Civilinė byla Nr. 3K-3-175/2011
Teisminio
proceso Nr. 2-52-3-00897-2009-7
Procesinio
sprendimo kategorijos: 63.1; 71; 114.4; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 12
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Antano Simniškio, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. E. R. (B. E. R.)
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo B. E. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei
,,Elegra“, B. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje
sprendžiami materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių jungtinę
veiklą, paskolos teisinius santykius, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir
taikymo klausimai.
Ieškovas B. E.
R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai
iš atsakovų UAB ,,Elegra“ ir B. R. (toliau – ir atsakovai) 54 593,25 Lt skolos,
6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2004 m.
Lietuvoje ketino dirbti staliumi ir ieškojo tinkamos vietos veiklai vykdyti,
dėl to bendravo su atsakovu B. R., kuris yra atsakovo UAB ,,Elegra“ vadovas.
Atsakovas B. R. pasiūlė ieškovui lygiomis dalimis pirkti veršides ir žemę,
esančius (duomenys neskelbtini). Turto kaina buvo apie 70 000 Lt.
Atsakovas B. R. reikiamos pinigų sumos neturėjo, todėl prašė ieškovo ją
paskolinti. 2004 m. rugpjūčio mėn. ieškovas pervedė į atsakovo UAB ,,Elegra“
sąskaitą 10 000 eurų (34 528 Lt), vėliau – 12 700 eurų (43 850,56 Lt), iš viso
22 700 eurų (78 378,56 Lt); atsakovas B. R. pasirašė paskolos raštelius. 2004
m. spalio 12 d. ieškovas ir atsakovas UAB ,,Elegra“ raštu susitarė, kad,
investuodami lygiomis dalimis, nupirks veršides, kurios bus laikomos bendrąja
nuosavybe, jas rekonstruos, įrengs stalių dirbtuves ir vykdys bendrą veiklą,
gautą pelną dalysis perpus. 2004 m. spalio 21 d. atsakovas UAB ,,Elegra“
nupirko 33 881,1 kv. m veršides, o atsakovas B. R. su sutuoktine G. E. R. – 26
500 kv. m po veršidėmis esantį žemės sklypą, ir įregistravo į juos savo
nuosavybės teises. 2005 m. sausio 14 d. ieškovas paskolino atsakovui B. R. 2
470 Lt nupirkto turto remontui. Nors ieškovas ir atsakovai buvo susitarę, kad
ieškovas įgis nuosavybės teises į ½ dalį veršidžių (t. y. į vieną iš dviejų) ir
į ½ dalį viso žemės sklypo, tačiau atsakovai su tuo nesutiko. 2005 m. vasario 4
d. atsakovas B. R. ir G. E. R. sudarė su ieškovu preliminariąją 5000 kv. m
žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, nustatydami, kad žemės sklypas
kainuos 22 000 Lt, o atsakovas UAB ,,Elegra“ pagal kitą preliminariąją sutartį
įsipareigojo ateityje ieškovui perleisti ½ dalį vienos veršidės už 17 500 Lt.
2008 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovai ir G. E. R.
ieškovui perleido ½ dalį vienos veršidės ir prie jos esančią žemę už 39 500 Lt.
Šią sumą atsakovai išskaičiavo iš jiems suteiktos paskolos ir nurodė, kad
likusi paskolos dalis buvo panaudota patalpų remontui. Ieškovo teigimu,
atsižvelgiant į tai, kad atsakovai 26 500 kv. m žemės sklypą įsigijo už 20 000
Lt, 33 881,1 kv. m veršides - už 55 000 Lt, o jam buvo parduota 5000 kv. m
žemės sklypo dalis bei 1060,62 kv. m veršidžių, tai jis atitinkamai turėjo
mokėti 3773,58 Lt ir 17 217,35 Lt. Atsakovai nepateikė ieškovui dokumentų,
patvirtinančių ieškovui priklausančios turto dalies remonto išlaidų dydį, pagal
ieškovo iniciatyva atliktos ekspertizės išvadas atlikto remonto vertė yra 10
443,58 Lt. Ši suma išskaičiuotina iš negrąžintos paskolos dalies. Be to,
ieškovas nurodė, kad atsakovai jam yra skolingi 5179,20 Lt kaip be pagrindo
įgytų lėšų. Vokietijos įmonė „Her Tec“ GmbH 2006 m. sausio 19 d. kreipėsi į
atsakovą B. R. ir pateikė D. H. (D. H.) ir ieškovo 2005 m. rugsėjo 25 d.
sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas perleido jam savo
reikalavimo teises atsakovui, ir pareikalavo sumokėti 39 500 Lt; atsakovas B.
