Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1122-560/2016
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13093-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.18.; 3.3.1.21.; 3.3.4.2.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. C. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. B., M. B., A. B., V. Č., Z. Č., Z. Č., V. P. dėl susitarimo ir sutarties panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. C., E. M. C., E. U., V. C., S. S., Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., taip pat pagal atsakovės T. B. priešieškinį ieškovui R. J. C. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Nagrinėtoje byloje ieškovas R. J. C. ieškiniu prašė panaikinti atsakovų 2007-12-05 susitarimą ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartį.
- Atsakovė T. B. priešieškiniu prašė atidalinti ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant iš jos 1 448,10 Eur dydžio kompensaciją ieškovui už jo turimą 1/32 dalį namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini); taip pat nustatyti, jog po sprendimo įsiteisėjimo ieškovui priklausiusi 1/32 namo ir kitų kiemo statinių dalis pereina atsakovei.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-01 sprendimu ieškinį tenkino: panaikino atsakovų 2007-12-05 susitarimą ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartį, kaip pažeidžiančius ieškovo teises tinkamai naudotis savo nuosavybe, o atsakovės T. B. priešieškinį atmetė.
- Vilniaus apygardos teismas 2014-01-09 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinio reikalavimas, ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo patenkintas, paliko nepakeistą.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-21 sprendimu priešieškinį tenkino visiškai: atidalino ieškovo R. J. C. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/32 dalį gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); ieškovui iš atsakovės priteisė 1 448,10 Eur piniginę kompensaciją.
- Vilniaus apygardos teismas 2015-02-24 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-21 sprendimą paliko nepakeistą.
- Pareiškėjas A. B. patikslintu prašymu prašė atnaujinti procesą dėl tos bylos dalies, kuri susijusi su ieškovo ieškinio dėl 2007-12-05 susitarimo ir 2010-08-20 sutarties panaikinimo, nagrinėjimu, bei, atnaujinus procesą, ieškinį atmesti.
- Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
- Atsakovai M. B., T. B., V. Č., Z. Č., V. P. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-07 nutartimi, pirmą kartą išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo, šio prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą.
- 2016-01-14 Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-07 nutartį panaikino ir grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti proceso atnaujinimo klausimą iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-11 nutartimi pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti procesą atmetė; priteisė valstybei iš pareiškėjo A. B. 51,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
- Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo patikrinto ir palikto galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimo dalies dėl ieškinio patenkinimo pagrįstumu ir teisėtumu. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, nes nagrinėjamoje byloje priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis ir kuri vėliau panaikinta apeliacinės instancijos teismo, neturėjo tiesioginės įtakos to paties 2013-07-01 teismo sprendimo daliai dėl ieškinio tenkinimo.
- Teismo vertinimu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas tik tais atvejais, kai kitoje, bet ne toje pačioje civilinėje byloje, priimtas teismo sprendimas buvo pagrindas priimti skundžiamą teismo sprendimą. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas toje pačioje civilinėje byloje priimtais ir instancine tvarka patikrintais teismo sprendimais (nutartimis), kas nesudaro pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes tokio pobūdžio individualaus teisės akto nenurodo ši teisės norma.
- Nei skundžiamame 2013-07-01 teismo sprendime, nei Vilniaus apygardos teismo 2014-01-09 nutartyje nėra tokių motyvų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atitinkamai, turėtų būti atmetamas ieškinio reikalavimas dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Priešingai, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamą 2013-07-01 teismo sprendimą ir 2014-01-09 nutartimi panaikindamas tik skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio, jau įvertino nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų tarpusavio ryšį ir nusprendė, kad šie reikalavimai, nors tarpusavyje susiję, tačiau gali būti nagrinėjami atskirai. Tokia teismo išvada yra logiška ir pagrįsta, nes sprendžiant ieškinio reikalavimą buvo vertinama, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo pažeisti ieškovo, kaip bendraturčio, interesai, o tuo tarpu tenkinus priešieškinio reikalavimą ir atidalijus ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės, toks teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes į ateitį nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. aplinkybė, kad nuo 2015-02-24 (įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl ieškovo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) ieškovas nebėra ginčo turto bendrasavininkis niekaip neįtakoja šioje byloje ginčytų ir pripažintų negaliojančiais sandorių galiojimo vertinimo, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas vis tiek buvo bendraturtis.
- Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su įsiteisėjusiu jam nepalankiu teismo sprendimu dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytus motyvus nepagrįstai interpretuoja sau palankia linkme bei siekia pakartotinai spręsti ginčijamų sandorių galiojimo klausimą. Proceso atnaujinimas vien tik tokiais pareiškėjo nurodomais pagrindais, teismo vertinimu, nebūtų suderinamas su proceso atnaujinimo paskirtimi bei tikslais, nes pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neleidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-678-129/2013 proceso atnaujinimo toje dalyje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškinys dėl 2007-12-05 susitarimo bei 2010-08-20 žemės sklypo atsidailijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutarties panaikinimo, patenkinti.
- Nurodo, jog nors ieškinys ir priešieškinis buvo nagrinėjamas vienoje civilinėje byloje, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju negalima taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Sistemiškai aiškinant CPK normas matyti, kad visais atvejais tiek ieškinys, tiek priešieškinis gali būti nagrinėjami atskirose civilinėse bylose. Vienoje civilinėje byloje tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra nagrinėjami vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais.
- Priešieškinis civilinėje byloje ir buvo paduotas dėl to, kad jį patenkinus neliktų pagrindo tenkinti pradinį ieškinį. Civilinę bylą nagrinėję teismai, tenkindami ieškinį, būtent ir rėmėsi tuo pagrindu, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/32 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/32 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys. Patenkinus priešieškinį teismas nebūtų galėjęs konstatuoti, kad 2007-12-05 susitarimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartimi yra pažeidžiami ieškovo interesai, nes jis jau nebūtų laikomas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiu.
- Teismo argumentas, kad ieškovas tik nuo 2015-02-24 nebėra ginčo turto bendrasavininkis, todėl ši aplinkybė niekaip neįtakoja šioje byloje ginčytų ir pripažintų negaliojančiais sandorių galiojimo vertinimo, turi būti vertinamas kritiškai, nes jis prieštarauja nuostatai, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Akivaizdu, kad po to, kai ieškovas nebėra 1/32 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/32 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiu, jis nebeturi jokių teisių į žemės sklypą.
- Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą tenkinti.
- Nurodo, jog pareiškėjo pozicija yra pagrįsta. Tuo atveju, jei ieškovas ir atsakovas kelia priešpriešinius reikalavimus, kurie yra taip susiję tarpusavyje, kad juos tikslinga išnagrinėti kartu, teismas išsprendžia juos vienoje byloje. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas ieškinį ir priešieškinį, įvertino pareikštų reikalavimų tarpusavio santykį, tai, kad patenkinus priešieškinį, neliktų pagrindo ieškinio tenkinimui, ir kompleksiškai sprendė dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
- Vilniaus apygardos teismas 2015-02-24 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-21 sprendimą, kuriuo patenkinti priešieškinio reikalavimai ir ieškovui priklausantis turtas atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuo šios sprendimo įsiteisėjimo momento ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), likimu, todėl turi būti daroma išvada, kad patenkinus priešieškinį ir atidalinus ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam piniginę kompensaciją, išnyko pagrindas konstatuoti, kad ieškovo teisės buvo pažeistos.
- Tokios pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2016-01-14 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodydamas, kad „<...> Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas 2013-07-01 sprendimas buvo grindžiamas aplinkybe, jog ieškovas R. J. C. yra turto bendrasavininkas, nors priešieškiniu turėjo būti pripažinta, jog jis nebėra šio turto bendrasavininkas, todėl <...> patenkinus priešieškinį teismas nebūtų galėjęs konstatuoti, kad 2007-12-05 susitarimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi yra pažeidžiami ieškovo interesai.“
- Ieškovas R. J. C., atsakovai T. B., M. B., V. Č., Z. Č., Z. Č., V. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. C., E. M. C., E. U., V. C., S. S., notarė J. Š., notarė L. Š. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
- Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismui 2014-01-09 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinio reikalavimas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014-05-21 sprendimu priešieškinį tenkinus visiškai, išnyko pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 sprendimui dalyje, kuria tenkintas ieškinys ir panaikinti 2007-12-05 susitarimas ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartis, ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais pareiškėjo argumentais sutinka.
- Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija – reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo(nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2013-07-01 sprendimą dalyje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, jį motyvavo tokiais argumentais: „Nors ieškovas neišreiškė valios pirkti ar nuomoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2007-12-05 nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėjo būti palikta ir jam šio žemės sklypo, kuriame yra ir jam nuosavybės teise priklausantys statiniai dalis. Tačiau <...> prie 2007-12-05 notarinio susitarimo, kuriuo patvirtinta 4 000 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka pridėtame šio žemės sklypo plane ieškovui nenumatyta <...> žemės sklypo dalis, esanti po jam nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo dalimi, bei neaptarta galimybė ieškovui naudotis nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad 4 000 kv. m ploto žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. <...> Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad 2007-12-05 notariniu susitarimu nustatyta <...> naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais.“; „Atsižvelgiant į tai kad ieškovui 1 252 kv. m ploto žemės sklype, turinčiam nuosavybės teise gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalis, apribota teisė įsigyti žemės sklypo dalį, kuri reikalinga eksploatuoti šių statinių dalis, darytina išvada, kad 2010-08-20 Žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartimi atliktas žemės sklypo atsidalijimas ir nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises tinkamai įgyvendinti gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalių savininko teises.“ Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iš pastarųjų argumentų matyti, jog ieškinio tenkinimas yra siejamas būtent su ieškovo, kaip bendraturčio, statusu, ką pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2016-01-14 nutartyje, kuria panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-07 nutartį, kuria buvo atsisakyta procesą atnaujinti, bei perdavė klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
- Apeliacinės instancijos teismas vertina esant pagrįstu pareiškėjo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą, turėjo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog aplinkybė, kad nuo 2015-02-24 (įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl ieškovo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) ieškovas nebėra ginčo turto bendrasavininkis, nedaro įtakos šioje byloje ginčytų ir pripažintų negaliojančiais sandorių galiojimo vertinimui, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas vis tiek buvo bendraturtis, yra formalaus pobūdžio, prasilenkia su aukščiau įvardytais bendraisiais teisės principais.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, nurodydamas, jog šioje nuostatoje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas tik tais atvejais, kai kitoje, bet ne toje pačioje civilinėje byloje, priimtas teismo sprendimas buvo pagrindas priimti skundžiamą teismo sprendimą. Ieškinys ir priešieškinis gali būti nagrinėjami tiek vienoje civilinėje byloje, tiek – atskirose, priklausomai nuo to, kuris iš nurodytų variantų yra tinkamesnis, siekiant civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tuo atveju, kai yra labai tikėtina, kad priešieškinio atmetimas sąlygojo ieškinio patenkinimą, ir, patikrinus teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teismų instancine sistema, priešieškinis buvo patenkintas, aplinkybė, kad ieškinys ir priešieškinis buvo nagrinėjami vienoje civilinėje byloje negali būti kliūtimi CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymui.
- Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, netinkamai aiškinio ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, kas sąlygojo, jog priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo dalyje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškinys dėl 2007-12-05 susitarimo bei 2010-08-20 žemės sklypo atsidailijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutarties panaikinimo, tenkinti ir šioje dalyje procesą atnaujinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 ir 339 straipsniais,
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. B. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-678-129/2013 proceso atnaujinimo dalyje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškinys dėl 2007-12-05 susitarimo bei 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutarties panaikinimo, tenkinti ir civilinės bylos Nr. 2-678-129/2013 procesą šioje dalyje atnaujinti.
Teisėjas Dainius Rinkevičius