Civilinė byla Nr. e2-148-567/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties patvirtinti pareiškėjo A. Z. finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas A. Z. prašė patvirtinti 141 287 Eur finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Vėjo projektai“ (toliau – ir bendrovė) restruktūrizavimo byloje. Nurodė, kad finansinį reikalavimą sudaro pagal 2022 m. gegužės 9 d. konvertuojamos paskolos sutartį negrąžinta 100 000 Eur skola ir pagal 2023 m. gegužės 9 d. papildomą susitarimą apskaičiuotos 41 287 Eur palūkanos.

2.       Suinteresuotas asmuo (kreditorius) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (toliau – fondas „NuCapital“), prašė netvirtinti pareiškėjo A.Z. finansinio reikalavimo arba:

2.1.                      pakeisti RUAB „Vėjo projektai“ ir A. Z. sudarytos 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties Nr. 22-05-09/1 (toliau – ir paskolos sutartis) 2.1 punktą ir išdėstyti jį nauja redakcija: „Paskolos gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi gauta paskola mokėti paskolos davėjui 13 procentų metinių palūkanų. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pinigų sumokėjimo dienos iki pilno paskolos grąžinimo (4.1 punktas). Palūkanos skaičiuojamos laikant, kad metuose yra faktinis dienų skaičius (skaičiavimo bazė act / act)“;

2.2.                      pakeisti RUAB „Vėjo projektai“ ir A. Z. sudaryto 2023 m. gegužės 9 d. papildomo susitarimo prie 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties Nr. 22-05-09/1 (toliau – ir papildomas susitarimas) 2 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija: „Paskolos gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi gauta Paskola mokėti Paskolos davėjui 13 procentų metinių palūkanų“;

2.3.                      taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą pareiškėjo A. Z. reikalavimui dėl netesybų išieškojimo pagal 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį Nr. 22-05-09/1 arba pakeisti RUAB „Vėjo projektai“ ir pareiškėjo A. Z. 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties Nr. 22-05-09/1 3.1 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija: „Paskola gali būti pratęsta raštišku šaliu susitarimu. Vėluojant grąžinti paskolą daugiau nei 3 dienas, pradedamos skaičiuoti 13 procentų metinės palūkanos“.

3.       Fondas „NuCapital“ nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą finansiniam reikalavimui pateikti, jo prašymas tinkamai nepasirašytas (neįgalioto asmens, netinkama forma), finansinis reikalavimas nepagrįstas įrodymais. Paskolos sutartimi nustatytos 16 proc., o papildomu susitarimu – 24 proc. palūkanos už naudojimąsi paskolos lėšomis yra lupikiškos ir turėtų būti sumažintos iki 13 proc. Paskolos sutarties 3.1 punkte faktiškai susitarta dėl 32 proc. metinių palūkanų, kurios savo esme yra 0,09 proc. delspinigiai už vieną pradelstą dieną, todėl taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė:

4.1.                      RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti pareiškėjo A. Z. 141 287 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 100 000 Eur pirmo etapo skola ir 41 287 Eur antro etapo (palūkanos, netesybos) skola;

4.2.                      netenkinti suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ reikalavimų: dėl 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties Nr. 22-05-09/1 2.1 punkto bei 2023 m. gegužės 9 d. papildomo susitarimo prie paskolos sutarties Nr. 22-05-09/1 2 punkto pakeitimo; sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų išieškojimo pagal 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties Nr. 22-05-09/1 3.1 punktą taikymo;

4.3.                      priteisti iš suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ atsakovei RUAB „Vėjo projektai“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip to prašė suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“. Teismo vertinimu, pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo įvertinimas gali būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

6.       Teismas netenkino suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ prašymo perduoti kilusį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, kadangi pareiškėjas ir atsakovės nemokumo administratorė su fondo „NuCapital“ prašymu nesutiko.

7.       Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ argumentais, kad pareiškėjas praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Teismas nustatė, kad T. Z. 2024 m. liepos 1 d. išsiuntė elektroniniu paštu atsakovės nemokumo administratorei pareiškėjo A. Z. pasirašytą prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą. Terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2024 m. birželio 30 d., tačiau 2024 m. birželio 30 d. buvo sekmadienis, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 74 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas finansiniai reikalavimai galėjo būti pateikti iki 2024 m. liepos 1 d.

8.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenustato formos ir turinio reikalavimų finansiniams reikalavimams pateikti, todėl nemokumo administratoriaus teisė atsisakyti priimti finansinius reikalavimus yra apribota. Taigi, nemokumo administratorius negali atsisakyti priimti finansinio reikalavimo, kuris yra pateiktas kaip skaitmenizuota originalo kopija (skenuotas), nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateiktas nepasirašytas elektroniniu paštu. Neįrodyta, kad pareiškėjo prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą gali būti suklastotas ar pasirašytas ne pareiškėjo, juolab kad pareiškėjas byloje pateikė originaliu parašu pasirašytą dubliką, palaikydamas savo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą. Aplinkybė, kad pareiškėjo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą nemokumo administratorei pateikė T. Z., yra teisiškai nereikšminga, nes JANĮ nuostatos nedraudžia atliki techninį veiksmą, pasinaudojant kitų asmenų pagalba.

9.       Teismas nesutiko su fondo „NuCapital“ argumentais ir reikalavimais sumažinti pareiškėjo ir atsakovės sudarytoje paskolos sutartyje ir papildomame susitarime numatytas atitinkamai 16 proc. ir 24 proc. metines palūkanas už naudojimąsi atsakovei suteikta 100 000 Eur paskola iki 13 proc. Teismo vertinimu, pareiškėjas ir atsakovė susitarė dėl aiškaus už naudojimąsi paskolos suma mokėtino palūkanų dydžio. Paskolos sutartis buvo sudaryta dviejų privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo ir derybų srityje bei galinčių įsivertinti prisiimamų įsipareigojimų apimtis bei galimybes juos vykdyti. Šalių susitarimas dėl mokėjimo palūkanų dydžio turi įstatymo galią. Atsakovė, sudarydama ir pasirašydama paskolos sutartį, su šioje sutartyje įtvirtintomis nuostatomis susipažino ir su jomis sutiko, todėl mokėjimo palūkanų dydžio mažinimo tenkinimas lemtų nepagrįstą sutarties šalių valios ir sutarčių sudarymo laisvės principo paneigimą.

