Civilinė byla Nr. e2-14557-971/2025

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00886-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.20.1; 2.6.20.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,

sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

dalyvaujant ieškovės MB „Pajūrio NT konsultacijos“ atstovams L. R. ir advokatui Gediminui Žliobai, 

atsakovei Z. K., jos atstovei advokatei Vilmai Gudaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Pajūrio NT konsultacijos“ ieškinį atsakovei Z. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5148,34 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovė su atsakove 2024-05-02, po išsamių konsultacijų elektroniniais laiškais, žinutėmis ir skambučiais, pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. CPP-240502, pagal kurią atsakovė pavedė ieškovei vykdyti nekilnojamojo turto, atitinkančio sutarties priede Nr. 1 nurodytas sąlygas, paiešką, už kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei sutartyje sulygtą komisinį atlygį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pirkimo – pardavimo sandoris pas notarą įvyko 2024-08-13, atsakovė įsigijo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), kuris atitinka sutarties priede Nr. 1 nurodytas sąlygas, tačiau sutartyje sulygto komisinio atlyginimo atsakovė ieškovei nesumokėjo. Ieškovė 2024-08-30 pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos Nr. 20240830-01, reikalaudama ne vėliau kaip iki 2024-09-05 sumokėti 5148,34 Eur skolą pagal 2024-08-27 PVM sąskaitą faktūrą, serija IK, Nr. 20190820-442, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės nesulaukė, todėl, gindama savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Atsakovė kreipėsi į ieškovę elektroniniu laišku dėl tarpininkavimo paslaugų įsigyjant nekilnojamąjį turtą Palangoje, prisistatydama savo sūnaus vardu, kadangi, dar nebuvo apsisprendusi, kieno vardu įsigis nekilnojamąjį turtą. Nuo 2024-04-22 iki 2024-05-02 vyko intensyvus bendravimas tarp šalių, ieškovės buvo prašoma surasti daug įvairios informacijos, atsakyti į daugelį atsakovei kylančių klausimų. Elektroniniuose laiškuose buvo aptariamas ir ieškovės komisinio atlyginimo dydis, taip pat aptarti keli potencialūs įsigyti nekilnojamojo turto variantai (tarp kurių butas dvibučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini)). Po sutarties pasirašymo atsakovė 2024-05-03 informavo ieškovę, kad nori rezervuoti butą dvibučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir paprašė ieškovės skubiai nuvykti apžiūrėti butą, išsiaiškinti pliusus ir minusus, sąlygas, atstovauti derybose, padėti su nekilnojamojo turto pirkimo sutartimi ir kt. Atsakovės sūnus pasirašė preliminarią sutartį dėl buto dvibučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Laikotarpiu nuo rezervacijos ir sandorio sudarymo sekė įprastas procesas. Dar derybų metu atsakovė įsitraukė tiesiogiai į derybas su buto dvibučiame name pardavėjo atstovu dėl nuolaidos, nors prieš dieną ieškovė su atsakove aptarė derybų dėl nuolaidos taktiką. Netrukus po buto rezervacijos atsakovė 2024-05-13 pasiteiravo, kiek jai kainuos ieškovės paslaugos, ieškovė pateikė prašomą informaciją, atsakovė nurodė, kad ieškovės paslaugos bus reikalingos ir toliau. Šalys susitarė laukti namo 100 proc. baigtumo įregistravimo ir atsakovės planuojamo atvykimo 2024 m. liepos 19-20 dienomis. Artėjant atsakovės atvykimo ir sandorio datai, ieškovė atnaujino bendravimą su atsakove, jos inciatyva ieškovė aiškinosi galimybes, ar įmanoma ieškovei suteikti įgaliojimą pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį atsakovės vardu, vyko susirašinėjimas, bendravimas telefonu dėl buto pridavimo ir pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą. Atsakovė 2024-07-19 elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę ir prašė sumažinti tarpininkavimo (komisinį) mokestį iki vieno procento bei pasirašyti naują sutartį, kam, ieškovės vertinimu, nebuvo jokio pagrindo, nes buvo galiojanti sutartis. Ieškovės teigimu, ji pasiūlė atsakovei sumažinti komisinį atlygį iki 1,25 procento (ir PVM) (nuo 277000 Eur sumos), tačiau atsakymo iš atsakovės negavo. Ieškovė 2024-07-29 ir 2024-07-31 kreipėsi į atsakovę teiraudamasi dėl laiko rezervacijos pas notarą, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės negavo. Iš buto pardavėjo atstovo 2024-08-19 ieškovė sužinojo, kad pirkimo – pardavimo sandoris pas notarą įvyko 2024-08-13, t. y. apie sandorį ieškovė nebuvo informuota, taip pat sužinojo, kad atsakovė su pardavėjo atstovu bendravo prieš pat atvykdama į Lietuvą ir Lietuvoje iki sandorio, tuo tarpu ieškovės bandymus susisiekti ignoravo. Po įvykusio sandorio ieškovė 2024-08-14 data išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija IK, Nr. 20190820-442, 2770 Eur be PVM sumai. Ieškovė abipusių nuolaidų būdu bandydama užbaigti sutartį, siūlė atsakovei sumažinti komisinio mokesčio dydį net iki vieno procento (plius PVM), tačiau iš atsakovės negavo jokio atsakymo, PVM sąskaita faktūra apmokėta nebuvo. Ieškovė rūpestingai ir profesionaliai suteikė atsakovei tarpininkavimo įsigyjant nekilnojamąjį turtą paslaugas, apie pirkimo procesą nuolat informuodavo atsakovę, atliko daug daugiau veiksmų, nei sutarta sutartyje, veikė išskirtinai atsakovės naudai ir interesais, tačiau pati atsakovė nuolat kišosi į tarpininkavimo procesą, be įspėjimo „apeidavo“ ieškovę ir susisiekdavo su pardavėjo atstovu tiesiogiai, taip pat trukdė ieškovei atlikti notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo procesą. Ieškovė neturėjo galimybės užbaigti sutarties įvykdymo nuosekliai ir iki galo išimtinai dėl atsakovės kaltės, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovė nepagristai atsisakė atsiskaityti už pagal