R. sumokėjo 1500 eurų (5179,20 Lt). Ieškovo teigimu, jis informavo atsakovą,
kad 2005 m. rugsėjo 25 d. susitarimas sudarytas apgaule ir kad atsakovas
nevykdytų nurodytai įmonei jokių įsipareigojimų, todėl 5179,20 Lt jis pervedė
savo rizika. Tačiau atsakovai sutiko perleisti ieškovui dalį nuosavybės teisių
į žemės sklypą ir veršides tik tuo atveju, jeigu jis grąžins atsakovui B. R. jo
sumokėtas Vokietijos įmonei ,,Her Tec“ lėšas. Ieškovas, manydamas, kad
atsakovai kitaip nesutiks sudaryti pagrindinių nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo
sutarčių, sumokėjo atsakovui B. R. nurodytas lėšas, nors nepripažino tokio
reikalavimo teisėtumo. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pagal
jungtinės veiklos sutartį abi šalys yra verslininkai, iš atsakovų solidariai
priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Vilniaus
rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu tenkino ieškinį iš
dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo UAB ,,Elegra“ 5179,20 Lt ir 5 procentų dydžio
metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m.
gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį
atmetė.
Teismas
nustatė, kad ieškovas ir atsakovas UAB ,,Elegra“, atstovaujamas atsakovo B. R.,
tarėsi vykdyti bendrą veiklą, 2004 m. spalio 12 d. sudarė susitarimą, kuriame
aptarė pastato – veršidės, pirkimą, renovaciją, bendros veiklos vykdymą ir
pelno dalijimąsi. Iki susitarimo pasirašymo ieškovas perdavė atsakovams 22 700
eurų. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, sprendė, kad ieškovo
atsakovams perduotos lėšos panaudotos bendrai šalių veiklai; 2008 m. liepos 17
d., sudarydamas ½ dalies veršidės ir 5000 kv. m. ploto žemės sklypo
pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas nurodė, kad visi tarpusavio finansiniai ir
kiti įsipareigojimai yra įvykdyti, jis neturi atsakovams pretenzijų. Dėl
išvardytų priežasčių teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos
priteisimo nepagrįstas.
Spręsdamas
dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų 5179,20 Lt kaip nepagrįstai gautų
lėšų, pagrįstumo, teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 27 d. atsakovai buvo
informuoti, kad nuo 2005 m. rugsėjo 25 d. D. H. sutartimi perėmė iš ieškovo jo
turimas reikalavimo teises atsakovui. Ieškovas 2006 m. sausio 25 d. pranešimu
informavo atsakovus, kad jie nevykdytų jokių įsipareigojimų pagal nurodytą
sutartį, nes ji yra negaliojanti. Ta aplinkybė, kad sutartis negaliojanti,
patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d.
sprendimu. Atsakovas UAB ,,Elegra“ pagal nurodytą sutartį sumokėjo D. H. dalį
skolos, t. y. 1500 eurų (5179,20 Lt). Teismas sprendė, kad atsakovas UAB
,,Elegra“, žinodamas, kad yra abejonių dėl tikrojo kreditoriaus, nepasinaudojo
teise įvykdyti prievolę, sumokant skolą į depozitinę sąskaitą, arba sustabdyti
prievolės vykdymą, pervedė ginčijamas lėšas esant ginčui dėl reikalavimo
teisės, todėl jam tenka tokios skolos sumokėjimo rizika (CK 6.106 straipsnio 2,
3 dalys). Be to, teismas nurodė, kad atsakovai nepaneigė tos aplinkybės, jog ieškovui
nuosavybės teisės pagal 2008 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sandorius
perleistos tik tada, kai ieškovas sutiko sumokėti atsakovams jų be pagrindo D.