10.       Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjas skolino atsakovei lėšas, vadovaudamasis tuo, jog paskolos sutartimi nustatoma palūkanų norma atperka riziką, su kuria susiduria pareiškėjas, skolindama lėšas atsakovei. Dėl šios priežasties atsakovės ir pareiškėjo paskolos sutartyje nurodytas palūkanų dydis buvo sulygtas bendru šalių sutarimu ir šis dydis neprivalėjo atitikti Lietuvos bankų vidutinės palūkanų normos. Teismas pažymėjo, kad bankai ir kitos kredito įstaigos prieš paskolos suteikimą atlieka paskolos gavėjo išsamų vertinimą, bankų suteikiamos paskolos yra užtikrinamos turto hipoteka, laidavimu ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją atliekančiomis priemonėmis. Restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimas nesudaro pagrindo modifikuoti paskolos sutarties nuostatų dėl mokėtino palūkanų dydžio.

11.       Teismas konstatavo, kad 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties 2.1 punkte ir 2023 m. gegužės 9 d. papildomo susitarimo prie paskolos sutarties 2 punkte įtvirtintas mokėjimo palūkanų dydis yra nustatytas bendru šalių sutarimu, adekvatus, pagrįstas, proporcingas sutarties sudarymo tikslui ir pareiškėjo prisiimamai rizikai, todėl nėra pagrindo jo mažinti. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti nustatyto mokėjimo palūkanų dydžio pagrįstumo ir tenkinti fondo „NuCapital“ prašymo dėl bendrovės įsipareigotų mokėti palūkanų dydžio sumažinimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas taip pat nutarė netenkinti suinteresuoto asmens prašymo pakeisti atsakovės ir pareiškėjo sudarytos 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties 3.1 punkte nustatytą palūkanų dydį, jį mažinant iki 13 proc. metinių palūkanų.

12.       Teismas, įvertinęs 2023 m. gegužės 9 d. papildomo susitarimo prie paskolos sutarties 2 punkto turinį, pažymėjo, kad nėra akivaizdžių nurodyto punkto negaliojimo pagrindų, todėl atmetė suinteresuoto asmens reikalavimą pripažinti nurodytą papildomo susitarimo punktą negaliojančiu nuo papildomo susitarimo sudarymo momento.

13.       Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens argumentais, kad pagal paskolos sutarties 3.1 punktą pareiškėjas, prašydamas patvirtinti finansinį reikalavimą, apskaičiavo dvigubas palūkanas. Pagal palūkanų apskaičiavimo lentelę teismas nustatė, kad iki papildomo susitarimo sudarymo už naudojimąsi pareiškėjo pinigais buvo skaičiuojamos 16 proc. metinės palūkanos, o nuo 2023 m. gegužės 11 d., t. y. sudarius papildomą susitarimą už suteiktą ir negrąžintą paskolą, apskaičiuotos 24 proc. dydžio metinės palūkanos, t. y. pareiškėjas neskaičiavo dvigubų palūkanų.

14.       Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens prašymu taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį dėl netesybų (delspinigių). Teismas nurodė, kad paskolos sutarties 3.1 punkte yra įtvirtinta atsakovės prievolė mokėti pareiškėjui kompensuojamąsias palūkanas. Pagal tą patį punktą paskola gali būti pratęsta raštišku susitarimu, o tik vėluojant grąžinti paskolą 3 dienas, pradedamos skaičiuoti dvigubos palūkanos, kurių pareiškėjas neskaičiavo. Atsakovei laiku negrąžinus suteiktos paskolos, pareiškėjas ir atsakovė pasirašė 2023 m. gegužės 9 d. papildomą susitarimą prie paskolos sutarties, kuriuo paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. Iki papildomo susitarimo sudarymo už naudojimąsi pareiškėjo pinigais buvo skaičiuojamos 16 proc. metinės palūkanos, o nuo 2023 m. gegužės 11 d. – 24 proc. dydžio metinės palūkanos, t. y. faktiškai pagal paskolos sutarties 3.1 punktą dvigubos palūkanos nebuvo skaičiuojamos, o šalys papildomu susitarimu nustatė naują mokėtinų palūkanų dydį.

15.       Teismas, įvertinęs paskolos sutarties 3.1 punkto ir papildomo susitarimo prie paskolos sutarties 2 punkto nuostatas, kurios suprantamos kaip kompensuojamosios palūkanos, atmetė suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ argumentus, jog paskolos sutarties 3.1 punkte nustatyta atsakovės prievolė mokėti delspinigius. Teismas nurodė, kad, nustatant reikalavimo pareiškimo senaties terminą, taikytina ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalis, o CK 1.125 straipsnio 10 dalis, pagal kurią reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų patvirtinimo, 5 metų senaties termino nepraleido.

16.       Teismas priėjo išvadą, kad suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ prieštaravimai dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo neįtraukimo į atsakovės kreditorių sąrašą yra nepagrįsti, todėl nutarė atsakovės restruktūrizavimo byloje patvirtinti pareiškėjo 141 287 Eur finansinį reikalavimą.

17.       Teismas nutarė iš fondo „NuCapital“ priteisti atsakovei RUAB „Vėjo projektai“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ prašo:

18.1.                      panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 

18.2.                      arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo A. Z. prašymo dėl 141 287 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo;

18.3.                      pakeisti RUAB „Vėjo projektai“ ir A. Z. sudarytos 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties Nr. 22-05-09/1 2.1 punktą ir išdėstyti jį nauja redakcija: „Paskolos gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi gauta paskola mokėti paskolos davėjui 13 procentų metinių palūkanų. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pinigų sumokėjimo dienos iki pilno paskolos grąžinimo (4.1 punktas). Palūkanos skaičiuojamos laikant, kad metuose yra faktinis dienų skaičius (skaičiavimo bazė act / act)“;

18.4.                      pakeisti UAB „Vėjo projektai“ ir A. Z. sudaryto 2023 m. gegužės 9 d. papildomo susitarimo prie 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties Nr. 22-05-09/1 2 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija: „Paskolos gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi gauta Paskola mokėti Paskolos davėjui 13 procentų metinių palūkanų“;

18.5.                      taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl netesybų išieškojimo pagal 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį Nr. 22-05-09/1 arba pakeisti RUAB „Vėjo projektai“ ir pareiškėjo A. Z. 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties Nr. 22-05-09/1 3.1. punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija: „Paskola gali būti pratęsta raštišku šaliu susitarimu. Vėluojant grąžinti paskolą daugiau nei 3 dienas, pradedamos skaičiuoti 13 procentų metinės palūkanos“.

