Civilinė byla Nr. e2YT-203-805/2020

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00856-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

A L Y T A U S  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 9 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. K., jos atstovei advokatei Onai Barkauskienei,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. Z., J. Z., R. Z.,  

suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems A. Z., J. Z., R. Z., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims A. Z., J. Z., R. Z., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiojo turtą ir valdo jį šiuo metu.

Pareiškime nurodė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1-4), kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. Z.. Po jo mirties liko tėvo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas sus statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai A. Z. ir V. Z. surašė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo savo mirties dieną sutuoktiniai daro tokį patvarkymą: mirus A. Z. pastarajai priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas sutuoktiniui V. Z., o mirus V. Z., pastarajam priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas sutuoktinei A. Z.. Po V. Z. mirties A. Z. dėl sveikatos būklės į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytais terminais nesikreipė, paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) mirusio V. Z. palikimą neužvesta. Pažymėjo, kad pareiškėja dar tėvui V. Z. esant gyvam rūpinosi tėvais, aprūpindavo juos maistu, medikamentais, prižiūrėjo sodybą, darže sodindavo daržoves, bulves. Tėvui mirus, ji toliau slaugo nevaikštančią motiną, prižiūri sodybą, moka mokesčius, valdo visą turtą kaip nuosavą. Tačiau, nors įstatymo nustatytu laiku pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, mano, kad mirusiojo palikimą priėmė aktyviais veiksmais per tris mėnesius po pastarojo mirties, faktiškai pradėdama valdyti jo palikimą.

Teismo posėdyje pareiškėja A. K. pareiškimą palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. Z.. Prieš dvejus metus iki tėvo mirties jos motina patyrė insultą, po ko iš tėviškės pasiėmė motiną gyventi pas save į (duomenys neskelbtini). Sodyboje pasiliko gyventi vienas neįgalus pareiškėjos brolis J. Z.. Likęs paveldimas turtas – sodyba ir 7-8 ha žemės. Po tėvo mirties pareiškėja kiekvieną savaitgalį važinėja į tėvų namus, moka mokesčius už elektrą, šiukšles, turto draudimo mokesčius, nuveža broliui maisto. Ties namais yra apie 1 ha žemės, joje sodina bulves, turi pastatytą šiltnamį, jame augina pomidorus. Paaiškino, kad ūkininkui Š., tikslu neapleisti žemės, ji leidžia naudotis likusia dirbamos žemės dalimi, ji užsėta kviečiais, už tai atsilyginama grūdinėmis kultūromis. Paaiškino, kad be minėto nekilnojamojo turto, tėvų namuose liko televizorius, kiti namų apyvokos daiktai. Brolis J. Z. sodyboje laiko avis, kurias pasišeria pats, grūdų papila, apsitvarko buityje, tačiau didelių darbų dėl neįgalumo, kuris nustatytas šiam iškritus iš medžio, dirbti neišgali, jam pačiam reikalinga priežiūra ir pagalba. Paaiškino, kad motina dėl prastos sveikatos būklės į notarą dėl palikimo priėmimo pagal bendrąjį tėvų testamentą nesikreipė, ji žino apie iškeltą civilinę bylą ir neprieštarauja, kad palikimas tektų pareiškėjai, toks yra visos šeimos, t. y. jos brolio ir sesers sutarimas. Pareiškėja palaidojo tėvą, rūpinasi (duomenys neskelbtini) esančia kapaviete, prižiūri ir slaugo motiną, kuri praktiškai nepaeina ir negali rūpintis palikimu, tėvo mirties dienai ji gyveno tėvų namuose.

Pareiškėjos atstovė advokatė Ona Barkauskienė teismo posėdyje palaiko pareiškėjos prašymą, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) Jo vardu registruota apie 8 ha žemės sklypas ir 0,9294 ha žemės su statiniais (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai surašė bendrą testamentą, tačiau palikėjo sutuoktinė dėl prastos sveikatos būklės į notarą nesikreipė, nes ja pačia reikalinga rūpintis, praktiškai nejuda. Praktiškai po tėvo mirties aktyviais veiksmais viskuo rūpinosi pareiškėja, ji mokėjo mokesčius, draudimo įmokas už nekilnojamąjį turtą pagal palikėjo sudarytas sutartis, prižiūri sodybą, laidojo tėvą, lanko kapavietę.

Suinteresuoti asmenys R. Z. ir J. Z. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 46, 47), kuriuose nurodė, jog su pareiškėjos A. K. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. Patvirtino, jog A. K. po tėvo V. Z. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo palikimą ir valdo jį šiuo metu.

