Civilinė byla Nr. A2-236-996/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41883-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „Eurocargo24“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 1–3) V. P. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 4 394,01 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. balandžio 6 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas įmonėje vairuotojo–ekspeditoriaus pareigose, 2017 m. birželio 16 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 5021 atsakovas vilkiku MERCEDES BENZ ACTROS, kurio valstybinis numeris HOJ 479 (toliau – vilkikas) išvyko į komandiruotę Vokietijoje, kurios metu 2017 m. liepos 10 d. Vokietijoje būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo stipriai apgadintas vilkikas ir priekaba KRONE, kurios valstybinis numeris HF 099, (toliau – puspriekabė), apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Nurodė, kad kadangi vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje (draudimo sutartis Nr. 127270166), ji dėl šio įvykio išmokėjo 1 878,38 Eur dydžio draudimo išmoką, o kadangi atsakovas eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, pagal įstatymo nuostatas įmonė privalėjo atlyginti šią sumą, ką ji padarė 2017 m. rugpjūčio 24 d. pavedimu, taip pat dėl eismo įvykio įmonė patyrė nuostolių dėl vilkiko ir puspriekabės sužalojimų, kuriuos pagrindžia uždarosios akcinės bendrovės „Transtiros sunkvežimių centras“ (toliau – UAB „Transtiros sunkvežimių centras“) sudaryta vilkiko remonto sąmata – vilkiko remonto vertė 1 012,63 Eur (be PVM), pagal UAB „Transtiros sunkvežimių centras“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudarytą puspriekabės remonto sąmatą – puspriekabės remonto vertė 1 503 Eur (be PVM), taigi, iš viso įmonei padaryta žala sudaro 4 394,01 Eur (1 878,38 Eur + 1 012,63 Eur + 1 503 Eur). Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 154 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio nuostatas, terminą prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė pabrėžė, kad Vokietijos policijos nepaneigta ir nenuginčyta pažyma patvirtina, kad atsakovas darbo metu buvo neblaivus, todėl pagal teisės aktų nuostatas jis privalo atlyginti visą padarytą žalą, o įmonės patirtą žalą patvirtina mokėjimo nurodymas, sąmatos, nuotraukos pateiktos į bylą.

Ukrainos teisingumo ministerijos pateiktoje informacijoje nurodyta, kad vadovaujantis Ukrainos CPK 501 straipsnio 6 dalimi atsakovui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) teismo siųsti įteikimui procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2023 m. sausio 23 d., per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar prašymų nepateikė, įgalioto asmens, kuriam Lietuvoje būtų įteikiami atsakovui skirti dokumentai, pagal teismo nurodymą nepaskyrė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 805 straipsnio 1 dalis). Teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartimi, vadovaujantis CPK 805 straipsnio 2 dalimi, nutarta atsakovui skirtus procesinius dokumentus palikti byloje ir laikyti jam įteiktais. Taigi, visi procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais, atsakovas jokių rašytinių paaiškinimų, prašymų į bylą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. balandžio 6 d. ieškovė ir atsakovas sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 635 iki 2018 m. kovo 16 d., pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti vairuotojo–ekspeditoriaus pareigose, su priedu dėl sumokėtų draudimo išmokų grąžinimo atvejų (t. I, b. l. 7–11, 14, 65), 2017 m. balandžio 6 d. šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. 635 (t. I, b. l. 12), 2017 m. birželio 16 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 5021 atsakovui buvo priskirtas vilkikas, su kuriuo atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. buvo komandiruotas į užsienio šalis pervežti krovinius (t. I, b. l. 39), dėl 2017 m. liepos 10 d. 17:00 val. Vokietijoje atsakovo sukelto eismo įvykio, vairuojant jam įmonės patikėtą vilkiką su puspriekabe, kurio metu atsakovas buvo neblaivus, eismo įvykio metu atsakovas apgadino lengvąjį automobilį, tvorą, užtvarą, du gatvės žibintus, taip pat apgadino savo vairuotą transporto priemonę, Vokietijos policija užpildė eismo įvykio deklaraciją (t. I, b. l. 16, 23–28), dėl 2017 m. liepos 10 d. neblaivaus atsakovo sukelto eismo įvykio metu padarytų apgadinimų vilkikui UAB „Transtiros sunkvežimių centras“ buvo užsakytos paslaugos už 1 012,63 Eur (be PVM) sumą, priekabai už 1 503 Eur (be PVM) sumą, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje ieškovė kompensavo 1 878,38 Eur sumą (t. I, b. l. 31–37), darbdavė su prašymu dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-5623 darbo byloje Nr. APS-36-19455 (toliau – sprendimas) atsisakė nagrinėti darbdavės prašymą, nusprendusi, jog reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas jos kompetencijai (t. I, b. l. 5–6).