18.6.                      nepriklausomai nuo šios civilinės bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procesinės baigties, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:

18.6.1.                      atmesti atsakovės nemokumo administratorės UAB „KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS“ prašymą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš fondo „NuCapital“;

18.6.2.                      priteisti fondui „NuCapital“ iš pareiškėjo A. Z. ir (ar) atsakovės RUAB „Vėjo projektai“ pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas;

18.7.                      nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

19.       Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Atsakovės nemokumo administratorė neatliko savo pareigų, nes pateikė teismui tvirtinti eilę neginčijamų finansinių reikalavimų be juos pagrindžiančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas fondo „NuCapital“ ginčijamus finansinius reikalavimus išskyrė į 10 bylų ir bylas išnagrinėjo skubotai, neatskleisdamas jų esmės ir ribodamas fondo „NuCapital“ procesines teises leistinomis priemonėmis įrodinėti ginčijamų reikalavimų nepagrįstumą bei buvo šališkas. Visos civilinės bylos turėjo būti nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, tačiau teismas ignoravo fondo „NuCapital“ prašymus bylas nagrinėti žodinio proceso tvarka, įtraukti bylų nagrinėjimą kitus suinteresuotus asmenis, išreikalauti papildomus įrodymus. Fondas „NuCapital“, kaip vienas didžiausių atsakovės kreditorių, 4 išskirtose bylose (įskaitant šią bylą) pareiškė priešieškinius, tačiau teismas visus priešieškinius atsisakė priimti. Teismas ignoravo fondo „NuCapital“ prašymus išskirtose bylose įvertinti tam tikrų sandorių teisėtumą teismo iniciatyva, neatsižvelgė į fondo „NuCapital“ argumentus dėl finansinių reikalavimų nepagrįstumo, besąlygiškai ir mechaniškai priteisė iš fondo „NuCapital“ bylinėjimosi išlaidas, nors visi pareiškėjai savo finansinius reikalavimus pradėjo įrodinėti tik po fondo „NuCapital“ pateiktų prieštaravimų. Fondui „NuCapital“, priešingai nei pareiškėjams, buvo nustatomi per trumpi terminai triplikams pateikti, todėl fondo „NuCapital“ atstovas nespėdavo per trumpą laiką susipažinti su dublikais. Visos išskirtos bylos, kuriose priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis atskiraisiais skundais skundžia fondas „NuCapital“, turi būti grąžintos nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui, nes bylas išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja padarė daug esminių proceso pažeidimų.

19.2.                      Teismas nepagrįstai patvirtino pareiškėjo finansinį reikalavimą, nes pareiškėjo prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą kopija atsakovės nemokumo administratorės buvo pateikta su kitų kreditorių finansiniais reikalavimais. Iš teismui pateiktų dokumentų negalima spręsti, ar pareiškėjo finansinis reikalavimas pasirašytas tinkamai, ar nepraleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti. Teismas į nurodytas aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir net nepagrįstai nurodė, kad prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą galima iš viso nepasirašyti originaliu fiziniu ar elektroniniu parašu. Prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą pateiktas 2024 m. liepos 1 d., nors galėjo būti pateiktas iki 2024 m. birželio 30 d. JANĮ nenumato termino pateikti finansinį reikalavimą perkėlimo į darbo dieną. Pasibaigus finansinio reikalavimo pateikimo terminui ir neprašant jo atnaujinti, laikytina, kad toks finansinis reikalavimas yra pasibaigęs ir dėl to negali būti tvirtinimas. Pareiškėjo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė T. Z., t. y. neįgaliotas asmuo.

19.3.                      Teismas negalėjo tvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo, nes pagal paskolos sutartį ir papildomą susitarimą apskaičiuotos atitinkamai 16 proc. ir 24 proc. metinės palūkanos yra neprotingai didelės, todėl turėjo būti sumažintos. Ginčo sandorių sudarymo metu Lietuvos banko nustatyta palūkanų norma buvo keliskart mažesnė. Teismas visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su lupikiškų palūkanų nustatymu, neatsižvelgė, kad pareiškėjas taikė dvigubas palūkanas.

19.4.                      Teismas neatsižvelgė, kad paskolos sutartimi faktiškai susitarta dėl 0,09 proc. delspinigių už vieną pradelstą dieną, todėl turėjo būti taikytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas arba sumažintas palūkanų dydis iki 13 proc.

19.5.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš fondo „NuCapital“ bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo finansinis reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas, todėl fondas „NuCapital“ teikė prieštaravimus dėl tokio reikalavimo tvirtinimo. Tik vėliau pareiškėjas ir atsakovės nemokumo administratorė pradėjo įrodinėti finansinio reikalavimo pagrįstumą, nors tai turėjo būti padaryta pradinėje prašymo teikimo teismui stadijoje. Iš esmės fondas „NuCapital“ vietoje teismo atliko išsamų finansinių reikalavimų patikrinimą. Taigi, neigiamas pasekmes bylinėjimosi išlaidų forma turėtų prisiimti atsakovės nemokumo administratorė. Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas net neįvertinęs jų dydžio atitikties rekomenduojamiems maksimaliems dydžiams. Atsakovės nemokumo administratorė visose bylose pateikė vienos pastraipos teisinių žinių nereikalaujančius triplikus, už kuriuos visose išskirtose bylose nepagrįstai buvo priteistas po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nemokumo administratorė yra savo srities profesionalė, todėl tokio pobūdžio triplikus galėjo surašyti pati. Be to, nemokumo administratorė nėra savarankiška ir visateisė proceso dalyvė, todėl jai iš viso negalėjo būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

20.       Pareiškėjas A. Z. atsiliepime į suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

20.1.                      Fondas „NuCapital“ atskirajame skunde nenurodė konkrečių ir naujų argumentų dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Pareiškėjo finansinis reikalavimas yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

20.2.                      Fondo „NuCapital“ abstraktūs argumentai patvirtina, kad jis siekia vilkinti teismo procesą ir trukdyti restruktūrizavimo procesui.

21.       Atsakovė RUAB „Vėjo projektai“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS“, atsiliepime į suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

21.1.                      Didžioji dalis fondo „NuCapital“ atskirojo skundo argumentų nėra susiję su byloje kilusiu ginču ir skundžiama nutartimi. Fondas „NuCapital“ akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina procesą. Taigi, toks atskirasis skundas turėtų būti įvertintas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kontekste.

21.2.                      Fondo „NuCapital“ atskirasis skundas dėl jame nurodytų argumentų turinio, nesusijusio su ginčo dalyku, yra su trūkumais, be to, nesumokėtas žyminis mokestis, nepateikta pakankamai skundo egzempliorių, dokumentų kopijos tinkamai nepatvirtintos. Sąmoningas teisės aktų pažeidinėjimas taip pat sudaro pagrindą svarstyti pranešimo advokatų savivaldai dėl drausmės bylos fondo „NuCapital“ atstovui iškėlimo pateikimo klausimą.

21.3.                      Teismas byloje kilusį ginčą išnagrinėjo tinkamai ir nepadarė jokių proceso teisės normų pažeidimų, nors fondas „NuCapital“ bandė stabdyti bylos nagrinėjimą bet kokiomis priemonėmis.