H. perleistas lėšas (1500 eurų). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas
konstatavo, kad, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, atsakovu laikytinas UAB
,,Elegra“ ir iš jo ieškovui priteisė 5179,20 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovas
nėra verslininkas (CK 2.4 straipsnis), nes nepateikė jokių įrodymų, kad turi
patentą ar kitu būdu yra įteisinęs savo ūkinę - komercinę veiklą.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
ieškovo B. E. R. ir atsakovo UAB ,,Elegra“ apeliacinius skundus, 2010 m.
lapkričio 18 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22
d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pasisakydama dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, teisėjų
kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ir
atsakovas UAB ,,Elegra“ buvo sudarę susitarimą vykdyti bendrą veiklą, t. y.
jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Teisėjų kolegija nustatė, kad
ieškovas ir atsakovas UAB ,,Elegra“ produkcijos gaminti nepradėjo, 2005 m.
sausio 14 d. jungtinės veiklos sutartis pasibaigė ir šalys šios aplinkybės
neginčija. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateiktais įrodymais, sprendė,
kad, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, šalys pasidalijo turtą, išsprendė
kitus turtinius klausimus. 2005 m. vasario 4 d. buvo pasirašytos
preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias
atsakovas B. R. su sutuoktine G. E. R., atsakovas UAB „Elegra“ įsipareigojo
atitinkamai iki 2005 m. gruodžio 1 d. ir iki 2005 m. liepos 1 d. sudaryti su
ieškovu pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis dėl 5000 kv. m žemės sklypo,
esančio šalia ir po ½ dalimi pastato-veršidės, pažymėtos indeksu 2Ž1b, ir ½
dalies pastato-veršidės, pažymėto indeksu 2Ž1b, jam pardavimo atitinkamai už 22
000 Lt ir 17 500 Lt. Preliminariojoje sutartyje yra atsakovo B. R. žyma, kad
jis 2005 m. kovo 21 d. gavo už žemės sklypą 22 000 Lt. Atsakovas B. R. 2005 m.
gruodžio 12 d. raštu informavo ieškovą, kad jo duoti 22 700 eurų buvo panaudoti
taip: 17 500 Lt pervesta į UAB „Elegra“ sąskaitą veršidei pirkti, o likę
pinigai panaudoti patalpoms valyti, grindims įrengti, langams, durims įstatyti,
įrenginiams sumontuoti, šiukšlėms išvežti, senų langų angoms užmūryti ir
kitiems įvairiems darbams atlikti. Pagal 2008 m. liepos 17 d. pirkimo –
pardavimo sutartį atsakovas UAB „Elegra“ pardavė, o ieškovas asmeninės
nuosavybės teise už 17 500 Lt nupirko preliminariojoje sutartyje nurodytos
veršidės dalį; pagal 2008 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo ir naudojimosi
tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo sutartį atsakovas B. R. ir G. E. R.
pardavė, o ieškovo teisių perėmėja J. K. pagal preliminariąją sutartį už 22 000
Lt nupirko preliminariojoje sutartyje nurodytą žemės sklypo dalį. Nuosavybės
teisės į šiuos nekilnojamuosius objektus yra įregistruotos Nekilnojamojo turto
registre. Teisėjų kolegija sprendė, kad byloje pateikti įrodymai sudaro
pagrindą išvadai, kad ieškovui buvo pateikta visa informacija apie atliktus
pastato-veršidės rekonstrukcijos darbus, šiems darbams atlikti panaudotas
lėšas, ieškovas atliktus darbus įvertino. 2005 m. sausio 14 d. ieškovas raštu
patvirtino, kad atsakovas B. R. paskolintus pinigus (22 700 eurų) panaudojo
fermai pirkti ir rekonstruoti; rašte sudarytas panaudotų lėšų ir atliktų darbų
balansas; nurodyta, kad ieškovas yra skolingas atsakovams 2470 Lt, kuriuos
vėliau jiems sumokėjo. 2005 m. vasario 2 d. ieškovas raštu patvirtino, kad 40
000 Lt, kuriuos jis buvo perdavęs atsakovui B. R., panaudoti pastatui
remontuoti, valyti ir kitiems darbams, susijusiems su ferma, atlikti. Ieškovas
2006 m. sausio 19 d. pranešime atsakovui B. R. nurodė, kad pretenzijų dėl sudarytų
pirkimo-pardavimo sutarčių neturi, tarpusavio finansiniai ir kiti
įsipareigojimai įvykdyti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutarčių sudarymo ir
kitų teisinių veiksmų atlikimo metu ieškovas naudojosi teisininkų pagalba, jam
atstovavo advokatas A. Šarka, todėl sprendė, kad jis suprato atliekamų veiksmų
reikšmę. Remdamasi išvardytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatavo, kad
ieškovo lėšos buvo panaudotos jo interesams įgyvendinti; ieškovas nereiškė
pretenzijų atsakovams dėl netinkamo pinigų panaudojimo ar per mažos turto
dalies jo nuosavybėn perleidimo; ieškovas ir atsakovas UAB „Elegra“ yra
atsiskaitę ir vienas kitam neskolingi.
Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad
tarp ieškovo ir atsakovo UAB ,,Elegra“ buvo susiklostę paskolos teisiniai
santykiai, nurodydama, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas
pinigus atsakovams perdavė bendrai veiklai, aptartai šalių 2004 m. spalio 12 d.
susitarime, vykdyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su atsakovais
sudarė paskolos sutartis, kurių pagrindu perdavė jų nuosavybėn pinigus, o
atsakovai įsipareigojo grąžinti šiuos ieškovui (CK 6.870 straipsnis). Teisėjų
kolegija nurodė, kad atsakovo B. R. raštelių kopijose, kuriose nurodyta, jog jis
iš ieškovo pasiskolino 12 700 ir 10 000 eurų, nenurodyta, kad jis arba
atsakovas UAB „Elegra“ įsipareigoja juos grąžinti. Be to, 10 000 eurų buvo
pervesta ne atsakovui B. R., o UAB „Elegra“. Teisėjų kolegija nepagrįstais
laikė apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovui turėjo būti grąžinta jam
priklausanti įnašo į bendrą veiklą (22 700 eurų) dalis. Teisėjų kolegijos
teigimu, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, atsakovai neprivalėjo ieškovui
grąžinti jo piniginių įnašų, nes už juos buvo nupirktas pastatas – veršidė, kuri
rekonstruota ir kurios dalis perleista ieškovui. Už kitą ieškovo įnašo dalį jam
buvo perleista žemės sklypo dalis. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio
skundo argumentu, kad ieškovui turėjo būti perleistas visas pastatas, o ne ½ jo
dalis, nes 2004 m. spalio 12 d. susitarime šalys susitarė dėl vieno
pastato-veršidės, kuri turėjo priklausyti ieškovui ir atsakovui UAB ,,Elegra“
lygiomis dalimis, pirkimo. Dėl išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija atmetė
ieškovo apeliacinį skundą ir reikalavimą priteisti jam solidariai iš atsakovų
49 414,05 Lt.
III. Kasacinio
skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas B. E. R. prašo panaikinti Vilniaus
rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas
ieškinio reikalavimas dėl 49 414,05 Lt skolos iš atsakovų priteisimo, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties
dalį, kuria nepakeista ši Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m.
vasario 22 d. sprendimo dalis, ir priimti naują
sprendimą – tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 49
414,05 Lt skolos. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais
argumentais:
Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė jungtinę veiklą, sutarčių aiškinimo taisykles (CK
6.193 straipsnio 5 dalis), įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės
normas (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas,
kad šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, ir
aiškindamas 2004 m. spalio 12 d. susitarimą, priėjo prie išvadų, kad šis
susitarimas yra įvykdytas (pasiektas rezultatas) ir kad šalys viena kitai
neskolingos. Tokias išvadas teismas grindė ieškovo atliktų piniginių įnašų į
jungtinę veiklą analize, tiksline jų paskirtimi ir pan., tačiau nenurodė
motyvų, kuriais remdamasis sprendė apie atsakovo dalyvavimą jungtinėje
veikloje, t. y. byloje nėra konkrečių ir objektyvių įrodymų apie atsakovų įnašų
dydį, paskirtį ir pan. Juolab kad lėšos buvo suteiktos atsakovams kaip
paskolos, t. y. atsakovo B. R. pateiktuose skolos rašteliuose nurodyta, kad jis
iš ieškovo pasiskolino 12 700 ir 10 000 eurų. Kasatoriaus nuomone, kilus
ginčui dėl to, kad viena iš jungtinės veiklos susitarimo šalių neįnešė į bendrą
veiklą turtinių įrašų, kai jungtinės veiklos sutarties dalykas iš esmės buvo
sukurtas (nupirktos veršidės), tačiau bendra veikla nepradėta vykdyti, pelnas
negautas ir pan., teismas turėjo vertinti, ar vykdant susitarimą kita šalis
reiškė pretenzijas dėl netinkamo susitarimo vykdymo; šalių elgesį atsakovams
įsigijus nekilnojamąjį daiktą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Byloje
nenustatyta, kad atsakovai, vykdydami susitarimą, reiškė kasatoriui pretenzijų
dėl netinkamo jungtinės veiklos susitarimo vykdymo, t. y. kad jis neįneša
turtinių įnašų ar savo veiksmais trukdo atsakovams vykdyti susitarimą.
