Pranešėja
Romualdas Lincevičius Baudž. byla Nr. 1A-612-133/2010
Teisėjas
Raimundas Krušinys (Proceso Nr.
1-64-1-00775-2008)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.9.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų
Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,
dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui
Jazbučiui, išteisintajam Ž. B., nukentėjusiosios atstovei S. S.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A.
R. apeliacinį skundą dėl 2010 m. birželio 7 d. Marijampolės rajono
apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Ž. B. išteisintas nepadarius
veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Nukentėjusiosios A. R. civilinis
ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisintas nepadarius veikos, numatytos
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., t.y. ikiteisminio tyrimo metu
buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad jis 2008 m. liepos 14 d., apie 10.00 val., Kauno gatvėje, Marijampolės m., vairuodamas L.
B. priklausantį automobilį „BMW 520“, valstybiniai numeriai (duomenys
neskelbtini) neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, viršijo šioje kelio
atkarpoje leistiną maksimalų 70 km/h greitį, t.y., važiuodamas 97 km/h greičiu, taip klaidindamas kitus eismo dalyvius bei keldamas grėsmę eismo saugumui,
pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punkto ir 178 reikalavimus (2002-12-11
KET redakcija), dėl ko šios gatvės važiuojamosios dalies trečiojoje eismo
juostoje susidūrė su iš dešinėje Kauno gatvės pusėje esančio įvažiavimo į UAB
„Eoltas“, teritoriją, Kauno g. 102, Marijampolės m., į Kauno gatvės
važiuojamąją dalį įvažiavusiu ir sukusiu į kairę automobiliu „Peugeot 306“,
valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. R., kurio vairuojamas automobilis „Peugot 306“ Ž. B. vairuojamam automobiliui „BMW 520“, važiuojant šiame
kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu ir netgi visiškai nemažinant
važiavimo greičio, nebūtų sudaręs jokios kliūties, dėl ko įvykus eismo įvykiui
buvo sužalotas automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) vairuotojas V. R., kuris nuo stipraus
krūtinės sumušimo, pasireiškusio šonkaulių lūžimais dešinės vidurinės
pažastinės linijos projekcijoje I, II, III, V, VI. VII, VIII, IX, kairės
vidurinės pažastinės linijos projekcijoje I, II, III, IV, V, VI, kairės
priestuburinės linijos projekcijoje III, IV su kraujosruvomis
tarpšonkauliniuose raumenyse, širdiplėvės ir viršutinės tuščiosios venos
plyšimu, kas komplikavosi nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, mirė.
Nukentėjusioji A. R. apeliaciniu
skundu prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-07 nuosprendį panaikinti
ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir išnagrinėti civilinį ieškinį.
Skunde nurodė, kad sprendžiant Ž. B. kaltumo klausimą, svarbi ir esminė lemianti aplinkybė - kokia kelio
danga buvo 2008 m. liepos 14 d., apie 10.00 val, Kauno gatvėje, Marijampolės m., automobilių „BMW
520", kurį vairavo Ž. B. ir
„Peugeot 306", kurį vairavo V. R., susidūrimo
metu.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros
protokole 2008-07-14 konstatuota, kad kelio dangos būklė sausa. Liudytojas A. K., dalyvavęs įvykio
vietos apžiūroje, teisme patvirtino, jog kelio danga nebuvo šlapia, gal vietomis buvo
drėgna, patvirtino, kad pradinis vertinimas vyko tik atvykus į įvykio vietą. Iš fotolentelių
darytina išvada jog kelio danga sausa ar drėgna. 2009-09-02 teismo posėdyje peržiūrėjus pateiktą Marijampolės
televizijos filmuotą įvykio vietos vaizdo medžiagą, įrašytą DVD-R diske - buvo
akivaizdu, jog kelio danga tikrai ne šlapia, o sausa ar drėgna. Ž. B., apklausiant
liudytoju 2008-07-14, praėjus 2 val. po įvykio, parodė, kad avarijos
metu buvo apsiniaukę, nelijo, kelio danga buvo lyg nežymiai drėgna. Liudytoja S. Ž., autoįvykio metu važiavusi
automobiliu kartu su Ž. B., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad avarijos
metu buvo lyg saulėta, nors dėl neseniai praėjusio lietaus kelio danga asfaltas buvo drėgnas. Liudytojas E. P., autoįvykio metu
važiavęs automobiliu kartu su Ž. B., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad avarijos
metu buvo apsiniaukę, tačiau nelijo, kelio danga asfaltas buvo drėgnas, nes prieš tai
buvo lyta.
