Civilinė byla Nr. e2-849-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00045-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.4; 3.3.1.18

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Administratorių biuras“, suinteresuotų asmenų: Kingas OÜ, advokatų profesinės bendrijos ,,Baltic Lex“, uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“, uždarosios akcinės bendrovės „Itina“, L. J. ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ripuva“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ripuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuriomis iš dalies patenkintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Administratorių biuras“ skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 1, 2, 3, 4 ir 5 darbotvarkės klausimais panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Administratorių biuras“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 20 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pripažino bankrutuojančią UAB  „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“).

4.       Pareiškėja LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūros“, atstovaujama nemokumo administratorės) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2024 m. liepos 22 d. LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditorių susirinkimo (toliau – kreditorių susirinkimas) nutarimus 1, 2, 3, 4 ir 5 darbotvarkės klausimais.

5.       Pareiškėja skunde nurodė, kad kreditorių susirinkimo darbotvarkės 1–uoju klausimu priimtas nutarimas pažeidžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 48 straipsnio nuostatas, kadangi kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas kreditorės Kingas OÜ atstovas, o Kingas OÜ vadovas ir savininkas yra M. K., kurio dėdė yra LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ akcininkas R. G.. Be to, susirinkime priimtas papildomas procedūrinis nutarimas 1–uoju darbotvarkės klausimu: „Jei pirmininkas nedalyvautų šiame susirinkime ar balsuotų raštu, nemokumo administratorė MB „Administratorių biuras“ per 2 dienas pateikia protokolą pirmininkui pasirašyti elektroniniu paštu arba per gosign.lt“ Toks nutarimas neatitinka JANĮ 52 straipsnio, nes priimtas susirinkimo nutarimas apskritai nenumato, kas pirmininkauja kreditorių susirinkimui, jei kreditorių susirinkimo pirmininkas jame nedalyvautų arba balsuotų raštu.

6.       Dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo 2–uoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorė nurodė, kad kreditorės UAB „Ripuva“ atstovas, pateikdamas alternatyvų nutarimo projektą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kuriam buvo pritarta, nepateikė nemokumo administratorei ir kitiems kreditoriams administravimo išlaidų sąmatos projekto. Jo nepateikė ir kreditoriai pritarę UAB „Ripuva“ pasiūlymui. Nemokumo administratorė nurodė įvykdžiusi JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą pateikti pirmajam kreditorių susirinkimui bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto administravimo išlaidos. Tačiau be motyvų buvo pritarta kreditorės UAB „Ripuva“ projektui.

7.       Kreditorių susirinkime 3–uoju dienotvarkės klausimu „Dėl disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos“ priimtas nutarimas, kurio 4 punktas numato, kad bazinis administratorės atlyginimas išmokamas tokia tvarka: 10 procentų išmokama po bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 90 procentų – po galutinės ataskaitos patvirtinimo. Kintama administratorės atlyginimo dalis bus išmokama kreditoriams ir teismui patvirtinus bendrovės galutinę ataskaitą. Nemokumo administratorės nuomone, kreditorių susirinkimo patvirtinta tvarka, kuomet nemokumo administratorei po bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto yra išmokama tik 10 procentų bazinio atlygio yra neproporcingas šiame bankroto procese atliktų jos darbų apimčiai, todėl neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

8.       Kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 4–uoju darbotvarkės klausimu „Informacijos apie nemokumo procesą, juridinio asmens finansinę būklę ir administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo tvarkos nustatymas“, pagal alternatyvų kreditorės UAB „Ripuva“ atstovo nutarimo projektą, pažeidžia nemokumo administratorės interesus. Pagal priimto nutarimo 5 punktą, numatantį, kad, nepaisant abejonių dėl prašymą padavusio asmens tapatybės ar prašymo autentiškumo, nemokumo administratorė nedelsiant turi teikti paprašytą informaciją ir tik po to aiškintis, ar tikrai prašymą pateikė jame nurodytas asmuo ir kokį prašymą pateikė, neatitinka protingumo principo. Nutarimo 7 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas nemokumo administratorei prašomai informacijai pateikti, nemokumo administratorės nuomone, akivaizdžiai per trumpas ir nepagrįstai apsunkintų nemokumo administratorės darbą. Nutarimo 8 punktu nustatytas atlyginis nemokumo administratorei (6 Eur atlygis už valandą už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir 0,10 Eur kaina už vieno A4 formato dokumento kopijos pateikimą) yra nepagrįstas, nes nuo 2024 m. sausio mėn. galiojantis minimalus valandinis atlygis yra 5,65 Eur, o nemokumo administratorės darbui yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai. Nemokumo administratorė prašo nustatyti 100 Eur už valandą atlygį už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką.

9.       Kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 5–uoju darbotvarkės klausimu „Kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka“, kurio 6 punkte nurodyta, kad: „Kreditoriai gavę pranešimą apie rengiamą kreditorių susirinkimą turi teisę per 5 darbo dienas teikti pasiūlymus dėl papildomų klausimų į balsavimo biuletenį įtraukimo, o bankroto administratorius, gavęs tokius pasiūlymus ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki kreditorių susirinkimo, privalo įtraukti šiuos klausimus į balsavimo biuletenį ir išsiųsti kreditoriams pataisytą balsavimo raštu biuletenį.“ Pagal JANĮ 47 straipsnio 1 dalį, apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo sušaukimo dienos, todėl, nemokumo administratorės nuomone, ginčijamas nutarimas prieštarauja JANĮ 47 straipsniui. Nelogiškas ir praktiškai sunkiai įgyvendinamas įpareigojimas nemokumo administratorei ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki kreditorių susirinkimo pradžios privalomai įtraukti pateiktus klausimus į balsavimo biuletenį bei išsiųsti kreditoriams pataisytą balsavimo raštu biuletenį, nes nemokumo administratorei nelieka laiko išsamiai susipažinti su visais kreditorių pateiktais dienotvarkės klausimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarė iš dalies patenkinti LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorės skundą dėl 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 1, 2, 3, 4 ir 5 darbotvarkės klausimais:

10.1.                      1–uoju darbotvarkės klausimu – nutarimą paliko nepakeistą; papildomą procedūrinį nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikino;

10.2.                      2–uoju darbotvarkės klausimu – nutarimą panaikino ir patvirtino LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorės pasiūlytą nutarimo projektą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo 12 960 Eur dydžiu;

10.3.                      3–uoju darbotvarkės klausimu – nutarimą panaikino ir patvirtino tokią bazinio LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorės atlyginimo tvarką – 50 proc. bazinio atlygio dalį išmokėti įsiteisėjus nutarčiai bendrovę likviduoti dėl bankroto, 50 proc. bazinio atlygio dalį išmokėti įsiteisėjus nutarčiai po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo;

10.4.                      4–uoju darbotvarkės klausimu – nutarimą paliko nepakeistą;

10.5.                      5–uoju darbotvarkės klausimu – nutarimą panaikino ir patvirtino kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką pagal LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorės pateiktą projektą.

11.       Priteisė suinteresuotiems asmenims UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J. iš suinteresuotų asmenų Kingas OÜ, UAB „Ripuva“ ir advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas, atsižvelgdamas į JANĮ 48 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nusprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimo 1–uoju darbotvarkės klausimu naikinti nėra pagrindo, kadangi „dėdė“, kaip subjektas, nepatenka į artimos giminystės bei svainystės ryšiais susijusių asmenų apibrėžimą pagal Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, todėl šis nutarimas neprieštarauja JANĮ 48 straipsnio nuostatoms.

