Civilinė byla Nr. 2-567/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-7872-232/2010 pagal ieškovų K. I., S. U. ieškinį atsakovams: A. F. ir O. A. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Akonit“ padarytos žalos, priverstinio akcijų pardavimo, dėl 2010 m. rugsėjo 15 d. vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo niekiniu, dėl akcijų išreikalavimo iš svetimo valdymo, tretysis asmuo valstybinė įmonė „Registrų centras“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

                     

nustatė:

I. Ginčo esmė

 

          Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovės A. F. 33 paprastąsias vardines UAB „Akonit“ akcijas ieškovų naudai proporcingai turimų akcijų skaičiui; pripažinti niekiniu 2010 m. rugsėjo 15 d. vienintelio akcininko sprendimą; išreikalauti iš atsakovo O. A. valdymo kilnojamąjį turtą – nematerialias uždarosios akcinės bendrovės akcijas (vertybinius popierius), kuriuos ieškovai nustojo valdyti be savo valios – grąžinti S. U. nuosavybėn 33 paprastąsias vardines UAB “Akonit” akcijas; grąžinti K. I. nuosavybėn 34 paprastąsias vardines UAB “Akonit” akcijas; priteisti iš atsakovo O. A. solidariai su A. F. A. F. priklausančias 33 paprastąsias vardines UAB “Akonit” akcijas, ieškovų S. U. ir K. I. naudai proporcingai turimų akcijų skaičiui; priteisti iš A. F. bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visas O. A. vardu registruotas paprastąsias vardines nematerialiąsias UAB “Akonit” akcijas ir įpareigoti VĮ “Registrų centras” padaryti įrašą juridinių asmenų registre apie nuosavybės teisės perleidimo draudimą; areštuoti UAB “Akonit” sąskaitose banke esančias lėšas ir visas bendrovei priklausančias materialines vertybes, įskaitant, bet neapsiribojant visoje Lietuvoje prekybos centruose esančius žaidimų automatus; uždrausti UAB „Akonit” vadovautis 2010 m. rugsėjo 15 d. vienintelio akcininko sprendimu, kuriuo A. F. paskirta bendrovės direktore ir pavesti vykdyti šias funkcijas administratoriui, skirti UAB „Akonit” visišką turto administravimą, administratoriumi paskirti UAB „Projektų vertinimo biuras”, nustatyti administratoriui šiuo metu bendrovės vadovo gaunamo darbo užmokesčio dydžio sumą už teikiamas administravimo paslaugas iki įsiteisės teismo sprendimas arba nutartis nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodė, jog nežiūrint į tai, jog dalis UAB „Akonit“ akcijų buvo areštuotos, atsakovė elgiasi nesąžiningai esamų akcininkų ir bendrovės atžvilgiu, perleido savo ir kitiems asmenims priklausančias akcijas tretiesiems asmenims t.y. O. A., todėl siekiant užkirsti kelią tolimesniam akcijų perleidimui, užkirsti kelią atsakovei A. F., kaip vienasmeniui valdymo organo nariui, iššvaistyti bendrovei priklausantį turtą, jį perleisti tretiesiems asmenims, būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo visas O. A., vardu registruotas paprastąsias vardines nematerialiąsias UAB “Akonit”, akcijas ir įpareigojo VĮ “Registrų centras” padaryti įrašą juridinių asmenų registre apie nuosavybės teisės perleidimo draudimą; taip pat areštavo UAB „Akonit” sąskaitose banke esančias lėšas ir visas bendrovei priklausančias materialines vertybes, įskaitant, bet neapsiribojant visoje Lietuvoje prekybos centruose esančius žaidimų automatus; bei uždraudė UAB „Akonit” vadovautis 2010 m. rugsėjo 15 d. vienintelio akcininko sprendimu, kuriuo A. F. paskirta bendrovės direktore ir pavedė vykdyti šias funkcijas administratoriui, bei skyrė UAB „Akonit” visišką turto administravimą, administratoriumi paskiriant UAB „Projektų vertinimo biuras”, administratoriui nustatė šiuo metu bendrovės vadovo gaunamo darbo užmokesčio dydžio sumą už teikiamas administravimo paslaugas iki įsiteisės teismo sprendimas arba nutartis nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad iš ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų (VĮ Registrų centro išrašo) matyti, kad pasikeitė visų UAB „Akonit“ akcijų savininkas, juo tapo atsakovas O. A.. Iš ieškininių reikalavimų matyti, jog ieškovai siekia priverstinio A. F. priklausančių UAB „Akonit“ akcijų pardavimų ir UAB „Akonit“ akcijų išreikalavimo iš svetimo valdymo, siekia panaikinti A. F. kaip vienintelio UAB „Akonit“ akcininko sprendimą, kuriuo vienasmeniu valdymo organu nariu – direktore, ji yra paskirta. Teismas nurodė, jog sutinka, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, jog atsakovai gali perleisti UAB „Akonit“ akcijas tretiesiems asmenims, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Ieškovai siekdami apginti savo teisėtus interesus, bus priversti pareikšti kitus, papildomus ieškinio reikalavimus, tokių reikalavimų pareiškimas teismo nuomone sąlygos eilę pasekmių, kurios apsunkins ginčo nagrinėjimą, padidės ne tik bylinėjimosi apimtis, teismo, šalių bylinėjimosi išlaidos, bet ir laikotarpis, per kurį būtų išnagrinėtas ginčas. Pagrindinis ieškovų reikalavimas yra panaikinti A. F. kaip vienintelio UAB „Akonit“ akcininko sprendimą, kuriuo vienasmeniu valdymo organu nariu – direktore, ji yra paskirta. Teismas atsižvelgęs į ieškovų reikalavimus, į prašymuose išdėstytas aplinkybes sprendė, kad yra svarbu, jog UAB „Akonit“ įmonės finansinė padėtis nepasikeistų per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, jog įmonės vadovė A. F. gali perleisti UAB „Akonit“ turtą, nutraukti sutartis su tiekėjais ar padaryti kitokią žalą įmonei, tokiu atveju patenkinus ieškovų reikalavimus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu atsakovas O. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nepanaikinus skundžiamos nutarties įpareigoti ieškovus  K. I. ir S. U., į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 105000 Lt  galimiems atsakovo O. A. nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių padengti. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis yra priimta pažiedžiant šalių interesų pusiausvyrą bei neatsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką bei faktines bylos aplinkybes.

