamųjų namų ir ieškovas neturėjo galimybės tiesiogiai iš savo buto patekti į žemės sklypą; žemės sklypo užstatymo tankis buvo toks pats, koks yra šiuo metu; ieškovas 2015 m. patikslino savo buto kadastro duomenis dėl buvusio išėjimo į lauką (buvo panaikintas išėjimas iš patalpos 1-1 ir numatytas – iš patalpos 1-2); savavališka priestato statyba pirmą kartą buvo užfiksuota tik 2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovės UAB „Miesto administratorius“ iniciatyva. Teismo vertinimu, tikėtina, kad ieškovui buvo žinoma, jog priestatu naudojosi ankstesnė buto duomenys neskelbtini savininkė T. Š., tačiau nėra duomenų, kad jis būtų jai reiškęs pretenzijas. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovas devynerius metus nuo buto įsigijimo nelaikė, jog jo teisės yra pažeidžiamos, ir tokia padėtis jį visiškai tenkino. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog jis ir kiti butų savininkai negali patekti į rūsį, nes laiptinė užrakinta, taip pat nėra nauja aplinkybė. Tokia situacija jau buvo ieškovui įsigijus butą ir tai patvirtino T. Š., kuri parodė, kad be jos sutikimo gyventojai negalėjo patekti į rūsį. Teismas konstatavo, kad ieškovas neturi teisės ginčyti statybos leidimo, nes neįrodė savo teisių pažeidimo.
10. Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 19 straipsnio 6 dalies 3 punktą, siekiant, jog saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius ir įrenginius, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius.
11. Teismas nustatė, kad pirminiuose projektiniuose pasiūlymuose, kuriems pritarė Kultūros paveldo departamentas, nebuvo duomenų apie planuojamą įteisinti savavališką priestato statybą, todėl atsakovė UAB „Miesto administratorius“, papildžiusi Projektą savavališkos statybos įteisinimu, privalėjo gauti šios institucijos pritarimą. Teismas, atsižvelgdamas į Kultūros departamento atstovų paaiškinimus teismo posėdžiuose, kad, jų nuomone, priestatas neturi neigiamos įtakos Kauno senamiesčio vizualinei apžvalgai, padarė išvadą, kad formalus pritarimo projektui tvarkos pažeidimas negali turėti lemiamos įtakos statybos leidimo teisėtumui ir kitoks šio klausimo sprendimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.
12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą statytojas, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimtą CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka.
13. Teismas nustatė, kad 2016 m. ieškovas ir kiti butų savininkai bei žemės naudotojai pritarė tik pastato, esančio duomenys neskelbtini rekonstrukcijai, bet ne priestato savavališkos statybos įteisinimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2015 m. koregavo savo buto kadastro duomenis (patalpoje 1-1 neliko išėjimo į lauką, bet atsirado įėjimas iš patalpos 1-2), o tai reiškia, kad tuo metu jam jau nebuvo aktualus patekimas iš šios patalpos į lauką. Teismas konstatavo, kad atsakovėms neatskleidus, jog rekonstrukcija apims ir savavališkai pastatyto priestato įteisinimą, nebuvo ieškovo rašytinio sutikimo įteisinti priestatą.
14. Teismas nurodė, kad, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, statybą leidžiančiam dokumentui gauti statytojas privalo pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinančius dokumentus (statant inžinerinius statinius).
15. Teismas padarė išvadą, kad valstybinio žemės sklypo patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba išreiškė pritarimą rekonstrukcijos darbams pagal atsakovei UAB „Miesto administratorius“ išduotą statybos leidimą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus: 1) Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. kovo 20 d. rašte Nr. 8SD-1416-(14.8.7) atsakovei UAB „Miesto administratorius“ nurodė, kad visos žemės sklypo naudojimo sąlygos aptariamos valstybinės žemės nuomos sutartyje. Jeigu šioje sutartyje nustatyta teisė išnuomotame valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas neišduodamas, nes šis sutikimas išreiškiamas sutartyje; 2) 2017 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad atsakovei išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vykdyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui; 3) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A-1382 „Dėl žemės sklypo prie pastatų duomenys neskelbtini“ patvirtintame žemės sklypo plane (kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui) yra pažymėtas ginčo priestatas; aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojamos teritorijos vakarinėje dalyje yra neįregistruotas statinys (plane pažymėtas MG), kuris turi būti registruojamas įstatymų nustatyta tvarka arba griaunamas. Teismas konstatavo, kad galiojančiame teritorijų planavimo dokumente yra nurodyta galimybė įteisinti priestatą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo vienas iš šio teritorijų planavimo dokumento rengimo iniciatorių, yra pasirašęs žemės sklypo plane, taigi, šie sprendiniai jam buvo žinomi.
16. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė UAB „Miesto administratorius“ į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi tik dėl sutikimo rekonstruoti statinius, bet ne įteisinti savavališką statybą. Teismas nurodė, kad savavališkos statybos darbai pagal savo pobūdį gali būti priskiriami įvairioms rūšims, tačiau patys savaime nelaikomi atskira statybos rūšimi. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7 punkte nustatytas baigtinis sąrašas statybos rūšių: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (kapitalinis ir paprastasis) ir statinio griovimas, savavališkos statybos padarinių šalinimo šiame sąraše nėra. Teismas vertino, kad visi pagal Projektą nustatyti darbai priskirtini vienai darbų rūšiai – rekonstrukcijos darbams, kuriems galėjo būti rengiamas vienas bendras projektas ir išduotas vienas statybos leidimas.
17. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad pagal Projektą neišlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad šiuo atveju kaip buvo, taip ir išliko galimybė į pastatus patekti iš kiemo pusės, be to, praktikoje ne vienu atveju namai yra sujungti vienas su kitu (t. y. turi bendrą sieną) ir tokiu atveju nekeliamas reikalavimas išlaikyti kokį nors minimalų atstumą tarp pastatų, be to, į bylą nepateikta ieškovo nurodytas aplinkybes pagrindžianti gaisrinę saugą prižiūrinčios institucijos išvada. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad dėl statinio rekonstrukcijos padidėjo užstatytas žemės sklypo plotas. Tačiau teismas nurodė, kad į bylą pateiktame teritorijų planavimo dokumente šis objektas pažymėtas, jam aptarnauti nustatytas servitutas, o ieškovas nepateikė įrodymų, jog žemės sklypo užstatytas plotas dėl priestato įteisinimo padidėjo neleistinai.
18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2021 m. kovo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tik pašalino iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su procesinio termino ginčyti statybos leidimą praleidimu.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog pagal išduotą statybos leidimą atsakovei A. V. įteisinus 1988–1994 metais pastatyto statinio (priestato) statybą kokiu nors būdu būtų pažeisti jo interesai.
20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad, įteisinus savavališką statybą, ieškovas neturės galimybių iš patalpos 1-2 išeiti į kiemą, nurodydamas, jog byloje nustačius, kad ieškovas 2015 m. lapkričio 17 d. koregavo savo buto kadastro duomenis, pagal kuriuos patalpoje 1-1 nebeliko išėjimo į lauką, tačiau atsirado įėjimas iš patalpos 1-2, nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis iki tol buvusiais kadastriniais duomenimis bei spręsti dėl ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
21. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog dėl savavališkai pastatyto priestato padidėjo valstybinės žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, neįrodo būtent ieškovo teisių pažeidimo, nes valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaravo savavališkai pastatyto priestato įteisinimui, be to, pagal teritorijų planavimo dokumentą nėra draudimo jį įteisinti, o žemės sklypo plane priestatas yra pažymėtas ir į sklypo užstatymo tankį, tikėtina, įtrauktas jo plotas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėjo, jog žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas didėja neleistinais dydžiais ar yra didesnis nei nurodytas teritorijų planavimo dokumente.
22. Ieškovo teiginius, kad dėl pastatyto priestato neliko kiemo ir bendro naudojimo teritorijos, teismas laikė nepagrįstais, nustatęs, kad gyvenamasis namas, esantis duomenys neskelbtini, turi kiemą, o ieškovas kaip turėjo, taip ir turi galimybę patekti į šį kiemą bei prie jame esančios tvoros, taip pat apeiti aplink gyvenamuosius namus duomenys neskelbtini. Teismas pažymėjo, kad ieškovas niekada nesinaudojo užstatytu žemės sklypu, nes priestatas pastatytas daugiau kaip prieš dešimt metų iki jam įsigyjant butą duomenys neskelbtini, jis žemės sklypu nesiekia naudotis ir šiuo metu. Teismo vertinimu, ieškovas iš esmės nesutinka, kad priestatas būtų įsiteisintas tik atsakovės A. V. vardu, nors jis šio priestato nei statė, nei kada nors juo naudojosi.
23. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad dėl pastatyto priestato neliko atstumo tarp gyvenamųjų namų, taip pat neįrodo ieškovo teisių pažeidimo, nes netgi ir tuo atveju, jeigu jis nebūtų pastatytas, tikėtina, vis viena nebūtų išlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų. Teismas atkreipė dėmesį į prieštaringą ieškovo poziciją dėl atsakovės vardu siekiamo įteisinti priestato, nes, viena vertus, ieškovas prieštarauja savavališkos statybos įteisinimui, nurodydamas grėsmę dėl priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo jo turto saugumui bei saugiai aplinkai, kita vertus, jis nurodo, kad priestatas galėtų būti įteisintas kaip visų gyvenamųjų namų duomenys neskelbtini butų ir patalpų savininkų bendro naudojimo patalpos, t. y. iš esmės pripažįsta, jog priešgaisriniai reikalavimai nėra esminiai, sprendžiant dėl jo teisių pažeidimo.