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2017 m. balandžio 6 d. sudarė darbo sutartį Nr. 635, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę vairuotojo–ekspeditoriaus pareigose; pagal darbo sutarties 10.9 punktą, vairuotojui–ekspeditoriui reiso metu griežtai draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines medžiagas ar toksines medžiagas; pagal civilinės atsakomybės draudimą įvykį pripažinus nedraudiminiu dėl vairuotojo–ekspeditoriaus kaltės (esant neblaiviam, laiku nepranešus apie įvykį ir kt.), vairuotojas–ekspeditorius pilnai atlygina padarytą žalą, o draudikui padidinus įmoką – atlygina įmokos sumą (10.11 punktas). Atsakovas taip pat pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. 635, pagal ją atsakovas įsipareigojo tausoti jam patikėtas vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti, bei materialines vertybes, gautas darbo metu, ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti (2.2 punktas). Pagal atsakovo pasirašytą priedą prie darbo sutarties dėl draudimo išmokų grąžinimo atvejų, atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo), jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (1.1 punktas).

Aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2017 m. liepos 10 d. vykdydamas savo darbines funkcijas komandiruotės metu Vokietijoje būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, taip pat įmonei priklausanti transporto priemonė, už jo vairuotą transporto priemonę jis buvo atsakingas, dėl transporto priemonės ir trečiųjų asmenų turto apgadinimų įvykio metu ieškovė patyrė 4 394,01 Eur nuostolių, ką patvirtina UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ vilkiko remonto sąmata Nr. 5172_18179 1 012,63 Eur (be PVM) sumai, priekabos remonto sąmata Nr. 00005172 1 503 Eur (be PVM) sumai (žalos dydžio įrodinėjimas sąmatomis yra leidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012)), atsakovo sukeltos žalos dydis tretiesiems asmenims sudarė 1 878,38 Eur sumą, kurią jiems kompensavo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir kuri buvo atlyginta įmonės.

Pabrėžtina, kad atsakovas – vairuotojas–ekspeditorius yra vairuotojas profesionalas, todėl jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, nevairuoti transporto priemonės būdamas neblaivus, jis turi būti atidus ir dėmesingas kelyje, kadangi vairuotojas privalo užtikrinti jam patikėtos transporto priemonės, vežamų krovinių, kito jam perduoto įmonės turto išsaugojimą. Šiuo gi atveju, atsakovas draudimo vairuoti būnant tokios būklės (vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam) nepaisė, ką patvirtina Vokietijos policijos medžiaga, jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų ne tik tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (saugų transporto priemonės vairavimą esant blaiviam ir laikantis kelių eismo taisyklių), bet ir jam patikėtos transporto priemonės saugumą, kitų eismo dalyvių, turto saugumą, neatliko, ko pasekoje dėl tokių savo neteisėtų veiksmų sukėlė eismo įvykį. Taigi, atsakovas žalą įmonei padarė savo kaltais veiksmais, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos, darbdavės kaltė nenustatyta.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas sąmoningai nesilaikė draudimo vairuoti esant neblaiviam dėl ko ir kilo žala, kuri buvo padaryta tyčiniais veiksmais (netiesioginė tyčia), atsakovas suprato ir turėjo suprasti savo veikos neteisėtumą, padarinius, kad vairuoja būdamas neblaivus, ko pasekoje gali sukelti žalą, ir leido sąmoningai žalai (padariniams) kilti. Tyčios forma, t. y. tiesioginė tyčia, kai darbuotojas supranta savo veikos neteisėtumą, padarinius ir sąmoningai jų siekia, arba netiesioginė tyčia, kai sąmoningai leidžiama šiems padariniams atsirasti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl visiško žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs žalos dydį pilnai ar iš dalies. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 4 394,01 Eur žalos atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 394,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 4 394,01 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 394,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 230,82 Eur žyminis mokestis, 1 042 Eur išlaidos advokato pagalbai, 360 Eur vertimo išlaidos, 150 Eur už kuratoriaus paslaugas. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1 782,82 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“ (įmonės kodas 303025620) iš atsakovo V. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)) 4 394,01 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir vieno cento) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 394,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 782,82 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir aštuoniasdešimt dviejų centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. DGKS-5623 darbo byloje Nr. APS-36-19455 laikyti netekusiu galios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnio 2 dalimi, atsakovui V. P. skirtus procesinius dokumentus palikti byloje ir laikyti jam įteiktais.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                     Ieva Stanislovaitienė