Atsakovai, perduodami ieškovui naudotis tik mažesniąja jungtinės veiklos
sutarties dalyko dalimi, elgėsi nesąžiningai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
Teismai
neatribojo tarp šalių susiklosčiusių paskolos ir jungtinės veiklos teisinių
santykių, sprendė, kad šalis siejo tik jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o
įstatyme nėra imperatyvaus draudimo, vienam iš partnerių neturtint ar turint
nepakankamai lėšų, pasiskolinti jas iš kito partnerio, nepaisant to, kad jos
vėliau būtų investuojamos į bendrą jungtinę veiklą. Kasatoriaus teigimu,
nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių jungtinės veiklos (susitarimo)
tikslas buvo vykdyti tam tikrą staliaus veiklą ir gauti pelno. Bendrų išlaidų
ir nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės
veiklos sutartis; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už
bendras išlaidas ir nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974
straipsnio 1 dalis). CK 6.974 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad
susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar
nuostolių padengimo, negalioja. Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos,
paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą
vertei. Remdamiesi šiomis nuostatomis, teismai turėjo nustatyti, ar jungtinės
veiklos partneriai buvo susitarę dėl bendrų išlaidų ir nuostolių, ir jei taip,
tai kaip konkrečiai. Teismai nenustatė tokių aplinkybių ir atleido atsakovus
nuo pareigos įnešti įnašus į bendrą jungtinę veiklą, taip pat grąžinti ieškovui
skolą. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra tiesioginių ir objektyvių įrodymų,
patvirtinančių, kad atsakovai grąžino paskolintas lėšas (jų dalį) ieškovui,
taip pat detalios ataskaitos apie ieškovo lėšų panaudojimą bendrai jungtinei
veiklai. Kartu teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes
netinkamai paskirstė ginčo šalims įrodinėjimo naštą - atsakovai neturėjo
pareigos įrodyti, kaip jie prisidėjo prie bendros jungtinės veiklos su ieškovu
vykdymo.
Atsakovų UAB
,,Elegra“ ir B. R. pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą, kaip neatitinkantį
CPK 351 straipsnio reikalavimų, atsisakyta priimti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių sutartinių santykių
kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių
Sutartinių
santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei
suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo
8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB
,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m.
balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Libra Vitalis” v.
UAB “Homo Faber”, bylos Nr.
3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma ,,Arum“,
bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m.
sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m.
gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB
„Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m.
balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v.
bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.).
Esant ginčui dėl sutarties prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant
tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą,
jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį
po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos
turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo
vienos iš šalių atžvilgiu. Įstatymo nereikalaujama, kad sutartį sudarantys
asmenys vartotų tikslius teisinius terminus pavadindami sutartį ir nustatydami
jos sąlygas, tačiau tada, kai iš sutartinių teisinių santykių kyla ginčas,
tampa aktualus teisinio sutarties kvalifikavimo klausimas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8
d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. S. K., bylos Nr.
3K-3-378/2008). Sutartinių teisinių santykių
kvalifikavimui visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y.
sutartį išaiškinti. Tam reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir
sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai
yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę
sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį.
Tik kvalifikavus šalių sutartinius santykius joms gali būti pritaikyta
konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba.
Bylą
nagrinėję teismai nustatė, kad 2004 m. spalio 12 d. atsakovas UAB ,,Elegra“ ir
kasatorius sudarė susitarimą dėl bendros veiklos vykdymo, t. y. jungtinės
veiklos (partnerystės) sutartį, kurioje detalizavo bendros veiklos vykdymo
sąlygas. Junginės veiklos sutarties šalys susitarė, kad investuodamos lygiomis
dalimis bendron nuosavybėn įgis ir renovuos pastatą – veršidę, esančią (duomenys
neskelbtini), ir įrengs stalių dirbtuves. Iki susitarimo pasirašymo
kasatorius perdavė atsakovams 22 700 eurų (78 378,56 Lt); lėšų perdavimas patvirtintas
atsakovo B. R. pasirašytais paskolos rašteliais. 2004 m. spalio 21 d. atsakovas
UAB ,,Elegra“ pirmiau nurodytoje vietoje nupirko dvi veršides, o atsakovas B.
R. su sutuoktine G. E. R. – po veršidėmis esantį žemės sklypą. Įsigiję
pastatus, atsakovai viename iš jų – veršidėje, pažymėtoje plane indeksu 2Ž1b,
atliko rekonstrukcijos darbus, tačiau sutartyje aptartos staliaus veiklos
nepradėjo, 2005 m. sausio 14 d. šalių jungtinės veiklos sutartis pasibaigė.