24. Teismas dėl ieškovo argumentų, kad jis ir kiti butų savininkai dėl pastatyto priestato negali patekti į rūsį, kuriame yra abiejų gyvenamųjų namų inžineriniai tinklai, nurodė: pirma, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog abiejų gyvenamųjų namų inžineriniai tinklai yra bendri ir kad ieškovas turi teisę naudotis ne tik savo namo, bet ir kito namo (duomenys neskelbtini) inžineriniais tinklais; antra, byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent dėl pastatyto priestato ieškovas negali naudotis kitame name esančiais inžineriniais tinklais; trečia, tai, kad bendra laiptinė užrakinta ir galimai nėra laisvo patekimo į rūsį, nėra susiję su ieškinio dalyku, nes ieškiniu ginčijamas statybos leidimo įteisinti savavališkai pastatytą priestatą teisėtumas, o ne trukdymas naudotis bendrąja nuosavybe.
25. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog ieškovas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą nėra davęs rašytinio sutikimo priestatui įteisinti, jau vien dėl to turėjo patenkinti ieškinį ir panaikinti statybos leidimą. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra namo (duomenys neskelbtini), prie kurio pagal statybos leidimą priskiriamas savavališkai pastatytas priestatas, bendraturtis, todėl jo sutikimas nereikalingas. Teismas pažymėjo, kad net ir sprendžiant, jog savivaldybė išdavė statybos leidimą nesant įstatymo reikalaujamo ieškovo rašytinio sutikimo, vien tai nebūtų pagrindas panaikinti leidimą. Nagrinėjamoje byloje buvo įvertinta savavališkos statybos įteisinimo grėsmė ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams ir pažeidimų nenustatyta, todėl formaliu pagrindu statybos leidimo panaikinimas ir visų procedūrų kartojimas, nesant ieškovo teisių esminio pažeidimo, neatitiktų teisingumo bei protingumo principų.
28. Teismas netenkino pareiškėjų J. D. ir R. S. prašymo įtraukti juos kaip trečiuosius asmenis į bylą, nurodydamas, kad: 1) naujo proceso dalyvio įtraukimas į bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimas; 2) jie nepateikė įrodymų, kad yra namo duomenys neskelbtini butų savininkai (bylos duomenimis, butas Nr. 1 priklauso L. S., o butas Nr. 5 – M. S.; 3) atsakovė A. V. nesiekia prijungti prie savo buto bendro naudojimo laiptinės ar rūsio); 4) byloje nėra duomenų, kad, atsakovei įteisinus savavališką statybą, namo duomenys neskelbtini gyventojams būtų apribotas patekimas į bendro naudojimo laiptinę bei rūsį. Teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą J. D. ir R. S. teisių ir pareigų, todėl nenustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu ieškovas A. Š. prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir jo ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovių jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą visų instancijų teismuose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Teismai iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes, t. y. kad priestatas pastatytas ne atsakovių, kad išduodant statybos leidimą nebuvo gauti ieškovo ir kitų gyvenamųjų namų savininkų rašytiniai sutikimai savavališkai statybai įteisinti, kad Projektas nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Tačiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 ir 4.77 straipsnius, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad statybos leidimas išduotas teisėtai, o ieškovas neturi teisės jo ginčyti, nes neįrodė savo teisių pažeidimo. Teismai, pripažindami teisę įteisinti savavališkai pastatytą priestatą tik atsakovei, ignoravo ieškovo, kaip buto savininko ir žemės sklypo naudotojo bei nuomininko, teises. Priestatas pastatytas ne atsakovių, ilgą laiką buvo naudojamas bendriems gyventojų poreikiams tenkinti, jo konstrukcijos jungia du gyvenamuosius namus, o tai reiškia, kad jis yra susijęs su abiem gyvenamaisiais namais. Todėl, esant galimybei įteisinti savavališkai pastatytą priestatą, tokia teisė turėjo būti suteikta ne vienai atsakovei, o visiems gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) butų savininkams. Priestatą butų savininkai galėtų naudoti bendrai arba atitinkama jo dalis galėtų būti prijungta prie ieškovo buto, kurio siena ribojasi su priestatu. Statybos leidimas, kuriuo išimtinai atsakovei pripažinta teisė įteisinti priestatą, jį prijungiant tik prie jos buto, nesant kitų gyvenamųjų namų butų savininkų bei žemės sklypo nuomininkų sutikimų, pažeidžia ieškovo, kaip vieno iš savininkų bei valstybinės žemės sklypo naudotojo ir nuomininko, teisę į nuosavybę ir ši aplinkybė neginčytinai patvirtina jo teisę reikšti ieškinį.