21.4.                      Atsakovės nemokumo administratorės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra minimalios, todėl teismas jas pagrįstai priteisė. Fondas „NuCapital“ nepagrįstai atsakovės restruktūrizavimo byloje inicijavo iš viso 10 bylų dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė plačius argumentus, todėl nemokumo administratorė, neturėdama resursų, pasinaudojo profesionaliomis teisinės pagalbos paslaugomis.

21.5.                      Teismas įvertino visus fondo „NuCapital“ argumentus dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo ir pagrįstai jį patvirtino, nes reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, skolos dydis atsispindi atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

22.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą restruktūrizuojamo juridinio asmens restruktūrizavimo byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų. 

23.       Atskirajam skundui, kaip ir kitiems procesiniams dokumentams, keliami turinio ir formos reikalavimai. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis, taigi, atskirojo skundo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 306 straipsniuose.

24.       Atskirajame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, be kita ko, turi būti nurodytas apelianto reikalavimas (atskirojo skundo dalykas) ir kokios bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 338 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo dalykas ir pagrindas yra esminiai atskirojo skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį patvirtinti pareiškėjo A. Z. finansinį reikalavimą, tačiau atskirajame skunde itin plačiai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo procesinio pobūdžio veiksmus, susijusius su kitų asmenų finansinių reikalavimų tvirtinimu iš atsakovės restruktūrizavimo bylos išskirtose bylose. Visos išskirtos bylos pagal kitų pareiškėjų prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus yra perduotos nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui pagal suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ atskiruosius skundus.

26.       Taigi, šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties patvirtinti pareiškėjo A. Z. finansinį reikalavimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti apelianto argumentų dėl pirmosios instancijos teismo procesinio pobūdžio veiksmų, atliktų kitose iš atsakovės restruktūrizavimo bylos išskirtose civilinėse bylose pagal apelianto ginčijamus kitų pareiškėjų prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus.

Dėl naujų įrodymų

27.       Suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ prie atskirojo skundo pridėjo 586 lapus atsakovės RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje ir iš jos išskirtose bylose pagal fondo „NuCapital“ ginčijamus kitus finansinius reikalavimus, priimtas Klaipėdos apygardos teismo nutartis, procesinių veiksmų ir dokumentų metaduomenis, fondo „NuCapital“ patikslintus prieštaravimus ir triplikus, nemokumo administratorės pateiktus triplikus ir prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, UAB „Dancer Mobility“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

29.       CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

30.       Kasacinis teismas taip pat išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

31.       CPK 180 straipsnyje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, pagal kurią teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, o leistinumas reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023).

32.       Tais atvejais, kai apeliaciniame procese teikiami nauji įrodymai siekiant pagrįsti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), tokie įrodymai į bylą nepriimami taikant įrodymų sąsajumo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs prašymą priimti naujus įrodymus, pirmiausia turi įvertinti, ar tokiais įrodymais siekiama patvirtinti ar paneigti aplinkybes, įeinančias į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, ir tik pripažinęs tokių įrodymų sąsajumą su bylos dalyku, vertinti, ar tokie įrodymai gali būti priimti taikant CPK 314 straipsnyje įtvirtintas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024).

33.       Taigi, teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai). Kaip minėta, šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties patvirtinti pareiškėjo A. Z. finansinį reikalavimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ pateikti nauji įrodymai yra iš atsakovės restruktūrizavimo bylos išskirtose bylose pagal šio suinteresuoto asmens prieštaravimus dėl pareiškėjo ir kitų asmenų finansinių reikalavimų patvirtinimo.

34.       Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepriima apelianto pateiktų naujų įrodymų, nes teikiami dokumentai ir kiti duomenys yra iš atsakovės restruktūrizavimo bylos išskirtose bylose, o apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis visais LITEKO esančiais atsakovės restruktūrizavimo bylos ir iš jos išskirtų bylų duomenimis.

Dėl bylos (ne)nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

35.       Atskirajame skunde apeliantas fondas „NuCapital“ prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgiant į fondo „NuCapital“ prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad apeliantas siekia užduoti papildomus klausimus, susijusius su pareiškėjo finansinio reikalavimu pagrįstumu, kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

36.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo procese teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, diskrecijos teisė spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui.

37.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

38.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos rengti posėdžio žodinio proceso tvarka, nes nenustatė tam būtinumo. Aplinkybės dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo patvirtintos rašytiniais dokumentais, išdėstant argumentus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Siekis tas pačias aplinkybes išdėstyti, duodant paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, nepripažintinas išimtine aplinkybe, suponuojančia būtinybę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme.

39.       Pagal atskirųjų skundų bendrąją nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 336 straipsnio 1 dalyje, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322, 338 straipsniuose įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, kai apeliacine tvarka nagrinėjamas finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

40.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes ir pareiškėjo materialųjį teisinį reikalavimą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apelianto atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl apelianto prašymas netenkinamas.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo

41.       Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali pagal CPK 65, 66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 straipsnis).

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

43.       Procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

44.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmusios pirmosios instancijos teismo teisėjos (ne)šališkumo klausimas, nagrinėjant atsakovės restruktūrizavimo bylą ir iš jos pagal suinteresuoto asmens fondo „NuCapital“ pateiktus prieštaravimus išskirtas bylas dėl pareiškėjo ir kitų asmenų pareikštų prašymų patvirtinti finansinius reikalavimus buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. spalio 15 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjo, laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi, atmetant suinteresuoto asmens prašymus dėl teisėjos šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtose nutartyse padarytomis išvadomis, kad nenustatyta objektyviai pagrįstų aplinkybių, kurios patvirtintų bylą išnagrinėjusios teisėjos tendencingumą, šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi.

45.       Apeliantas fondas „NuCapital“ atskirajame skunde bylą išnagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą iš esmės sieja su teismo atliktais procesiniais veiksmais, tačiau teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjos šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar nušalinimo pagrindas. Tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas kitaip nei suinteresuotas asmuo vertino tam tikras aplinkybes ar jų pagrindu padarė kitokias išvadas, ar netenkino suinteresuoto asmens procesinių prašymų, savaime nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo.

46.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepratęsė apeliantui termino iki 2024 m. spalio 31 d. triplikui pateikti. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad, suinteresuotam asmeniui 2024 m. rugsėjo 9 d. įteikus pareiškėjo dubliką, buvo nustatytas terminas pateikti tripliką iki 2024 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą dėl termino pratęsimo patenkino iš dalies, pratęsdamas terminą triplikui pateikti iki 2024 m. spalio 9 d. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoto asmens 2024 m. spalio 10 d. triplikas, išsiųstas registruota siunta, pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2024 m. spalio 11 d. ir buvo priimtas bei jame nurodyti argumentai buvo įvertinti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Taigi, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino pakartotinio prašymo pratęsti terminą triplikui pateikti nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo.

