Civilinė byla Nr. 2A-135/2014

Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1, 114.11. 24.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1351-538/2012 pagal ieškovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Klaista“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Kretingos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Klaista“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, kurį patikslinęs, prašė priteisti: 1) solidariai jam iš abiejų atsakovų 152 235 Lt nuostolių atlyginimo; 2) iš atsakovo UAB „Klaista“ 126 429,51 Lt nuostolių atlyginimo; 3) 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. su atsakovu UAB „Klaista“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. S1-529, pagal kurią atsakovas (rangovas) įsipareigojo atlikti klubo ir ūkinio pastato Plungės g. 2, Kartenos mstl., Kartenos sen., Kretingos r., rekonstrukcijos darbus. Atsakovas               UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė 2010 m. rugpjūčio 5 d. atlikimo laidavimo raštą, kuriuo įsipareigojo rangos sutartyje nustatytų draudėjo UAB „Klaista“ prievolių įvykdymą užtikrinti 152 235 Lt draudimo suma. 2010 m. rugpjūčio 10 d. pranešė rangovui, kad pradėtų rekonstrukcijos darbus. Atsakovas (rangovas) pagal techninį projektą objekte atliko dendrologinį esamų pastato sienų rąstų tyrimą bei prašė keisti sienų konstrukcijų tipą iš medinių rąstų į palengvinto mūro tipą ir patvirtino, kad objektą užbaigs laiku, neviršydamas sutarties kainos kartu su užsakovo rezervu. Todėl buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo keisti sutarties sąlygas bei atlikti techninio projekto korektūrą. Gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, techninis projektas buvo pakoreguotas ir perduotas rangovui. Tačiau atsakovas (rangovas) nurodė, kad būtinas papildomas finansavimas bei būtina pratęsti sutarties vykdymo terminą. Atlikus sutarties keitimo procedūrą, atsakovas (rangovas) atsisakė bendradarbiauti ir pasiūlė nutraukti sutartį, nors prieš tai buvo pats pasiūlęs keisti sutarties sąlygas, buvo suderinęs susitarimo projektą dėl sutarties sąlygų pakeitimo bei priėmęs pakoreguotą techninį projektą. Atsakovas (rangovas) buvo įsipareigojęs darbus atlikti per 18 mėnesių nuo raštiško nurodymo pradėti darbus. Atsakovas neparengė darbo projekto, nevykdė rekonstrukcijos darbų pagal sutartį (8.4, 8.6, 8.7, 8.9, 8.15, 8.16, 8.19, 8.20, 8.21, 8.22 punktų) ir jų įvykdyti per sutartą laikotarpį jau neįmanoma, todėl nutraukė sutartį. Be to, atsakovas be užsakovo leidimo nugriovė klubo ir ūkinį pastatus, kas nebuvo numatyta techniniame projekte, todėl turi grąžinti jam perduotas medžiagas ir kitokį turtą, o jeigu to padaryti negali privalo atlyginti nugriautų pastatų vertę pinigais – 100 000 Lt. 

Ieškovas, vadovaudamasis rangos sutarties 10.6 punkto sąlyga, taip pat reikalavo priteisti iš atsakovų solidariai 152 235 Lt nuostolių, nurodydamas, nurodydamas, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo sumą. Taip pat, ieškovo nuomone, jis patyrė papildomus nuostolius: dėl techninio projekto korektūros bei pakoreguoto techninio projekto ekspertizės atlikimo – 9000 Lt, o atsakovei nesutvarkius statybvietės, jos sutvarkymui patyrė – 17 429 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams UAB „Klaista“, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl     278 664,51 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė ir iš ieškovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsakovui UAB „Klaista“ priteisė 2904 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ priteisė 5455 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Klaista“ neteisėtų veiksmų bei dėl jų ieškovui atsiradusių tiesioginių nuostolių, todėl pripažino nesant teisinio pagrindo atsakovo                UAB „Klaista“ civilinei atsakomybei atsirasti.

Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad atsakovas pažeidė rangos sutarties 8.4 ir 8.16 punktus. Nurodė, kad 2011 m. kovo 22 d. statybos rangos sutarties vykdymas buvo sustabdytas ieškovo iniciatyva, todėl, remiantis STR 1.08.02:2002, būtent ieškovas turėjo atlikti statinio konservavimo darbus bei atsakyti už konservuoto statinio priežiūrą iki jo statybos atnaujinimo. Todėl ieškovas, neatlikęs statinio konservavimo darbų, prisiėmė visą atsakomybę už atsiradusius nuostolius. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki 2011 m. kovo 22 d., kai buvo sustabdyti darbai, atsakovas tinkamai neprižiūrėjo statybvietės.