13.       Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad priimtas papildomas procedūrinis nutarimas: „Jei pirmininkas nedalyvautų šiame susirinkime ar balsuotų raštu, nemokumo administratorė MB „Administratorių biuras“ per 2 dienas pateikia protokolą pirmininkui pasirašyti elektroniniu paštu arba per gosign.lt“ prieštarauja JANĮ 52 straipsnio 2 dalies imperatyvui, kadangi, priešingu atveju, susiklostytų situacija, kuomet kreditorių susirinkimo pirmininkas, fiziškai nedalyvaudamas kreditorių susirinkime, pasirašytų kreditorių susirinkimo protokolą. Teismo įvertinimu, tokie kreditorių susirinkimo pirmininko veiksmai pažeistų bendrovės, nemokumo administratorės bei kitų kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkime priimtą papildomą procedūrinį nutarimą 1–uoju darbotvarkės klausimu teismas panaikino.

14.       Teismas, įvertino, kad nors bankroto administravimo išlaidų sąmata patvirtinta kreditorių susirinkimo nutarimu darbotvarkės 2–uoju klausimu, tačiau šio nutarimo projektas nebuvo pateiktas kreditorių susirinkimui ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad „už“ balsavę kreditoriai su alternatyviu nutarimo projektu būtų susipažinę. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, administravimo išlaidų sąmatą pagrindžiančius dokumentus, teismas kreditorių susirinkimo nutarimą 2–uoju darbotvarkės klausimu panaikino ir patvirtino nemokumo administratorės pasiūlytą nutarimo projektą dėl 12 960 Eur administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.

15.       Teismas, įvertinęs nemokumo administratorės skunde nurodytas aplinkybes bei šios bylos sudėtingumo mastą, pritarė nemokumo administratorės argumentams, kad nustatytoji bazinio administratorės atlyginimo išmokėjimo tvarka yra neproporcinga nemokumo administratorės atliktiems darbams ir tiesiogiai prieštarauja JANĮ 77 straipsnio 4 dalyje nustatytam imperatyvui, todėl kreditorių susirinkimo nutarimo 3–uoju darbotvarkės klausimu 4 punktą panaikino ir patvirtino naują bazinio nemokumo administratorės atlyginimo tvarką – 50 proc. bazinio atlygio dalį išmokėti įsiteisėjus nutarčiai pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto, 50 proc. bazinio atlygio dalį išmokėti įsiteisėjus nutarčiai patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą.

16.       Teismas pritarė kreditorės UAB „Ripuva“ argumentams ir įvertino, kad kreditorių susirinkime 4– uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo „Informacijos apie nemokumo procesą, juridinio asmens finansinę būklę ir administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo tvarkos nustatymas“ 5 punktu nėra sukuriama situacija, kai, nepaisant abejonių dėl prašymą padavusio asmens tapatybės autentiškumo, nemokumo administratorė turi nedelsiant pateikti informaciją, prieš tai neįsitikinusi, ar tikrai prašymą pateikė jame nurodytas asmuo. Teismo įvertinimu, „vykdyti nedelsiant“ šiuo atveju laikytina, kad nemokumo administratorė turi nedelsiant suteikti prašomą informaciją tik gavusi dokumentus, patvirtinančius asmens įgaliojimus.

17.       Nuspręsdamas dėl to paties nutarimo 7 punkto, teismas pažymėjo, kad JANĮ nereglamentuoja tikslaus termino, per kurį nemokumo administratorė privalo pateikti kreditoriams informaciją apie nemokumo procesą ar juridinio asmens finansinę būklę. Teismo įvertinimu, kreditorių susirinkimo metu nustatomas terminas turi atitikti protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorė, jau pateikdama informaciją pirmajam kreditorių susirinkimui turėjo būti susipažinusi su bendrovės veikla, jos finansine būkle, turėti informacijos apie sudarytus sandorius, teismas įvertino, jog kreditorių susirinkimo nutarimo 4–uoju darbotvarkės klausimu 7 punktu nustatytas 5 darbo dienų terminas nepažeidžia nemokumo administratorės interesų ir neprieštarauja protingumo kriterijams.

18.       Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimo 4–uoju darbotvarkės klausimu 8 punktu nustatytas 6 Eur už valandą atlygis yra didesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojantis minimalus valandinis atlygis. Todėl ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas atlygis yra didesnis nei minimalus valandinis atlygis atsižvelgiant ir tai, kad šis konkretus atlygis nustatomas už kvalifikuotą darbą. Kartu teismas nurodė, kad, pasikeitus aplinkybėms, šis kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas valandinis atlygis gali būti koreguojamas. Teismas įvertindamas nemokumo administratorės pasiūlymą nustatyti 100 Eur už valandą atlygį, pažymėjo, kad nemokumo administratorė nepagrįstai vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), kadangi tokio dydžio valandinio atlyginimo nustatymas itin padidintų LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto proceso išlaidas.

19.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad kreditorių susirinkime 5–uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo „Kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka“ 6 punktu nustatytas ne vėlesnis nei 5 darbo dienų terminas įtraukti papildomus klausimus į balsavimo biuletenį ir išsiųsti kreditoriams pataisytą balsavimo raštu biuletenį pažeidžia JANĮ 47 straipsnyje numatytą 14 dienų imperatyvą. Teismas pritarė nemokumo administratorės argumentams, kad toks nutarimas pažeidžia nemokumo administratorės interesus ir nemokumo administratorė pagal priimtą nutarimą turėtų susipažinti su siūlomais darbotvarkės papildymais, juos įvertinti, papildyti balsavimo biuletenį bei išsiųsti jį kreditoriams, t. y. privalėtų šiuos veiksmus atlikti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki kreditorių susirinkimo, todėl teismas panaikino kreditorių susirinkimo 5–uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą kaip prieštaraujantis JANĮ, reglamentuojančiam kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką.

20.       Nemokumo administratorė 2024 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą teismui ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje rašymo apsirikimo klaidą dalyje dėl bendrovės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nurodant, kad administravimo išlaidų sąmata tvirtinama 30 844 Eur, o ne 12 960 Eur dydžiu.

21.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nusprendė nemokumo administratorės paduotą procesinį dokumentą laikyti atskiruoju skundu, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, kuria panaikinus 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą darbotvarkės klausimu Nr. 2 buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata – 12 960 Eur; bylos nagrinėjimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo atnaujinti ir skirti šį klausimą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

22.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, kuria panaikinus 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2–uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta 12 960 Eur administravimo išlaidų sąmata ir patvirtino LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 30 844 Eur administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23.       Nemokumo administratorė MB „Administratorių biuras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas nemokumo administratorės skundas dėl 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4–ojo darbotvarkės klausimo 8 punkto panaikinimo ir šioje dalyje nemokumo administratorės skundą patenkinti. Atskirojo skundo argumentai:

23.1.                      Nemokumo administratorei yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, JANĮ 118 straipsnis be kitų reikalavimų nurodo, kad nemokumo administratoriumi siekiantis tapti asmuo turi ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; turi būti išlaikęs nemokumo administratorių kvalifikacinius egzaminus. JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad netgi pačią didžiausią patirtį turintys nemokumo administratoriai privalo kelti kvalifikaciją bent 24 akademines valandas per kalendorinius metus.

23.2.                      Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl nemokumo administratorės atlygio už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką, be pagrindo vadovavosi minimalaus valandinio įkainio dydžiu, kuris yra gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalis). Po kelių mėnesių ginčijamas patvirtintas atlygis nesieks net minimalaus valandinio atlyginio dydžio, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimalus valandinis darbo užmokestis nuo 2025 m. sausio 1 d. bus 6,35 Eur.

23.3.                      Nemokumo administratorė, prašydama patvirtinti atlygį už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką, pagrįstai pasirinko Rekomendacijas, kadangi įstatyminiai reikalavimai, kvalifikacija tiek advokatų, tiek nemokumo administratorių yra artimesnė nei nekvalifikuotų darbuotojų.