47.       Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktą priešieškinį, nereiškia, jog taip buvo paneigta apelianto teisė į teisminę gynybą ir (ar) užkirsta galimybė apginti atsakovę nuo pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo.

48.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis), nes ja neužkertamas kelias pareikšti reikalavimus atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).

49.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje apeliantui išaiškino, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį neužkerta kelio apeliantui kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu CPK nustatyta tvarka, be to, sprendžiant finansinio reikalavimo pagrįstumą, gintis nuo tokio finansinio reikalavimo galima atsiliepime į jį pateiktais atsikirtimais. Būtent šia teise pasinaudojo apeliantas, pateikdamas tripliką, kuriame nurodė iš esmės tuos pačius reikalavimus kaip ir priešieškinyje, išskyrus reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „Vėjo projektai“ ir pareiškėjo sudaryto 2023 m. gegužės 9 d. papildomo susitarimo prie paskolos sutarties Nr. 22-05-09/1 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje įvertino apelianto triplike pareikštus reikalavimus, kuriais apeliantas iš esmės siekė pareiškėjo prašomos patvirtinti finansinio reikalavimo dalies, t. y. palūkanų dydžio, sumažinimo.

50.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl apelianto teisės pareikšti priešieškinį (netiesioginį ieškinį) atsakovės restruktūrizavimo byloje buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, kuria, be kita ko, atsisakyta priimti apelianto atsakovės restruktūrizavimo byloje ir atsakovės vardu pareikštą netiesioginį ieškinį A. Z. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-745-450/2024 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, nurodydamas, kad nemokumo procese kreditorius savo teisę ginčyti kito kreditoriaus reikalavimus gali įgyvendinti tik JANĮ 41, 42 straipsniuose nustatyta specifine tvarka, t. y. visus savo argumentus, paneigiančius kito kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą (pvz., kad kreditorius, siekiantis savo reikalavimo patvirtinimo, iš viso neturi reikalavimo teisės į skolininką ar reikalavimas yra mažesnės apimties), turi pateikti prieštaravimų (atsiliepimo) forma išskirtoje civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eCIK-1086/2024 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9, dokumento registracijos Nr. DOK-3697) atsisakė priimti fondo „NuCapital“ kasacinį skundą, paduotą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-745-450/2024 panaikinimo.

51.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekdamas operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taupydamas teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų laiką, nepažeidė apelianto teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, nes apelianto reikalavimus dėl paskolos sutarties ir papildomo susitarimo įvertino skundžiamojoje nutartyje.

52.       Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2024 m. spalio 17 d., nors galėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti 7 dienoms, taip pat nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo bylose klausimai turi būti sprendžiami operatyviai (JANĮ 31 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, proceso teisės normos nenustato pareigos atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą maksimaliam įstatyme nustatytam terminui.

53.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas teismo šališkumą, susijusį su termino triplikui nepratęsimu ir operatyviu skundžiamos nutarties priėmimu bei paskelbimu, grindžia apelianto atstovų užimtumu, krūviu ir negalėjimu operatyviai pateikti procesinius dokumentus, atsižvelgiant į tai, jog pagal apelianto prieštaravimus dėl atsakovės kreditorių finansinių reikalavimo patvirtinimo buvo užvesta 10 bylų, visose bylose apelianto prieštaravimai nebuvo patenkinti, dėl to apeliantui buvo apribotos galimybės pateikti išsamius atskiruosius skundus.

54.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo šališkumas negali būti grindžiamas dalyvaujančio byloje asmens atstovo užimtumu, darbo krūviu ir panašaus pobūdžio aplinkybėmis, juolab kad nagrinėjamu atveju visi ginčai išskirtose bylose buvo inicijuoti paties apelianto, o kilusių ginčų operatyvius išnagrinėjimo terminus nustato CPK ir JANĮ nuostatos. Be to, atsakovės restruktūrizavimo byloje esantis apelianto ir jo atstovės ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos 2024 m. gegužės 6 d. sutarties dėl teisinių paslaugų išrašas patvirtina, kad apeliantui teismuose turi teisę atstovauti 5 šioje sutartyje nurodyti advokatai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, akivaizdu, kad apeliantas turėjo pakankamai atstovų savo interesams apginti. Taigi, apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmetami, kaip nepagrįsti.

55.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, pagrindžiančių teismo šališkumą, kaip nurodoma atskirajame skunde.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

56.       Atsakovė RUAB „Vėjo projektai“ ir pareiškėjas A. Z. 2022 m. gegužės 9 d. sudarė konvertuojamos paskolos sutartį Nr. 22-05-09/1, pagal kurią atsakovei suteikta 100 000 Eur paskola, grąžinimo terminas – 2023 m. gegužės 9 d., palūkanų dydis – 16 proc. Paskolos lėšos pervestos atsakovei 2022 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymu. Paskolos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad paskola gali būti pratęsta raštišku šaliu susitarimu. Vėluojant grąžinti paskolą daugiau nei 3 dienas, pradedamos skaičiuoti dvigubos palūkanos.

57.       Atsakovė RUAB „Vėjo projektai“ ir pareiškėjas A. Z. 2023 m. gegužės 9 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties. Papildomu susitarimu paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 9 d., taip pat susitarta dėl 24 proc. metinių palūkanų mokėjimo.

58.       Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. kovo 6 d. priimtas UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS VALDYMO BENDROVĖ“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos RUAB „Vėjo projektai“ iškėlimo.

59.       RUAB „Vėjo projektai“ 2024 m. kovo 27 d. pateikė atsiliepimą, prie kurio pridėjo restruktūrizavimo plano projektą, kurio priede (kreditorių sąraše) nurodyta 135 320,73 Eur skola, įskaitant 35 320,73 Eur palūkanas, pareiškėjui A. Z.

60.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovei RUAB „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB „KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS“, nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.

61.       Klaipėdos apygardos teismo teisėjos 2024 m. liepos 31 d. rezoliucija RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorei pratęstas terminas perduoti kreditorių finansinius reikalavimus tvirtinti teismui ir nuomonei dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 5 d.

62.       T. Z. 2024 m. liepos 1 d. elektroniniu paštu išsiuntė RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorei prašymus patvirtinti T. Z., A. Z. ir T. Z. finansinius reikalavimus.

63.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Vėjo projektai“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas ir, be kita ko, į atskiras bylas (iš viso 10 bylų), gavus fondo „NuCapital“ prieštaravimus, išskirtas pareiškėjų UAB „Dancer Mobility“, UAB „MAREX Boats“, UAB „KLAIPĖDOS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS BENDROVĖ“, S. K., UAB „Diamond Hands Inv“, T. Z., A. Z., T. Z., G. J. ir G. K. pateiktų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai. 

