Baudžiamoji byla Nr. 1-53-780/2012
(Proceso Nr. 1-72-1-00334-2011-5)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.2.;
1.1.8.3.; 1.1.8.5.; 1.1.8.10.;
1.1.10.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.;
2.3.6.4.5.;
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 4 d.
Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, kaltinamiesiems D. M. ir M. M., kaltinamųjų gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, nukentėjusiajam R. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lazdijuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini)gimnazijos (duomenys neskelbtini)klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lazdijai, neteistas, ir
M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lazdijuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Lazdijų (duomenys neskelbtini)gimnazijos (duomenys neskelbtini)klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lazdijai teistas: 1) 2007 m. vasario 2 d. pagal Baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., pagal BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 mėn. – uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) 2007 m. liepos 11 d. pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėn., remiantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. bausmė subendrinta su 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams; 3) 2009 m. vasario 13 d. pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn.; 4) 2009 m. liepos 13 d. pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., remiantis BK 63 str. 1 d. ir 3 d. bausmė subendrinta su 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 8 mėn., bausmę atlikęs, teistumai neišnykę,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
D. M. 2011 m. spalio 10 d., apie 15 val. 30 min., bendrininkų grupe su M. M., viešoje vietoje, Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu pašalinių žmonių akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ranka sudavė ne mažiau du smūgius R. M. į galvos sritį, M. M. koja spyrus ne mažiau vieną smūgį į galvos sritį, taip pat spyrė ne mažiau vieną smūgį į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. M. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl masyvios odos ir poodžio kraujosruvos dešinio poakio srityje, dešinio žandinio ančio apatinės sienelės įspaustinio lūžimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, nes dėl dešinio žandinio ančio apatinės sienelės lūžimo R. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
M. M. 2011 m. spalio 10 d., apie 15 val. 30 min., bendrininkų grupe su D. M., viešoje vietoje, Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu pašalinių žmonių akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, D. M. ranka sudavus ne mažiau du smūgius R. M. į galvos sritį, jis koja spyrė ne mažiau vieną smūgį į galvos sritį, D. M. spyrus ne mažiau vieną smūgį į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. M. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl masyvios odos ir poodžio kraujosruvos dešinio poakio srityje, dešinio žandinio ančio apatinės sienelės įspaustinio lūžimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, nes dėl dešinio žandinio ančio apatinės sienelės lūžimo R. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2011 m. spalio 10 d., apie 15 val. Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo kieme gėrė alų kartu su broliu M. M., nukentėjusiuoju R. M., E. K. ir jo drauge, bei E. K. ir A. F.. Jis su nukentėjusiuoju susiginčijo dėl konflikto, įvykusio tarp jų prieš tris metus, ir sudavė R. M. kumščiu į veidą. Kai po smūgio nukentėjusysis norėjo eiti link jo, sudavė jam antrą smūgį kumščiu į veidą ir nuo šio smūgio R. M. nugriuvo ant žemės. Griūdamas jis atsitrenkė į suoliuką ir taip galėjo susilaužyti žandikaulį. Nepamena ar dar įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam, nes brolis M. jį atitraukė nuo R. M. ir jie išėjo namo. Jo brolis M. nukentėjusiojo nemušė. Su civiliniais ieškiniais jis sutinka.
Kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2011 m. spalio 10 d., apie 15 val. Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo kieme gėrė alų kartu su broliu D. M., nukentėjusiuoju R. M., E. K. ir jo žmona, bei E. K. ir A. F.. Jo brolis D. susiginčijo su nukentėjusiuoju ir matė kaip brolis sudavė R. M. kumščiu į veidą. Tuo metu jis buvo nuėjęs prie malkų krūvos nusišlapinti, o brolis su nukentėjusiuoju ginčijosi prie stalo. Po pirmo smūgio nukentėjusysis nenugriuvo, o jo brolis sudavė R. M. antrą smūgį kumščiu į veidą ir nuo šio smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Griūdamas jis atsitrenkė į suoliuką ir palindo po stalu. Jis atbėgo nuo malkų krūvos prie stalo ir atitraukė savo brolį nuo nukentėjusiojo. Brolis dar bandė įspirti R. M. kai jis brolį traukė nuo nukentėjusiojo, bet nepataikė. Jis pats nukentėjusiojo nemušė ir jam nespyrė, todėl nesutinka, kad žala būtų priteista iš jo.
Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2011 m. spalio 10 d. Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo kieme, pavėsinėje gėrė alų kartu su E. K., broliais D. ir M. M. ir dar dviem jų draugais. Kartu su jais prie stalo buvo ir E. K. žmona, bet ji negėrė nes buvo nėščia. Jis susiginčijo su D. M., bet nepamena dėl ko. Pirmas jam sudavė į ausį D. M., po to dar sudavė į veidą ir jis nugriuvo nuo suolo tiesiai ant žemės. Suoliuko nekliudė. Nugriuvęs užsidengė veidą ir jautė, kad jį spardo. Kas spardė jis nematė ir tiksliai nežino ar jam spyrė M. M.. Jis prašo priteisi 2000 Lt turtinės ir neturtinės žalos, nes turėjo išlaidų važinėdamas pas gydytojus, pirkdamas vaistus, patyrė skausmą ir nepatogumų dėl sužalojimų, kurį laiką jam buvo užklijuota akis, skaudėjo sulaužytą žandikaulį kai valgė, negalėjo valgyti bet kokio maisto ir dėl to patyrė daug nepatogumų. Žalą prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų jeigu bus įrodyta ir M. M. kaltė.
Liudytojas E. K. patvirtino, kad pas jį kieme prie stalo gėrė alų nukentėjusysis R. M., abu broliai M. ir du jų draugai, kurių jis nepažįsta. Su jais prie stalo buvo ir jo žmona, bet ji negėrė alkoholio. Vienu metu nukentėjusysis ir D. M. susiginčijo dėl senų konfliktų ir D. M. sudavė ranka į veidą R. M.. Jis apramino besiginčijančiuosius, tačiau po kiek laiko D. M. vėl kirto R. M. į veidą. Kai pastarasis bandė atsistoti D. M. kirto antrą kartą į veidą ir nukentėjusysis atsisėdo ant suoliuko. Tada nuo malkų kūgio atbėgo M. M. ir įsibėgėjęs spyrė R. M. į galvą. Šis nukrito nuo suoliuko ant žemės, o D. M. prišoko prie jo ir dar įspyrė gal tris kartus. M. M. taip pat įspyrė dar kartą. Liudytojas mano, kad nukentėjusysis matė kaip jam sudavė D. M., bet nematė kaip atbėgęs nuo malkų kūgio jam spyrė M. M..
Liudytoja K. K. patvirtino, kad jos kieme prie stalo gėrė jos vyras E. su nukentėjusiuoju R. M., o vėliau atėjo abu broliai M. ir dar du jų draugai. Su jais prie stalo buvo ir ji, bet negėrė alkoholio, nes laukėsi kūdikio. Ji vienintelė prie stalo buvo blaivi. Vienu metu nukentėjusysis ir D. M. susiginčijo dėl senų konfliktų ir D. M. sudavė ranką į ausį R. M.. Po to jie buvo aprimę, bet po kiek laiko D. M. vėl kirto R. M. į veidą. Kai šis bandė atsistoti nuo malkų kūgio atbėgo M. M. ir įsibėgėjęs spyrė R. M. į galvą. Šis nukrito nuo suoliuko ant žemės ir jam ėmė bėgti kraujas. D. M. prišoko prie jo ir bandė įspirti, o jos vyras laikė D. Ji nežiūrėjo ką daro D. M., nes priklaupusi saugojo nukentėjusiojo galvą, o M. M. dar įspyrė nukentėjusiajam į kojas ir pilvą.
Liudytoja S. K. patvirtino, kad išėjusi iš namo į kiemą matė kaip ant suolo sėdinčiam nukentėjusiajam M. M. spyrė ir nukentėjusysis nukrito nuo suolo. M. M. dar spyrė ir gulinčiam, o ar mušė D. M. ji nematė.