2. Atsakovas laikytinas sąžiningu įgijėju ir vieninteliu teisėtu UAB „Akonit“ akcijų savininku ginčo dieną. Ieškovai ieškinyje nurodo reikalavimą išreikalauti iš atsakovo valdymo UAB „Akonit“ akcijas ir tuo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau toks reikalavimas teisiškai yra nepagrįstas ir neįmanomas nenuginčijus UAB „Akonit“ akcijų pirkimo pardavimo sandorio, kuriuo atsakovas įgijo nuosavybės teisę į UAB „Akonit“ akcijas.

 3. Atsakovui priklausančių nematerialiųjų UAB „Akonit“ akcijų arešto taikymas negalimas, kadangi ieškovai savo ieškinyje nereikalauja pripažinti negaliojančiu atsakovo ir A. F. sudarytos akcijų pirkimo pardavimo sutarties. Ieškovų reikalavimas vadovaujantis LR CK 2.115 str. priteisti iš A. F. 33 paprastąsias vardines UAB „Akonit“ akcijas negali būti tinkamas pagrindas atsakovo turtinių teisių suvaržymui.

4. Priimdamas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti UAB „Akonit“ sąskaitose banke esančias lėšas ir visas bendrovei priklausančias materialines vertybes, įskaitant, bet neapsiribojant visoje Lietuvoje prekybos centruose esančius žaidimo aparatus, teismas prieštarauja ankščiau priimtai nutarčiai - 2010 m. spalio 4 d. (uždrausti UAB „Akonit“ vardu sudaryti bet kokius UAB „Akonit“ priklausančio turto perleidimo, paskolų gavimo ar grąžinimo, laidavimo, garantavimo ir kitokius sandorius, išskyrus einamuosius mokėjimus tiekėjams ir atsiskaitymą su darbuotojais ir valstybės biudžetais). Jau 2010 m. spalio 4 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas pasiekė tikslus, kurių siekė ir priimdamas 2010 m. spalio 25 d. nutartį.

5. Skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės stabdo įmonės veiklą, nes visos UAB „Akonit“ priklausančios lėšos bei turtas šiuo teismo sprendimu yra areštuotas, t.y. įmonė negali atsiskaityti ne tik su tiekėjais, valstybės biudžetu, bet ir darbuotojais - vykdyti normalios įmonės veiklos. Galiojant aukščiau paminėtai teismo nutarčiai ir laiku neatsiskaitant su nuomotojais visos nuomos sutartys bus nutrauktos ir UAB „Akonit“ negalės vykdyti pagrindinės savo veiklos, susijusios su žaidimų automatais.

6. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - turto administratoriaus UAB „Projektų vertinimo biuras“ paskyrimas - taip pat vertintina kritiškai, kadangi UAB „Akonit“ užsiima specifine veikla ir asmens neturinčio patirties šioje srityje atėjimas gali nulemti blogėjančius įmonės veiklos rezultatus, ko pasėkoje laikinosios apsaugos priemonės sukels priešingą negu siektinas rezultatą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai K. I. ir S. U. prašo  atsakovo O. A. atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Viešame registre nurodoma, kad visų akcijų savininkas yra vienas asmuo - atsakovas O. A., todėl akivaizdu, kad kilus ginčui teisme dėl akcijų nuosavybės teisių, jos turi būti areštuotos, kadangi priešingu atveju neteisėtai gali būti perleistos tretiesiems asmenims ir tokiu būdu galimai palankus ieškovams teismo sprendimas gali būti realiai nebeįgyvendinamas, arba jo įgyvendinimas gali būti labai apsunkintas, reiškiant papildomus ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad akcijas įgijo iš atsakovės A. F. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, tačiau nepateikia jokių tokio sandorio egzistavimo įrodymų. Atsakovo nurodomas akcijų pirkimo-pardavimo sandorio ginčijimas yra neįmanomas, nes ieškovai neturi jokių žinių apie tai, kokiu pagrindu VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre visų akcijų savininku yra nurodomas atsakovas O. A..

3. Administratorius šiuo metu yra visiškai perėmęs bendrovės administravimą, bendrovė normaliai tęsia veiklą gauna pinigus, atsiskaito su darbuotojais ir tiekėjais, todėl nėra jokio pagrindo galimiems nuostoliams atsirasti (pridedamas paaiškinimas dėl įmonės apyvartos ir trūkumų). Perėmus administravimą teismo paskirtam administratoriui, įmonės vieno mėnesio apyvarta pasiekė 116828,20 Lt, t.y. tapo 3,5 karto didesnė, negu nurodo atsakovas atskirajame skunde.

4. Klausimą dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra kompetentingas spręsti pirmosios instancijos teismas (LR CK 147 str.).

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nepanaikinus skundžiamos nutarties įpareigoti ieškovus  K. I. ir S. U., į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 105000 Lt  galimiems atsakovo O. A. nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių padengti.

CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas, todėl apeliacine tvarka jis nenagrinėtinas.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad  skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės stabdo įmonės veiklą, nes visos UAB „Akonit“ priklausančios lėšos bei turtas yra areštuotas, t.y. įmonė negali atsiskaityti ne tik su tiekėjais, valstybės biudžetu, bet ir darbuotojais - vykdyti normalios įmonės veiklos. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, be kitų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių  areštavo UAB „Akonit” sąskaitose banke esančias lėšas. Teisėjų kolegija pažymi, kad piniginės lėšos yra ypač svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai ūkinei-komercinei veiklai užtikrinti. Piniginių lėšų areštas apsunkina bet kokios įmonės veiklą, be to, piniginių lėšų areštas paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, sprendžia, kad iš areštuotų UAB „Akonit” piniginių lėšų tikslinga leisti mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir papildyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, o kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą.

Kitoje skundžiamos nutarties dalyje, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį papildyti leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

 

 

Teisėjai                                                                                                          Marytė Mitkuvienė

                                                                                                                                 Gintaras Pečiulis

                                                                                                                                 Nijolė Piškinaitė