64.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi pratęstas terminas iki 2025 m. vasario 28 d. pateikti tvirtinti RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo planą.

Dėl finansinio reikalavimo

65.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl apelianto argumentų, kad pareiškėjo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės nemokumo administratorei elektroniniu paštu pateikė ne pareiškėjas, o T. Z., prašymas tinkamai nepasirašytas (fiziniu ar originaliu) parašu ir praleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti.

66.       Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.

67.       Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).

68.       Taigi, juridinių asmenų nemokumo procese pradinį kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimą atlieka nemokumo administratorius, kuris, patikrinęs finansinio reikalavimo pagrįstumą, teikia finansinį reikalavimą teismui su argumentuota nuomone dėl finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo. Pažymėtina, kad nei JANĮ, nei CPK nenustato reikalavimų nemokumo administratoriui teikiamo kreditoriaus prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą tvarkos, formos, įskaitant pateikimo būdo, ir turinio. JANĮ nurodoma, kad kreditoriaus prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą turi būti pateiktas per nustatytą terminą ir pagrįstas įrodymais.

69.       Teisės aktuose nėra patvirtintos ir pavyzdinės kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos ar konkrečiai išvardytų rekvizitų, būtinų teikiant reikalavimą, nenurodyti ir konkretūs būdai ar priemonės, kaip kreditoriaus reikalavimas turėtų būti pateikiamas. Kreditorių reikalavimai gali būti atsiradę skirtingais pagrindais ir skirtingu laiku (pavyzdžiui, įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu iki nemokumo bylos iškėlimo, priteista skola arba tiesiog paskolos sutarties pagrindu kildinamas kreditoriaus reikalavimas), kuriems pagrįsti reikalingų (pakankamų) dokumentų apimtis taip pat atitinkamai skirsis. Todėl, gavęs kreditoriaus reikalavimą, būtent nemokumo administratorius atlieka pirminį kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo vertinimą ne tik pagal jam kreditoriaus pateiktus dokumentus, tačiau ir pagal paties nemokumo administratoriaus turimus (jam prieinamus) bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dokumentus, atsižvelgdamas į jam pateiktų dokumentų pobūdį, ir daro atitinkamas išvadas, ar jam pateikti reikalavimą pagrindžiantys dokumentai yra pakankami, tikslintini, arba negali būti kvestionuojami (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-62-467/2025).

70.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. liepos 1 d. T. Z. išsiuntė pareiškėjo fiziniu parašu pasirašyto prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą kopiją kartu su savo ir T. Z. prašymais patvirtinti finansinius reikalavimus atsakovės nemokumo administratorei. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas 2022 m. gegužės 9 d. pareiškėjo su atsakove sudaryta paskolos sutartimi, nurodytas 141 287 Eur įsiskolinimas, susidedantis iš 100 000 Eur negrąžintos paskolos ir 41 287 Eur palūkanų. Kaip minėta, atsakovės įsiskolinimas pareiškėjui taip pat atsispindi pačios atsakovės restruktūrizavimo byloje pateiktame restruktūrizavimo plano projekto priede (kreditorių sąraše).

71.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.149 straipsnyje nustatyta, jog atstovavimą reglamentuojančios normos atitinkamai taikomos ir tuo atveju, jeigu asmuo, kurio reikalus tvarkė kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtina pastarojo veiksmus. Panaši savo turiniu teisės norma yra įtvirtinta ir CK 2.133 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 6 dalis taip pat nustato, kad sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.

72.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, techninio veiksmo, t. y. finansinio reikalavimo išsiuntimas elektroniniu paštu nemokumo administratorei, atlikimas negali paneigti kreditoriaus teisės į savo finansinio reikalavimo patvirtinimą skolininkės nemokumo byloje. Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėjas A. Z. palaiko T. Z. elektroniniu paštu atsakovės nemokumo administratorei siųstą pareiškėjo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, nurodyta ir pareiškėjo atsikirtimuose (dublike) į suinteresuoto asmens pateiktus prieštaravimus dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Pareiškėjas savo valią dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės restruktūrizavimo byloje dar kartą patvirtino atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą.

73.       Taigi, pareiškėjo A. Z. faktiškai konkliudentiniais veiksmais įgalioto atlikti techninį veiksmą asmens (T. Z.) elektroniniu paštu atsakovės nemokumo administratorei pateiktas prašymas patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą negalėjo sukelti abejonių dėl pareiškėjo valios patvirtinti finansinį reikalavimą, jo autentiškumo, juolab kad finansinio reikalavimo pagrindas ir dydis atitiko atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis. Tokių abejonių pagrįstai nekilo ir pirmosios instancijos teismui, nes byloje esantys pareiškėjo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai buvo teikiami su procesiniais dokumentais, pasirašytais kvalifikuotais elektroniniais parašais.

74.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad pareiškėjo prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą buvo pateiktas pavėluotai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir nustatyti 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d. Taigi, atsakovės kreditoriai turėjo teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus nemokumo administratorei iki 2024 m. birželio 30 d., tačiau 2024 m. birželio 30 d. buvo sekmadienis (ne darbo diena), todėl termino finansiniams reikalavimams pateikti pabaiga laikoma po jos einanti darbo diena, t. y. 2024 m. liepos 1 d., kadangi pagal CPK 74 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Be to, CPK 74 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

75.       Pareiškėjo A. Z. prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės nemokumo administratorei elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2024 m. liepos 1 d., todėl akivaizdu, kad 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nebuvo praleistas.

76.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net tuo atveju, jei skolininko kreditorius būtų praleidęs nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti skolininko nemokumo byloje, tai savaime nesudaro pagrindo tokio finansinio reikalavimo laikyti pasibaigusiu. Pirmiausia pažymėtina, kad JANĮ nenustato pareigos kreditoriams pareikšti savo finansinius reikalavimus skolininko nemokumo byloje. Antra, JANĮ 41 straipsnio 6 dalis nenumato skolininko materialinės prievolės kreditoriui pasibaigimo pagrindo, kadangi JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytas tik procesinis terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pateikti tvirtinti reikalavimus, ir kuris gali būti atnaujintas (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis), todėl šio termino praleidimas negali lemti skolininko materialinių prievolės pasibaigimo pagrindų. Taigi, apelianto akcentuojamos JANĮ 41 straipsnio 6 dalies nuostatos nustato tik procesinio termino pareikšti finansinį reikalavimą skolininko nemokumo byloje pasibaigimo procesines pasekmes, o ne materialiojo reikalavimo pasibaigimo pagrindą.

77.       Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens nemokumo byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į juridinį asmenį, kuriam iškelta nemokumo byla, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

78.       Tinkamas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų dydžio nustatymas svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo finansinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-281-798/2021; 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023).