Liudytojas E. K. parodė, kad 2011 m. spalio 10 d. Vilniaus g. 11 namo kieme prie stalo gėrė alų su broliais M., A. F., nukentėjusiuoju R. M. ir jo draugu A.. Po to dar lyg buvo atėjusi pastarojo žmona. Vienu metu nukentėjusysis ir D. M. susiginčijo dėl senų konfliktų ir jie susimušė. Jie sudavė smūgius vienas kitam į veidą, krūtinę. M. M. griebė savo brolį D. ir atitraukęs nuo nukentėjusiojo išsivedė. Pats M. M. nukentėjusiojo nemušė. Nukentėjusysis ant žemės nugriuvęs nebuvo ir jo gulinčio nematė. Kai liudytojas su A. F. ir broliais M. išėjo iš kiemo, nukentėjusysis sėdėjo prie stalo. Kraujo ant nukentėjusiojo nematė.
Liudytojas A. F. parodė, kad 2011 m. spalio 10 d., Vilniaus g., kieme prie stalo gėrė alų su broliais M., A. F. ir dar kažkokiais žmonėmis. Jis gal tris kartus buvo nuėjęs į lauko tualetą, nes suviduriavo. Po to išėjo namo. Jokio konflikto ir muštynių jis nematė.
Akistatų protokolai patvirtina, kad nukentėjusysis R. M., liudytojai E. K. bei K. K. akistatų su M. M. metu patvirtino, jog nukentėjusiajam įspyrė ir M. M. (T 1, b.l. 97, 100-101, 102).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Lazdijų m., Vilniaus g. 11 namo atvirame kieme, kur stovi stalas ir suolai, kiemas neaptvertas. Ant stalo ir ant žemės netoli suolo rastos dėmės panašios į kraują (T 1, b.l. 3-8).
Specialisto išvadoje Nr. G 869/11(6) konstatuota, kad R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl masyvios odos ir poodžio kraujosruvos dešinio poakio srityje, dešinio žandinio ančio apatinės sienelės įspaustinio lūžimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo (T 1, b.l. 8-9).
Nors kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, o kaltinamasis M. M. visiškai nepripažino savo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ištyrus visus įrodymus teismas pripažįsta, kad jiems pareikšti kaltinimai dėl nukentėjusiojo sužalojimo pasitvirtino pilnai.
Tokią išvadą teismas grindžia ne kaltinamųjų parodymais, o kitais bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurie paneigia kaltinamųjų versiją. Vertinant kaltinamųjų parodymus atsižvelgtina į tai, kad D. M. yra neteistas, o M. M. turi keturis neišnykusius teistumus už ankstesnius nusikaltimus, todėl įrodžius jo kaltę, pagal bausmių skyrimo taisykles, jam kaip recidyvistui gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Esant tokiai situacijai abu kaltinamieji, kurie yra broliai, turi akivaizdų suinteresuotumą nurodyti ne tikrąsias įvykio aplinkybes, bet pateikti tokią įvykio versiją, kuri neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės ir galimo laisvės netekimo M. M., o už nukentėjusiojo sužalojimą atsakytų tik jo brolis D. M., kuriam gresia daug švelnesnė bausmė. Todėl vien tik kaltinamųjų parodymų nepakanka nustatyti įvykio aplinkybėms ir pripažinti, kad nukentėjusįjį sumušė vienas D. M., kaip tą teigia abu kaltinamieji. Be to, kaltinamųjų parodymai šioje byloje nebuvo nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu jie net neužsiminė apie tai, kad nukentėjusysis griuvo ant suoliuko ir galėjo į jį susižaloti, todėl tai tik patvirtina, kad jų parodymai teisme yra tik palankus sau įvykio aplinkybių traktavimas, o ne tikrąsias įvykio aplinkybes atspindintys kaltinamųjų parodymai.