26.2. Teismai nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, taip pažeidė CPK 266 straipsnį ir tai yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad priestatas pastatytas ne atsakovių, o ankstesnių butų savininkų, kurie jį naudojo bendrai; statybos leidimas išduotas nesant kitų gyvenamųjų namų butų savininkų pritarimo savavališkai statybai įteisinti; įteisinus savavališką statybą, yra panaikinamas patekimas į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo rūsio, kuriame yra bendri abiejų gyvenamųjų namų inžineriniai tinklai, patalpas. Taigi teismai nusprendė dėl neįtrauktų į bylą kitų gyvenamųjų namų butų savininkų teisių ir teisėtų interesų, t. y. panaikinta jų teisė naudotis namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpa (rūsiu) ir panaikinta jų teisė įsiteisinti savavališką statybą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
26.3. Teismai, konstatuodami, kad, išduodant statybos leidimą, nebuvo pažeistos ieškovo teisės, vadovavosi neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Nr. e3K-3-198-969/2018. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai netaikytini nagrinėjamai bylai, nes esmingai skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Išnagrinėtoje byloje kasacinis teismas sprendė ginčą dėl netoliese esančių (kitoje gatvės pusėje) žemės sklypo savininkų interesų pažeidimo, o ne dėl to paties žemės sklypo naudotojų bei pastato bendraturčių, kurių nuosavybė sujungta su savavališkai pastatytu priestatu, interesų pažeidimo.
26.4. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl kitų asmenų interesų pažeidimo statybos procese, kurioje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Teismai nepagrįstai nenustatė kitų ieškovo, kaip buto savininko ir žemės sklypo nuomininko, teisių pažeidimų. Teismai visiškai nevertino aplinkybės, kad gyvenamųjų namų butų savininkai, įskaitant ieškovą ir atsakovę UAB „Miesto administratorius“, ilgą laiką siekė, jog savavališkai pastatytas priestatas būtų nugriautas, tačiau to nebuvo padaryta dėl valstybės institucijų abejingumo. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad dėl priestato įteisinimo nei gyvenamųjų namų butų savininkai, nei avarinės tarnybos negali be atsakovės sutikimo patekti į rūsį, kuriame yra bendri abiejų gyvenamųjų namų inžineriniai tinklai. Nors teismai nustatė, kad, įteisinus savavališką statybą, yra neišlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, sumažėjo neužstatytos valstybinės žemės plotas ir padidėja žemės sklypo užstatymo tankis bei intensyvumas, tačiau nepagrįstai to nelaikė ieškovo teisių pažeidimu.
26.5. Teismai, nuspręsdami, kad statybos leidimui išduoti nebuvo reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tokią išvadą teismai padarė vadovaudamiesi tik šios valstybės institucijos byloje išreikšta pozicija, netikrindami jos pagrįstumo ir atitikties įstatymams. Teismai nepagrįstai sutapatino Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą pastato rekonstrukcijos darbams su jos sutikimu įteisinti savavališką statybą. Savavališkos statybos įteisinimas – tai administracinė procedūra, kurios negalima priskirti rekonstrukcijos darbams. Net jeigu ir būtų galima sutikti su teismų vertinimu, kad savavališkas statybos įteisinimas apima rekonstrukcijos darbus, tai Nacionalinė žemės tarnyba turėjo aiškiai išreikšti savo sutikimą, nurodydama, kad sutinka su savavališkai pastatyto priestato įteisinimu, tačiau tokio sutikimo nėra. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. kovo 20 d. rašto Nr. 8SD-1416-(14.8.7) matyti, kad ji išreiškė sutikimą ne su savavališkai pastatyto priestato įteisinimu, o konkretaus pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad sutinka su savavališkos statybos įteisinimu ir kad statybos leidimui išduoti nebuvo reikalingas jos atskiras sutikimas dėl savavališkos statybos įteisinimo, o šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
27. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Ginčo priestatą pastatė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai ir būtent jie visada jį naudojo savo reikmėms. Ieškovas nėra šio gyvenamojo namo bendraturtis, todėl priestato statyba nėra susijusi su jo valdomu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, dėl to jis nepagrįstai kasacinį skundą grindžia netinkamu CK 4.75, 4.77 straipsnių, reglamentuojančių bendraturčių teisinius santykius, taikymu. Ieškovas klaidingai nurodo, kad priestatas jungia du gyvenamuosius namus, todėl yra susijęs su abiem šiais pastatais. Priestatas niekada nebuvo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis ir nesujungė abiejų gyvenamųjų namų į vieną nekilnojamąjį daiktą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kada nors buvo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbai ir kad priestatas buvo pastatytas kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis, padidinant šį gyvenamąjį namą. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai niekada nenaudojo priestato savo reikmėms, niekada nesikreipė dėl jo įteisinimo ar nugriovimo.
27.2. Ieškovas kasaciniame skunde nurodė, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir 23 straipsnio 7 dalies 6 punktą, tačiau visiškai nepasisakė dėl tariamai netinkamo šių teisės normų taikymo ar aiškinimo. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 23 straipsnyje yra tik 3 dalys, t. y. nėra ieškovo nurodytos 7 dalies 6 punkto, todėl neaišku, kokią konkrečią teisės normą teismai netinkamai aiškino ir taikė. Ieškovas nėra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prie kurio pagal ginčijamą statybos leidimą priskiriamas pastatytas priestatas, bendraturtis, todėl jo sutikimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą nėra reikalaujamas.