Ieškovo teiginius, kad atsakovas pažeidė rangos sutarties 8.6 punktą, teismas pripažino nepagrįstais, nustatęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokius jo patvirtintus projektinius sprendimus atsakovas pakeitė, negavęs jo, projekto vadovo ar techninio prižiūrėtojo sutikimo. 

Teismo vertinimu, atsakovas nepažeidė ir rangos sutarties 8.7 bei 8.19 punktų, nes bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, 2011 m. kovo mėnesį atlikęs darbus pagal rangos sutartį bei techninį projektą, pateikė aktą apie atliktus darbus, taip pat suvestinę pažymą apie 2011 kovo mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus. Ieškovas darbus priėmė ir aktą pasirašė. Tuo tarpu nuo 2011 m. kovo 22 d. statybos darbai buvo sustabdyti, jokie kiti darbai nebuvo atliekami, todėl, teismo vertinimu, atsakovas neturėjo pagrindo pildyti bei pateikti ieškovei aktus apie atliktus darbus.

Teismas sprendė, kad atsakovas nepažeidė ir sutarties 8.9 punkto, pagal kurį rangovas įsipareigojo pagal techninį projektą ir kalendorinį grafiką laiku atlikti sutartyje numatytus darbus, pateikti sistemų ir įrenginių montavimo, derinimo, išbandymo aktus, nes atsakovas negalėjo sutartyje numatytu laiku atlikti rekonstrukcijos darbų ne dėl savo kaltės, o dėl ieškovo neveikimo, nes pradėjus vykdyti statybos darbus, paaiškėjo, kad turi būti keičiamas techninis projektas, tačiau ieškovas tinkamai parengto techninio projekto sprendinių dėl pastato sienų konstrukcijos tipo pakeitimo ir susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo atsakovui laiku nepateikė.

Teismas nesutiko su ieškovu, kad atsakovas pažeidė sutarties 8.15 punktą, pagal kurį jis privalėjo pildyti statybos darbų žurnalą, rengti paslėptų darbų aktus, nustatęs, kad byloje esantis išrašas iš statybos žurnalo patvirtina, jog atsakovas pildė statybos darbų žurnalą, padarė įrašus apie atkliktus darbus, jų kiekius, darbai priimti, statybos techninės priežiūros vadovui pasirašant statybos darbų žurnale. Nurodė, kad paslėptų darbų aktų atsakovui rengti nereikėjo, nes paslėpti darbai nebuvo atliekami.

Teismo vertinimu, atsakovas nepažeidė rangos sutarties 8.20 ir 8.21 punktų, pagal kuriuos jis privalėjo pasirengti darbo projektą bei atlikti parengto darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizę, nes 2011 m. kovo 22 d. darbų vykdymas buvo sustabdytas, o ieškovui nepateikus pakoreguoto techninio projekto, atsakovui nebuvo pagrindo bei pareigos rengti darbo projektą ir atlikti projekto konstrukcinės dalies ekspertizę.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas kooperavosi su ieškovu, nepažeidė nė vieno ieškovo paminėto rangos sutarties punkto, konstatavo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų bei nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas nustatė, kad rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymas buvo sustabdytas ieškovo nurodymu, darbų vykdymas nebuvo atnaujintas, nes ieškovas nepateikė techninio projekto pakeitimo, nors pagal sutartį buvo įsipareigojęs jį pateikti, todėl nesant techninio projekto, atsakovas darbų negalėjo vykdyti. Kai ieškovas pateikė pakeistą techninį projektą, iki darbų vykdymo pabaigos buvo likę tik keturi mėnesiai, per kuriuos atsakovas objektyviai negalėjo tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kuriems pagal sutartį buvo numatytas terminas aštuoniolika mėnesių, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai sustabdė sutartinių įsipareigojimų vykdymą (CK 6.64 str. 1 d. 2 p.). Dėl šių priežasčių teismas nelaikė atsakovo praleidusiu sutarties įvykdymo terminą, pripažinęs, kad atsakovas negalėjo tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl ieškovo neveikimo bei netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Todėl teismas sprendė nesant pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

Teismas taip pat pripažino, kad atsakovo atlikti griovimo darbai buvo atlikti pagal rangos sutartį ir esant ieškovo leidimui. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad griovimo darbai buvo atlikti laikotarpiu, kai statybos vykdymo darbai dar nebuvo sustabdyti, ieškovas nepareiškė jokių pretenzijų dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygų bei atliktų darbų trūkumų, 2011 m. kovo 22 d. gavęs ieškovo pranešimą, atsakovas pastato rekonstrukcijos darbus, susijusius su sienų konstrukcijų pakeitimo, sustabdė. Anot teismo, ieškovo patirti nuostoliai dėl techninio projekto korektūros bei pakoreguoto techninio projekto ekspertizės atlikimo nėra susiję su atsakovo veiksmais, nes ekspertizės atlikimas buvo reikalingas pačiam ieškovui rengiantis pakoreguoti techninį projektą, nes būtent jis pagal rangos sutarties 1 punktą  buvo įsipareigojęs pateikti atsakovui techninį projektą (CK 6.247 str.).