79.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

80.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

81.       Taigi, kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pareiškėjo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, t. y. tiek dėl pagrindinės skolos, tiek dėl palūkanų. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai patvirtinti pareiškėjo 141 287 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2022 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties ir 2023 m. gegužės 9 d. papildomo susitarimo prie paskolos sutarties, pagrįsti tinkamu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad pagal nurodytą paskolos sutartį paskolintos piniginės lėšos (100 000 Eur) atsakovei buvo pervestos 2022 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovė paskolos negrąžino nei minėtoje sutartyje nustatytu terminu, nei 2023 m. gegužės 9 d. papildomame susitarime nustatytais terminais (iki 2023 m. rugpjūčio 9 d.). Prie pareiškėjo prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą pridėta paskolos sutartyje sutartų palūkanų, vėliau papildomu susitarimu padidintų nuo 16 proc. iki 24 proc., lentelė patvirtina, kad, priešingai nei nurodė apeliantas, pareiškėjas palūkanas (iš viso 41 287 Eur) pagal paskolos sutarties ir papildomo susitarimo nuostatas apskaičiavo iki nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo. Taigi, pareiškėjo finansinis reikalavimas, kildinamas iš paskolos sutarties, yra pagrįstas įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą jį patvirtinti. Atskirajame skunde nėra argumentų, dėl kurių būtų pagrindas netvirtinti nurodyto pareiškėjo finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro negrąžinta 100 000 Eur paskola.

82.       Atskirajame skunde apeliantas nurodė argumentus tik dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš pareiškėjo ir atsakovės paskolos sutartyje ir papildomame susitarime nurodytų palūkanų už naudojimąsi paskolos lėšomis dydžio. Apelianto manymu, paskolos sutartyje numatytos 16 proc., o papildomame susitarime – 24 proc. dydžio palūkanos yra akivaizdžiai per didelės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakeisti atitinkamas paskolos sutarties ir papildomo susitarimo sąlygas, sumažinant palūkanų dydį iki 13 proc.

83.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).

84.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

85.       Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

86.       Paskolos sutarties formos reikalavimus nustato CK 6.871 straipsnis. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 straipsnio 5 dalis).

87.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas yra pagrįstas realiai sudaryta paskolos sutartimi ir papildomu susitarimu prie paskolos sutarties, kuriuo pratęstas paskolos grąžinimo terminas ir dėl to padidintas palūkanų dydis už naudojimąsi paskolos lėšomis.

88.       Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

89.       CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju atsakovės ir pareiškėjo paskolos sutartyje bei papildomame susitarime nurodytas palūkanų dydis buvo sulygtas bendru šalių sutarimu, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad palūkanų dydis privalėjo atitikti Lietuvos banko ar komercinių bankų vidutines palūkanų normas, galiojančias ginčo sandorių sudarymo metu.

90.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

91.       Mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas palūkanų dydis gali būti mažinamas, taikant sutarčių teisės normas (CK 6.228 straipsnis), tačiau apeliantas nepagrindė, jog paskolos sutartyje ir papildomame susitarime šalių sulygtas palūkanų dydis yra nepagrįstas, per didelis, neproporcingas, buvo pažeistas šalių lygybės principas, pareiškėjui primetus atsakovei savo sąlygas.

92.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, jog sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).

93.       Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

94.       Kasacinis teismas išaiškino, kad, taikant CK 6.228 straipsnį, pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Vertinant, ar egzistuoja esminė sutarties šalių nelygybė, turi būti įvertinta ar, be kita ko, sutartimi ar jos sąlyga sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties bei tai, ar stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 70 punktas). Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

95.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tiek paskolos sutartis, tiek papildomas susitarimas prie paskolos sutarties buvo sudarytas atsakovės iniciatyva, t. y. atsakovė, kaip komercinės naudos siekiantis ūkio subjektas, kuriam taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, sąmoningai priėmė sprendimą skolintis lėšas, sutiko paskolos sutartyje ir papildomame susitarime įtvirtinti tiek sutartus palūkanų dydžius, tiek paskolos grąžinimo terminus. Paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovė skolinasi pinigines lėšas, nes siekia pritraukti papildomą finansavimą vykdomam projektui, t. y. gaminamo elektrinio autobuso vystymui, gamybai, pardavimui. Atsakovė paskolos sutarties ir papildomo susitarimo sąlygų neginčija, taigi, atsakovė iš esmės pripažįsta, kad sutartas palūkanų už naudojimąsi pinigais dydis neturi atitikti Lietuvos banko ar komercinių bankų vidutinės palūkanų normos.

96.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atsakovei suteikusio paskolą pareiškėjo lyginti su banku, kadangi bankai ir kitos kredito įstaigos prieš paskolos suteikimą atlieka paskolos gavėjo išsamų vertinimą, bankų suteikiamos paskolos yra užtikrinamos turto hipoteka, laidavimu ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją atliekančiomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paskolino atsakovei pinigines lėšas vadovaudamasis tuo, kad paskolos sutartimi nustatyta ir vėliau papildomu susitarimu dėl paskolos negrąžinimo pakeista palūkanų norma atperka riziką, su kuria susiduria pareiškėjas, skolindamas lėšas atsakovei, todėl, kaip minėta, sutartas palūkanų dydis neprivalėjo atitikti Lietuvos banko ar komercinių bankų taikomų vidutinių palūkanų normų.

97.       Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo sandorių šalių nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties galėjo egzistuoti ginčo paskolos sutarties ar papildomo susitarimo sudarymo metu. Nei atsakovė, nei apeliantas nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas turėjo pranašumą verslo ar derybų srityje, jog pareiškėjas nesąžiningai pasinaudojo atsakovės padėtimi ir dėl ginčijamų sandorių sąlygų šalys neturėjo galimybės derėtis. Ginčo sandoriai buvo sudaryti iki nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, pareiškėjas yra fizinis asmuo, t. y. silpnesnioji sandorio šalis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ginčo sandoriuose numatytas palūkanų dydis galėjo būti nustatytas dėl pareiškėjo nesąžiningumo ar atsakovės ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, nepatyrimo ar neapdairumo paskolos teisiniuose santykiuose ir pan.

98.       Kaip minėta, pelno palūkanos iš esmės yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė, jog atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, nesudaro pagrindo mažinti sutartinių palūkanų dydžio. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad paskolos sutarties ir papildomo susitarimo sąlygos, įskaitant palūkanų dydį, atsakovei buvo priimtinos, adekvačios, proporcingos, todėl nėra pagrindo keisti apelianto ginčijamų sandorių atitinkamas sąlygas, mažinant palūkanų dydį, juolab kad atsakovė paskolos pareiškėjui negrąžino ir palūkanų nemokėjo. Visos aplinkybės dėl atsakovės pagal ginčo sandorius prisiimtų įsipareigojimų jai buvo žinomos iki sandorių sudarymo, todėl atsakovė žinojo paskolos grąžinimo terminus ir galėjo apskaičiuoti mokėtinų palūkanų dydį bei įsivertinti savo galimybes įvykdyti prisiimtas prievoles. Taigi, ginčo sandorių sąlygomis nebuvo įteisinta sandorių šalių nelygybė ir nepažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai.

