Civilinė byla Nr. 2S-1446-450/2015
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16434-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: 129.13.; 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui T. U. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. U., prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Lt negrąžintos paskolos, 60,57 Lt palūkanų, 5 000 Lt delspinigių ir 5 % procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino taiką tarp ginčo šalių ir civilinę bylą nutraukė.
Ieškovas S. V. pareiškė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nurodydamas, kad taikos sutarties sąlyga dėl 6 000 Lt skolos grąžinimo iki šios dienos nėra įvykdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovo S. V. prašymą patenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 1 737,72 EUR išieškojimo pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-20085-235/2012.
Teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 1 737,72 EUR (6 000 Lt) skolą iki 2014 m. gruodžio 10 d. Ieškovas prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad taikos sutarties sąlyga dėl 1 737,72 EUR (6 000 Lt) skolos sumokėjimo yra neįvykdyta iki šiol. Kadangi atsakovas į bylą nepateikė duomenų, jog savo pingines prievoles ieškovo atžvilgiu vykdo, konstatuota, kad ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra pagrįstas, todėl remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi prašymas patenkintas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas T. U. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirojo skundo argumentai: teismo nutartyje nurodoma, kad jis nepateikė atsiliepimo į prašymą, tačiau jį būtų pateikęs, jeigu iš teismo ar tiesiogiai iš ieškovo tokį būtų gavęs. Mano, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismo procesą bei CPK 42 straipsnyje nustatyta šalies teisė susipažinti su bylos medžiaga. CPK 646 straipsnyje numatoma kaip bendra taisyklė prašymo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nereiškia galimybės spręsti klausimą tinkamai neinformuojant šalies. Kadangi jam nebuvo įteiktas ieškovo pareiškimas, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jį ignoravo ir atėmė teisę pasisakyti dėl ieškovo pareiškime dėstomų aplinkybių ir pateikti įrodymų, susijusių su taikos sutarties vykdymu. Kadangi nutarties apskundimo terminas yra itin trumpas, todėl nespėjo pateikti tinkamai įformintų originalių įrodymų apie atliktus mokėjimus, todėl pateikia bent vieno iš kelių mokėjimų originalų bankinį kvitą, o kitų tik kopijas. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių pastaruosius keletą mėnesių buvo deramasi dėl dalinai įvykdytos taikos sąlygų pakeitimo, todėl teismui įteikti galutinį taikos sutarties įvykdymą įrodančių dokumentų iki šiol neturėjo galimybės.
Ieškovas S. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies WLIV skyrius, kurio 646 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.). Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjimas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Taigi, CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad prašymai dėl vykdomojo rašto išdavimo teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad yra būtina, toks prašymas nagrinėjamas teismo posėdį, apie jį pranešus suinteresuotiems asmenims.
Iš bylos nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ginčo šalių ir tuo pagrindu civilinė byla nutraukta. 2015 m. kovo 13 d. prašymu ieškovas kreipėsi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, teigdamas, kad atsakovas (apeliantas) T. U. nevykdo taikos sutarties sąlygų dėl skolos sumokėjimo. Gavęs ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėjas rezoliucija šį prašymą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2015 m. balandžio 9 d. 11 val. bei ant prašymo nurodė „išsiųsti šio prašymo kopiją“. Bylos duomenys bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys įrodo, kad prašymo kopija atsakovui (apeliantui) T. U. išsiųsta nebuvo, todėl manytina, kad jis (apeliantas) apie teisme gautą prašymą nežinojo. Byloje nenustatyta ir to, kad apie paskirtą rašytinį teismo posėdį apeliantas (atsakovas) buvo informuotas. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė procesinių teisės normų pažeidimų, nes nepagrįstai paskyrė prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo rašytinį nagrinėjimą, apie gautą prašymą ir teismo posėdį nebuvo informuotas, todėl buvo pažeista jo teisė į teisingą teismo procesą, CPK 42 straipsnyje nustatyta teisė susipažinti su bylos medžiaga, atimta jo teisė pasisakyti dėl ieškovo pareiškime dėstomų aplinkybių ir pateikti įrodymų, susijusių su taikos sutarties vykdymu. Su atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.
Iš tiesų, apelianto (atsakovo) neinformavus apie gautą prašymą ir paskirtą rašytinį teismo posėdį, jis neturėjo galimybės išdėstyti argumentų bei pateikti įrodymų, reikšmingų sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tačiau šios atsakovo (apelianto) teisės buvo įgyvendintos pateikus atskirąjį skundą. Kita vertus, apeliantas neteisus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą skirti žodinį bylos nagrinėjimą prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo išspręsti ir jį informuoti apie gautą prašymą ir paskirtą rašytinį teismo posėdį. Kaip minėta, CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad prašymai dėl vykdomojo rašto išdavimo teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad yra būtina, toks prašymas nagrinėjamas teismo posėdį, apie jį pranešus suinteresuotiems asmenims. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad žodinis prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimas nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad gavęs ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, šio prašymo išnagrinėjimui pirmosios instancijos teismas turėjo skirti žodinį teismo posėdį, todėl teismas, pasirinkdamas rašytinę teismo posėdžio formą, procesinių teisės normų pažeidimo nepadarė (CPK 646 str. 3 d.).
Apeliantas neteisus ir dėl to, kad, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, apie gautą prašymą ir paskirtą rašytinį teismo posėdį jis turėjo būti informuotas. Kadangi prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimas yra vienas iš procesinių klausimų (ne bylos nagrinėjimas iš esmės), o nagrinėjant tokį prašymą rašytinio proceso tvarka, CPK 646 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nenumato teismo pareigos apie gautą prašymą ir paskirtą rašytinį teismo posėdį pranešti suinteresuotiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas, neinformavęs apelianto (atsakovo) apie gautą ieškovo prašymą ir dėl jo paskirtą rašytinį teismo posėdį, procesinių teisės normų nepažeidė (CPK 646 str. 3 d., 133 str. 3 d.).
Apelianto nurodomos CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos proceso šalies teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimas nagrinėjamoje byloje niekuo nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 179 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas (atsakovas) siekė pasinaudoti šia teise ir tokia jo teisė buvo paneigta ar apribota.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl apelianto argumentai dėl jo teisių, įskaitant teisės į teisingą teismo procesą, pažeidimo atmesti kaip nepagrįsti.
Nors nenustatyta, kad pirmosios instancijos, nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, padarė procesinių pažeidimų, tačiau su atskiruoju skundu apelianto (atsakovo) pateikti rašytiniai įrodymai gali sąlygoti dalies išduoto vykdomojo rašto nepagrįstumą. Apeliantas pateikė įrodymus apie laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. (įskaitytinai) atliktus mokėjimus ieškovui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mokėjimų nurodymuose nėra nurodyta, kokiu pagrindu atlikti mokėjimai, o iš dviejų mokėjimų nėra galimybės nustatyti, ar jie įvykdyti, t.y. ar pinigai buvo faktiškai persiųsti, todėl šių aplinkybių negali išnagrinėti ir nustatyti apeliacinės instancijos teismas, tai turi padaryti pirmosios instancijos teismas. Tuo pagrindu prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Asta Radzevičienė