Nenustatęs rangos sutarties sąlygų pažeidimų iš atsakovo pusės, teismas sprendė, kad atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat neatsiranda pareiga išmokėti draudimo išmoką, nurodytą laidavimo rašte.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Byloje yra įrodymų, pagrindžiančių šalių valią keisti sutarties sąlygas, nekeičiant sutarties kainos ir terminų, ir nereikšti viena kitai pretenzijų dėl šio pakeitimo. Preliminariai susitarus pakeisti sutarties sąlygas, rangovui turėjo būti žinoma, kad užsakovas privalo atlikti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus atitinkamus veiksmus. Gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą keisti sutarties sąlygas pagal šalių pasirašytą preliminarų papildomą susitarimą ir atlikus rekonstrukcijos projekto pakeitimus, rangovo atsisakymas vykdyti sutartį yra atsisakymas bendradarbiauti ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pažymi, kad rangovas preliminariame susitarime patikino, jog sutartinius įsipareigojimus įvykdys per sutartyje nustatytą laiką ir už tą pačią kainą, tačiau atlikus projekto korektūrą, rangovas atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, vilkino laiką ir galiausiai pasiūlė nutraukti sutartį. Šių aplinkybių teismas neištyrė.
2. Užsakovas nepriėmė sprendimo konservuoti statybos darbus, nes statybos darbai nebuvo sustabdyti, todėl rangovas privalėjo laikytis sutarties sąlygų ir užtikrinti statybvietės priežiūrą ir tvarkymą.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad tinkamai parengto projekto ieškovas rangovui nepateikė. Teismas neištyrė, ar buvo pažeisti statybos techninio reglamento reikalavimai projektuojant rekonstruojamą objektą.
4. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Klaista“ kreipėsi į ieškovą „su siūlymu nutraukti sutartį bendru sutarimu, siekiant rekonstrukcijos projektą įgyvendinti tinkamai ir laikantis įstatymų reikalavimų“. Kyla klausimas, kaip galėjo būti tinkamai įgyvendintas projektas, nutraukus sutartį.
5. Rangovas, pasiekęs susitarimą pakeisti pastato sienų konstrukcijos tipą iš medinių rąstų į blokelių mūro sieną, vėliau atsisakė įgyvendinti pakeistą projektą. Tokie atsakovo veiksmai negali būti pripažinti teisėtais. Tokiais veiksmais atsakovas vengia bendradarbiauti ir kooperuotis, kad būtų pasiektas sutarties tikslas.
6. Rangovas ardymo darbus atliko, pažeisdamas rangos sutartį. Jo veiksmai, nugriaunant statinius, yra savavališki, atlikti nukrypus nuo techninio projekto. Pagal pirminį projektą buvo numatyta ardyti 50 proc. sienų. Už šiuos darbus rangovui ir buvo sumokėta. Tačiau rangovas, neturėdamas leidimo ir pažeisdamas projektą, nugriovė visą objektą – klubą ir ūkinį pastatą (tai nustatyta antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole).
7. Kadangi rangovas pažeidė rangos sutarties sąlygas, neįvykdė sutarties, atsakovui              UAB DK „PZU Lietuva“ atsirado sutartinė civilinė atsakomybė ir taip pat atsakovų pareiga išmokėti draudimo išmoką, nurodytą laidavimo rašte.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovas 2011 m. kovo 22 d. rašte Nr. (6.29)-D3-1233 rangovui nurodė nevykdyti rekonstrukcijos darbų, susijusių su sienų konstrukcijų pakeitimu, kol nebus gautas atsakymas iš Viešųjų pirkimų tarnybos. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas sustabdė rekonstrukcijos darbus. Po darbų sustabdymo atsakovas UAB „Klaista“ jokių darbų nevykdė.
2. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas UAB „Klaista“ atliko neteisėtus veiksmus ir, pažeisdamas projektinius sprendinius, nugriovė visą objektą, t. y. kad pastatų ardymo darbai buvo atlikti be ieškovo leidimo, neatitinka tikrovės, nes darbai buvo atlikti, kai statybos vykdymo darbų ieškovas dar nebuvo sustabdęs, ieškovas atliktus darbus priėmė ir pretenzijų nereiškė, be to, išorinių rastų sienos pažeistos kenkėjų ir sienų rąstai 90 proc. netinkami naudoti.
3. Prašyme Viešųjų pirkimų tarnybai ieškovas neužsiminė apie sutarties termino pratęsimą, nepateikė duomenų apie būtinybę pratęsti sutarties įvykdymo terminą. 2011 m. kovo mėn. pasikeitus statybos skaičiuojamosioms kainoms ir Viešųjų pirkimų tarnybai nepratęsus galutinio sutarties įvykdymo termino, iš esmės pasikeitė šalių teisių ir pareigų pusiausvyra atsakovo                UAB „Klaista“ nenaudai. Todėl atsakovas pasiūlė ieškovui sutartį nutraukti abipusiu susitarimu. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad dėl ieškovo neveikimo bei netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovas negalėjo tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.
4. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad statybos darbai nebuvo sustabdyti, kad jis nepriėmė sprendimo konservuoti statybos darbus. Ieškovas 2011 m. kovo 22 d. savo iniciatyva sustabdė sutarties vykdymą. Pagal STR 1.08.02:2002, sustabdžius statinių statybą, atliekami jų konservavimo darbai, pagal statinio konservavimo tvarkos aprašą. Statytojas atsako už konservuoto statinio priežiūrą iki statybos atnaujinimo.
5. Projekto tinkamumo klausimas nebuvo keliamas. Ginčas buvo kilęs tik dėl to, kas turi koreguoti techninį projektą ir kada pakoreguotas techninis projektas atsakovui UAB „Klaista“ buvo pateiktas. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas tinkamai parengto techninio projekto sprendinių dėl pastato sienų konstrukcijos tipo pakeitimo ir susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo atsakovui laiku nepateikė. Tokiu būdu ieškovo argumentas, kad teismas neištyrė, ar buvo pažeisti Statybos techninio reglamento reikalavimai, projektuojant rekonstruojamą objektą, yra nepagrįstas ir atmestinas.
6. Atsakovas UAB „Klaista“ nepažeidė rangos sutarties sąlygų, todėl UAB DK „PZU Lietuva“ neatsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką, nurodytą laidavimo rašte.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Klaista“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Apeliantas neįrodė, kad ieškovas, kaip rekonstravimo darbų užsakovas, vykdė rangos sutartį po 2011 m. kovo 22 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas atliko veiksmus tik tam, kad būtų ištaisytos netinkamai parengto techninio projekto klaidos ir neatitikimai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Klaista“ galėjo vykdyti darbus pagal netinkamai parengtą techninį projektą ar būti atsakingas už techninio projekto kokybę.
2. Techninio projekto parengimo paslauga nebuvo rangos sutarties dalykas, todėl techninio projekto korektūros paslaugų atlikimas nebuvo UAB „Klaista“ pareiga.
3. Pats ieškovas pažeidė rangos sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepakankamai bendradarbiavo. Ieškovas pakeistą projektą pateikė tik 2011 m. spalio 6 d., kai iki rangos sutarties įvykdymo termino buvo likę 4 mėnesiai ir UAB „Klaista“ objektyviai negalėjo prisiimti atsakomybės už rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino praleidimo teisines pasekmes. Rangos sutarties termino pratęsimo ieškovas neišsprendė. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.260 straipsnio 4 dalį ir 6.64 straipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, jog skolininkas objektyviai negalėjo įvykdyti prievolės.

