Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-02-15][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-463-583-2018].docx
Bylos nr.: eI-463-583/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Telšių regiono atliekų tvarkymo centras" 171780190 pareiškėjas
SGKA Legal 302598834 pareiškėjo atstovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Atliekų prevencija ir tvarkymas
Mokestiniai teisiniai santykiai
Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
Aplinkos apsauga
Vietinės rinkliavos
Teismo procesiniai dokumentai

  Administracinė byla Nr. eI-463-583/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01685-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos : 12.18; 14.6; 55.1.3

(S)



 

 

 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. vasario 12 d.         

Klaipėda

 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2018 m. sausio 29 d.  teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui V. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

 

Teismas,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. J. (toliau – ir atsakovas) 145,91 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodoma, kad Rietavo savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. T1-1, patvirtinti Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) kurie nustatė privalomą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, galiojančią Rietavo savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.     

              Pareiškėjas yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Rietavo savivaldybės teritorijoje.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (paskelbta specialiame interneto tinklapyje).

Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Rietavo savivaldybės taryba 2007-09-20 sprendimu Nr. T1-141 (su vėlesniais pakeitimais) nustatė Rietavo savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - ir Nuostatai). 2010-01-14 Rietavo savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-1 patvirtino naują Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakciją, kuri pripažinta netekusia galios įsigaliojus 2013-07-04 Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-114 patvirtintiems naujos redakcijos Nuostatams (aktai paskelbti www.rietavas.lt; www.tratc.lt). Pagal Nuostatų reglamentavimą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Rietavo savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 43 dalys, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Rietavo savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 14 d.  sprendimu Nr. T1-1 patvirtintų Rietavo savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, nustatyta, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Rietavo savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo 145,91 Eur vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31 už nekilnojamąjį turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. Šio išrašo 4.2 punkte nurodyta, kad atsakovas nuo 2004-10-08 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo yra nekilnojamojo daikto – buto, naudojimo paskirtis: gyvenamoji (butų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalies savininkas. Kadangi atsakovas įvardijamu laikotarpiu buvo aukščiau nurodyto nekilnojamojo daikto dalies savininkas, pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą proporcingą jam priklausančio nekilnojamojo daikto daliai.

Iš teismui teikiamos 2017-11-27 pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo Nr. P-RT-02 nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs 145,91 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31. Duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto nuosavybės dalį ir objekto paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtinos vietinės rinkliavos priteisimo tenkintinas, laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį,  proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose (administracinei bylai aktuali 2015 kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-77 redakcija),  Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjas teismo prašo iš atsakovo priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šių išlaidų pagrindimui teikiama 2017 m. gruodžio 6 d. išlaidų advokato pagalbai apmokėti specifikacija (3-oji eilutė), 2017 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaita faktūra serija SGKA Nr. 12455 ir 2017 m. gruodžio 7 d. vietinio mokėjimo nurodymas. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 m. II ketv. buvo 838,7 Eur, todėl maksimali priteistina suma už prašymo surašymą yra 2096,75Eur (838,7 x 2,5).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas,  kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.). Taigi, ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Kaip jau paminėta, nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Nors pareiškėjo prašoma priteisti 36,30 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad prašymas tenkintinas iš dalies, byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina viso 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Būtent tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose (žr. pvz.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1310-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016). Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017, suformavo teisminę praktiką, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti visą prašytą atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aukščiau paminėtame sprendime priteisė iš atsakovo visą pareiškėjo prašytą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendime dėl priteistos sumos dydžio pagrįstumo nurodė abstrakčius argumentus, plačiau nepasisakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė precedentą, pakeičiantį anksčiau suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose.

Pareiškėjas taipogi prašo priteisti ir 1,71 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turo centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų išrašų spausdinimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registro duomenų bazes, todėl disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Iš atsakovo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 145,91 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31.

Pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovo V. J. priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                                     Remigijus Arminas   

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • eA-1310-662/2016
  • eA-1158-556/2016
  • eA-1163-556/2016
  • eA-870-858/2017