Bylą
nagrinėję teismai analizavo ir aiškinosi šalių tarpusavio atsiskaitymo
santykius, pasibaigus jungtinei veiklai. Apeliacinės instancijos teismas
konstatavo, kad jungtinės veiklos partneriai pasidalijo turtą, išsprendė kitus
turtinius klausimus; šalių 2005 m. vasario 4 d. pasirašytos preliminariosios
nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartys iš esmės buvo įvykdytos, taip
pat kasatoriui buvo pateikta informacija apie atliktus pastato-veršidės
rekonstrukcijos darbus ir tam panaudotas lėšas. Kasatorius nereiškė atsakovams
pretenzijų dėl atliktų darbų ir lėšų panaudojimo; kasatorius ir atsakovas B.
R., sudarydami gautų ir panaudotų lėšų balansą, nustatė, kad ieškovas yra
skolingas atsakovams 2470 Lt, kuriuos jis vėliau atsakovams sumokėjo; 2006 m.
sausio 19 d. pranešime atsakovui B. R. kasatorius nurodė, kad, notarine tvarka
tvirtinant ½ dalies pastato, plane pažymėto indeksu 2Ž1b, ir 0,5 ha žemės
sklypo kasatoriui pardavimą, tarpusavio finansiniai ir kiti įsipareigojimai
buvo įvykdyti, kasatorius pretenzijų atsakovui neturi. Remdamasi teismų nustatytomis
aplinkybėmis, teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo motyvu, jog
atsakovai, perduodami kasatoriui naudotis mažesniąja jungtinės veiklos
sutarties dalyko dalimi, elgėsi nesąžiningai.
Apeliacinės
instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo UAB ,,Elegra“ ir kasatoriaus
2004 m. spalio 12 d. susitarimą, taip pat į tai, kad kasatorius nepateikė jokių
įrodymų, patvirtinančių, kad su atsakovais sudarė paskolos sutartis, kurių
pagrindu būtų perdavęs paskolos gavėjams nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjai
būtų įsipareigoję grąžinti paskolas davėjui (ieškovui) tokią pačią sumą,
sprendė, kad kasatorius perdavė pinigus atsakovams bendrai veiklai, nurodytai
2004 m. spalio 12 d. susitarime, vykdyti, o ne sudarinėjo su atsakovais
paskolos sutartis, kaip jos apibrėžiamos CK 6.870 straipsnyje.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos sutartis savo turiniu yra
paskolos davėjo pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) perdavimas
paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos
davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų
bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 2 dalis); nors paskolos sutartis yra
jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalis turi
atskirą tikslą: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs
patenkintų savo atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos
davėjas siekia suteikti paskolą ir gauti atlyginimą už paskolos suteikimą (žr.,
pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008
m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Ratio“ v. A. M.,
bylos Nr. 3K-3-342/2008; 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje
R. U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008; 2011 m. kovo 14 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011; kt.).
Teisėjų
kolegija, remdamasi byloje teismų ištirtais įrodymais ir įvardytomis teisinėmis
nuostatomis, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai teisingai kvalifikavo tarp
šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip jungtinės veiklos, o ne
paskolos. Šalių valia buvo nukreipta į bendrą tikslą - įgyti žemę ir pastatus,
kurie būtų panaudoti stalių dirbtuvėms įrengti, atsakovas UAB ,,Elegra“ perleido
kasatoriui ½ dalį pastato, pažymėto plane indeksu 2Ž1b, o atsakovas B. R. su
sutuoktine - 0,5 ha žemės sklypą; šalys kaip bendrosios jungtinės veiklos
partneriai tarpusavyje atsiskaitė, o kasatorius rašytiniu pranešimu atsakovui
B. R. patvirtino apie tarpusavio finansinių ir kitų įsipareigojimų įvykdymą.
Šio patvirtinimo kasatorius neginčijo, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija
negali sutikti su kasatoriaus motyvu, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė
įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, patikrinusi skundžiamą
apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja,
kad, nenustačius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo, nėra
teisinio pagrindo ją naikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės
instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 42,30 Lt
(CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias
su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio
skundo, priteistinas iš kasatoriaus.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
ieškovo B. E. R. valstybei 42,30 Lt (keturiasdešimt du litus 30 ct) išlaidų,
susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas
Simniškis
Juozas Šerkšnas
Pranas Žeimys