             4. Byloje nebuvo sprendžiamas techninio projekto atitikimo STR klausimas, todėl apelianto argumentai nepaneigia teismo išvados dėl ieškovui tenkančios pareigos atlikti tam tikrus veiksmus (pateikti tinkamą techninį projektą), būtinus skolininko (rangovo UAB „Klaista“) prievolei pagal rangos sutartį įvykdyti, pažeidimo nepakankamai bendradarbiaujant su skolininku.

              5. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad atsakovas neteisėtai atliko griovimo darbus, nes šie darbai buvo atlikti iki darbų vykdymo sustabdymo pagal rekonstrukcijos darbų techninį projektą, užsakovas juos priėmė ir už juos apmokėjo, jokių pretenzijų nereiškė.

              6. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Klubo ir ūkinio pastato Plungės g. 2, Kartenos mstl., Kartenos sen., Kretingos r., techninio projekto konstrukcijų dalies 81, 84, 125, 136 puslapių kopijas, tačiau šiais dokumentais apeliaciniame skunde nesiremiama ir neprašoma teismo priimti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas turėtų atsisakyti juos priimti ir jų nevertinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas Kretingos rajono savivaldybės administracija su atsakovu UAB „Klaista“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. S1-529 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią atsakovas (rangovas) įsipareigojo atlikti klubo ir ūkinio pastato Plungės g. 2, Kartenos mstl., Kartenos sen., Kretingos r. rekonstrukcijos darbus pagal užsakovo pateiktą techninį projektą (36-66 b. l., 1 t.). Rangos sutarties 10.6 punktu, be kitko, buvo nustatyta, kad rangovui nevykdant sutarties 8 punkte nurodyto nors vieno įsipareigojimo, rangovas netenka sutarties įvykdymo garantijos užsakovo naudai (38 b. l., 1 t.).