sutartį suteiktas paslaugas. Nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nupirktas už 277000 Eur sumą. Sutartimi sutarta, jog komisinis atlyginimas sudaro 2,5 procento (plius PVM) nuo galutinės įsigyjamo objekto kainos, bet ne mažiau kaip 2000 Eur (plius PVM), taigi komisinis atlygis pagal sutartį turėtų būti 6756,10 Eur (plius PVM). Ieškovė nurodė, kad sutarties 3.1. punkte sutarta dėl aštuonių etapų, kuriuos sutarties pagrindu vykdo ieškovė, atitinkamai vienas etapas sudaro 12,5 procento visos kainos (kai aštuoni etapai sudaro 100 procentų). Ieškovė pagal sutartį neabejotinai įvykdė keturis etapus (b, d, e, f, ), o penktojo etapo (h) neįvykdė iki galo išimtinai dėl atsakovės kaltės, tačiau vykdydama šį etapą patyrė sąnaudų (laiko), dėl ko atsakovė turi pareigą sumokėti ir už šį (h) etapą. Ieškovės įdėto darbo, laiko ir kt. išlaidų kaina už įvykdytus penkis etapus sudaro 62,5 procento visos sutarties vertės, t. y. 4254,83 Eur plius PVM, iš viso 5148,34 Eur. Šiai sumai 2024-08-27 išrašyta ir atsakovei pateikta PVM sąskaita faktūra. Atsakovė 2024-08-27 elektroniniu laišku atsisakė apmokėti ieškovei bet kokią sumą už tarpininkavimą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka; siekiant užbaigti ginčą taikiai jos galimybės leistų sumokėti 1000 Eur sumą per 2 metus. Atsakovė nurodė, kad pagal tarp jos ir ieškovės sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį (paieška) Nr. CPP-240502 iš ieškovės, kaip paslaugos teikėjos, negavo kokybiškų paslaugų, neatsižvelgta į jos, kaip klientės prašymus. Pažeistas sutarties 3.1.1 papunktis, atsakovė su giminių pagalba ieškojo nekilnojamojo turto objekto, įdėjo daug darbo ir laiko; pasiūlymų, informacijos apie rinkos pasikeitimus iš ieškovės nesulaukė, efektyvios objektų paieškos ieškovė neatliko. Ieškovė pasinaudojo jos pasiūlytu objektu, buvo sudaryta sutartis ir tikimasi greitų pinigų, t. y. komisinio atlyginimo už neatliktą darbą. Buvo pažeistas sutarties 5.4 papunktis. Su giminaičių pagalba susirado nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kaina buvo 280000 Eur, kuomet sutartis su ieškove dar nebuvo pasirašyta. Atsakovė prašė ieškovės apžiūrėti šį jos surastą nekilnojamojo turto objektą, taigi, šio nekilnojamojo turto objekto ieškovės atstovė nekilnojamojo turto brokerė E. T. nesurado, todėl atsakovei mokėti sutartyje nurodytą komisinį mokestį yra neteisinga. Pirmiau nurodytu adresu esantį nekilnojamąjį turtą 2024-08-13 nusipirko jos sūnus. Atsakovės vertinimu, ieškovė taip pat pažeidė sutarties 3.1.5 papunktį, nes pati atsakovė suderino kainą, prie sandorio sudarymo prisidėjo reikšminga dalimi – kad būtų padalinta ir įteisinta žemė, tai nėra ieškovės indėlis. Ieškovės atstovė E. T. nepastebėjo, kad nebuvo sutvarkyti dokumentai su žemėtvarkos skyriumi, t. y. nepadalinta žemė, užklausą žemėtvarkos skyriui pateikė V. M., pardavėjo atstovas informavo apie situaciją su žemėtvarkos skyriumi.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025-02-04 sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2025-05-27 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2025-02-04 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjant bylą iš naujo teismo posėdžio metu ieškovės įgaliotas atstovas L. R. ieškinį palaikė, paaiškino, kad atsakovė kreipėsi į ieškovės atstovę E. T., kad susirastų nusipirkti butą. E. T. daug bendravo su atsakove. Atsakovė pati susirado butą, tačiau E. T. paslaugų neatsisakė. Toliau E. T. bendravo su E. N. ir atstovavo atsakovę. Atsakovė dingo kuriam laikui ir po to atsiuntė laišką, kad E. T. nieko nepadarė. Atsakovė neatsiskaitė už paslaugas. Su E. T. turi pasirašę bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu E. T. teikė tarpininkavimo paslaugas ieškovės vardu. Įvykdė sutarties punktus, nurodytus ieškinyje. Ieškovė įvykdė 62,5 procento sutarties. 2000 Eur ir PVM numatytas minimalus atlygis sutartyje. Kai sutartis buvo sudaroma, atsakovė išreiškė, jog jai bus reikalingos paslaugos. Sutartis buvo sudaryta, kai atsakovė jau buvo susiradusi nekilnojamąjį turtą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gediminas Žlioba palaikė ieškinį, paaiškino, kad visas šalis saisto Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria panaikintas ankstesnis teismo sprendimas. Negalima sutarties vertinti vien tik lingvistiniu metodu. Tarpininkavimo sutartis negali būti neatlygintina. Ieškinio suma nėra 100 procentų pagal sutartį. Ieškinio suma sudaro 1,56 procento nuo sutartyje įrašyto 2,5 procentų. Ieškinio suma – ne vien agentės atlyginimas. Agentė dirba ne kaip fizinis asmuo, bet dirba agentūros vardu, todėl agentės ir agentūros mokestis būtų sąžiningas atlyginimas. Atsakovė kreipėsi ne į pačią agentę, o į agentūrą, jau pati suradusi nekilnojamąjį turtą. Atsakovė jau 2024-04-23 rašė, norėdama rezervuoti objektą, todėl atsakovės teiginys, kad ieškovė nesurado nekilnojamojo turto, nepagrįstas. Ieškinys pateiktas tik po derybų, ir tai ne visai sutarties sumai. Liudytoja V. M. teikė savo paaiškinimus niekada nebendravusi su E. T. ir nežinodama situacijos, taip pat nežinodama apie preliminarią sutartį. S. Ž. taip pat išreiškė tik savo nuomonę, visiškai nebendravusi su ieškove. E. N. patvirtino, kad su E. T. bendravo tiek, kiek atsakovė leido valdyti informaciją. D. J. patvirtino, kad dėl durų ar langų atsakovė nepatyrė nuostolių. Siekdama išvengti mokėjimų pagal sutartį, atsakovė žemino ieškovę. Atsakovė nupirko butą iš savo santaupų, tačiau jai teikta antrinė teisinė pagalba, kas rodo atsakovės apgaulingą elgesį. Agentė pateikė argumentuotus atsakymus į visus atsakovės klausimus. Tikslaus laiko, kiek užtruko paslaugos, įvertinti negalima. Kad sklypas nepadalintas, kad namas nepriduotas, išaiškinta ir nurodyta preliminarioje sutartyje.