Lietuvos teismo
ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2639(08), atliktoje ikiteisminio
tyrimo metu, esant duomenims, kad kelio danga buvo sausa, nurodyta, kad Ž. B., važiuojant apie 97
km/h greičiu, viršijo šiame
kelio ruože maksimalų leistiną transporto priemonių judėjimo greitį ir kėlė grėsmę eismo saugumui - techniniu požiūriu buvo
nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, nes jam važiuojant šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu
ir netgi visiškai nemažinant
važiavimo greičio, nebūtų sudaryta jokia kliūtis ir šiuo konkrečiu atveju
buvusio pobūdžio eismo įvykis nebūtų
kilęs. 2010-01-12 ekspertizės akte Nr. 11-255(09) nurodyta kad jeigu
kelio važiuojamosios dalies danga buvo drėgna, tai tokiu atveju automobilio
„BMW 520", valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) Ž. B., važiuodamas apie 90 km/h greičiu, viršijo šiame kelio ruože
maksimalų leistiną transporto priemonių judėjimo greitį ir kėlė grėsmę eismo
saugumui,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, nes jam
važiuojant šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu ir netgi
visiškai nemažinant
važiavimo greičio, nebūtų sudaryta jokia kliūtis ir šiuo konkrečiu atveju
buvusio pobūdžio eismo įvykis
nebūtų kilęs. Jeigu kelio važiuojamosios
dalies danga buvo šlapia, tai tokiu atveju automobilio „BMW 520", valst Nr. (duomenys
neskelbtini) Ž. B., važiuodamas apie 81 km/h greičiu, viršijo šiame kelio ruože
maksimalų leistiną transporto priemonių judėjimo greitį ir kėlė grėsmę eismo saugumui,- techniniu požiūriu buvo
nepriimtini, tačiau nesąlygojo šio eismo įvykio kilimo, nes jam važiuojant
šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu jis nebūtų turėjęs techninės galimybės išvengti šio eismo įvykio
kilimo. Ž. B. ir liudytojas E. P. teismo posėdžio metu
2009-06-19 parodymus, duotus ikiteisminio
tyrimo metu, pakeitė ir parodė, kad įvykio metu kelio danga buvo šlapia.
Teismas, nuosprendžio
aprašomojoje dalyje nenurodė įrodymų, kuriais vadovaujantis daro išvadą, jog eismo
įvykio kilimo metu, Marijampolės mieste, tame tarpe ir Kauno gatvėje, lijo ir kelio
danga buvo šlapia, tik konstatavo, kad visa tai patvirtina teismo nustatytą svarbią ir esminę byloje
aplinkybę, jog 2008-07-14, apie 10 val. eismo įvykio kilimo metu Marijampolės mieste, tame tarpe ir Kauno
gatvėje, lijo ir kelio danga buvo šlapia. Teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė įrodymus, kurie
neginčytinai parodė, kad eismo įvykio
metu nelijo ir kelio danga nebuvo šlapia – Ž. B. parodymus, liudytojų S. Ž., E. P. A. K., V. Š. parodymus
ikiteisminio tyrimo metu, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole 2008-07-14 fiksuotas
aplinkybes, Marijampolės televizijos filmuotoje įvykio vietos vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes.
Ž. B. ir E. P. parodymai teisme, kai jie jau žinojo, jog kelio
dangos būklė yra reikšminga aplinkybė sprendžiant autoįvykio pasekmių atsakomybės klausimą, vertintini
kritiškai. 2009-04-24 ir 2010-04-14 Lietuvos Hidrometeorologinės tarnybos prie
Aplinkos ministerijos Kybartų
meteorologinės stoties pažymomis negalima vadovautis, sprendžiant apie kelio
dangą konkrečioje vietoje, konkrečiu
laiku, nes Marijampolės mieste, Kauno gatvėje 2008 07-14, apie 10 val.
hidrometeorologiniai stebėjimai nebuvo atlikti, o lietus 2008- 07-14,
Marijampolėje pastoviai nelijo.
Kauno apygardos
teisme buvo gauti išteisintojo Ž. B. atsikirtimai į nukentėjusiosios A. R. apeliacinį skundą.
Atsikirtimuose išteisintasis prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti
ir nurodė, kad nei foto lentelės, nei Marijampolės televizijos filmuota
medžiaga nėra informatyvios ir patvirtinančios įvykio esmines aplinkybes,
kadangi nuotraukos darytos praėjus nuo įvykio beveik pusvalandžiui, televizijos
įrašas darytas dar vėliau, todėl įvertinant tai, kad buvo vidurvasaris, oras
įvykio dieną permainingas ir tai, kad apie 11 val. vėl pradėjo lyti, kas matyti
vaizdo įraše, vadovautis nuotraukomis ir vaizdo įrašu, darytais ne paties
įvykio metu, o praėjus tam tikram laiko tarpui, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios
atstovė, prokurorė prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti, išteisintasis ir jo
gynėjas prašė nukentėjusiosios skundą atmesti.