2010 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas UAB „Klaista“ su atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė sutartinių prievolių laidavimo sutartį Nr. 1203797. Statybos rangos sutarties prievolių įvykdymui užtikrinti atsakovas UAB „Klaista“  pateikė ieškovui atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ išduotą laidavimo raštą, kuriuo draudimo bendrovė įsipareigojo rangos sutartyje nustatytų draudėjo UAB „Klaista“ prievolių įvykdymą užtikrinti 152 235 Lt draudimo sumai (163-170 b. l., 1 t.).

UAB „Neoforma“ parengė klubo ir ūkinio pastato Plungės g. 2, Kartenos mstl., rekonstrukcijos techninį projektą. UAB „Neoforma“ parengė darbo projektą ir atliko jo konstrukcinės dalies ekspertizę. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštu nurodė atsakovui pradėti rekonstrukcijos darbus, taip pat nurodė prieš pradedant darbus pasirengti darbo projektą (67 b. l., 1 t.). 2010 m. rugsėjo 27 d. atsakovas (rangovas) pranešė ieškovui apie rekonstruojamų pastatų atidengtų sienų būklę bei apie projektuotojo, parengusio techninį projektą, pasiūlymą vietoj rąstinių sienų projektuoti lengvų sieninių blokelių mūrines sienas (68 b. l., 1 t.). 2010 m. lapkričio 5 d. raštu atsakovas paprašė ieškovo priimti sprendimą keisti sienų konstrukcijų tipą ir pateikė atliktų rąstinių sienų ir konstrukcijų dendrologinės ekspertizės aktą (73 b. l., 1 t.). 2010 m. gruodžio 14 d. atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovą, prašydamas priimti sprendimą dėl sienų konstrukcijų tipo pakeitimo ir duoti leidimą rengti konstruktyvinės dalies darbo projektą (74 b. l., 1 t.). 2010 m. gruodžio 20 d. ieškovas pranešė atsakovui, kad neprieštarauja dėl siūlymo keisti sienų konstrukcijos tipą (77 b. l., 1 t.).

2011 m. sausio 21 d. perdavimo-priėmimo aktu ieškovas perdavė atsakovui klubo ir ūkinio pastato Plungės g. 2, Kretingos mstl., Kretingos r. statybvietę (t. 2, b. l. 20). 2011 m. vasario 23 d. UAB „Klaipėdos ekspertizė“ atliko darbo projekto dalinės konstrukcinės dalies ekspertizę ir nurodė, kad keičiant esminius statinio sprendimus, t. y. pastato sienų konstrukcijos tipą iš medinių rąstų tipo į palengvinto mūro tipą, reikalinga keisti techninį projektą ir atlikti techninio projekto ekspertizę (171 b. l., 1 t.).

2011 m. kovo 17 d. ieškovas kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo pakeisti rangos sutarties sąlygas dėl sienų konstrukcijų pakeitimo (78-79 b. l., 1 t.), o 2011 m. kovo 22 d. pranešė atsakovui, kad kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir paprašė, kol nebus gautas sutikimas, nevykdyti rekonstrukcijos darbų, susijusių su sienų konstrukcijų pakeitimu (78 b. l., 1 t.).

2011 m. gegužės 9 d. Viešųjų pirkimų tarnyba davė sutikimą pakeisti rangos sutarties sąlygas, t. y. pastato sienų konstrukcijos tipą pakeisti iš medinių rąstų tipo į palengvinto mūrinio tipo (89-90 b. l., 1 t.).

2011 m. birželio 13 d. ieškovas pranešė atsakovui, kad gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir nurodė, kad atsakovas yra šių pakeitimų iniciatorius, todėl turi pakoreguoti rekonstrukcijos techninį projektą, atlikti techninio projekto ekspertizę ir tik tada pasirengti darbo projektą bei atlikti jo konstrukcinės dalies ekspertizę (148 b. l., 1 t.).

2011 m. birželio 29 d. pateikė raštu atsakovas nurodė ieškovui, kad pastarasis su projektuotoju turėtų išspręsti techninio projekto pakeitimo ir pakeisto techninio projekto ekspertizės klausimus, todėl rekonstrukcijos darbai negali būti vykdomi, be to, atlikti sutartyje numatytų darbų per 18 mėnesių laikotarpį neįmanoma ir nesant sutartyje numatytos galimybės pratęsti darbų atlikimo termino siūlė ieškovui nutraukti sutartį šalių susitarimu (91 b. l., 1 t.).