27.3. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismai pažeidė CPK 266 straipsnį. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškovo ieškinys, kuriuo ginčijama statybos leidimo dalis, susijusi su savavališkai pastatyto priestato įteisinimu, o ne viso pastato rekonstrukcija, todėl nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl bendro naudojimo laiptinės prijungimo prie buto, esančio duomenys neskelbtini. Teismai nagrinėjo bylą būtent pagal ieškinio ribas, atitinkamai nevertino kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Ginčo išsprendimas nemodifikavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių teisinės padėties, t. y. teismai nenusprendė ir nepasisakė tiesiogiai dėl šių asmenų teisių ir pareigų atsiradimo, pakeitimo ar panaikinimo, tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovas.
27.4. Teismai pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neturi teisės ginčyti statybos leidimo, nes jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o jo argumentai šiuo klausimu grindžiami bendro pobūdžio samprotavimais ir prielaidomis. Teismai pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-198-969/2018, nes išnagrinėtos ir šios bylos faktinės aplinkybės labai panašios: ginčijamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumas ir sprendžiama dėl analogiškų teisės normų taikymo. Nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kad privačiam asmeniui ginčijant statybą leidžiantį dokumentą ne bet kuris nurodytas teisės normų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, pažeidimas gali būti vertinamas kaip pagrindas naikinti statybos leidimą, o tik toks, kuris padaro tiesioginę įtaką ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams. Privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatymų nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnis). Teismai detaliai ir tinkamai įvertino ieškovo argumentus dėl kitų jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (t. y. kad priestatas užtveria praėjimą tarp gyvenamųjų namų, ieškovas negali patekti į savo patalpas ir į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rūsį, priestatas neatitinka gaisrinių reikalavimų, įteisinus priestatą padidėjo žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas) ir pagrįstai laikė juos neįrodytais.
27.5. Priešingai nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas atliko išsamią analizę, susijusią su Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo būtinumu, o apeliacinės instancijos teismas papildomai pabrėžė, kad ieškovo argumentai dėl Projekto derinimo su šia valstybės institucija nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes ieškovui nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. kovo 20 d. rašte Nr. 8SD-1416-( 14.8.7.) aiškiai išreikšta jos valia dėl galimybės rekonstruoti statinius žemės sklype. Atsižvelgiant į šią valstybinės žemės patikėtinės valią, taip pat į tai, kad priestato įteisinimas neprieštaravo žemės sklypo planui, kuris prilygsta detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nebuvo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės atskiro Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo priestatui įteisinti.
28. Atsakovės A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti jiems iš ieškovo jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
28.1. CK 4.75 ir 4.77 straipsniai apskritai netaikytini šiam ginčui, nes priestatą turėjo teisę įteisinti tik atsakovė A. V. Priestatas visą laiką buvo buto (duomenys neskelbtini) dalis, juo naudojosi tik šio buto savininkai ir jis niekada nebuvo bendro naudojimo objektas. Atsakovė A. V. priestato savavališkai neprisijungė prie savo buto, butą su priestatu, kuriuo buvo padidintas buto plotas, įsigijo iš atsakovės UAB „Miesto administratorius“, kuri šį butą su priestatu buvo įsigijusi iš buvusios savininkės T. Š.
28.2. Ieškovas nėra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prie kurio pagal ginčijamą statybos leidimą priskirtas priestatas, bendraturtis, todėl jo sutikimo pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą nereikėjo. Be to, ieškovui neįrodžius savo teisių pažeidimo dėl priestato įteisinimo, statybos leidimo naikinimas formaliais pagrindais neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovo teiginiai, kad nebuvo kitų butų savininkų sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbus, nėra reikšmingi, nes jie nebuvo pareiškę ieškinio, todėl laikytina, jog statybos leidimas jų teisių ir interesų nepažeidžia ir juos tenkina. Ši byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl ieškovas gali ginti tik savo pažeistas teises ir negali ginti kitų asmenų teisių.
28.3. Ieškovas nurodo, kad, išduodant statybos leidimą, nebuvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl savavališkos statybos įteisinimo bei nesuderinta su Kultūros paveldo departamentu, tačiau nepateikia jokių argumentų, kaip tai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Net jei ir nebūtų Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo (nors jis yra pagal valstybinės nuomos sutarties sąlygas), tai ši aplinkybė, remiantis kasacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 pateiktais išaiškinimais, nesudarytų pagrindo naikinti statybos leidimą, nes viešosios teisės pažeidimas be privataus asmens teisių pažeidimo nėra pagrindas naikinti statybos leidimą. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas nurodė, kad priestatas paveldosaugai netrukdo ir jeigu Projektas būtų teiktas antrą kartą, tai pritarimas būtų duotas.