23.4.                      Teismo motyvas, kad tokio nemokumo administratorės prašomo patvirtinti valandinio atlyginimo nustatymas itin padidintų LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto proceso išlaidas nėra pagrįstas konkrečiais duomenimis. Jei, teismo nuomone, 100 Eur už valandą atlygis nemokumo administratorei už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką yra per didelis, teismas turėjo galimybę nustatyti kitokio dydžio atlygį.

24.       Kreditorė UAB „Ripuva“ atsiliepime į nemokumo administratorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, prašo nemokumo administratorės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo pagrindiniai atsikirtimai:

24.1.                      Kaip numatyta įstatyme, nemokumo administratorė gali pareikalauti už juridinio asmens dokumentų patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. Šis klausimas priskiriamas išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai. Nemokumo administratorė turi įrodyti ir pagrįsti prašomo nustatyti atlygio būtinumą ir dydį. Šiuo atveju toks dydis nebuvo pagrįstas įrodymais, nebuvo paaiškinta, kas sudaro prašomą nustatyti dydį, kokius veiksmus atliks nemokumo administratorė.

24.2.                      Kreditorės nuomone, teisingai pirmosios instancijos teismas pasirėmė valstybės nustatytu minimaliu valandiniu įkainiu, o jam 2025 metais pasikeitus, kreditorių susirinkimas galės klausimą spręsti iš naujo ir patvirtinti kitą įkainį.

24.3.                      Nėra suprantama, kodėl, nustatant valandinį atlygį, nemokumo administratorė remiasi advokatų atlygiui apskaičiuoti nustatytomis Rekomendacijomis, kurios nereglamentuoja nemokumo administratorės veiklos, jos teisių bei pareigų.

24.4.                      Įvertinusi bankroto proceso visumą, nemokumo administratorės veiksmus, kreditorė nemato pagrindo skirti jai atlygį už numatytus veiksmus.

25.       Kreditorė UAB „Ripuva“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir prašo: 1) dėl 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1–uoju darbotvarkės klausimu procedūrinės dalies – nemokumo administratorės skundą atmesti; 2) dėl 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3–uoju darbotvarkės klausimu – nemokumo administratorės skundą atmesti; 3) panaikinti nutarties dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Ripuva“. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

25.1.                      Kaip matyti iš nemokumo administratorės pateiktos darbotvarkės pirmajam kreditorių susirinkimui į ją nėra įtrauktas klausimas dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, šiam nedalyvaujant susirinkime gyvai. Susirinkime nebuvo renkamas pirmininkaujantis susirinkimui asmuo. Nemokumo administratorė įvykdė procedūrinį kreditorių susirinkimo nutarimą 1–uoju dienotvarkės klausimu ir atsiuntė pasirašyti jį kreditorių susirinkimo pirmininkui, todėl akivaizdu, kad tai nesudaro jokių problemų.

25.2.                      Nemokumo administratorė, apskųsdama kreditorių susirikimo nutarimą 3–uoju dienotvarkės klausimu, nenurodė priežasčių, kodėl nutarimas yra neteisėtas. Nemokumo administratorė vilkina procesą, skundžia teisėtus kreditorių nutarimus, bando pasitvirtinti nepagrįstas sąnaudas, kurias apmokėjo L. J.. Būtent nemokumo administratorei tenka pareiga įrodyti, kokie darbai atlikti, kokie bus atliekami ateityje, pagrįsti, kokia tvarka turi būti išmokamas atlyginimas. Tokių duomenų nepateikta, todėl neįrodytas prašomos išmokėti tvarkos pagrįstumas.

25.3.                      Teismas, nepatikrinęs nemokumo administratorės kreditoriams pateiktų dokumentų, konstatavo, kad nemokumo administratorės patirtos išlaidos yra pagrįstos. Nėra aišku, kaip teismas nustatė, kad nurodytos išlaidos yra pagrįstos bei patirtos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad dalį paslaugų apmokėjo L. J., sąskaitas pasirašė kitas su juo  susijęs asmuo P. G., o sąskaitos už įrangos pervežimą išrašytos krovinių gabenimo keliais licencijos neturinčios miško ruošos įmonės; pervežimų kaina viršija rinkos kainą dešimtimis kartų.

25.4.                      Teismas skundžiama nutartimi priteisė bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiems asmenims UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J., nors šie asmenys neskundė 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų. Šioje byloje nurodyti asmenys pateikė tik atsiliepimą dėl skundo, kuriuo palaikė nemokumo administratorės poziciją. Kadangi, suinteresuoti asmenys pasinaudojo teise pateikti skundus, dėl to patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš asmenų, kurie neiniciavo ginčo, tik pasinaudojo teise dalyvauti kreditorių susirinkime ir jame balsuoti.

25.5.                      Byloje nekilo ginčo tarp UAB „Itina“, UAB „Didmena 24“, L. J. ir kitų kreditorių (UAB „Ripuva“, Kingas OÜ ir advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“), todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos.

25.6.                      Teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pasinaikino dalį skundžiamos nutarties, todėl pareiškėjos dalies skundo argumentai nėra išnagrinėti, t. y. skundas nėra patenkintas ar atmestas visa apimtimi.

26.       Nemokumo administratorė MB „Administratorių biuras“ atsiliepime į kreditorės UAB „Ripuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, prašo atmesti kreditorės atskirąjį skundą. Nurodo tokius argumentus:

26.1.                      JANĮ nenumato situacijos, kuomet kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorių susirinkimo pirmininkas jį pasirašo. JANĮ 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo. Be to, netgi situacijoje, jei kreditorių susirinkimo pirmininkas fiziškai dalyvautų kreditorių susirinkime ir jam pirmininkautų, nemokumo administratorius turėtų parengti kreditorių susirinkimo protokolą ir jį su pridedamais dokumentais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos pateikti kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui jį pasirašyti (JANĮ 52 straipsnio 4 dalis). Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad priimtas papildomas procedūrinis nutarimas prieštarauja JANĮ 52 straipsnio 2 daliai.  

26.2.                      Atskirajame skunde nurodomi deklaratyvūs argumentai apie netinkamą nemokumo administratorės veikimą, tačiau JANĮ nesieja bazinio atlygio nemokumo administratorei išmokėjimo tvarkos su atskirų kreditorių subjektyvia nuomone apie nemokumo administratorės darbą.

26.3.                      Skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti kreditorių UAB „Ripuva“, Kingas OÜ ir advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ balsais, todėl teismui iš dalies patenkinus skundą, bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai priteistos iš šių kreditorių.

26.4.                      Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl buvo pagrįstai paskirstytos ir priteistos laimėjusiai šaliai iš kreditorių UAB „Ripuva“, Kingas OÜ ir advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“, kurių balsais skundžiami kreditorių susirinkimai buvo priimti.

27.       Suinteresuotas asmuo advokatų profesinė bendrija „Baltic Lex“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) dėl 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1–uoju darbotvarkės klausimo procedūrinės dalies – nemokumo administratorės skundą atmesti; 2) dėl 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3–uoju darbotvarkės klausimu – nemokumo administratorės skundą atmesti; 3) reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ atmesti ir perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį. Kitose dalyse nutartį palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Procedūrinis nutarimas, priimtas kreditorių susirinkimo 1–uoju darbotvarkės klausimu, savo esme laikytinas procesiniu klausimu, kuris išimtinai yra deleguotas ir priskirtas kreditorių kompetencijai; kreditoriai turi teisę savo sprendimais nusistatyti tokias tvarkas ir procedūras, kurias mano esant reikalingas, atsižvelgiant į konkrečios nemokumo bylos ypatumus, egzistuojantį santykį tarp kreditorių ir nemokumo administratorės (prieštaravimus ir (ar) nepasitikėjimą). Teismo nutartyje nurodyta teisminė praktika savo esme skiriasi nuo situacijos šioje byloje ir negali būti taikoma.