Ieškovas 2011 m. liepos 14 d. raštu nesutiko nutraukti sutarties bei reikalavo tęsti rekonstrukcijos darbus (92 b. l., 1 t.). 2011 m. spalio 6 d. ieškovas pateikė atsakovui pasirašyti papildomą susitarimą prie rangos sutarties bei pakoreguotą techninį projektą (96-100 b. l., 1 t.).

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2012 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą, kad ieškovo reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis, todėl draudimo išmoka nebus išmokėta.

2012 m. gegužės 9 d. ieškovas nutraukė su atsakovu sudarytą rangos sutartį, vadovaudamasis rangos sutarties 13 punktu, sutarties nutraukimą argumentuojant tuo, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, numatytų sutarties 8 punkte (153 b. l., 1 t.).

Pareikštu ieškiniu ieškovas Kretingos rajono savivaldybės administracija siekia iš atsakovų prisiteisti nuostolius, kuriuos, anot jo, jis patyrė, atsakovui UAB „Klaista“ netinkamai vykdant rangos sutartį. Detalizuodamas nuostolius, ieškovas ieškinyje (patikslintame ieškinyje) nurodė, kad atsakovas UAB „Klaista“, nugriaudamas klubo ir ūkinį pastatus, padarė jam 100 000 Lt nuostolių. Kadangi atsakovas UAB „Klaista“ netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ieškovo nuomone, yra pagrindas solidariai iš abiejų atsakovų priteisti 152 235 Lt sumą. Taip pat ieškovas nurodė, kad techninio projekto korektūrai bei pakoreguoto techninio projekto ekspertizei administracija pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. projektavimo sutartį Nr. S1-708 sumokėjo 9 000 Lt. Be to, ieškovas patyręs 17 429 Lt nuostolių, atsakovui UAB „Klaista“ nevykdžius rangos sutarties 8.16 punkto – t. y. nevykdant pareigos tvarkyti statybvietę.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar atsakovams atsirado pareiga atlyginti ieškovui jo nurodytus nuostolius rangos sutarties 10.6 punkto ir laidavimo rašto, išduotu UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui, pagrindu.

Atsižvelgdama į šiuos bei kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš šalių teisinių santykių, vykdant viešojo pirkimo būdu sudarytą statybos rangos sutartį. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimų tvarką. VPĮ yra specialusis įstatymas. CK 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykius reguliuoja specialus įstatymas, CK, CPK ir kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu. CK, CPK ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ pirmumo naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose yra nukreipiama į atitinkamas nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31).

Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti sutartyje nustatytos pareigos pažeidimą (neteisėtus sutarties šalies veiksmus) (CK 6.246 straipsnis), žalos (nuostolių) faktą bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247, 6.249 str.). Dar viena sutartinės civilinės atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatą yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Nenustačius bent vienos civilinei atsakomybei atsirasti privalomos sąlygos, civilinė atsakomybė atsakovui (atsakovams) negali būti taikoma.

Pareikštu ieškiniu ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartines prievoles, t. y. neparengė darbo projekto, nevykdė rekonstrukcijos darbų pagal rangos sutartį (8.4, 8.6, 8.7, 8.9, 8.15, 8.16, 8.19, 8.20, 8.21, 8.22 punktų) bei nugriovė rekonstruojamą objektą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas UAB „Klaista“ rangos sutarties sąlygų nepažeidė ir taikyti jam civilinę atsakomybę nėra pagrindo, o nesant pagrindo šio atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat neatsiranda pareiga išmokėti draudimo išmoką pagal laidavimo raštą.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai pagrindo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas laikyti nepagrįstomis ar neteisėtomis nesudaro.

Kaip minėta, ieškovas 2011 m. kovo 22 d. atskiru raštu informavo atsakovą UAB „Klaista“, kad buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo pakeisti statybos rangos sutarties sąlygas, susijusias su sienų konstrukcijos pakeitimu rekonstruojamame klubo pastate Plungės g. 2, Kartenos mstl., Kretingos r. Šiuo raštu ieškovas taip pat nurodė, kad kol nebus gautas sutikimas, atsakovas nevykdytų rekonstrukcijos darbų, susijusių su sienų konstrukcijų pakeitimu (78 b. l., 1 t.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad statybos darbai buvo sustabdyti ieškovo iniciatyva, sprendė, kad būtent ieškovas pagal STR 1.08.02:2002 turėjo atlikti statinio konservavimo darbus bei atsakyti už konservuoto statinio priežiūrą iki jo statybos atnaujinimo, todėl laikė, kad atsakovas nepažeidė rangos sutarties 8.4 ir 8.16 punktų.