Taip pat pabrėžtina, kad kaltinamųjų parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, kurie nekeltų abejonių dėl jų patikimumo. Domanto ir M. M. nurodomą įvykio versiją teisme patvirtino tik vienas liudytojas – E. K.. Tačiau teismas šio liudytojo parodymų nelaiko patikimu įrodymu, kuriuo būtų galima patvirtinti kaltinamųjų parodymus ir pagrįsti M. M. nekaltumą. Nors liudytojas E. K. ir teigia, kad nukentėjusįjį mušė tik D. M., tačiau jo parodymai dėl kai kurių įvykio aplinkybių nesutampa nei su kitų liudytojų parodymais, nei su pačių kaltinamųjų parodymais. Pabrėžtina, kad net ir neigdami M. M. kaltę abu kaltinamieji patvirtino nukentėjusiojo ir trijų liudytojų K. nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis R. M. pats jokių smūgių D. M. nesudavė, o nuo patirtų smūgių buvo nugriuvęs nuo suolo ant žemės ir liko ten gulėti kai kaltinamieji, E. K. ir A. F. išėjo namo. Tuo tarpu pats liudytojas E. K. kategoriškai ir visiškai priešingai teigia, kad įvykio metu nukentėjusysis taip pat sudavinėjo smūgius D. M., kad nuo suolo ant žemės nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs, kad gulinčio ant žemės nukentėjusiojo jis nematė, kad nukentėjusysis liko sėdėti prie stalo kai liudytojas su kaltinamaisiais išėjo namo. Akivaizdu, kad liudytojas E. K. visiškai priešingai nurodo tas pačias aplinkybes nei nukentėjusysis, kiti liudytojai ir net patys kaltinamieji, nors jie visi sėdėjo prie to paties stalo. Tai leidžia pagrįstai abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu ir jo parodymus vertinti kaip melagingus, apie tai pranešant prokurorui BPK 257 str. nustatyta tvarka. Be to, E. K. yra kaltinamųjų draugas, todėl jis taip pat turi suinteresuotumą melagingais parodymais padėti M. M. išvengti atsakomybės.
Dėl nurodytų motyvų teismas atmeta kaltinamųjų ir liudytojo E. K. parodymus toje dalyje, kur jie teigia, kad nukentėjusįjį sužalojo tik D. M., (BPK 305 str. 1 d. 2 p.), nes jie nepripažįstami patikimais įrodymais, kuriais teismas galėtų grįsti nuosprendį (BPK 20 str. 2 d., 5 d.).
Liudytojo A. F. parodymais teismas negali pagrįsti nei kaltinamųjų kaltės nei nekaltumo, nes šis liudytojas teigė nematęs jokio konflikto, todėl jo parodymais negalima nei patvirtinti nei paneigti kaltinamųjų ar kitų liudytojų parodymų.
Tuo tarpu kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus patvirtina nukentėjusiojo R. M. parodymai, liudytojų E. K., K. K., S. K. parodymai ir kiti šioje byloje ištirti objektyvūs įrodymai, dėl kurių patikimumo teismui abejonių nėra. Nors nukentėjusysis ir liudytojas E. K. įvykio metu taip pat buvo neblaivūs kaip ir kaltinamieji bei su jais atėję liudytojai E. K. ir A. F., tačiau vien dėl to abejoti jų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jų parodymus visiškai patvirtina liudytojų K. K. ir S. K. parodymai, o šios liudytojos alkoholio nevartojo ir buvo visiškai blaivios. Abejoti visų liudytojų K. parodymais nėra jokio pagrindo ir jokios priežasties, nes jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, jie savo parodymus patvirtino tiek akistatos su įtariamuoju M. M. metu, tiek teismo posėdžio metu, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jie galėjo būti kaip nors įtakoti apkalbėti M. M.. Be to, ir pats M. M. nenurodė jokios priežasties, dėl kurios liudytojai turėtų pagrindą nepagrįstai jį kaltinti įspyrus nukentėjusiajam. Pabrėžtina, kad net pats nukentėjusysis kategoriškai nekaltino M. M., nes tiksliai nematė kuris kaltinamasis kiek smūgių jam sudavė, todėl šie liudytojai neturi jokios logiškai paaiškinamos priežasties melagingai patvirtinti teismui, kad nukentėjusįjį sumušė abu kaltinamieji, jeigu iš tiesų jį būtų sumušęs tik vienas D. M..
Paties nukentėjusiojo negalėjimas kategoriškai pasakyti ar jam spyrė kaltinamasis M. M. savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad pastarasis to nepadarė, nes nukentėjusysis iš esmės konfliktavo su D. M., kuris jį mušė rankomis tuo metu kai M. M. jam stipriai spyrė atbėgęs iš toliau. Tai reiškia, kad toks smūgis nukentėjusiajam buvo netikėtas, ką patvirtino ir liudytojai K., todėl nukentėjusysis iš tiesų galėjo nematyti ir nesuprasti, kad jam spyrė būtent M. M., kuris prieš smūgį buvo atokiau nuo jo. Tačiau tą aiškiai matė ir teismui patvirtino liudytojai K..
Kadangi nebuvo nustatyta jokių esminių nukentėjusiojo R. M., liudytojų E. K., K. K. ir S. K. parodymų prieštaravimų ir jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti šių parodymų patikimumu, teismas neturi pagrindo atmesti šių parodymų ir pripažįsta, kad jie patvirtina abiejų kaltinamųjų kaltę.
Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas teismo medicinos eksperto surašytoje specialisto išvadoje, kuri nei teismui nei kitiems proceso dalyviams abejonių nekelia, todėl nusikaltimo pasekmės taip pat yra įrodytos.
Aptartais nukentėjusiojo R. M., liudytojų E. K., K. K. ir S. K. parodymais, akistatų protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada ir iš dalies pačių kaltinamųjų bei liudytojo E. K. parodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. M., be jokios pateisinamos priežasties tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą bei nugriuvusiam ant žemės ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė į galvos sritį, o M. M. ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. Nors liudytojai nurodė matę ir daugiau kaltinamųjų smūgių nukentėjusiajam, tačiau teismas bylą nagrinėja tik kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo ribose ir savo iniciatyva negali sunkinti kaltinimo. Nurodytus veiksmus kaltinamieji padarė veikdami bendrai ir turėdami bendrą tikslą sužaloti nukentėjusįjį, todėl jie atsako kaip bendravykdytojai už visas nukentėjusiojo sveikatai kilusias pasekmes. Taip pat pripažintina, kad nukentėjusįjį kaltinamieji sužalojo atvirame kieme, kuris yra visai netoli gatvės, kitų asmenų akivaizdoje ir dienos metu. Tai reiškia, kad viešoje vietoje padarydami R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamieji sutrikdė ir visuomenės rimtį bei tvarką. Tokie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti ir visiškai atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. kvalifikaciją, kadangi nukentėjusiojo sveikata nesunkiai sutrikdyta dėl chuliganiškų paskatų, kaltinamiesiems neturint jokios priežasties naudoti smurtą dėl labai seniai įvykusių nesutarimų, kurie jau buvo išspręsti anksčiau, ir tai padaryta viešoje vietoje, matant aplinkiniams ir akivaizdžiai bei įžūliai ignoruojant elementarią pagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Toks elgesys ne tik daro žalą sumuštam nukentėjusiajam, bet ir trikdo bei šokiruoja aplinkinius, nes smurto panaudojimas viešoje vietoje, kuris baigiasi niekuo dėto žmogaus kraujo praliejimu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, akivaizdžiai pažeidžia visuomenės rimtį ir tvarką, sukelia aplinkiniams neigiamas emocijas ir išgyvenimus.
Kadangi tais pačiais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes nemotyvuotas ir beprasmis smurto panaudojimas patvirtina, kad kaltinamieji elgėsi paveikti alkoholio.
Individualizuojant bausmes kaltinamiesiems pabrėžtina, kad D. M. padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, yra vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis, tačiau teistumo neturi, todėl remiantis BK 55 str. už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai, o už nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. – vienintelė sankcijoje numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas.
Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į D. M. asmenybę ir jo jauną amžių, bausmės dydis už kiekvieną nusikaltimą nustatytinas šiek tiek žemiau vidurkio. Tačiau kaltinamasis D. M. pripažino savo nusikalstamus veiksmus, dar neturi teistumo, seniūnijos nėra charakterizuojamas neigiamai, yra jauno amžiaus ir dar mokosi suaugusiųjų gimnazijoje, pats šis baudžiamasis procesas jauno amžiaus kaltinamajam yra efektyvi poveikio priemonė, kuri padės sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslus dar galima pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas skiriant atitinkamas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, reikalingas bausmės tikslams pasiekti (BK 75 str. redakcija).
M. M. padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau yra teistas keturis kartus ir teistumai neišnykę, praeityje jau buvo vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir vieną kartą bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, todėl jam kaip recidyvistui, remiantis BK 56 str., skirtina laisvės atėmimo bausmė už abu nusikaltimus. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į jo asmenybę ir nuolat besikartojančius nusikaltimus, kitomis bausmės rūšimis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų ir atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų. Toks kaltinamojo elgesys akivaizdžiai rodo jo polinkį nusikalsti ir patvirtina, kad jokios švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės negali sulaikyti jo nuo naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į M. M. asmenybę ir didesnį jo polinkį nusikalsti, bausmės dydis už kiekvieną nusikaltimą nustatytinas didesnis nei D. M..
Nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkintini pilnai. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis nusikaltimo metu jautė fizinį skausmą, dėl panaudoto smurto patyrė nepatogumų, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kurį laiką negalėjo matyti viena akimi, skaudėjo sulaužytą žandikaulį valgant ir negalėjo valgyti bet kokio maisto. Visos šios aplinkybės įvertintos pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. pripažintinos neturtine žala. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, į kaltinamųjų kaltės formą, ir nusikalstamų veiksmų pasekmes, teismas pripažįsta, kad reikalaujama priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos dydžio suma nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose. Be to, civilinio ieškinio dydžio kaltinamieji neginčija. Patirtiems sužalojimams gydytis nukentėjusysis taip pat turėjo išlaidų vaistams, kelionėms vykstant pas medikus ir tyrėjus, todėl turi teisė reikalauti ir turtinės žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamieji neginčija ir turtinės žalos dydžio, todėl iš jų priteistina ir nukentėjusiojo reikalaujama 1 000 Lt suma turtinei žalai atlyginti.
Valstybinės ligonių kasos ieškinys taip pat tenkintinas, nes ieškovas žalą patyrė dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų apmokėjęs nukentėjusiajam suteiktas gydymo išlaidas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusius kaltinamuosius (CK 6.280 str.). Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 118), kaltinamieji ieškinio dydžio neginčija todėl ieškinys tenkintinas pilnai ir Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamųjų priteistina 267,08 Lt suma.
Žalos atlyginimas pagal abu ieškinius priteistinas solidariai iš abiejų kaltinamųjų, nes už bendrai padarytą žalą nukentėjusiajam asmeniui kaltinamieji atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.)
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas
n u s p r e n d ž i a :
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir nuteisti:
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams,
- pagal BK 284 str. 1 d. – viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę D. M. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.
Remiantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. spalio 12 d. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Remiantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Remiantis BK 75 str. 2 d. ir 67 str. 2 d. paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus įpareigoti atlikti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir nuteisti:
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - terminuotu laisvės atėmimu 2 (dviems) metams,
- pagal BK 284 str. 1 d. – terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę M. M. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 (dviems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Remiantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. spalio 12 d. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti R. M. solidariai iš kaltinamųjų D. M. ir M. M. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai solidariai iš kaltinamųjų D. M. ir M. M. 267,08 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų 08 centus) žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai, - paketus Nr. 1 ir Nr. 2, bei juose esančią įvykio vietoje paimtą medžiagą, panašią į kraują, ir medžio lapą, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius daiktus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Šarka