27.2.                      Toks procedūrinis nutarimas skirtas išvengti galimybės, kuomet dalis kreditorių, susijusi su buvusiais nemokios įmonės valdymo organais, veikdami prieš skaidrų, operatyvų ir teisingą nemokumo procesą, bei siekdami išvengti buvusių valdymo organų teisinės atsakomybės, be kreditorių susirinkimo pirmininko žinios, galėtų į protokolą įtraukti neteisingus duomenis ir (ar) formuluotes, ar kitaip iškreiptų priimtų nutarimų esmę. Dėl šios priežasties ir paliekamas (nustatomas) papildomas patikros mechanizmas, t. y. kreditorių susirinkimo pirmininko parašas ant kreditorių susirinkimo protokolo, kaip garantija, kad protokolas surašytas objektyviai ir teisingai.

27.3.                      JANĮ nenumato pareigos kreditorių susirinkimą organizuoti gyvai, kontaktiniu būdu. Dažniausiai kreditoriai balsuoja raštu. Todėl reikalauti, kad kreditorių susirinkime dalyvautų pirmininkas yra nelogiška ir neteisinga.

27.4.                      Pirmosios instancijos teismas, netyręs ir nepatikrinęs nemokumo administratorės teikiamų patirtų sąnaudų realumo, pagrįstumo ir logiškumo, nurodė, kad nurodytos administravimo išlaidos realios bei pagrįstos, jas būtina kompensuoti jau šioje nemokumo bylos stadijoje. Kreditoriai siekia išsamios ir skaidrios nemokumo administratorės atliktų išlaidų patikros.  

27.5.                      Palikus galioti skundžiamą teismo nutartį dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 3–uoju dienotvarkės klausimu, bus sudaryta situacija, kuomet nemokumo administratorės patirtos išlaidos, nebegalės būti patikrinamos ar įvertinamos, nes teismas šia nutartimi, netyręs ir neanalizavęs šių išlaidų pagrįstumo, jas pripažino pagrįstomis.

27.6.                      Advokatų profesinė bendrija „Baltic Lex“, dalyvaudama kreditorių susirinkime ir balsuodama darbotvarkės klausimais, naudojosi jai JANĮ suteikiamomis kreditorės teisėmis. Vėlesniame teisminiame procese dėl šių nutarimų ginčijimo nedalyvavo, t. y. neteikė skundo, atsiliepimo, todėl nelogiška iš procese nedalyvavusios kreditorės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27.7.                      Įvertinus tai, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu teismas nutarimą paliko nepakeistą ir panaikino tik papildomą procedūrinį nutarimą; antruoju darbotvarkės klausimu nutartį pasinaikino pats teismas; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu skundą atmetė ir tik trečiuoju bei penktuoju darbotvarkės klausimais skundą patenkino, teismo išvada, jog pareiškėjos patenkintų reikalavimų dalis sudaro 0,6 proc. (60 proc.) yra neteisinga.

28.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Kingas OÜ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų iš Kingas OÜ. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Teismas skundžiama nutartimi priteisė bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiems asmenims UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J., nors jie neskundė 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų. Šioje byloje išvardinti kreditoriai pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės skundo, kuriuo palaikė nemokumo administratorės poziciją. Kadangi, šalys pasinaudojo teise pateikti procesinį dokumentą dėl skundo, jie turi padengti patirtas bylinėjimosi išlaidas savo lėšomis, jos negali būti priteisiamos iš asmenų, kurie neiniciavo ginčo, o tik pasinaudojo savo teisėmis dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti jame.

28.2.                      Byloje nėra ginčo tarp UAB „Itina“, UAB „Didmena 24“, L. J. ir kitų kreditorių (UAB „Ripuva“, Kingas OÜ ir advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“), todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos.

28.3.                      Teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pasinaikino dalį skundžiamos 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, todėl pareiškėjos skundas nėra patenkintas ar atmestas visa apimtimi.

29.       Suinteresuoti asmenys UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J. atskiruoju skundu prašo pakeisti 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jiems, pakeičiant asmenį, kuriam priteistos bylinėjimosi išlaidos ir vietoje UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J. visas priteistas bylinėjimosi išlaidas priteisti kreditorei UAB „Itina“. Atskirajame skunde nurodė, kad prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė tik vienas asmuo – kreditorė UAB „Itina“. Kiti asmenys, UAB „Didmena 24“ ir L. J. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir duomenų apie jų patirtas išlaidas nepateikė.

30.       Kreditorė UAB „Ripuva“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties prašo panaikinti nutartį ir nemokumo administratorės atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti 2024 m. liepos 22 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 2–uoju darbotvarkės klausimu. Atskirojo skundo argumentai:

30.1.                      Teismas skundžiamoje nutartyje formaliai pasisakė dėl administravimo išlaidų pagrįstumo. Teismas privalėjo įvertinti kreditorės pateiktus argumentus dėl administravimo išlaidų pagrįstumo ir juos pagrindžiančius dokumentus, nes jie leidžia suabejoti nemokumo administratorės pateiktos administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumu.

30.2.                      Nemokumo administratorė didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų galėjo prisiteisti iš kitos bylos šalies, tačiau tokių veiksmų neatliko, todėl bylinėjimosi išlaidų našta perkeliama bendrovei. Tokie nemokumo administratorės veiksmai yra nepateisinami, pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus.

30.3.                      Kreditorių susirinkimas įgyvendino teisę bei pareigą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. O tos administravimo išlaidos, kurios nėra tinkamai pagrįstos arba dėl jų pagrįstumo kyla abejonių – kreditoriai nesutiko jų tvirtinti arba išlaidas mažino. Nemokumo administratorei tinkamai pagrindus patirtų išlaidų būtinumą, kreditoriai galės patvirtinti naują administravimo išlaidų sąmatą.

31.       Nemokumo administratorė MB „Administratorių biuras“ atsiliepime į kreditorės UAB „Ripuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, prašo nutraukti civilinę bylą dėl kreditorės atskirojo skundo; tuo atveju, jei byla nebus nutraukta, atmesti kreditorės atskirąjį skundą. Nurodo tokius argumentus:

31.1.                      JANĮ 75 straipsnio 3 dalis nurodo, kad teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama, todėl byla pagal UAB „Ripuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, turi būti nutraukta.

31.2.                      Tiek 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimui, tiek ir administravimo išlaidų sąmatą 2024 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtinusiam teismui, nemokumo administratorė pateikė apskaičiavimus, sąskaitas ir jų pagrindimą, kaip tai numato JANĮ 75 straipsnio 1 dalis.

31.3.                      Išnagrinėtose bylose, kuriose dalyvavo šalimi bendrovė, nebuvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, kadangi jos nebuvo patirtos bei apmokėtos. Nemokumo administratorė, atstovaudama bendrovės interesus, savarankiškai nusprendžia dėl teisminių bylų inicijavimo; atskirajame skunde nepagrįstai bandoma susieti prašomas patvirtinti administravimo išlaidas teisinei pagalbai su procesine bylos baigtimi.

