Civilinė byla Nr. 2-702/2010
Procesinio sprendimo kategorija 119.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-578-560/2010 pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmams dėl antstolių garbės teismo sprendimo pakeitimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovė L. N. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą ir prašė pakeisti Antstolių garbės teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 64-09, kuriuo ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – teisės atlikti funkcijas, nurodytas LR Antstolių įstatymo 21 str. 1 d., atėmimas trims mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant naują drausminę nuobaudą-papeikimą.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nutartyje nurodė, kad ieškovei apie parengiamąjį teismo posėdį buvo pranešta teismo šaukimu 2010 m. sausio 18 d., taigi ieškovė turėjo daugiau nei tris savaites iki parengiamojo teismo posėdžio pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu. Iš teismui faksu pateiktos atstovavimo sutarties matyti, jog ieškovė su advokatės L. Meškauskaitės advokatų kontora 2009 m. lapkričio 6 d. pasirašė sutartį dėl teisinės pagalbos, kurios 1 str. 5 p. yra numatyta, jog į advokatės pareigas įeina ir klientės atstovavimas visose teismo institucijose, todėl ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės, jog su advokatės L. Meškauskaitės kontora sutartis buvo sudaryta tik dėl procesinių dokumentų paruošimo be atstovavimo, neatitinka tikrovės. Kadangi ieškovei apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, o ji į posėdį neatvyko dėl nesvarbių priežasčių, atsakovas prašyme neprašė teismo priimti sprendimo už akių, teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.).
Atskiruoju skundu ieškovė L. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį ir ieškinį perduoti nagrinėti teismui iš naujo.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Sistemiškai aiškinant CPK 133 straipsnio 2 dalies ir 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad teismo šaukimas atvykti į 2010 m. vasario 11 d. parengiamąjį posėdį turėjo būti įteiktas ieškovei atstovaujančios advokatės Liudvikos Meškauskaitės kontorai. Teismas pažeidė civilinio proceso normose įtvirtintus reikalavimus, nes ieškovės atstovei nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 246 str.).
2. Teismas neturėjo teisinio pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktą teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu į teismo posėdį neatvyko abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, be svarbių priežasčių. Tačiau parengiamajame teismo posėdyje atsakovas dalyvavo, o ieškovė buvo pateikusi prašymą atidėti parengiamąjį posėdį. Teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę būti išklausytai, pažeidė jos teisę į teisingą teismą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos antstolių rūmai prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie vyksiantį parengiamąjį posėdį. Ieškovė 2009 m. lapkričio 9 d. ieškinyje nenurodė, jog byla bus vedama per advokatą. Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie tai informavo teismą 2010 m. vasario 10 d. raštu, kuriuo taip pat prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Antstolių garbės teismui.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Taigi, CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintoje proceso teisės normoje, kurios pagrindu teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmėmis.
Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylos nagrinėjimas atidedamas, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis neturi atstovo, taip pat kai į teismo posėdį neatvyksta vedantis bylą per atstovą ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą nepranešta ieškovo atstovui.
Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. Įstatymas (CPK 246 str. 1 d.) nustato, jog kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dviems sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai tokio prašymo nėra - palieka ieškinį nenagrinėtą.
Remiantis bylos duomenimis, ieškovei L. N. byloje dėl 2009 m. spalio 7 d, antstolių garbės teismo sprendimo drausmės byloje 2009 m. lapkričio 6 d. sutarties dėl teisinės pagalbos pagrindu atstovavo advokatės Liudvika Meškauskaitė ir Kristina Čeredničenkaitė. (b.l. 38-39). Tai, kad byla buvo vedama per advokatą, patvirtina ir aplinkybė, kad ieškinį ieškovės vardu pasirašė advokatė Kristina Čeredničenkaitė, o kartu su ieškiniu buvo pateikta atstovavimo sutartis (b.l. 5, 38-39). Tačiau nors ieškovės interesams atstovavo advokatė, teismas pranešimą apie 2010 m. vasario 11 d. vyksiantį teismo posėdį informavo tik pačią ieškovę L. N. , pranešimas apie teismo posėdį jai buvo įteiktas 2010 m. sausio 18 d. (b.l. 42). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bylą vedė per atstovę, t.y. advokatę, kuriai nebuvo pranešta apie 2010 m. vasario 11 d. teismo posėdžio vietą ir laiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Pripažinus, kad teismas tinkamai nepranešė ieškovės atstovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką, dėl ko, neatvykus ieškovei į teismo posėdį, teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė procesinės teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.
Teisėjai Konstantinas Gurinas
Marytė Mitkuvienė
Donatas Šernas