Neigdamas minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas, ieškovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad jis nebuvo priėmęs sprendimo konservuoti statybos darbus, nes statybos darbai nebuvo sustabdyti. Todėl, anot jo, rangovas privalėjo laikytis sutarties sąlygų ir užtikrinti statybvietės priežiūrą ir tvarkymą.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

Tai, kad ieškovas buvo sustabdęs rangos darbus, įrodo jau minėtas ieškovo 2011 m. kovo   22 d. raštas Nr. (6.29)-D3-1233. Duomenų, įrodančių, jog šiuo raštu buvo sustabdytas tik dalies rangos darbų vykdymas, byloje nėra (CPK 178 str.). Be to, atsakovas UAB „Klaista“ teigia, jog nuo šio rašto gavimo jis jokių darbų pagal ginčo rangos sutartį nevykdė, ir šių teiginių ieškovas nepaneigė jokiais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas atsakovui nereiškė jokių pretenzijų dėl rangos darbų nevykdymo iki kol buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog 2011 m. kovo 22 raštu ieškovas iš tiesų savo iniciatyva sustabdė darbų vykdymą pagal rangos sutartį.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo, sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus. Pagal STR 1.08.02:2002 31 punktą, sustabdžius statinių statybą, atliekami jų konservavimo darbai, pagal statinio konservavimo tvarkos aprašą. Statinio konservavimo tvarkos aprašas nustato procedūras bei darbų apimtį, kurią reikia atlikti sustabdžius naujo statinio statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą, siekiant apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, inžinerinius tinklus bei įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos, vykdymo tvarką.

Atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sustabdžius rangos darbus, būtent ieškovui atsirado pareiga organizuoti konservavimo darbus, o jam neatlikus konservavimo darbų, atsakomybė už dėl to atsiradusius nuostolius tenkas jam pačiam atsirado. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki 2011 m. kovo 22 d., kai buvo sustabdyti darbai, atsakovas tinkamai neprižiūrėjo statybvietės, ieškovas nepateikė.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo UAB „Klaista“ atlikti ardymo darbai buvo teisėti. Anot jo, atsakovas griovimo darbus atliko, nukrypdamas nuo techninio projekto. Pažymi, kad pagal pirminį projektą buvo numatyta ardyti 50 proc. sienų. Už šiuos darbus rangovui ir buvo sumokėta. Tačiau rangovas, neturėdamas leidimo ir pažeisdamas projektą, nugriovė objektą – klubą ir ūkinį pastatą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog statybos  rangos sutarties (techninio projekto) atsakovas nepažeidė.

Pagal statybos rangos sutartį atsakovas, be kitko, įsipareigojo atlikti klubo ir ūkinio pastato ardymo darbus (81-82, 139-141 b. l., 1 t.). Byloje yra pateikti 2011 m. kovo mėnesio atliktų darbų aktai, iš kurių matyti, kad atsakovas atliko klubo ir ūkinio pastato ardymo darbus (143-144 b. l., 1 t.). Atliktus darbus atsakovas perdavė, o ieškovas juos priėmė bei apmokėjo (146-147 b. l., 1 t.). Kadangi jokių pretenzijų dėl atsakovo atliktų darbų nukrypimo nuo sutarties sąlygų ir darbų trūkumų ieškovas nepareiškė, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad griovimo darbus atsakovas atliko esant ieškovo sutikimui. Be to, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad darbai, kuriuos ieškovas priėmė, buvo atlikti tuo metu, kai ieškovas dar nebuvo sustabdęs. Aplinkybės, jog kokius nors griovimo darbus atsakovas vykdė po darbų sustabdymo, ieškovas neįrodė, o apelianto nurodoma lokalinė sąmata, kurioje nurodyti nedaromi darbai (80 b. l., 1 t.), šioje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia, nes, kaip savo atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai teigia atsakovas UAB „Klaista“, ardymo darbai šioje lokalinėje sąmatoje nėra nurodyti. 

Ieškovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovui UAB „Klaista“ ieškovas nepateikė tinkamai parengto projekto. Pažymi, kad teismas netyrė, ar projektuojant rekonstruojamą objektą, buvo pažeisti statybos techninio reglamento reikalavimai. Tačiau negalima nesutikti su atsakovų teiginiu, kad projekto tinkamumo klausimas nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas ir šis klausimas pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo svarstomas. Ginčas tarp šalių kilo tik dėl to, kas turėjo pareigą koreguoti techninį projektą ir kada pakoreguotas techninis projektas buvo pateiktas UAB „Klaista“.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad rangos sutarties 8.20 ir 8.21 punktų, kurie numatė atsakovui pareigą pasirengti darbo projektą ir atlikti parengto darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizę, atsakovas nepažeidė, nes 2011 m. kovo 22 d. ieškovui sustabdžius darbų vykdymą ir nepateikus pakoreguoto techninio projekto, atsakovas neturėjo pagrindo bei pareigos rengti darbo projektą ir atlikti projekto konstrukcinės dalies ekspertizę. Šią teismo išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina ir rangos sutarties 1 punktas, kuriame aiškiai nurodyta, kad rekonstrukcijos darbai atliekami pagal užsakovo (šiuo atveju ieškovo) pateiktą techninį projektą. Ši sutarties sąlyga suponuoja išvadą, kad koreguoti techninį projektą privalėjo būtent užsakovas, o ne rangovas (atsakovas UAB „Klaista“). Be to, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad sustabdyti darbai negalėjo būti atnaujinti tol, kol ieškovas neparengė pakoreguoto techninio projekto.