31.4.                      Skundžiama nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra maksimali suma, kuria gali disponuoti nemokumo administratorė ir šios išlaidos turi būti pagrįstos buhalteriniais dokumentais. Kreditoriai turi teisę gauti informaciją, dokumentus, kaip naudojama administravimo išlaidų sąmata, visa informacija apie administravimo proceso išlaidas bus teikiama galutinėje bankroto ataskaitoje, kurią tvirtins kreditorių susirinkimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

33.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos 2024 m. rugsėjo 19 d. ir 2024 m. spalio 9 d. teismo nutartys, kuriomis teismas iš dalies patenkino pareiškėjos skundą dėl 2024 m. liepos 22 d. LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditorių susirinkimo nutarimų 1, 2, 3, 4 darbotvarkės klausimais panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimo 5–uoju darbotvarkės klausimu „Kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka“ 6 punktą, kuriuo buvo nustatytas ne vėlesnis nei 5 darbo dienos terminas įtraukti papildomus klausimus į balsavimo biuletenį ir išsiųsti kreditoriams pataisytą balsavimo raštu biuletenį, kaip prieštaraujantį JANĮ, bei patvirtino kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką pagal LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorės pateiktą projektą. Atskirojo skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nėra, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl papildomo procedūrinio kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto kartu su 1–uoju darbotvarkės klausimu

34.       Apeliantės advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ ir UAB „Ripuva“ atskiraisiais skundais, skundžia pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje padarytas išvadas dėl bendrovės 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkime 1–uoju darbotvarkės klausimu priimto papildomo procedūrinio nutarimo neteisėtumo. Apeliantės nurodo, kad šiuo procedūriniu nutarimu nustatomas papildomas patikros mechanizmas, t. y. kreditorių susirinkimo pirmininko parašas ant kreditorių susirinkimo protokolo, kaip garantija, jog protokolas surašytas objektyviai ir teisingai.

35.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

36.       Taigi kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

37.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad JANĮ nuostatos, reglamentuojančios procedūrinius reikalavimus kreditorių susirinkimo protokolui parengti yra imperatyvios. Jose aiškiai ir nedviprasmiškai yra nustatytas įpareigojimas bankroto (nemokumo) administratoriui parengti kreditorių susirinkimo protokolą ir perduoti jį susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui, o susirinkimui pirmininkavęs asmuo įstatymu įpareigotas pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą. Numatytas konkretus veiksmų aprašymas, jo vykdymo eiga, kuri yra privaloma bankroto procese dalyvaujantiems asmenims, o įstatymas nenumato jokių nurodytų veiksmų alternatyvų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-798/2020; 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-577/2024).

38.       Remiantis JANĮ 48 straipsnio 1 dalimi, pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Vadovaujantis JANĮ 48 straipsnio 2 dalimi, kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius. Kai pasiūlomas vienas kandidatas į kreditorių susirinkimo pirmininkus, jis laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos (JANĮ 48 straipsnio 4 dalis), o kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš kelių asmenų, išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas asmuo, už kurį balsavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia (JANĮ 48 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas, kreditorių susirinkimas išrenka asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui (JANĮ 48 straipsnio 6 dalis).

39.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vienas pagrindinių kreditorių susirinkimo pirmininko paskyrimo tikslų yra tvarkos palaikymas šaukiamuose kreditorių susirinkimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2014; 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1120-467/2023 66 punktas).

40.       Byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 22 d. bendrovės kreditorių susirinkime priimtas papildomas procedūrinis nutarimas 1–uoju darbotvarkės klausimu: „Jei pirmininkas nedalyvautų šiame susirinkime ar balsuotų raštu, nemokumo administratorė MB „Administratorių biuras“ per 2 dienas pateikia protokolą pirmininkui pasirašyti elektroniniu paštu arba per gosign.lt“.

41.       JANĮ numatyta teisė kreditoriams balsuoti iš anksto raštu arba jei tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis). Teisei balsuoti iš anksto įgyvendinti JANĮ įtvirtintas reikalavimas kartu su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą pridėti ir balsavimo iš anksto dokumento formą (JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, be kita ko, taip pat turi būti nurodoma kreditorių susirinkimo data, laikas ir vieta, darbotvarkė (JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai).

42.       Apeliacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas, siekdamas užtikrinti tvarkos vykstančiame kreditorių susirinkime laikymąsi, privalo ir pats fiziškai dalyvauti tame susirinkime, juolab kad kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole, o kreditorių susirinkimo protokolą (parengtą nemokumo administratoriaus) pasirašo būtent kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo (JANĮ 52 straipsnio 1, 4, 5 dalys). Pačiam pirmininkaujančiam asmeniui faktiškai nedalyvavus kreditorių susirinkime, neįmanoma nei tam susirinkimui vadovauti, nei užtikrinti jame tvarką, taip pat neįmanoma tinkamai įgyvendinti pareigos savo parašu iš esmės patvirtinti kreditorių susirinkimo protokole įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1120-467/2023 67 punktas)

43.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad priimtas papildomas procedūrinis nutarimo projektas: „Jei pirmininkas nedalyvautų šiame susirinkime ar balsuotų raštu, nemokumo administratorės MB „Administratorių biuras“ per 2 dienas pateikia protokolą pirmininkui pasirašyti elektroniniu paštu arba per gosign.lt“ prieštarauja JANĮ 52 straipsnio 2 dalies imperatyvui, kadangi, priešingu atveju, susiklostytų situacija, kuomet kreditorių susirinkimo pirmininkas, fiziškai nedalyvaudamas kreditorių susirinkime, pasirašo kreditorių susirinkimo protokolą.

44.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisminės praktikos pavyzdžius, nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamame kreditorių susirinkime priimtas protokolinis nutarimas prieštarauja imperatyvioms JANĮ 52 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir ją aiškinančiai teismų praktikai dėl procedūrinių reikalavimų kreditorių susirikimo protokolo parengimo, todėl kreditorių atskirųjų skundų argumentai dėl šio kreditorių susirinkime priimto procedūrinio nutarimo neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 3–uoju darbotvarkės klausimu

45.       Apeliantės advokatų profesinė bendrija „Baltic Lex“ ir UAB „Ripuva“ atskiruosiuose skunduose skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria įvertintas kreditorių susirinkimo nutarimo 3–uoju darbotvarkės klausimo pagrįstumas bei teisėtumas dėl bazinio atlygio nemokumo administratorei išmokėjimo tvarkos. Apeliantės skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir nepatikrinęs nemokumo administratorės teikiamų patirtų sąnaudų realumo, pagrįstumo ir logiškumo, pritarė nemokumo administratorės argumentams, kad nustatytoji bazinio nemokumo administratorės atlyginimo išmokėjimo tvarka yra neproporcinga jos  atliktiems darbams ir tiesiogiai prieštarauja JANĮ 77 straipsnio 4 dalyje nustatytam imperatyvui, todėl kreditorių susirinkimo nutarimo 3–uoju darbotvarkės klausimu 4 punktą panaikino ir patvirtino naują nemokumo administratorės bazinio atlyginimo išmokėjimo tvarką – 50 proc. bazinio atlygio dalį išmokėti įsiteisėjus nutarčiai pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto, 50 proc. bazinio atlygio dalį išmokėti įsiteisėjus nutarčiai patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą. Apeliantės nurodė, kad priimant kreditorių susirinkimo nutarimą 3–uoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai siekė išsamios ir skaidrios nemokumo administratorės atliktų išlaidų patikros. 

46.       Nemokumo administratoriaus atlygis reglamentuojamas JANĮ 77 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai (JANĮ 77 straipsnio 4 dalis).

47.       Taigi įstatymo leidėjas bazinio atlygio nemokumo administratoriui išmokėjimą sieja su administratoriaus veiklos rezultatais. Toks bazinio atlyginimo išmokėjimas, jį susiejant su nemokumo administratorės darbo mastu, užtikrina efektyvų bankroto procedūros vykdymą ir bankroto procesų tikslų siekimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-258-450/2023 34 punktas).

48.       Kadangi atlyginimas nemokumo administratorei nėra mokamas savaime už buvimą nemokumo administratore, o siejamas su jos veiklos rezultatais, todėl ji, atstovaudama kreditorių ir bendrovės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010); nemokumo administratorės, kaip ir bet kurio kito profesinės veiklos subjekto, pareigos yra ne pareigos pasiekti konkretų rezultatą, bet pareigos dėti didžiausias pastangas bei  siekti geriausių rezultatų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-258-450/2023 35 punktas).