Teismo posėdžio metu atsakovė Z. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad būstą surado V. M., o ne agentė, taip pat V. M. išsiaiškino apie registravimą, derėjosi dėl kainos, sužinojo namo statybos pradžią ir pabaigą. Agentė neinformavo apie euro ir dolerio kursą. Pati susisiekė su statytojo agentu dėl rezervacijos, kai dar nebuvo sudaryta sutartis su ieškove. Po to pranešė E. T., kad yra rezervuotas namas. Norėjo, kad E. T. suorganizuotų būsto patikrinimą, bet nesuorganizavo. Kadangi namas nebuvo patikrintas, po pirkimo rado defektų, tačiau statytojas juos pašalino. Be to, sutartis surašyta mažomis raidėmis, todėl sunkiai įskaitoma. Sutartį sudarė, nes tikėjosi, kad E. T. suras namą, sužiūrės dokumentus, tačiau nieko nedarė, pradingo, todėl pradėjo dirbti su agentu E. N.. Nebuvo tikra, ar jos surastas namas tiks. Kai susirado namą, agentė turėjo sužinoti, ar namo statyba baigta, statybos pradžią ir pabaigą, sužinoti, koks žemės mokestis. Buvo rašiusi el. laišką 2024-07-19, kuriame nurodė, kokių darbų agentė nepadarė. Tikėjosi, kad agentė pati žinos, kokius darbus reikia padaryti. Lygiagrečiai konsultavosi su V. M. ir tikėjosi, kad E. T. dirbs. Prašė, kad suorganizuotų būsto patikrą, tačiau to nepadarė. Sutarties teksto neskaitė, nes tekstas per mažomis raidėmis, kad galėtų perskaityti. Dėl agentės neveiklumo turėjo mėnesį laiko nuomotis butą, todėl patyrė nuostolių. Atvyko į Lietuvą 2024-07-23, pabuvo 3 mėnesius. Gali būti, kad agentė atsiuntė preliminarią sutartį, tačiau buvo prašiusi E. N., kad siųstų dokumentus. Nuo liepos 19 d. bendravo tik su E. N.. Į liepos 26 d. E. T. laišką nieko nebeatsakė. Agentė neįvykdė nei vieno sutarties punkto. Tarpininkavimo sutartį atspausdino ir parodė, kur pasirašyti, sūnus. Sūnaus neprašė sutartį perskaityti. Prašė E. T. nuvažiuoti ir nufilmuoti objektą, E. T. tai padarė. Prašė E. T. bendrauti su E. N. dėl preliminarios sutarties. Gegužės 3 d. žinojo, kad objektas tinkamas. Paslaugos kainos nežinojo. Jos kaip pirkėjos teisės buvo pažeistos.

Atsakovės atstovė advokatė Vilma Gudaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė prašė derėtis dėl preliminarios sutarties sąlygų; nustatyti, kokie mokesčiai mokami už butą; įvertinti būsto rinkos vertę; nustatyti trūkumus, nusamdyti specialistą, kuris įvertintų paslėptus trūkumus; sužinoti pastatymo metus, patikrinti statybos legalumą, nufilmuoti, nupaveiksluoti butą. Daugelio tarpininkavimo paslaugų E. T. neatliko. Reikėtų vertinti kiekvieną atliktą veiksmą pinigine verte, o ne pagal sutarties žodinį tekstą. Sutartis pasirašyta jau atsakovei susiradus objektą. Sutartis buvo vykdoma tik 17 dienų. Atsakovė nusivylė E. T. darbu. E. T. sutiko sumažinti paslaugų kainą. Ieškiniu ieškovė nebežiūri sąžiningai, kas buvo atlikta. Atsakovė yra vartotoja, o ieškovė verslininkė, todėl visi vartojimo sutarties neaiškumai turėtų būti vertinami vartotojos naudai. Atsakovė prašė derėtis dėl preliminarios sutarties sąlygų; šio punkto E. T. neįvykdė. Atsakovė prašė sužinoti, kokie mokesčiai mokėtini, tačiau E. T. nepateikė jokių įrodymų, kad šį punktą įvykdė. Atsakovė prašė nustatyti turto vertę, tačiau agentės vertinimo negalima laikyti turto vertės nustatymu, nes tokį vertinimą gali atlikti bet kas, be to, atsakovė norėjo ne tokio vertinimo. Atsakovė prašė nustatyti buto trūkumus, tačiau buto apžiūra truko 2,37 min., per šį laiką nebuvo tikrinami trūkumai, dėl ko atsakovė nupirko butą su trūkumais. Atsakovė prašė suderėti kainą, tačiau dėl kainos derėjosi V. M.. Atsakovė prašė nusamdyti specialistą, kuris įvertintų paslėptus trūkumus, tačiau agentė to neatliko. Atsakovė prašė sužinoti namo statybos pradžios ir pabaigos metus, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovė prašė patikrinti teisėtumą, tačiau agentė to nepadarė. Atsakovė prašė gauti tikslią informaciją, nufilmuoti, nufotografuoti. Agentė nufilmavo ir nufotografavo, tačiau tai neišsamu. E. T. teismo posėdžio metu sutiko sumažinti mokėtiną sumą, kas parodo, jog ji pripažįsta, kad neatliko visų paslaugų. Svarbių paslaugų neatlikimas sukėlė abejonių atsakovei, dėl ko ji pradėjo nebesikreipti į agentę. E. N. parengė preliminarios sutarties tekstą. Kadangi E. T. neįvykdė daugelio prašymų, atsakovė nebeprašė organizuoti susitikimo pas notarą. Nebesant pasitikėjimo, atsakovė pradėjo veikti savarankiškai. V. M. atliko įvairius agentės darbus. Dėl agentės kaltės atsakovė įsigijo butą su trūkumais. Be to, ieškovė prašo priteisti 6 procentų procesines palūkanas, tačiau šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes atsakovė yra fizinis asmuo.