Suinteresuotas asmuo Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 29-30), kuriame nurodo, jog prieštaravimų šioje byloje nereiškia.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 41-43), kuriame nurodė, kad palieka teismui vertinti ar pareiškėjos A. K. pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuoti asmenys R. Z. ir J. Z., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos būdami tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 69-70, 71-72, 50-51, 54-55), į jį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, pateiktuose teismui atsiliepimuose į pareiškimą prašė bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenis nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas bei suinteresuotas asmuo A. Z., būdami tinkamai informuoti apie teisę per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimus į pareiškimą, jų nepateikė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 27-28, 38-39), termino pratęsti neprašė, būdami tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį į jį neatvyko (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 52-53, 67-68), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Vertinant, buvo ar ne palikimas kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Z., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. Z. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 14), santuokoje susilaukė trijų vaikų – J. Z., A. K. bei R. Z. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10, 11). V. Z. savo gyvenamąją vietą 2016 m. gegužės 27 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini)  (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15). Mirusiojo V. Z. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 27321/87277 dalis bei 25309/87277 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)  (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 20-23); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16-19). V. Z. ir jo sutuoktinė A. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė bendrą sutuoktinių testamentą paliekant turtą įpėdiniams, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 8-9), pagal kurį mirus A. Z. pastarajai priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas sutuoktiniui V. Z., o mirus V. Z., pastarajam priklausantis visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliekamas sutuoktinei A. Z.. Testatoriai susitarė, jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą lygiomis dalimis po 1/3 dalį paveldi J. Z., A. K. ir R. Z.. Paveldėjimo byla į V. Z. palikimą nėra užvesta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7). Pasiūlius pareiškėjai A. K. iki teismo posėdžio dienos pateikti papildomai įrodymus, kad pareiškėja po savo tėvo V. Z. (duomenys neskelbtini) mirties būtent per teismo nustatytą terminą priėmė mirusiojo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą ir, kad tokie veiksmai išreiškia įpėdinės valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, į teismo posėdį buvo pateikti V. Z. būsto draudimo įmokas pagrindžiantys įrodymai (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 76, 77, 78). Šie duomenys patvirtina, kad už laikotarpius nuo 2018 m. spalio 21 d. iki 2019 m. spalio 20 d. bei nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto draudimo įmokas V. Z. vardu mokėjo pareiškėja (CPK 177-178 straipsniai).

Po V. Z. mirties per įstatymo nustatą terminą nei palikėją pergyvenusi testamentinė įpėdinė – sutuoktinė A. Z., nei pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja A. K., J. Z. bei R. Z. nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Kaip numato CK 5.49 straipsnio 3 dalis, pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikimą, bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Kaip patvirtina notaro biuro pažyma, paveldėjimo byla į mirusiojo V. Z. palikimą neužvesta. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po savo tėvo V. Z. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjos pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Pareiškėjos A. K. nurodytas aplinkybes, jog ji po savo tėvo V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiojo turtą ir valdo jį šiuo metu, kadangi dar tėvui esant gyvam rūpinosi tėvais, aprūpindavo juos maistu, medikamentais, prižiūrėjo sodybą, darže sodindavo daržoves, bulves, tėvui mirus, ji toliau slaugo nevaikštančią motiną, prižiūri sodybą, moka mokesčius, valdo visą turtą kaip nuosavą, patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai A. Č. bei M. V. (CPK 189-192 straipsniai). Liudytojas A. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo ilgą laiką pareiškėjos tėvų kaimynas pagal gyvenamąją vietą, pažinojo velionį V. Z., jo šeimą, vaikus. Paaiškino, kad šeimoje yra trys vaikai: J., R. ir A.. Palikėjo žmona prieš du metus patyrė insultą, dėl ko A. išsivežė ją į (duomenys neskelbtini). Senoji Z. pažįsta žmones, su ja pasikalba, tačiau ji juda tik invalido vežimėlio pagalba. Žino, kad Z. (duomenys neskelbtini) turėjo apie 8 ha žemės, kuri ribojasi su jais. J. Z. yra palikėjo sūnus su negalia. Paaiškino, kad daugiausia palikėjo namuose dirba pareiškėja, ši dukra atvažiuoja iš (duomenys neskelbtini), A. palaidojo tėvą. Patikino, kad sodyba sutvarkyta, prižiūrėta, apšienauta. Kiek yra žinoma liudytojui, be namų ūkio paskirties (1 ha), yra dar apie 3 ha dirbamos žemės ir likusi dalis pievos, ganyklos. Visa žemė apžiūrėta, dirbama. Prie namų yra sodas, pagrindinis pastatas, kluonas, tvartas, „sklepas“, visi pastatai tvarkingi, atvestas vandentiekis, namas kūrenamas malkomis, tvarkosi ir dirba čionai pareiškėja ir žiemą, ir vasarą. Liudytojas M. V. teismo posėdyje paaiškino, kad yra pareiškėjos draugas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jo žiniomis, kadangi tenka dažnai lankytis (duomenys neskelbtini), yra likę apie 8 ha žemės, pastatai, namas, tvartas, kluonas. Liudytojas pažįsta visus tris palikėjo vaikus, įvardijo juos vardais – A., R. ir J., su juo yra draugai. Jų motina yra po insulto, bendraujanti, tačiau prastos sveikatos. Paaiškino, kad A., po tėvo mirties šių metų gegužės mėnesį, kiekvieną savaitgalį su brolio J. sūnum vyksta tėviškėn. J. yra pensininkas ir invalidas, A. kas savaitgalį jam nuveža maisto, nuperka duonos, išplauna, sutvarko namus, ji taip pat suruošia malkas kūrenimui, vaikai palaidojo tėvą, kapavietę žiūri. Palikėjo kita dukra R. taip pat (duomenys neskelbtini) gyvena.

Kaip numato CK 5.49 straipsnio 3 dalis, pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikimą, bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos, jos atstovės, liudytojų paaiškinimus dėl mirusiojo V. Z. palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais visų bylos duomenų kontekste. Teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad po V. Z. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį visą palikimą priėmė jo įpėdinė A. K., kuri jį valdė, naudojosi, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje   Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 12,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.  

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,29 Eur (dvylika eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                         Loreta Radzevičienė