99.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai yra visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Nei JANĮ, nei kitų teisės aktų nuostatos nenustato, kad siekiant sudaryti sąlygas veiksmingam juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinio asmens interesų pusiausvyrą, būtų pagrindas, tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, įsikišti į restruktūrizuojamo juridinio asmens ir jo kreditorių saistančius paskolos santykius, modifikuojant paskolos sutarčių nuostatas dėl mokėjimo palūkanų dydžio. Restruktūrizavimo procesas, patvirtinus restruktūrizavimo planą, paprastai trunka 4 metus, kurių metu kreditorių finansiniai reikalavimai yra tenkinami palaipsniui JANĮ ir plane nustatytomis sąlygomis, todėl kreditorių teisių į palūkanas mažinimas, įsiterpiant į kreditorių ir restruktūrizuojamo skolininko paskolos teisinius santykius, dar pradiniame restruktūrizavimo proceso etape, t. y. tvirtinant finansinius reikalavimus, būtų nepateisinamas ir neteisingas. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimas negali būti pagrindu paneigti ir (ar) modifikuoti kreditorių ir skolininko laisva valia prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, įskaitant dėl iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo apskaičiuotas palūkanas, jas sumažinant, siekiant padėti restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui.

100.       Kaip minėta, prie pareiškėjo prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą pridėta paskolos sutartyje sutartų palūkanų, vėliau papildomu susitarimu padidintų nuo 16 proc. iki 24 proc., lentelė patvirtina, kad pareiškėjas palūkanas (iš viso 41 287 Eur) pagal paskolos sutarties ir papildomo susitarimo nuostatas apskaičiavo iki nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantas, pareiškėjas, prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą, neskaičiavo dvigubų palūkanų, kaip tai numatyta paskolos sutarties 3.1 punkte, pagal kurį pareiškėjas turėjo teisę skaičiuoti dvigubas palūkanas, jeigu atsakovė 3 dienas vėluotų grąžinti paskolos lėšas. Kaip minėta, 2023 m. gegužės 11 d. atsakovė ir pareiškėjas sudarė papildomą susitarimą, kuriuo pratęsė paskolos grąžinimo terminą ir susitarė dėl 24 proc. dydžio palūkanų, kurias pareiškėjas, prašydamas patvirtinti finansinį reikalavimą, apskaičiavo būtent nuo papildomo susitarimo sudarymo, o 16 proc. dydžio palūkanas apskaičiavo iki papildomo susitarimo sudarymo. Taigi, apelianto argumentai dėl dvigubų palūkanų, kurias apeliantas laikė netesybomis ir prašė jas mažinti bei taikyti sutrumpintą ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalis), neatitinka tikrovės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo ir nenustatė pagrindo savo iniciatyva modifikuoti nurodytą paskolos sutarties sąlygą, kuria pareiškėjo finansinis reikalavimas nėra grindžiamas.

101.       Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neįvykdė paskolos sutartyje ir papildomame susitarime prie paskolos sutarties prisiimtų įsipareigojimų, t. y. negrąžino paskolos ir nesumokėjo palūkanų už naudojimąsi paskola, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino pareiškėjo finansinį reikalavimą atsakovės restruktūrizavimo byloje.

102.        Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek paskolos sutartis, tiek papildomas susitarimas prie paskolos sutarties yra galiojantys (nenuginčyti ir nemodifikuoti) ir nenustatyta pagrindo šiuos sandorius modifikuoti teismo iniciatyva apelianto nurodytu būdu, byloje taip pat nėra duomenų, kurie paneigtų paskolos teisinių santykių tarp pareiškėjo ir atsakovės egzistavimą bei pagrindinės skolos ir palūkanų dydį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo pagal suinteresuoto asmens nurodytus argumentus. Minėta, kad duomenys apie pareiškėjo finansinio reikalavimo dydį buvo pateikti dar su atsakovės restruktūrizavimo plano projektu. Be to, apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad jo atstovai buvo nuvykę pas atsakovės nemokumo administratorę susipažinti su kreditorių pateiktais finansiniais reikalavimais. Tai reiškia, kad apeliantas su pareiškėjo finansinį reikalavimą pagrindžiančiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti iki prieštaravimų dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pateikimo.

103.       Taigi, įrodymais pagrįsto finansinio reikalavimo nepatvirtinimas, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijus paskolos sutarties ir papildomo susitarimo, prieštarautų teisingumo, nemokumo proceso efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principams (JANĮ 3 straipsnis) bei neatitiktų nemokumo proceso paskirties ir tikslo.

104.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nenustatė pakankamo pagrindo konstatuoti, jog apeliantas procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netaiko apeliantui sankcijų, numatytų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

105.       Suinteresuotas asmuo fondas „NuCapital“ atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nes nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovės nemokumo administratorei, o suinteresuotam asmeniui iš viso nepriteisė.

106.       CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

107.       Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

108.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

109.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens pagrįstai priteisė ne atsakovės nemokumo administratorei, o atsakovei, t. y. dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuriam atstovavo nemokumo administratorė. Taigi, apelianto nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės nemokumo administratorei neatitinka tikrovės.

110.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovei priteistas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už tripliko parengimą yra per didelis. Bylinėjimosi išlaidos patirtos 2024 m. spalio 9 d. (IV ketvirtį), todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimali priteistina suma už tripliką, kuris, sprendžiant klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, pagal Rekomendacijas prilyginamas kitam dokumentui, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, sudaro 878,56 Eur (0,4 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Taigi, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra mažesnis už rekomenduojamą dydį, triplike nurodyti argumentai dėl konkretaus ginčo esmės, todėl apelianto argumentai dėl tripliko turinio panašumo į kitus atsakovės pateiktus triplikus iš atsakovės restruktūrizavimo bylos pagal apelianto prieštaravimus išskirtose bylose yra teisiškai nereikšmingi ir nepagrindžia priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo ar neproporcingumo.

111.       Atsakovei, nesutinkančiai su apelianto pareikštais prieštaravimais ir dėl to pasinaudojusiai profesionaliomis teisinės pagalboms paslaugomis, negali būti perkeliama patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

112.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

113.       Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. 

114.       Atsakovė RUAB „Vėjo projektai“ nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliantas neįgijo pareigos jas atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                 Jadvyga Mardosevič

                                                                                                             Danguolė Martinavičienė

                                                                                                     Neringa Švedienė