49.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nemokumo administratorės pasiūlytą bazinio atlygio išmokėjimo tvarką, jos dalies išmokėjimą susiejant su nutarties dėl bendrovės likvidavimo įsiteisėjimu, kitos dalies – su galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pasiūlyta bazinio atlygio išmokėjimo tvarka yra teisėta bei  pagrįsta, nes visų pirma, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka yra racionali. Antra, didžiąją dalį (90 proc.) nemokumo administratorei išmokėtino bazinio atlygio siejant su galutinės ataskaitos patvirtinimu nebūtų teisinga ir protinga, kadangi tokia tvarka pažeistų nemokumo administratorės interesą gauti atlygį už atliktą darbą visame nemokumo bylos procese, t. y. gauti atlygį už proporcingai atliktų darbų apimtį. Nemokumo administratorės funkcijos yra apibrėžtos JANĮ ir kiekviename nemokumo etape ji privalo sklandžiai bei sąžiningai atlikti jai pavestas pareigas (vykdyti bankroto proceso veiksmus). Pažymėtina, kad bazinio atlygio nemokumo administratorei išmokėjimas nėra sietinas su patirtų administravimo išlaidų bankroto procese patikra.

50.       Nurodytina, kad bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).

51.       Pažymėtina ir tai, kad Nemokumo administratorių priežiūrą vykdanti institucija, nustačiusi, jog nemokumo administratorius netinkamai vykdo JANĮ nustatytas pareigas, gali jam skirti poveikio priemonę (JANĮ 136 straipsnis). Jeigu priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustato pažeidimų, susijusių su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, ji perduoda šią informaciją nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams (JANĮ 136 straipsnio 7 dalis). 

52.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta bazinio atlygio išmokėjimo tvarka neprieštarauja JANĮ įtvirtintam reguliavimui – atlygį išmokėti proporcingai atliktų darbų apimčiai, proporcingai nemokumo administratorės darbo mastui, nepažeidžia kreditorių teisių ir interesų. Nustatyta šioje konkrečioje situacijoje bazinio atlygio tvarka nepaveiks efektyvaus bankroto procedūrų vykdymo bei nepažeis bankroto proceso tikslų.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu

53.       Nemokumo administratorė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį dėl bendrovės kreditorių susirinkimo 4–uoju darbotvarkės klausimu patvirtintos „Informacijos apie nemokumo procesą, juridinio asmens finansinę būklę ir administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo tvarkos“ (toliau – Tvarka) 8 punktą, kuris nustato atlygį nemokumo administratorei už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką. Nemokumo administratorė siūlė nustatyti 100 Eur už valandą atlygį nemokumo administratorei už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką. Kreditorių susirinkimas 4–uoju darbotvarkės klausimu, priimdamas nutarimą, patvirtino Tvarką, 8 punkte nustatė 6 Eur valandinį atlygį nemokumo administratorei už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą laiką.

54.       JANĮ 65 straipsnyje reglamentuojama juridinio asmens dokumentų patikrinimo tvarka. Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą (JANĮ 65 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens dokumentų patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 65 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos administratorius privalo: 1) sudaryti sąlygas kreditoriui susipažinti su juridinio asmens dokumentais; 2) pateikti kreditoriui prašomų dokumentų kopijas. Administratorius už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą gali pareikalauti iš juridinio asmens dokumentų patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo (JANĮ 65 straipsnio 4 dalis).

55.       Pažymėtina, kad tiek ginčui aktualiame JANĮ, tiek anksčiau galiojusiame ĮBĮ nėra reglamentuota, kokie konkretūs įkainių dydžiai turi būti taikomi už informacijos teikimą kreditoriams. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ normas, yra konstatavęs, kad kiekvienas administratorius, atsižvelgdamas į savo darbo specifiką, samdomų darbuotojų skaičių, administruojamų įmonių kiekį, turi teisę siūlyti kreditoriams, administratoriaus vertinimu, teisingus įkainių dydžius už informacijos teikimą kreditoriams, o kreditoriai kreditorių susirinkimo metu turi teisę pritarti arba nepritarti siūlomiems įkainių dydžiams. Tokiu būdu kreditorių susirinkime priimami sprendimai dėl tokių įkainių nustatymo atspindi bankroto proceso kolektyvinį pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nemokumo administratoriaus darbas, teikiant kreditoriams informaciją, nelaikytinas vien dokumentų skenavimu ir kopijavimu, tačiau apima ir atitinkamų dokumentų suradimą, atrinkimą bei jų pateikimą kreditoriams, o tai padidina įprastas administratoriaus darbo ir laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į administratoriaus funkcijų pobūdį, už tokį darbą nustatomas atlyginimas savaime negali būti prilyginamas rinkoje kopijavimo paslaugas teikiančių subjektų veiklai bei jų teikiamų paslaugų įkainiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020 44, 48 punktai).

56.       Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką – įkainių dydžiai už informacijos teikimą kreditoriams (dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų darymą) turi būti pagrįsto dydžio, t. y. atitikti nemokumo administratorės faktiškai patiriamas sąnaudas, kurios kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamos pagal administratoriaus veiklos specifiką, darbuotojų skaičių, administruojamų įmonių kiekį ir pan.

57.       Nors nemokumo administratorės darbas, teikiant kreditoriams informaciją, nelaikytinas vien dokumentų skenavimu ir kopijavimu, kadangi apima ir atitinkamų dokumentų suradimą, atrinkimą bei jų pateikimą kreditoriams, tačiau šių veiksmų atlikimas iš esmės laikytinas techninio pobūdžio darbu, kuris nereikalauja specialaus išsilavinimo ar pasirengimo. Taigi tokį papildomą darbą atliekanti nemokumo administratorė ar jos pasamdytas darbuotojas neturi pagrindo gauti didesnį atlyginimą negu šalyje mokamas vidutinis darbo užmokestis.

58.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Tvarkos 8 punktas nustato atlygį nemokumo administratorei siejant jį tik su specialiu bankroto proceso institutu – juridinio asmens dokumentų patikrinimu, kuris atliekamas kreditoriui gavus teismo leidimą (JANĮ 65 straipsnio 1 dalis), bet ne visais atvejais nemokumo administratorei teikiant informaciją kreditoriams apie bendrovę.

59.       Pažymėtina, kad administravimo išlaidos – tai bankroto procedūrų vykdymo metu atsirandančios išlaidos, t. y. išlaidos, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas, funkcijos. Administravimo išlaidos yra JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje išvardintos išlaidos, t. y. įstatymas nustato bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės išlaidų, kurios priskiriamos administravimo išlaidoms, sąrašą, kuris nėra baigtinis.

60.       Nemokumo administratorės įprastos veiklos sąnaudos padengiamos iš administravimui skirtų išlaidų, įskaitant administratorės atlyginimą. Šiuo atveju nemokumo administratorė tiek kreditorių susirinkimui, tiek atskirajame skunde nepagrindė jos pateiktame Tvarkos projekte numatyto 100 Eur valandinio atlygio išmokėjimo pagrįstumo; nenurodė, kokias sąnaudas (bent preliminariai) nemokumo administratorė patirs dėl prašomos informacijos pateikimo bendrovės kreditoriams.