Liudytoja E. T. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės brokerė. Su atsakove bendravo kaip su kliente. 2024 m. balandžio mėnesį sulaukė prašymo iš kolegės padėti klientei susirasti namus Palangoje. Sulaukė atsakovės skambučio, bendravo su atsakove apie savaitę. Suteikė atsakovei pirmines konsultacijas. Pasiūlė atsakovei darbo planą, nurodė, kad suras keletą objektų. Paruošė standartinę tarpininkavimo sutartį. Gegužės 3 d. gavo iš atsakovės prašymą tarpininkauti. Taip pat buvo nurodyta daug prašymų: apžiūrėti, nufilmuoti, atlikti ekspertizę, patikrinti dokumentus, suderinti sąlygas rezervacijai, derėtis dėl kainos. Tuo pat metu išsiuntė atsakovei tarpininkavimo sutartį. Tada atsakovė atsiuntė pasirašytą sutartį. Susiskambino su atsakove ir aptarė veiksmų planą. Kitą dieną nuvyko į buto apžiūrą, nufilmavo, nusiuntė atsakovei filmuotą medžiagą ir savo įžvalgas. Susisiekė su pardavėjo atstovu E. N. dėl sutarties sąlygų. Peržiūrėjo preliminarios sutarties sąlygas, rado sąlygą (dėl netesybų) klientės nenaudai, kurią paprašė pakoreguoti. Toliau bendravo su atsakove, nusiuntė sutartį, teikė savo rekomendacijas. Bendravo dėl namo mokesčių, dėl notaro, dėl įrengimo su atsakove ir su E. N.. Gegužės 6 d. atsakovė pasirašė preliminarią sutartį. Pamatė, kad atsakovė pati parašė laišką E. N., derėjosi su juo, taip „užbėgdama jai už akių“. Po to svarbių klausimų nebebuvo, kilo keletas einamųjų klausimų klientei, pvz., dėl galimybės suteikti įgaliojimą, kad galėtų nupirkti klientės vardu, taip pat dėl namo pridavimo, nors tiek ji, tiek E. N. informavo apie pridavimo procesą, taip pat dėl mokesčių. Paaiškino, kaip vyksta turto vertinimas ir ekspertizė. Turto vertinimas yra užsakomas pas specialistą arba brokeris atlieka turto rinkos analizę. Rinkos analizė buvo atlikta. Specialisto turto vertinimas nebuvo atliktas, atsakovei paaiškino, kodėl tokį vertinimą atlikti netikslinga ir neįmanoma. Tas pats buvo ir su eksperto užsakymu. Neįmanoma užsakyti ekspertą, kuris nedelsiant atliktų ekspertizę, ir kartu rezervuoti objektą. Tai taip pat išaiškino atsakovei. Prioritetinė užduotis, kurią kėlė atsakovė, buvo turto rezervavimas. Artėjant atsakovės atvykimo laikui, pradėjo jos teirautis dėl atvykimo. Atsakovė tiek jai, tiek E. N. rašė pasikartojančius klausimus, kurie buvo jau išaiškinti. Atsakovė nuo liepos 10 d. dingo. Tada pasiūlė atsakovei susiskambinti visiems trims (jai, atsakovei ir E. N.). Atsakovė nesutiko. Liepos 19 d. atsakovė atsiuntė „atleidimo“ laišką. Vietoj 2,5 procentų pasiūlė mokėti 1 procentą. Suprato atsakovės laišką kaip vengimą mokėti už suteiktas paslaugas. Sutiko padaryti didelę nuolaidą, tačiau atsakovė neatsiliepė. Susisiekė su E. N., kuris patvirtino, kad su atsakove bendrauja tiesiogiai. Pirma sąskaita buvo išrašyta visai sumai su nuolaida (2750 Eur plius PVM), o rugpjūčio 27 d. išsiųsta sąskaita be nuolaidos, kadangi atsakovė gera valia neatsiskaitė. Pripažįsta, kad sutartį įvykdė nepilnai, nes objekto nesurado, nes atsakovė jau buvo susiradusi objektą. Derybų dėl kainos negalėjo vykdyti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes atsakovė jau pati vedė derybas. Kiti punktai įvykdyti ta apimtimi, kiek racionaliai buvo galima pasiekti. Buvo pasiruošusi bendradarbiauti ir toliau, atsakovei atvykus į Lietuvą. Mano, kad 1 procentas būtų visiškai sąžiningas atlyginimas. Pokalbis apie derybinę poziciją vyko su atsakove. Iki sutarties pasirašymo taip pat vyko intensyvus bendradarbiavimas ir atsakovės konsultavimas. Objekto apžiūra buvo pirmoje dienos pusėje. Po apžiūros 16.30 val. išsiuntė atsakovei visą informaciją, tada 20.00 val. dar bendravo su atsakove. Apžiūros metu jokių musių nebuvo. Visa kita apžiūrėjo, nufilmavo, išdėstė savo įžvalgas. Apie jokius atsakovės patirtus nuostolius nieko negali pakomentuoti, nes jokių nuostolių atsakovei nesukėlė. Atsakovei buvo siųsta pavyzdinė sutartis, su kuria atsakovė turėjo laiko susipažinti. Taip pat darbo principai buvo aptarti telefonu. Su atsakovės sūnumi nėra bendravusi. Pati atsakovė nurodė raštu, kad pavertus turto pirkimo kainą (sumą) į eurus išeina 12000 daugiau nei doleriais, todėl būtina kuo daugiau nuderėti. Atsakovė žinojo, jog baigtumo procentas nėra užregistruotas. Pardavėjas niekada neslėpė šios informacijos. Sutarties nepakoregavo dėl laiko stokos. Dėl preliminarios sutarties sąlygų derėjosi, kalbėdama su E. N.. Suderėjo netesybų sąlygas, naudingas atsakovei. Išsamiai atsakyta į atsakovės klausimus apie mokesčius. Rinkos analizę atliko ir informavo atsakovę. Apžiūros metu atkreipė dėmesį į tai, kokia yra buitinė technika, kokia apdaila. Apžiūros metu uždavė klausimus pagal atsakovės klausimyną. Turto būklė galėjo pasikeisti per tą laiką, kol buvo apžiūrėta iki kol buvo nupirkta. Atsakovei paaiškino, kad smulkūs defektai pataisomi geranoriškai (yra statytojo garantija). 

Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovės giminaitė. Žinojo, kad atsakovė ieško pirkti būstą Palangoje sūnui. Norėjo jai padėti. Ieškojo būsto. Radusi patinkančius variantus, siųsdavo atsakovei. Nusiuntus namo (duomenys neskelbtini) nuotraukas, atsakovė paprašė susisiekti su pardavėju. Susitarė su pardavėju dėl apžiūros. Tada atsakovė pasakė nevažiuoti apžiūrėti, nes apžiūrės agentė E. T.. Po apžiūros atsakovė atsiuntė pinigų įnašui, taip pat kitiems daiktams. Atsakovė pradėjo skambinti ir prašyti pagalbos, sakydama, kad E. T. nebendradarbiauja. Nurodė atsakovei, kokių dokumentų reikia perkant namą. Be to, atsakovei kilo daug klausimų dėl mokesčių, statybos baigtumo ir pan. Liepos mėnesį nuvyko apžiūrėti namo iš lauko. Kadangi E. T. dingo, atsakovė pradėjo bendrauti su statytojo agentu E. N.. Visus darbus, kuriuos turėjo atlikti agentė, atliko ji: surado objektą, domėjosi notarų įkainiais, apžiūrėjo objektą iš išorės, nurodė, kokių dokumentų reikia. Su pardavėjo atstovu bendravo tik suderėdama kainą ir derindama susitikimą. Kai derėjosi dėl kainos, jokios agentės dar nebuvo. Apie preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį nežinojo. Mano, kad atsakovė nežinojo, kad dolerio ir euro kursas skiriasi.

Liudytoja S. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovės draugė. 2024-08-15 atsakovė jos klausė, ar yra apmokama už neatliktas paslaugas, nes brokerė neatliko (nesuteikė) paslaugų. Butą padėjo įsigyti giminaitė. Spalio mėnesį atsakovė kreipėsi į ją, kad padėtų parašyti atsiliepimą į ieškinį. Teisinio išsilavinimo neturi.

Liudytojas B. M. teismo posėdžio metu parodė, atsakovė su jo mama buvo draugės, jis taip pat bendrauja su atsakove. Kiek žino iš atsakovės, agentūra nepagrįstai reikalauja mokesčio. 2024 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. atsakovė pas juos gyveno. Atsakovė minėjo, kad yra nusivylusi agente, nes ji nieko nepadarė, o visais klausimais padėjo V. M..

Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba nekilnojamojo turto brokeriu. Padėjo atsakovei nusipirkti kotedžą. Pirmas skambutis buvo iš brokerės E. T., kuri sakė, kad yra pirkėjas ir prašė apžiūrėti turtą. E. T. apžiūrėjo turtą, padėjo su preliminaria sutartimi. Jo tikslas buvo parduoti turtą, todėl nesirinko, su kuo bendrauti. Kadangi atsakovė mažiau bendravo su E. T., toliau bendravo tiesiogiai su atsakove. Taip pat dar skambino atsakovės giminaičiai, bandė derėtis dėl kainos. Kai atsakovė atskrido į Lietuvą, susitiko ir vyko į banką, kad pervestų pinigus į lietuvišką sąskaitą. Bendravimas su atsakove buvo aiškus. Atvykus į Lietuvą sunkiai sekėsi komunikuoti su banku, todėl be jo būtų buvę sunku ir ilgai užtrukę. Kaip brokeris turi padaryti viską, kad sandoris įvyktų. Tačiau jeigu yra pasirašyta sutartis, jį pasirašęs brokeris taip pat turėtų atlikti darbus. Atliko komunikacinį darbą, derino notarinius veiksmus, informacijos valdymą, padėjo banke. Turėjo sutartį su pardavėju. Iš atsakovės gavo lauktuvių marškinėlius, piniginio atlygio negavo. Preliminarią sutartį parengė jis. Buvo keistos sąlygos dėl avanso. Su E. T. buvo kontaktuota dėl sąlygų keitimo. Preliminarioje sutartyje buvo numatytas namo pridavimo terminas. Paprastai numatomos lygiavertės netesybos tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. E. T. domėjosi trūkumais. Normalu, jog naujos statybos namo langas galėjo prastai darinėtis, nes tai natūrali statybų stadija (namas „sėsta“), bet yra garantiniai terminai. Apie buto pirkimą rašė atsakovė ir E. T.. 2024-04-23 atsakovė kreipėsi į jį dėl rezervacijos. ­2024-05-03 atsakovė rašė, jog E. T. apžiūrės butą ir kad tolia kalbėtų su ja dėl rezervacijos.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovės kaimynas, namo pardavėjas. Namo savininkas jo tėvas J. J.. 2024-08-13 pardavė namą atsakovei. Jo agentas E. N. minėjo, jog turi dirbti atsakovės agentės darbą. Po pirkimo atsakovė rado keletą gedimų, kurie buvo sutvarkyti. Name buvo atsiradę musių. Su atsakove sutaria gerai. Atsakovė pasakojo, kad E. T. neatlieka savo darbo, turėjo daug problemų.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 5148,34 Eur skolą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, vykdant nekilnojamojo turto paiešką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes tarpininkavimo paslaugos pagal sutartį jai suteiktos nebuvo.

Paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šios nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (2 dalis).

CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 straipsnio 4 dalis). Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 straipsnio 5 dalis).

Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (to paties straipsnio 2 dalis); paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus; jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (to paties straipsnio 3 dalis); paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti; šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti (to paties straipsnio 4 dalis); jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (to paties straipsnio 5 dalis).

Aiškinant ir taikant atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys pagal savo pobūdį, dalyką gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018 26 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 64 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Vilniaus apygardos teismas 2025-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1502-1012/2025, kuria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-02-04 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, jog bylos esmę sudaro šie aspektai: (i) kokių paslaugų atsakovė toliau prašė iš ieškovės, kai šiai buvo pateiktas atsakovės rastas būstas; (ii) kokias paslaugas ieškovė suteikė ir (iii) koks atlygis buvo sutartas ar gali būti mokamas ieškovei, jei ji atitinkamas paslaugas suteikė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog byloje egzistuoja pagrindas prioritetą suteikti subjektyviajam sutarties aiškinimui, t. y. nustatyti egzistavusius tikruosius šalių ketinimus, kurių vedinos šalys ir sudarė sutartį bei ją vykdė. Sutarties šalys suvokė, kad sutartyje nurodytas jos dalykas ir rezultatas neapėmė vien ieškovės nekilnojamojo turto paieškos, nes jau sutarties sudarymo metu tokio poreikio nebebuvo. Tai reiškia, jog sutarties vykdymo metu, tarp ginčo šalių buvo pasiektas susitarimas dėl esminių sutarties sąlygų ir jų turinio – tam tikrų tarpininkavimo paslaugų teikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, turėjo pareigą pirmiausia nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kaip tai numato tiek CK 6.193 straipsnis, tiek šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika ir savo išvadas daryti sistemiškai įvertinęs šalis siejusių paslaugų aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama E. T., ir atsakovė 2024-05-03 sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį (paieška) Nr. CPP-240502 (sutartyje nurodyta data 2024-05-02) (toliau – ir Sutartis) (1 t., b. l. 12-13), pagal kurią atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo vykdyti nekilnojamojo turto, atitinkančio Sutarties priede Nr. 1 nurodytas sąlygas, paiešką, už kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 2.1 papunktis). Sutartimi šalys susitarė, kad atlyginimas už tarpininkavimo paslaugas yra 2,5 procento (plius PVM) nuo galutinės įsigyjamo objekto kainos, bet ne mažiau kaip 2000 Eur (plius PVM) (Sutarties 5.1 papunktis). Pagal Sutartį tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir ieškovė įgyja teisę į atlyginimą, kai ieškovė suranda nekilnojamąjį turtą Sutarties galiojimo metu ir atsakovė ir (arba) atsakovės giminaičiai, valdomos įmonės ar jų dalyviai sudaro notarinę pirkimo sutartį šios Sutarties galiojimo metu bei per šešis mėnesius nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo (Sutarties 5.4 papunktis).

Ieškovė Sutartimi įsipareigojo: sąžiningai ir rūpestingai vykdyti aktyvią nekilnojamojo turto objekto paiešką Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir veikti išimtinai atsakovės interesais, susijusiais su nekilnojamojo turto objekto paieška (Sutarties 3.1.1 papunktis); konsultuoti atsakovę nekilnojamojo turto objekto paieškos klausimais, operatyviai informuoti apie rinkos pasikeitimus, galinčius turėti įtakos nekilnojamojo turto objekto paieškai (Sutarties 3.1.2 papunktis); savo nuožiūra vykdyti efektyvią nekilnojamojo turto objekto paiešką (Sutarties 3.1.3 papunktis); kartu su atsakove, ar pagal poreikį ir abipusį sutarimą, – viena, vykdyti nekilnojamojo turto objektų apžiūrą (Sutarties 3.1.4 papunktis); padėti atsakovei objektyviai įvertinti surastus nekilnojamojo turto objektus, suradus objektą, dėti visas pastangas, siekiant sumažinti nekilnojamojo turto objektų kainą ar pagerinti kitas atsakovei reikšmingas sandorio sąlygas (Sutarties 3.1.5 papunktis); nesiimti jokių priemonių, galinčių pakenkti atsakovės interesams ir/ar reputacijai (Sutarties 3.1.6 papunktis); informuoti atsakovę apie surastus nekilnojamojo turto objektus, atitinkančius Sutarties priede Nr. 1 nurodytas sąlygas; ieškovės tinkamu informavimu apie nekilnojamojo turto objektą, atitinkanti Sutarties priede Nr. 1 nurodytas sąlygas, laikomas informacijos apie nekilnojamojo turto objektą pateikimas atsakovei raštu (elektroniniu paštu arba žinute Sutartyje nurodytais atsakovės kontaktais) (Sutarties 3.1.7 papunktis); dalyvauti derybose pagal abipusį susitarimą, vienai ar kartu su atsakove dėl nekilnojamojo turto objekto pirkimo sąlygų derinimo, parengti preliminarią sutartį bei atlikti kitus šalių sutartus veiksmus (Sutarties 3.1.8 papunktis). Tuo tarpu atsakovė Sutartimi įsipareigojo: laiku suteikti ieškovei visą būtiną ir teisingą informaciją šios Sutarties tinkamam vykdymui (Sutarties 4.1.1 papunktis); sąžiningai bendradarbiauti su ieškove, nedelsiant ją informuoti apie visas pasikeitusias aplinkybes, turinčias reikšmės ieškovės įsipareigojimų pagal šią Sutartį vykdymui (Sutarties 4.1.2 papunktis); sumokėti ieškovei už suteiktą tarpininkavimo paslaugą Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis (Sutarties 4.1.3 papunktis).