Nukentėjusiosios A. R. apeliacinis
skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas
bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje
aptartais įrodymais pagrįstai Ž. B. išteisino dėl veikos
numatytos LR BK 281 str. 5 d. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos
aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja
teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai
įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku
visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Nukentėjusioji iš esmės ginčija tik aplinkybę dėl
kelio dangos 2008-07-14 apir 10 val. Kauno g. Marijampolėje automobilių „BMW 520",
valstybiniai numeriai (duomenys
neskelbtini) kurį
vairavo Ž. B. ir „Peugeot 306", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. R., susidūrimo
metu, todėl teisėjų kolegija,
neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo
nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis
skundas (BPK 320 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio
pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis
įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę
tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą,
nenustatyta. Išteisinamasis nuosprendis grindžiamas teisme ištirtais ir
nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų
šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta
tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo
proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o
teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str.
nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos
duomenų kontekste, todėl nuosprendį keisti nėra objektyvaus pagrindo.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nustato
baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė
kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl
to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 str. 5 d.
numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo
sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp
padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių
pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus žūties.
Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas
apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir
priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos
taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto
eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo
būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar
priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.
Pagal KET reikalavimus, jeigu atsirado kliūtis ar
iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti)
privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba
apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Priežastinio
ryšio nustatymas tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių
eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas
kvalifikuoti veiką pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatoma eismo įvykį
sukėlusio asmens kaltė. Kelių transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo
imtis papildomų atsargumo priemonių tada, kai kyla pavojus eismo saugumui.
Todėl, vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) bei sprendžiant priežastinio
ryšio ir kaltės klausimus, būtina nustatyti momentą, nuo kada kaltininkas
turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Spręsdamas
kaltės klausimą teismas turi įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių
visumą: kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio
ypatumus, matomumą bei kitas aplinkybes.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismas, vertindamas aplinkybes, lėmusias eismo įvykį, ir nustatydamas kelio
dangos būklę eismo įvykio metu, pagrįstai vadovavosi tik faktiniais bylos
duomenimis, t.y. 2009-04-24 ir 2010-04-14 Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos
prie Aplinkos ministerijos Kybartų meteorologinės stoties pažymomis, kuriose
nurodoma, kad Marijampolės paprastosios klimato stoties stebėjimų duomenimis
2008-07-14 Marijampolės mieste lijo stiprus lietus. Kritulių kiekis naktį
užregistruotas 16,2 mm, dieną kritulių kiekis 8,4 mm. Viso per parą kritulių
iškrito 24,6 mm. 10 val. lietus lijo ir kelių dangos buvo šlapios. Buvus lietų
patvirtino ir liudytojai. Eismo įvykis ir įvyko maždaug 10 val. Atsižvelgiant į
šiuos duomenis, 2010-02-25 ekspertizės akte Nr. 11-60(10) yra nurodyta, kad
jeigu kelio važiuojamosios dalies danga buvo šlapia, tai tokiu
atveju automobilio „BMV 520", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Ž. B. veiksmai,- važiavimas apie 81 km/h greičiu, viršijant
šiame kelio ruože maksimalų
leistiną transporto priemonių judėjimo greitį ir kėlė grėsmę eismo saugumui,-
techniniu požiūriu buvo
nepriimtini, tačiau nesąlygojo šio eismo įvykio kilimo, nes, jam važiuojant
šiame kelio ruože
didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu, jis nebūtų turėjęs techninės galimybės
išvengti šio eismo įvykio. Fotonuotraukos
ir Marijampolės televizijos filmuotos įvykio vietos vaizdo įrašas darytas jau
praėjus tam tikram laiko tarpui po avarijos, kuomet jau buvo pasikeitę oro sąlygos, todėl teismas
pagrįstai vadovavosi faktiniais duomenimis, o ne vėliau buvusiomis aplinkybėmis
ar subjektyviais proceso dalyvių įvykio aplinkybių vertinimais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai Ž. B. atžvilgiu
priėmė išteisinamąjį nuosprendį, jį keisti nukentėjusiosios skundo motyvais
nėra pagrindo.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r ė :
nukentėjusiosios A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Romualdas
Lincevičius
Teisėjai: Regina
Majauskienė
Arūnas
Paštuolis