61.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nemokumo administratorės nurodomos Rekomendacijos gali būti laikomos atskaitos tašku skaičiuojant atlygį jai už informacijos pateikimą kreditoriams. Rekomendacijos yra specialusis teisės aktas, kuris nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, t. y. šis teisės aktas taikomas tik nurodytiems subjektams ir tik civilinėse bylose. Reikalavimus asmenims siekiantiems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, t. y. tapti nemokumo administratoriais nustato JANĮ 3 dalies 1 skyrius, todėl asmuo atitinkantis nustatytus reikalavimus ir išlaikęs kvalifikacinius egzaminus bei profesinio tinkamumo testą įrašomas į Nemokumo administratorių sąrašą. Nemokumo administratoriaus atlygį nustato JANĮ 77  straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. Nemokumo administratorių atlygio ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“. Šiuo atveju iškėlus bendrovei bankroto bylą nemokumo administratorei buvo nustatytas 4 200 Eur bazinis atlygis, todėl kreditorių susirinkime Tvarka nustatytas atlygis nemokumo administratorei bus papildomas atlygis. Rekomendacijose apibrėžtas atlygis advokatams ir (ar) advokato padėjėjams numatytas už jų teikiamą teisinę pagalbą (teisinės paslaugas) civilinėse bylose. Atmestini nemokumo administratorės argumentai, kad jos kvalifikacija turi būti prilyginama advokatų ar advokato padėjėjų kvalifikacijai, teikiant teisines paslaugas civilinėse bylose. Todėl nėra pagrindo remtis Rekomendacijomis, kaip specialiuoju teisės aktu, numatančiu atlygį advokatams ir (ar) advokato padėjėjams už jų suteiktą teisinę pagalbą (teisinės paslaugas) civilinėse bylose, apskaičiuojant atlygį nemokumo administratorei už informacijos kreditoriams apie bendrovę pateikimą.

62.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nemokumo administratorė nepagrindė  duomenimis būsimų sąnaudų ir Tvarkos 8 punkte prašomo 100 Eur valandinio atlygio už informacijos pateikimą kreditoriams dydžio pagrįstumo, todėl kreditorių susirinkimas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu minimalaus atlygio už darbą dydžiu. 

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2–uoju darbotvarkės klausimu

63.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės atskirąjį skundą dėl 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2–uoju darbotvarkės klausimu ir patvirtino LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 30 844 Eur administravimo išlaidų sąmatą.

64.       LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2024 m. liepos 22 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime 2–uoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Nemokumo administratorė pateikė nutarimo projektą patvirtinti 30 844 Eur administravimo išlaidų sumą. Už nemokumo administratorės nutarimo projektą balsavo 37,38 proc. nuo pakartotiniame susirinkime dalyvaujančių kreditorių; už kreditorės UAB „Ripuva“ pateiktą alternatyvų nutarimo projektą balsavo 62,62 proc. nuo pakartotiniame susirinkime dalyvaujančių kreditorių. 

65.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. liepos 22 d. LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 2–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ pagal kreditorės UAB „Ripuva“ atstovo pateiktą alternatyvų nutarimo projektą: „Patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal UAB „Ripuva“ atstovo pateiktą projektą.“ Pažymėjo, kad UAB „Ripuva“ atstovas nepateikė nemokumo administratorei ir kitiems kreditoriams jokio administravimo išlaidų sąmatos projekto, jo nepateikė ir kreditoriai, pritarę UAB „Ripuva“ projektui.

66.       Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 2–uoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal jos bendrovės kreditorių susirinkimui pateiktą projektą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nemokumo administratorės skundą patenkino, panaikino 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2–uoju darbotvarkės klausimu ir patvirtino 12 960 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, gavęs nemokumo administratorės atskirąjį skundą (prašymą ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, kurį laikė atskiruoju skundu), panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, kuria panaikinus 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2–uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta 12 960 Eur administravimo išlaidų sąmatą ir klausimą išnagrinėjęs iš naujo, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtino LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 30 844 Eur administravimo išlaidų sąmatą pagal nemokumo administratorės pateiktą 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2–uoju darbotvarkės klausimu projektą. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

67.       Kreditorė UAB „Ripuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir nemokumo administratorės atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti 2024 m. liepos 22 d. pakartotinio kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 2–uoju darbotvarkės klausimu.

68.       CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys), t. y. apeliacija galima, kai yra priimtas apeliacijos objektu pagal įstatymą galintis būti teismo procesinis sprendimas ar nutartis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

69.       JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama. Šios nuostatos taikomos ir tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos (JANĮ 75 straipsnio 7 dalis). Taigi, JANĮ 75 straipsnyje įtvirtinta specialioji teisės norma, pagal kurią pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo negali būti apeliacijos objektas.

70.       CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

71.       CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju – JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).

72.       Pažymėtina, kad nuostata, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama, nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad ginčai dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditorių susirinkimuose užtęsdavo bankroto procedūras. Šiuo tikslu buvo nustatyta teismo pareiga tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įvertinus išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, kai kyla kreditorių ginčai, t. y. galutinai priimti sprendimą dėl sąmatos, siekiant aiškesnės tolimesnės proceso eigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad leidimas skųsti teismo sprendimą dėl sąmatos apeliacine tvarka dar labiau užtęstų procedūras, todėl būtų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022).

73.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi (specialiąja proceso teisės norma), tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama ir tokiai situacijai netaikomos bendrosios CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apeliacijos ribojimas yra susietas tik su nutartimi, kuria teismas, išnagrinėjęs administratoriaus ir (ar) kreditorių ginčą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimu, išsprendžia šį ginčą iš esmės ir pats patvirtina sąmatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-915/2018 22 punktas).

74.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ administravimo išlaidų instituto teisinis reguliavimas keitėsi, tačiau pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios administravimo išlaidas ir jų sąmatos tvirtinimo kompetenciją priskiriančios kreditorių susirinkimui, iš esmės nepakito – administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, taigi šiuo aspektu lieka aktuali iki tol formuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022 15 punktas). Iš JANĮ parengiamųjų dokumentų matyti, kad juo nebuvo siekiama keisti galiojusio teisinio reguliavimo, pagal kurį, kai bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą išsprendžia teismas, teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama (Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų, registracijos Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789, 4.12 punktas). Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos matyti, kad pagal JANĮ 75 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria galutinai išsprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nėra skundžiama.

75.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir dėl atskirųjų skundų (CPK 338 straipsnis).

76.       Apibendrindamas nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartis, kuria patenkintas nemokumo administratorės skundas dėl 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2–uoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinta 30 844 Eur administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartyje nurodyta, kad ši nutartis gali būti skundžiama, nekeičia pirmiau nurodytos išvados. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme 

77.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo, suinteresuotų asmenų  UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J. patirtas 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, parengiant atsiliepimą į pareiškėjos skundą, priteisė iš kreditorių Kingas OÜ, UAB „Ripuva“ ir advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“, kurie balsavo kreditorių susirinkime „už“ pareiškėjos teisme skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, proporcingai jų finansinių reikalavimų apimčiai, atsižvelgiant į pareiškėjos skundo patenkintų reikalavimų dalį.

78.       UAB „Ripuva“, Kingas OÜ, advokatų profesinė bendrija „Baltic Lex“ atskiruosiuose skunduose nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi priteisė bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiems asmenims UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J., nors šie asmenys neskundė 2024 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų. Nurodė, kad nors nurodyti asmenys  pasinaudojo teise pateikti atsiliepimą į nemokumo administratorės skundą, tačiau patirtas bylinėjimosi išlaidas turi pasidengti savo lėšomis; jos negali būti priteisiamos iš asmenų, kurie neiniciavo skundo, o tik pasinaudojo teise dalyvauti kreditorių susirinkime ir jame balsuoti. Apeliantės nurodė, kad byloje nėra ginčo tarp UAB „Itina“, UAB „Didmena 24“, L. J. ir kreditorių UAB „Ripuva“, Kingas OÜ ir advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“, todėl bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteisiamos. Atsižvelgiant į patenkintų pareiškėjos skundo reikalavimų apimtį, teismo išvada, kad patenkintų reikalavimų dalis sudaro 60 proc. yra neteisinga.