Taigi, nors ieškovė Sutartimi įsipareigojo atlikti nekilnojamojo turto paiešką, tačiau, kaip matyti iš atsakovės 2024-05-03 el. laiško (1 t., b. l. 26-27) ieškovei (jos atstovei), šiame laiške dėstoma, jog atsakovė nusprendė E. T. paprašyti, kad tarpininkautų rezervuojant ir perkant kotedžą (duomenys neskelbtini). Vadinasi, atsakovė Sutarties sudarymo metu jau buvo susiradusi nekilnojamąjį turtą, dėl kurio tolimesnio pirkimo buvo prašoma tarpininkauti ieškovės, todėl dėl šio Sutarties punkto įvykdymo nebegali kilti joks ginčas, nes šis Sutarties punktas nebegalėjo būti įvykdytas jau Sutarties pasirašymo metu. Tačiau po Sutarties pasirašymo atsakovė toliau bendravo su ieškovės atstove – ieškovės vardu veikusia E. T., užduodama klausimus, susijusius su norimu įsigyti nekilnojamuoju turtu, prašydama jį apžiūrėti, derėtis dėl kainos, išsiaiškinti įvairaus pobūdžio aplinkybes, susijusias su minėto turto įsigijimu. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės el. laiškai, rašyti E. T.. Tame pačiame 2024-05-03 el. laiške, kuriame prašė rezervuoti nekilnojamąjį turtą, atsakovė nurodo, kokią informaciją jau yra surinkusi apie prašomą rezervuoti turtą (mokėtinus nuosavybės mokesčius – 100 Eur per metus, Registrų centre nurodytą vidutinę rinkos vertę – 183000 Eur, mokestinę vertę – 83000 Eur, statybinę vertę – 112000 Eur, kad įregistruotas turtas 2021 metais ir kad derintis dėl kainos galima paminėti, kad namas yra jau 3 metų senumo). Atsakovė prašo E. T. rezervuoti turtą (nurodo, jog dar šiandien reikia rezervuoti) ir pradėti tikrinimo bei pirkimo etapą; pateikia nurodymus dėl turto patikrinimo, kainos derėjimosi; prašo atsiųsti sutartį pasirašymui. 2024-05-04 el. laiške (1 t., b. l. 27-28) atsakovė nurodė klausimus, kuriuos E. T. apžiūros metu turėtų užduoti turto savininkui ar jo pardavimo agentui, taip pat ką dar reikėtų išsiaiškinti, prašo atsiųsti preliminarią sutartį ir kt. Kitame 2024-05-04 el. laiške (1 t., b. l. 29) atsakovė dėkoja E. T. už informaciją, giria jos darbą, prašo dar išsiaiškinti kai kurias aplinkybes (dėl kontrakte minimų skolų), prašo paskambinti, nurodo, kad vaizdo įrašą peržiūrėjo, klausia nuomonės dėl preliminarios sutarties pasirašymo. 2024 m. gegužės mėn. vyksta susirašinėjimas elektroniniais laiškais tiek tarp E. T. ir atsakovės bei E. N. (pardavėjo agento), tiek tarp atsakovės ir E. N. dėl nekilnojamojo turto įsigijimo sąlygų, paties nekilnojamojo turto objekto (statytojo, garantijų, baigtumo ir kitos atsakovės prašomos informacijos, preliminarios sutarties) (1 t., b. l. 28-42). 2024-05-19 el. laiške E. T. (1 t., b. l. 40) atsakovė patvirtina, kad ir toliau bus reikalinga E. T. pagalba.