28.4. Teismai pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, kurioje pateikti išaiškinimai, kokios aplinkybės turi būti vertinamos, privačiam asmeniui ginčijant statybos leidimo teisėtumą. Kadangi ieškovas byloje įrodinėjo teisės aktų pažeidimus, išduodant statybos leidimą, kurie nebuvo niekaip susiję su jo teisių pažeidimu, tai teismai pagrįstai atmetė jo ieškinio reikalavimus.
28.5. Teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dėl pastatyto priestato yra pažeidžiamos kitos ieškovo teisės, t. y. neišlaikytas minimalus priešgaisrinis atstumas tarp gyvenamųjų namų, padidėjo valstybinės žemės sklypo užstatymo tankis bei intensyvumas, neliko kiemo, bendro naudojimo teritorijos, priėjimo prie tvoros bei apėjimo aplink namą. Pirmosios instancijos teismo išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, kad specialiosios tarnybos, tarp jų ir gaisrinė, gali privažiuoti prie abiejų namų, taip pat kad yra kiemas, bendro naudojimo teritorija, priėjimas prie tvoros ir apėjimas aplink namą. Žemės sklypo planas patvirtina, kad žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas dėl priestato pastatymo neviršija normos ribų.
28.6. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad, įteisinus priestatą, būtų panaikintas patekimas į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo rūsio, kuriame yra bendri abiejų gyvenamųjų namų inžineriniai tinklai, patalpas. Projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas, nurodyta prijungti prie atsakovės A. V. buto tik savavališkai pastatytą priestatą, bet ne bendro naudojimo patalpas (laiptinę, rūsį). Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rūsyje yra bendri namų inžineriniai tinklai, priešingai, gyvenamieji namai turi atskirus inžinerinius tinklus. Aplinkybė, kad priestatas netrukdo gyventojams patekti į namo rūsį, nustatyta pirmosios instancijos teismo išvažiuojamojo posėdžio metu.
28.7. Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ nėra tinkama atsakovė byloje, nes ginčijamą statybos leidimą išdavė ne ji, o Kauno miesto savivaldybės administracija. UAB „Miesto administratorius“ nestatė priestato, o butą kartu su prijungtu priestatu įsigijo iš buvusios buto savininkės T. Š. Šį turtą atsakovė pardavė atsakovei A. V. ir priestatas šiuo metu yra jos buto dalis, todėl atsakovė UAB „Miesto administratorius“ negali būti įpareigota nugriauti svetimą turtą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ginčijant statybą leidžiantį dokumentą ir reikalaujant pašalinti neteisėtos statybos padarinius
29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, ginčydamas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduoto atsakovei (statytojai) UAB „Miesto administratorius“ (buvęs pavadinimas MB „Miesto administratorius“) statybos leidimo rekonstruoti pastatą, esantį duomenys neskelbtini, dalį dėl savavališkai pastatyto tarp gyvenamųjų namų duomenys neskelbtini priestato įteisinimo, nurodė, kad leidimu įteisinti savavališkai pastatytą priestatą buvo pažeisti ne tik teisės aktų reikalavimai, viešasis interesas, bet ir jo, kaip gretimo gyvenamojo namo buto savininko ir valstybinės žemės sklypo nuomininko, teisės. Be to, ieškovas ieškinyje nurodė, kad jeigu būtų galimybė įteisinti priestatą, tai ją turi visi abiejų gyvenamųjų namų butų savininkai, taigi ir ieškovas.
32. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teisių pažeidimą siejo tiek su pažeidimu jo teisės įgyvendinti savininko teises į butą bei nuomininko teises į žemės sklypą, tiek su pažeidimu jo teisės kartu su gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini, butų savininkais bei su gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini, kitų butų savininkais įgyti nuosavybės teises kaip bendraturčiui į tarp šių namų savavališkai pastatytą priestatą, jeigu teismas nustatytų, kad savavališkai pastatyto priestato nugriauti nėra pagrindo, kadangi savavališka šio priestato statyba gali būti įteisinta.
33. Byloje nustatyta, kad savavališkai pastatytas priestatas, kurį nagrinėjamoje byloje ginčijamo individualaus administracinio teisės akto pagrindu siekia įteisinti ir nuosavybės teise įgyti atsakovė A. V., yra ieškovo kartu su kitų butų savininkais nuomojamame žemės sklype, kad šis priestatas pastatytas tarp dviejų gyvenamųjų namų, viename iš kurių yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, ties ieškovo buto vieta, kurioje iki šio priestato pastatymo buvo įėjimas į ieškovo butą.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastato pastatymas (buvimas) žemės sklype tiesiogiai sietinas tiek su žemės sklypo savininko, tiek su šio sklypo valdytojų (inter alia (be kita ko), nuomininkų) galimybe įgyvendinti teises į žemės sklypą, inter alia, žemės sklypo nuomininkų teisę naudotis žemės sklypu. Todėl nuo savavališkos statybos pasekmių pašalinimo būdo (savavališka statyba bus įteisinta ar savavališkai pastatytas pastatas bus nugriautas) priklauso ir teisių naudotis žemės sklypu, kuriame yra (buvo) savavališkai pastatytas pastatas, apimtis.
35. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nurodyta šios nutarties 33–35 punktuose, ir ieškovo ieškinyje nurodytus jo teisių pažeidimus, nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, bet ne jo teisės ar teisėtas interesas.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių neteisėtos statybos padarinių šalinimą
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant tiek pagal nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalykas), tiek pagal aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), ieškovas kreipėsi dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, todėl bylą nagrinėję teismai privalėjo taikyti neteisėtos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančias teisės normas.
38. Neteisėtos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja CK 4.103 straipsnis „Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės“, pagal kurio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą neteisėta statyba (statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus) apibrėžiama kaip statinio statymas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.
39. Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šio straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadinasi, statyba vertintina kaip neteisėta (pažeidžianti teisės aktų reikalavimus) tiek tais atvejais, kai statoma savavališkai (statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius), tiek tais atvejais, kai statoma nors ir turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pastarasis išduotas neteisėtai.
40. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (Statybos įstatymo 32 straipsnis), o statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą – Statybos įstatymas. Tiek pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą (14, 15 straipsniai) šalinant savavališkos statybos padarinius, tiek pagal Statybos įstatymą šalinant statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (33 straipsnis), priklausomai nuo faktinių aplinkybių, teismas, sprendžiantis dėl neteisėtos statybos padarinių, gali priimti sprendimą tiek įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytą (statomą) statinį (jo dalį), tiek ir leisti įteisinti neteisėtą statybą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus įforminus statybą leidžiantį dokumentą ar (ir) pertvarkius statinį.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Statybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą vienas iš būtinų reikalavimų savavališkai statybai įteisinti yra įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, kurios mokėjimo principai įtvirtinti Statybos įstatymo 1 priede, sumokėjimas.
42. Sprendžiant dėl subjekto, kuris privalo pašalinti neteisėtos statybos pasekmes, ir dėl neteisėtos statybos jo įgytų teisių į statinį turinio, reikšmingas teisinis reguliavimas, įtvirtintas CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią statiniu (jo dalimi), kuris yra pastatytas ar statomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, ir CK 4.40 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.
43. Vadinasi, į pastatytą ar statomą savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statinį statytojas neįgyja nuosavybės teisės. Jis laikytinas tokio statinio valdytoju. Iš šios teisės ir kildinama jo pareiga pašalinti neteisėtos statybos pasekmes. Jeigu statinio statytojas nežinomas, tokia pareiga atsiranda žemės sklypo, ant kurio pastatytas statinys, savininkui.
44. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą teismas, sprendimu panaikinęs statybą leidžiančio dokumento galiojimą, šalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją, jeigu nėra statytojo. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pateikiamas statytojui, o jeigu jo nėra, statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
45. Pagal kasacinio teismo praktiką, kaip atsakovas byloje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo trauktinas statinio statytojas ir jo savininkas. Tik nepavykus nustatyti statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo, kaip atsakovas gali būti traukiamas žemės sklypo, kuriame yra toks statinys, savininkas, valdytojas ar naudotojas (pavyzdžiui, žemės sklypo savininkui / valdytojui / naudotojui atsisakius nurodyti jam žinomą statinio statytoją / savininką / valdytoją / naudotoją ir nesant galimybės pastarąjį identifikuoti kitomis įprastomis informacijos gavimo priemonėmis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 51 punktą).
46. Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai taikė ne pirmiau minėtas neteisėtos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančias teisės normas, bet kituose teisės aktuose nustatytą ne tokiems, koks kilo nagrinėjamoje byloje, ginčo santykiams reglamentuoti skirtą teisinį reguliavimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustatytu teisiniu reguliavimu nusprendęs, kad savavališkos statybos darbai pagal savo pobūdį gali būti priskiriami įvairioms rūšims.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad savavališkos statybos darbų nereglamentuoja jokie teisės aktai, kadangi jie yra neteisėti. Tik statybos darbus, kurie turi būti atliekami siekiant įteisinti savavališką statybą, kada savavališkos statybos įteisinimo galimybę nustato šioje nutartyje pirmiau minėti savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojantys įstatymai ir kada savavališkai statybai įteisinti nepakanka gauti teisės aktų nustatytų statybą leidžiančių dokumentų, atlikti kitokių veiksmų, bet būtina atlikti statybos darbus, reglamentuoja atitinkamai statybos rūšiai reguliuoti skirti teisės aktai. Tačiau dėl konkrečių savavališkai statybai įteisinti reikalingų statybos darbų atlikimo gali būti sprendžiama ir juos reglamentuojančios teisės normos taikomos tik pagal šioje nutartyje pirmiau minėtuose savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įteisinant savavališką statybą, kada tokiam įteisinimui, kaip minėta, būtina atlikti ir atitinkamos rūšies statybos darbus.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas nurodyta, nusprendžia, kad dėl to, jog nagrinėjamoje byloje teismai netaikė ginčo santykiams, susijusiems su neteisėtų statybų padarinių šalinimu, reglamentuoti skirtų teisės normų, kurias privalėjo taikyti, nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimas, jog tikėtina, kad savavališkai pastatytas priestatas įtrauktas į žemės sklypo užstatymo tankį, kadangi jis yra pažymėtas žemės sklypo plane, nėra pakankamas sprendžiant savavališkos statybos įteisinimo klausimą. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vertino, kad neteisėtos statybos įteisinimą ginčijantis asmuo privalo įrodinėti, kad dėl neteisėtai pastatyto priestato sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas yra didesnis, nei nurodytas teritorijų planavimo dokumente. Atvirkščiai, neteisėtos statybos įteisinimo siekiantis asmuo privalo įrodyti, kad dėl neteisėtai pastatyto priestato sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas yra ne didesnis, nei nurodytas teritorijų planavimo dokumente, kadangi savavališkos statybos įteisinimas galimas tik tais atvejais, jeigu nustatoma, kad statytojui būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jeigu statytojas būtų nustatyta tvarka kreipęsis į įgaliotą instituciją dėl jo išdavimo. Vadinasi, sprendimas dėl savavališkos statybos įteisinimo gali būti priimtas tik nustačius, kad neteisėtai statant statinį, be kita ko, nebuvo viršytas sklypo, kuriame savavališkai statomas (pastatytas) statinys, užstatymo tankis ir intensyvumas.
50. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, taip pažeidė CPK 266 straipsnį ir tai yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas.
51. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punktą, tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
52. Atsakovių A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad atsakovė UAB „Miesto administratorius“ nėra tinkama atsakovė byloje, nes ginčijamą statybos leidimą išdavė ne ji, o Kauno miesto savivaldybės administracija. UAB „Miesto administratorius“ nestatė priestato, o butą kartu su prijungtu priestatu įsigijo iš buvusios buto savininkės T. Š. Šį turtą atsakovė pardavė atsakovei A. V. ir priestatas šiuo metu yra jos buto dalis, todėl atsakovė UAB „Miesto administratorius“ negali būti įpareigota nugriauti svetimą turtą.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindo teismams nusprendus dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, taip pat atsakovės A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad atsakovė UAB „Miesto administratorius“ nėra tinkama atsakovė byloje ir negali būti įpareigota nugriauti svetimą turtą, nusprendžia, kad bylą nagrinėjusiems teismams neatskleidus bylos esmės ieškovas neturėjo galimybės pirmosios instancijos teisme tikslinti atsakovų, taip pat negalėjo būti nustatyti visi įtrauktini į bylą asmenys, kurių teisinei padėčiai ar padariniams gali turėti įtakos priimtas teismo sprendimas. Neabejotinai aišku, kad į bylą turėjo būti įtraukti visi žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatytas priestatas, nuomininkai, kadangi nuo teismo sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių priklausys, ar žemės sklypo nuomininkai turės galimybę įgyvendinti teisę naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra savavališkai pastatytas priestatas.
54. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ atsiliepime į kasacinį skundą pateiktu vertinimu, kad su butu iš atsakovės UAB „Miesto administratorius“ atsakovė A. V. įsigijo ir savavališkai pastatytą priestatą, kurį su butu atsakovė UAB „Miesto administratorius“ buvo įsigijusi iš buvusios savininkės T. Š. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savavališkai pastatytas ar statomas statinys apskritai negali būti nuosavybės teisės objektas, todėl juo negali būti ne tik naudojamasi, bet ir disponuojama, įskaitant valdymo perleidimą. Pagal šį reguliavimą statytojas yra tik valdytojas savavališkai pastatyto statinio, kurio jis, kaip neteisėtai įgyto, neturi teisės perleisti kitiems asmenims, ir jam, kaip valdytojui, kyla atsakomybė dėl savavališkos statybos padarinių.
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas nurodyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nepanaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje ir neperduodamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi, kaip minėta šios nutarties 48 punkte, nagrinėjant bylą nebuvo atskleista jos esmė, o, kaip nurodyta šios nutarties 53 punkte, tik tuo atveju, jeigu būtų atskleista bylos esmė, ieškovas būtų turėjęs galimybę tikslinti atsakovus bei būtų buvusi galimybė nustatyti visus įtrauktinus į bylą asmenis, kurių teisinei padėčiai ar padariniams gali turėti įtakos priimtas teismo sprendimas, o pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą šie procesiniai veiksmai gali būti atliekami tik pirmosios instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), priėmė neteisėtą nutartį, todėl ji naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Kasacinis teismas patyrė 8,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui šioje proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Artūras Driukas
Algirdas Taminskas