79.       Suinteresuoti asmenys UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J. atskiruoju skundu prašė pakeisti 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeičiant asmenį, kuriam priteistos bylinėjimosi išlaidos, visas bylinėjimosi išlaidas priteisiant UAB „Itinai“, kuri ir pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

80.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

81.       Teisės doktrinoje teigiama, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024).

82.       JANĮ nenustato jokių specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovaujamasi bendrosiomis CPK teisės normomis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 1 straipsnio 1 dalis). Visgi bankroto procesas yra specifinė civilinė byla, todėl bendrosios CPK bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reguliuojančios teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į bankroto proceso tikslus ir ypatumus.

83.       Vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintus finansinius reikalavimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015), o šio tikslo siekiama ir jis įgyvendinamas per JANĮ nustatytas bankroto procedūras. Taigi visos atliekamos procedūros, inter alia (taip pat) kreditorių susirinkimų šaukimas, jų metu priimami sprendimai yra vieno bendro bankroto proceso dalis, o terminai jiems įvykdyti ir revizuoti jų teisėtumą, iš esmės yra nukreipti į siekį bankroto procesą įvykdyti ir užbaigti kuo operatyviau (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021). Taigi nepriklausomai nuo to, kad kartais kreditoriai turi priešingą poziciją tam tikru procedūriniu klausimu bankroto byloje, juos vis tiek sieja ir vienija bendras bankroto proceso tikslas, todėl kreditoriai bankroto procese dažnai neturi aiškaus priešingo teisinio suinteresuotumo.

84.       Kita vertus, teisės doktrinoje pateikiama ir kita nuomonė, kad nemokumo teisė nėra skirta apsaugoti skolininko nuo jo kreditorių ar apsaugoti kreditoriaus nuo skolininko; atvirkščiai, ji yra skirta apsaugoti kreditorius vienas nuo kito; daroma prielaida, kad kreditoriai ne negali susitarti dėl koordinuotų veiksmų, tačiau to sąmoningai nenori (Protection for Whom? Creditor Conflict and Bankruptcy Author(s): Stanley D. Longhofer and Stephen R. Peters Source: American Law and Economics Review , Fall 2004, Vol. 6, No. 2 (Fall 2004), pp. 249-284 ). Todėl bylinėjimosi išlaidų kontekste svarbu nustatyti, ar, sprendžiant bankroto procese kilusį ginčą, egzistuoja aiškus priešingas suinteresuotumas; ar kreditoriaus patiriamos bylinėjimosi išlaidos yra skirtos siekti bankroto proceso tikslų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-355-407/2024).

85.       Kreditoriai bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis, taigi, remiantis bendrosiomis CPK teisės normomis, turi ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas įprastame civiliniame procese yra grindžiamas tuo, kad civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, taigi, jų dalyvavimas civilinėje byloje yra būtinas ir privalomas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, civilinės bylos nagrinėjime gali dalyvauti nepriklausomai nuo jų valios, o būtent, jie civilinės bylos nagrinėjime gali būti patraukti dalyvauti teismo arba šalių iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis); jeigu galutiniu procesiniu sprendimu bus nuspręsta dėl suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų, tai lems absoliutų sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte).

86.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylinėjimosi išlaidos bankroto procese negali būti priteisiamos tik remiantis pažodiniu CPK teisės normų taikymu ir aiškinimu, o turi būti atsižvelgiama į bankroto proceso ypatumus, esmę ir tikslus. Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bankroto procese yra akivaizdus priešingas teisinis suinteresuotumas, egzistuojantys priešpriešiniai reikalavimai, šių išlaidų pagrįstumas ir būtinumas, kitos reikšmingos aplinkybės. Dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama tokiu būdu, kad nebūtų pažeista teisinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-355-407/2024 15 punktas).

87.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 83-86 punktuose nurodyta praktika, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiems asmenims UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J. (dėl tinkamo subjekto, kuriam turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, bus pasisakyta vėliau) už atsiliepimo į nemokumo administratorės skundą parengimą iš kreditorių Kingas OÜ, UAB „Ripuva“ ir advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“, kurie balsavo kreditorių susirinkime „už“ pareiškėjos skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus. Procesas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus pradėtas pareiškėjos iniciatyva. Ginčą laimėjusi šalis, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, yra aiškiai išreikšta, nepaisant to, kad nemokumo administratorės skundas buvo patenkintas iš dalies. Jeigu balsų daugumą turtintis kreditorius ar jų grupė nebūtų balsavę „prieš“ nemokumo administratorės pateiktus kreditorių susirinkimų nutarimų projektus, tai nemokumo administratorei nebūtų reikėję teikti skundo, nebūtų užvesta civilinė byla ir nebūtų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl yra pagrįsta teigti, kad iš kreditorių, kurie balsavo „prieš“, turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos laimėjusios (šiuo atveju iš dalies) šalies pusėje buvusiems UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J.. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos skundą ar jo dalį patenkinus, jos ar kitų kreditorių, kurie buvo pareiškėjos pusėje ir pritarė nemokumo administratorės pasiūlytiems nutarimų projektams bei pateikė atsiliepimus į skundą, patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtų atlygintos iš priešingą interesą dėl šių nutarimų priėmimo turėjusių kreditorių, nepriklausomai, ar jie, kaip kreditoriai ar suinteresuoti asmenys, naudojosi savo procesinėmis teisėmis teikti atsiliepimus į pareiškėjos skundą, nagrinėjant bylą teisme.

88.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

89.       Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisinės prigimties, yra nurodęs, kad reikalavimas dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į apelianto (kreditoriaus) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 142 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231/2014; 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-377-934/2023 13 punktą; 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-184-881/2024 39 punktą). 

90.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirųjų skundų argumentus, kad suinteresuoti asmenys UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J., pateikdami atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame sutiko su pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J. suinteresuotumas nemokumo byloje dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo sutapo su pareiškėjos pozicija, todėl, pirmosios instancijos teismui pareiškėjos skundą patenkinus iš dalies, jie įgijo procesinę teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

91.       Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančiais dokumentais (2024 m. rugsėjo 19 d. suinteresuoto asmens UAB „Itina“ prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (dokumento registracijos Nr. DOK-32208)) sutinka su suinteresuotų asmenų UAB „Didmena 24“, UAB „Itina“ ir L. J. atskiruoju skundu, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas visiems išvardintiems asmenims, neatsižvelgė į tai, jog prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikusi tik UAB „Itina“, todėl pakeičiamas asmuo, kuriam tokios išlaidos priteisiamos, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos kreditorei UAB „Itina“. 

92.       Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjos nemokumo administratorės, suinteresuotų asmenų Kingas OÜ, advokatų profesinės bendrijos ,,Baltic Lex“ ir kreditorės UAB „Ripuva“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir visus apeliančių skundus atmetus, o apeliacinį procesą, pagal kreditorės UAB „Ripuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, nutraukus, pareiškėjos skundo patenkintų reikalavimų apimtis nepasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Rekomendacijas, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į teisme išspręsto ginčo pobūdį, nusprendžia, jog nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatyto priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atitinkamai, patikslinant nutarties dalį, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos UAB „Itina“.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

93.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos, susijusios su kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimu, aplinkybes ir teisingai pritaikė nemokumo instituto normas. Todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis iš esmės paliekama nepakeistina, patikslinant jos rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidas priteisiamo subjekto, o apeliacinis procesas pagal kreditorės UAB „Ripuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties nutraukiamas.

94.       Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstų pirmosios instancijos teismo nutarčių pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

95.       Byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo (paskirstymo šalims) klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ripuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Itina“ iš suinteresuotų asmenų Kingas OÜ, uždarosios akcinės bendrovės „Ripuva“ ir advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ bylinėjimosi išlaidas, atitinkamai iš Kingas OÜ – 332,07 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 7 ct); iš UAB „Ripuva“ – 221,80 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 80 ct); iš advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ – 5,15 Eur (penkis eurus 15 ct).“

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                Asta Radzevičienė