Taigi akivaizdu, jog atsakovė intensyviai bendravo su ieškovės atstove, rašydama el. laiškus, kuriais prašė įvairių paslaugų, susijusių su atsakovės ketinamu įsigyti nekilnojamuoju turtu. Atsakovė prašė ieškovės atstovės E. T. apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, uždavė klausimus, susijusius su nekilnojamojo turto statyba, nurodė derėtis dėl kainos. Kitaip tariant, atsakovė iš esmės prašė ieškovės (jos atstovės) tarpininkauti atsakovei įsigyjant butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovės atstovė, atsižvelgdama į atsakovės užklausimus, apžiūrėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), filmavo, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Šios aplinkybės iš esmės neginčija nei atsakovė, nei jos atstovė. Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. T. patvirtino, jog bendravo su pardavėją atstovavusiu E. N. dėl preliminarios sutarties sąlygų, kuris apklaustas liudytoju patvirtino šią aplinkybę, radusi sąlygą klientės nenaudai, paprašė pakoreguoti. Toliau bendravo su atsakove, nusiuntė sutartį, teikė savo rekomendacijas, bendravo dėl namo mokesčių, dėl notaro, dėl namo įrengimo su atsakove ir su E. N., ką patvirtina į bylą pateikti el. laiškai. Tiek E. T., tiek E. N. informavo atsakovę apie statinio pridavimo procesą, taip pat apie mokesčius. Be to, E. T. patvirtino, jog paaiškino atsakovei, kaip vyksta turto vertinimas ir ekspertizė. Specialisto turto vertinimas ir ekspertizė nebuvo atlikti, atsakovei E. T. paaiškino, kodėl tokį vertinimą atlikti netikslinga ir neįmanoma, kad objektyviai nusamdyti ekspertą, kuris nedelsiant atliktų ekspertizę, ir kartu rezervuoti objektą. Pažymėtina, kad tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš teismo posėdžio metu apklaustų atsakovės, liudytojų E. T., E. N. bei V. M. paaiškinimų matyti, jog nors atsakovė buvo įpareigojusi E. T. vesti derybas su pardavėju, sutiko, kad E. T. perimtų bendravimą su E. N. (1 t., b. l. 32), tačiau tuo pačiu metu derybas su pardavėju vedė, bendravo su pardavėjo atstovu E. N. tiek pati atsakovė, tiek jos giminaitė V. M.. Be to, kaip patvirtino liudytoju apklaustas E. N., jis bendravo ir su E. T., ir su atsakove, ir su V. M.. Tiek E. T., tiek ieškovės atstovai pripažino, jog ieškovė suteikė atsakovei paslaugas ne visa apimtimi. Kaip jau aptarta anksčiau, ieškovė neįvykdė sutarties sąlygos surasti atsakovei nekilnojamojo turto objektą, nes ši sutarties sąlyga nebegalėjo būti įvykdoma jau esant konkrečiam atsakovės norimam įsigyti turtui. Be to, kai kurių sutarties sąlygų ar atsakovės pageidavimų ieškovė negalėjo įvykdyti (ne pilnai įvykdyti) dėl pačios atsakovės veiksmų, kaip antai derėtis dėl kainos: atsakovė prašo E. T., kuri veikė ieškovės vardu, derėtis dėl turto įsigijimo kainos, tačiau pati su V. M. dėl to derasi. Tas pats pasakytina ir apie bendravimą su pardavėjo atstovu E. N.: pati atsakovė bendravo ir su E. T., ir su pardavėjo atstovu E. N.. Galiausiai dėl notarinio sandorio atsakovė su ieškove visiškai nebebendravo, toliau bendravimą tęsė su E. N.. 2024-07-19 atsakovė el. laiške E. T. (1 t., b. l. 43) teigia, kad tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta tik trims mėnesiams ir yra pasibaigusi bei siūlo sumažinti komisinį atlygį iki 1 procento, nurodydama, kad patys susirado namą, derėjosi dėl kainos, išsiaiškino kitas aplinkybes, reiškia pretenzijas. Į šį atsakovės laišką ir juo reiškiamas pretenzijas E. T. atsako 2024-07-26 (1 t., b. l. 45-47), nurodydama, kokias paslaugas teikė atsakovei, sutiko, jog paslaugos buvo atliktos ne visa apimtimi (atsakovė pati surado nekilnojamojo turto objektą), todėl pasiūlė atsakovei nuolaidą – sumažinti komisinį atlyginimą iki 1,25 proc. (plius PVM). Kaip matyti iš tolesnio susirašinėjimo, į 2024-07-29, 2024-07-31 E. T. el. laiškus atsakovė nebeatsako, 2024-08-14 ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros 3351,70 Eur sumai (3 t., b. l. 41) taip pat neapmokėjo.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, veikdama per savo atstovę E. T., suteikė atsakovei tarpininkavimo paslaugas ne dėl nekilnojamojo turto objekto suradimo (nes jau ginčo Sutarties sudarymo metu atsakovė buvo radusi ją dominantį turtą), o dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su to turto įsigijimu – turto apžiūros, preliminarios sutarties sudarymo, sandorio sudarymui reikšmingos informacijos rinkimo; atsakovei Sutarties pagrindu buvo teikiamos konsultavimo ir informavimo paslaugos ir šalys susitarė, kad šios paslaugos bus atlygintinos. Ieškovė sutiko, kad paslaugos suteiktos ne pilna apimtimi. Visgi, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės ieškinyje nurodomu įsiskolinimo paskaičiavimu, atsižvelgiant į Sutarties etapus ir ieškovės nurodomą šių etapų vertę (vieno etapo vertė 12,5 proc. nuo visos kainos). Šiuo atveju pritartina atsakovės atstovės argumentams, kad minėti Sutarties etapai (ieškovės įsipareigojimai) yra tarpusavyje susiję, jų negalima vertinti atsietai. Byloje nustačius, kad šalys buvo susitarusios dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir ieškovė suteikė atsakovei aukščiau nurodytas tarpininkavimo paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto įsigijimu, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę į atlygį už šias paslaugas. Bylos šalys Sutartyje numatė minimalų atlygį – ne mažiau kaip 2000 Eur (plius PVM) (Sutarties 5.1 punktas). Įvertinus ieškovės faktiškai suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį, teismas sprendžia, kad  būtent Sutartyje numatyto minimalaus atlygio suma šiuo atveju būtų teisinga ir proporcinga, atitiktų tiek ieškovės, kuri iš dalies atliko atsakovės pavestus darbus (suteikė paslaugas), lūkesčius, tiek būtų sąžininga atsakovės, kuri pasirašė Sutartį su ieškove ir naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, atžvilgiu.

Pažymėtina, kad atsakovės nurodyti teiginiai, jog ji negalėjo perskaityti Sutarties, neįsigilino, ne taip suprato, kad E. T. visiškai nieko nepadarė, vertintini kaip gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti. Be to, vien ta aplinkybė, kad atsakovė yra vartotoja, o ieškovė verslo subjektas, neeliminuoja atsakovės prievolės vykdyti sutartinį įsipareigojimą – atlyginti kitai sutarties šaliai už faktiškai suteiktas paslaugas.

Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas iš dalies, ieškovei iš atsakovė priteistina 2420 Eur skola (2000 Eur + 21 proc. PVM).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5, o ne 6, procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 116 Eur žyminio mokesčio, taip pat sumokėjo 116 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, turėjo 2500 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 2000 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą. Ieškovė iš viso patyrė 4732 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė taip pat turėjo 363 Eur išlaidų už UAB „Teisinių paslaugų grupė“ suteiktas paslaugas, tačiau dėl šių išlaidų paskirstymo nespręstina, kadangi CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis numato išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, o ne kitų subjektų, teiktas teisines paslaugas atlyginimą.   

Atsakovė patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Taip pat atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba – atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 670,83 Eur.

Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 47 proc. (atitinkamai atmestas 53 proc.).

Proporcingai patenkintai ieškinio daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 2224 Eur bylinėjimosi išlaidų (4732 Eur × 47 proc.).

Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovei priteistina 159 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur × 53 proc.), taip pat iš ieškovės valstybei priteistina 355,54 Eur atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (670,83 Eur × 53 proc.) (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra, todėl dėl jų paskirstymo nespręstina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei MB „Pajūrio NT konsultacijos“ iš atsakovės Z. K. 2420 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2420 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2224 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 

Priteisti atsakovei Z. K. iš ieškovės MB „Pajūrio NT konsultacijos“ 159 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės MB „Pajūrio NT konsultacijos“ 355,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė