Civilinė byla Nr. 2S-520-210/2018

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04656-2018-2

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.;3.5.1.; 3.3.2.5.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų  2018 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10929-713/2018 pagal pareiškėjo M. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. G., Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. M. 2018-02-21 antstolei pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui, tačiau antstolė 2018-03-22 priimtu patvarkymu Nr. 0090/08/03780/S-729 pareiškėjo prašymo netenkino ir skundą su vykdomąja byla pateikė apylinkės teismui. Pareiškėjas nurodė, kad nuo vykdomojo dokumento priėmimo jis nėra įvykdytas daugiau nei dvejus metus. Pareiškėjas nesutinka su antstolės rašte išdėstytais argumentais ir nurodo, kad negali būti taikomas skolininko padėtį sunkinantis įstatymas, taikant penkerių, o ne dvejų metų senaties terminą, sprendžia, kad senaties terminas suėjęs ir byla turi būti nutraukta.

2. Antstolė R. G. 2018 m. kovo 22 d. patvarkyme nurodė, kad vykdo Kauno miesto VPK Eismo priežiūros  2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimą dėl 20,27 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. M. valstybės naudai. Šis nutarimas vykdomas, vykdomojoje byloje nepertraukiamai buvo atliekami vykdomieji veiksmai, nėra dvejų metų termino, per kurį nebuvo atliekami jokie veiksmai. Antstolė teigia, kad pats pareiškėjas nesirūpino baudos sumokėjimu, todėl byla negali būti nutraukta.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nurodė, kad skundas atmestinas, kadangi byloje nepertraukiamai buvo vykdomi vykdymo veiksmai.

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų.

5. Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, išduotas 2008 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, bauda nebuvo perkvalifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teismas pažymėjo, kad teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas atmetė skolininko skunde dėstomus argumentus, jog nagrinėjamu atveju antstolė rėmėsi (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nustatytu 5 metų vykdymo senaties terminu.

6. Teismas nustatė, kad Kauno miesto VPK Eismo priežiūros  2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas dėl 20,27 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. M. Valstybės naudai pateiktas vykdyti laikantis įstatymo nustatytų terminų. Vertindamas 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad po vykdomojo dokumento priėmimo antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus. Taigi, vykdomosios bylos medžiaga teismui patvirtino, kad antstolė atliko vykdymo veiksmus, tarp kurių nėra 2 metų laikotarpio, kuriais antstolė nebūtų atlikusi kokių nors vykdymo veiksmų, siekdama išieškoti administracinę baudą iš skolininko. O pareiškėjas, žinodamas apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo ir jo įvykdymo terminą, baudos nesumokėjo, nesidomėjo išieškojimu, su antstole  nebendradarbiavo, per visą išieškojimo laikotarpį kreipėsi į antstolę tik 2014 m. vasario 26 d., nesiėmė jokių veiksmų dėl savo finansinės padėties pagerinimo, dėl to, nors jam paskirtos baudos suma nėra didelė, antstolei pavyko jos išieškoti tik didesnę dalį. (CPK 644 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės neveikimo, o būtent dėl pareiškėjo vengimo sumokėti paskirtą baudą. Atsižvelgdamas į teismas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės R. G. 2018-03-22 priimtą patvarkymą Nr. 0090/08/03780/S-729, kuriuo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą dėl administracinės baudos išieškojimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     7.1. Apelianto teigimu, nutartis yra neteisėta ir naikintina, nes 20,27 Eur bauda neišieškota daugiau kaip devyneri metai. Apelianto įsitikinimu, teismas neteisingai taikė teisės normas ir teismų praktiką, nes nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR ATPK 308 str. 1 d. pakeitimas, inter alia nustatantis, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo LR ATPK 313 str. 1 d. nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Nagrinėjamu atveju ši teisės norma netaikoma, nes įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad iki 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01, Žin., 2013, Nr. 124-6280) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. LR ATPK nenumatė administracinės baudos vykdymo senaties terminų. Nors LR ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje iki 2015 m. liepos 1 d., buvo numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, nebuvo nustatytas bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas, kuriam suėjus, nutarimas skirti baudą negalėtų būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, ar jis laiku buvo perduotas vykdyti. Tačiau įstatymu nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi būti vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (LR ATPK 7 str.). Todėl, apelianto nuomone, taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi LR ATPK 35, 308 ir 313 str. str. ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunktyje a apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Įvertinus tai, kad nuo nutarimo priėmimo administracinio teisės pažeidimo byloje praėjo daugiau nei septyneri metai, nutarimas skirti baudą neturi būti vykdomas, o nutarimo skirti baudą vykdymo procesas yra nutrauktinas. Skundžiamos nutarties motyvai, kad antstolis nepertraukiamai išieškinėjo baudą, niekaip nesietinas su paminėta teismų praktika, byloje nėra duomenų, kad apeliantas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti prilyginami tyčiniam vengimui.

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).

11. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolės R. G. kontoroje vykdomas Kauno miesto VPK Eismo priežiūros  2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas dėl 20,27 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. M. valstybės naudai. Kadangi apeliantui bauda už KET pažeidimą skirta galiojant ATPK ir jo padarytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo perkvalifikuotas pagal naująjį ANK, priverstiniam baudos išieškojimo vykdymui taikomos iki ANK įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatos. Taigi, vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, išduotas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (2017-01-01), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, ginčo atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

12. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

13. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).

15. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

16. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas skirti administracinę nuobaudą – baudą pateiktas vykdyti nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino, t. y. 2008 m. gruodžio 10 d. Nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 10 d. antstolė išsiuntė skolininkui siūlymą sumokėti baudą (v. b. l. 3). Antstolis 2013 m. kovo 21 d. priėmė patvarkymą areštuoti lėšas (v. b. l. 16). 2013 m. rugpjūčio 28 d. – 2018 m. vasario 20 d. laikotarpiu priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo teikti darbovietėms, priimami patvarkymai dėl išieškotų lėšų paskirstymo (v. b. l. 14–29). Taigi, antstolė vykdomojoje byloje periodiškai atliko vykdymo veiksmus ir nenustatyta, kad būtų buvęs 2 metų laikotarpis, kai antstolė nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo.

17. Iš vykdomojoje byloje esančio 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo skirta bauda, matyti, jog nutarimas pasirašytinai buvo įteiktas pačiam M. M.. Taigi, jam buvo žinoma, kad jis turi prievolę valstybei, tačiau šios savo prievolės nevykdė, jokių pastangų nedėjo. Skolininkui ilgą laiką nedirbant ir negaunant pajamų, antstolė neturėjo realios galimybės išieškoti baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi skolininkas M. M. žinojo apie jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, faktą, kad nėra jos sumokėjęs, tačiau neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti paskirtą baudą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo atlikti paskirtą nuobaudą.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo senaties termino suėjimo, kadangi nustatyta, jog skolininkas M. M. savo veiksmais (neveikimu) siekė išvengti administracinės nuobaudos – baudos sumokėjimo. Nustačius, jog nėra pagrindo tenkinti pagrindinį skolininko reikalavimą – įpareigoti antstolę, suėjus vykdymo senaties terminui, nutraukti vykdomąją bylą, nėra teisinio pagrindo naikinti antstolės patvarkymą Nr. 0090/08/03780/S-729, kuriuo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą dėl administracinės baudos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį ir vykdomąją Nr. (duomenys neskelbtini) bylą nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista. (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                              Vytautas Kursevičius