Šioje nutartyje jau minėta, kad po darbų sustabdymo pakoreguotą techninį projektą ieškovas pateikė tik 2011 m. spalio 6 d., kai iki darbų vykdymo pabaigos buvo likę tik keturi mėnesiai, per kuriuos, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas objektyviai negalėjo tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kuriems pagal sutartį buvo numatytas aštuoniolikos mėnesių terminas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą sustabdyti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, yra pagrįsta (CK 6.64 str. 1 d. 2 p., 6.661 str. 1 d.).

Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą keisti sutarties sąlygas pagal šalių pasirašytą preliminarų papildomą susitarimą ir atlikus rekonstrukcijos projekto pakeitimus, rangovo atsisakymas vykdyti sutartį yra atsisakymas bendradarbiauti, o tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka didinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Pasak apelianto, ginčo sutarties specifika lemia tai, kad sandorio šalis saisto ne tik sutarties nuostatos, bet ir imperatyvios specialiojo įstatymo (Viešųjų pirkimo įstatymo) nuostatos. Be to, naujas darbų vykdymo sąlygas (dėl kainos ir sutarties termino) atsakovas pradėjo kelti tik po to, kai buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl sutarties sąlygų keitimo.

Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004). Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju vertinant atsakovo įsipareigojimų nevykdymo pagal rangos sutartį priežastis, pirmiausia turi būti įvertinta, ar iš Viešųjų pirkimų tarnybos gavus sutikimą pakeisti rangos sutarties sąlygas ir ieškovui pateikus pakoreguotus techninius projektus, atsakovui UAB „Klaista“ vis dar buvo įmanoma įvykdyti visus rangos darbus sutartyje numatytu terminu, kuri taip pat laikytina esmine sutarties sąlyga.

Kaip matyti iš bylos duomenų, preliminariame susitarime dėl rangos sutarties pakeitimo atsakovas UAB „Klaista“  iš tiesų sutiko, kad nebūtų pakeista sutarties kaina ir terminas (88 b. l., 1 t.).  Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą dėl pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo ieškovas gavo 2011 m. gegužės 10 d. (89 b. l., 1 t.), tačiau pagal šią išvadą pakoreguotą projektą atsakovui UAB „Klaista“ pateikė tik 2011 m. spalio 6 d. (96-100 b. l., 1 t.). Taigi būtent dėl ieškovo neveikimo ir netinkamo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, atsakovui UAB „Klaista“ tapo objektyviai neįmanoma laiku (sutartyje nurodytu terminu) įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas  atsakovą UAB „Klaista“ nelaikė praleidusiu sutarties įvykdymo terminą, nes dėl ieškovo neveikimo bei netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, atsakovas negalėjo tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teisinio pagrindo atsakovo UAB „Klaista“ civilinei atsakomybei atsirasti ieškovas neįrodė, taip pat  nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad savo sutartinių įsipareigojimų pagal rangos sutartį atsakovas UAB „Klaista“ nepažeidė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti jo patirtus nuostolius iš šio atsakovo.

CK 6.987 straipsnyje, numatančiame draudimo sutarties sampratą, nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Pagal sutartinių prievolių laidavimo taisyklių, kurių pagrindu tarp atsakovų buvo sudaryta Sutartinių prievolių draudimo laidavimo sutartis ir ieškovei išduotas laidavimo raštas, 12.2 punkto  nuostatą, draudžiamuoju įvykiu pagal laidavimo draudimo sutartį yra laikomas toks atvejis, kai nustatoma ir įrodoma draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo pagal su užsakovu pasirašytos sutarties sąlygas.

Kadangi tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovas neįrodė, kad atsakovas UAB „Klaista“ būtų pažeidęs rangos sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ civilinei atsakomybei taikyti ir pagrįstai atsisakė iš šio atsakovo priteisti laidavimo rašte nurodytą draudimo išmoką.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos santykius, ir tarp šalių kilusį ginčą iš esmės išsprendė teisingai. Todėl pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė civilinio proceso teisės normų pažeidimų bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovams nepateikus jų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, jų prašymai priteisti iš ieškovo jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinami (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                          Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                       Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                       Donatas Šernas