Administracinė byla Nr.A-438-272/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko
(pranešėjas),
sekretoriaujant Gitanai
Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjui G. K.,
vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. (G.
K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2010 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas G. K. padavė teismui skundą, kuriame
prašė priteisti jam 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde paaiškino, kad neturtinės žalos atsiradimą kildina
iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba)
neteisėtų veiksmų, t. y. kad ji neužtikrino tinkamos teisinės pagalbos teikimo,
kad jis galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų
saugomus interesus. Nurodė, kad su 2005 m. birželio 27 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą,
prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje ir civilinėje
bylose dėl jo, kaip paciento, sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Taip pat nurodė,
kad žalos padarymo faktą pripažino kompetentinga institucija, tačiau dar nėra
gautas atsakymas – kas yra žalos padarymo kaltininkas. Tarnyba 2005 m. liepos 5
d. sprendimu Nr. 68 skyrė jam visą apimančią teisinę pagalbą visiems prašyme
nurodytiems klausimams spręsti. 2005 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 4 Tarnyba
pakeitė advokatą minėtoje pagalboje – skyrė advokatą A. K. pagal sutartį su
Tarnyba įsipareigojusį teikti teisinę pagalbą administracinėse ir baudžiamose
bylose. Advokatas A. K. nesuteikė jam tinkamos teisinės pagalbos, todėl prašė jį
pakeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos
administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-776-19/2006 2007 m.
rugsėjo 6 d. sprendimu nustatė neteisėtus Tarnybos veiksmus – pripažino, kad
prašymo pakeisti advokatą svarstymo siejimas su sąlygos pateikti skundą
atitinkamai institucijai įvykdymu, yra teisiškai nepagrįstas, ir įpareigojo Tarnybą
per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės išnagrinėti G. K. 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl advokato A. K. pakeitimo. Tačiau
Tarnyba 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. N-(1.10.)-74-36-07 nutraukė jam
antrinės teisinės pagalbos teikimą, paskirtos 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Nr.
68. Dėl šio 2007 m. spalio 5 d. sprendimo panaikinimo nagrinėjama kita
administracinė byla Nr.I-2476/2008, žalos atlyginimo klausimas dėl aukščiau
minėtų veiksmų nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje Nr.I-383-142/2009.
Teigė, kad Tarnybos neteisėti veiksmai pasikartojo, kai jis
prašė teisinės pagalbos kasaciniam skundui parengti Vilniaus m. 2 apylinkės
teismo civilinėje byloje Nr. 2-962-141/2008 dėl žalos sveikatai atlyginimo.
Tarnyba sužlugdė kasatoriaus teisę, ištaisius trūkumus, iš naujo paduoti
kasacinį skundą nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 345 straipsnyje
nustatyto termino. 2009 m. birželio 19 d. jis kreipėsi į Tarnybą su prašymu Nr.
(1.10.)-ATP-1501-09, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant
kasacine tvarka Vilniaus apygardos teismo (toliau – ir VAT) 2009 m. gegužės 13
d. nutartį Nr. 2A-458-520/2009, kuria atmestas pareiškėjo ieškinys dėl
sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio atmetimo pagrindo leitmotyvu
teismai nurodė – ieškinio neįrodytumą. Tarnyba savo veiksmais sužlugdė jam
galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –
ir CPK) 350 straipsnio 5 dalyje nustatytomis teisėmis – jeigu kasacinį
skundą atsisakomą priimti šio straipsnio 2 d. 2, 3, 4, 5, 7 punktuose
nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo
paduoti kasacinį skundą nepažeisdamas šio kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino
(jo atveju toks terminas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 13 d.). Dėl Tarnybos veiksmų,
2009 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (1.10.)-S-1745-09 paskirtas advokatas E. Š. teisinę
pagalbą pradėjo teikti nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir jau negalėjo padėti
kasatoriui paduoti kasacinį skundą iš naujo su ištaisytais galimais trūkumais,
kuriuos nustatė Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT) teisėjų atrankos kolegija. Dėl teisinės
pagalbos į Tarnybą kreipėsi pakankamai anksti, kad būtų galima pasinaudoti šia
teise, taip pat prašė skirti kitą advokatą, kai dėl buvimo atostogose advokatas
E. Š. negalėjo pradėti teisinės pagalbos teikimo.
Pareiškėjo nuomone, parengtame kasaciniame skunde trūko
išsamių teisinių argumentų apie pažeidimų esminę reikšmę vienodam teisės
aiškinimui ir taikymui, ir pažeidimų įtaką neteisėtų sprendimų priėmimui. Abejones
išdėstė 2009 m. rugpjūčio 7 d. pareiškime Nr. (1.10)-GD-1003-09 Tarnybai,
kuriuo prašė skubiai spręsti klausimą dėl kokybiškos ir efektyvios antrinės
teisinės pagalbos užtikrinimo. Tarnyba 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu
Nr.(1.10.)-SD-2785-09 nusprendė, kad imtis papildomų priemonių tinkamai,
kokybiškai antrinei teisinei pagalbai suteikti nėra jokio teisinio pagrindo ir
būtinybės. Iš LAT 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties Nr.3P-1053/2009, priimtos
dėl advokato E. Š. surašyto kasacinio skundo matyti, kad kasacinis skundas neatitinka
Lietuvos Respublikos CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų – skunde
neatskleista, kad bylą nagrinėję teismai padarė materialinės ir procesinės
teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui
ir taikymui, ir galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo ar nutarties
priėmimui, t. y. kasacinį skundą atsisakyta priimti tais pagrindais, kuriems
esant kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį
skundą nepažeisdamas šio kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino.
Remdamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
(toliau – ir VGTPĮ) 1 straipsnio, 9 straipsnio 2, 3 dalies, 18 straipsnio
nuostatomis, pareiškėjas nurodė, kad advokatas E. Š. išvadą Tarnybai
pateikė 2009 m. liepos 8 d., tačiau Tarnyba vilkino sprendimo priėmimą.
Pareiškėjas išgirdęs apie advokato E. Š. ketinimą išeiti
atostogų, kaip minėta, sprendimą dėl teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjui priėmė
tik 2009 m. liepos 20 d., paskirdama teisinei pagalbai teikti advokatą E. Š.,
esantį atostogose. Tarnyba pažeidė VGTPĮ 11 straipsnio 9 dalies nuostatą. Tarnyba
taip pat užvilkino ir sprendimo dėl kreipimosi į advokatą išvadai pateikti
priėmimą (priėmė 2009 m. birželio 25 d.). Nagrinėjamu atveju Tarnyba netinkamai
vykdė savo pareigą užtikrinti antrinės teisinės pagalbos jam teikimą pagal
įstatymą ir padarė jam žalą, kurią sudaro sukeltos sunkiai įveikiamos kliūtys
jam įgyvendinti savo, kaip paciento socialines teises, sveikatos pablogėjimas,
nepatogumai, susiję tiek su brangaus laiko gaišinimu, tiek su fiziniu skausmu,
ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, stresais, emocijomis, moraliniu
nepasitenkinimu dėl institucijos savo pagrindinių pareigų nevykdymo. Anot
pareiškėjo, dėl nuolat kylančios įtampos ir nepašalinto nesveiko danties
blogėja jo sveikata. Savo skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas
rėmėsi ir LAT 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.
3K-7-255/2005.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir tretysis
suinteresuotas asmuo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė atmesti pareiškėjo
skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad civilinės atsakomybės klausimus
reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 –
6.249 straipsnis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalis, 6.271 straipsnio 1, 4 dalis,
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies
nuostatos. Rėmėsi LVAT 2007-12-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007.
Pažymėjo, kad spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Tarnyba,
vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 9 dalimi turi teisę prašyti advokato išvados,
ar nėra VGTPĮ 11 straipsnio 6 ir 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos
neteikimo pagrindų, nors įstatymas detaliai nereglamentuoja per kokį terminą
nuo asmens prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos, Tarnyba turi
teisę kreiptis į advokatą dėl išvados pateikimo, tačiau įvertinus 18 straipsnio
2 dalyje įtvirtintus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo
terminus, daro išvadą, jog Tarnybai, nusprendus kreiptis į advokatą dėl išvados
pateikimo, tai būtina padaryti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo
gavimo dienos. Be to, atkreipė dėmesį, jog kreiptis į advokatus dėl išvadų
pateikimo tą pačią dieną, kai gaunami asmenų prašymai suteikti antrinę teisinę
pagalbą dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškųjų išteklių stokos Tarnyboje
pareiškėjo prašymo pateikimo metu objektyviai nebuvo ir šiuo metu nėra
galimybės.
Teigė, kad pripažįsta ir sutinka su pareiškėju, kad
priimant jo atžvilgiu 2009 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (1.10.)-S-1745-09
dėl didelio darbo krūvio buvo pažeistas VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas
3 darbo dienų terminas ir vertina tai kaip nežymų procedūrinį pažeidimą, tačiau
nemano, jog tokio termino pažeidimas galėjo sukelti pareiškėjui neturtine žalą,
t. y. tarp pareiškėjo įrodinėjamų Tarnybos neteisėtų veiksmų ir jo skunde
įvardintos neturtinės žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Prašo atsižvelgti į
tai, kad laiku priimti 2009 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (1.10.)-S-1745-09 G. K. atžvilgiu buvo objektyviai neįmanoma.
Atsakovės atstovo manymu, tai, kad G. K. neturėjo
galimybės ištaisęs trūkumus antrą kartą pateikti LAT kasacinį skundą nesudaro
pagrindo konstatuoti, jog iš pareiškėjo, kaip jis pats teigia, buvo atimta
teisė ginti savo, kaip paciento teises ir teisėtus interesus ir dėl to
pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes pareiškėjas tinkamai realizavo savo
teisių gynybą, o Tarnyba užtikrino galimybę gauti ir naudotis kokybiška bei
efektyvia valstybės garantuojama teisine pagalba. Atkreipė dėmesį, kad teikdamas
G. K. antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2009 m. liepos 20 d.
sprendimą advokatas E. Š. iš viso sugaišo 32,5 val., kas patvirtina, kad advokatas iš
tiesų skyrė pakankamai laiko pareiškėjo išklausymui, bylos dokumentų ir teismų
praktikos analizei ir procesinių dokumentų rengimui.
Atsakovės atstovas nesutiko su skunde išdėstytais
teiginiais, kad advokato E. Š.
paruoštas kasacinis skundas buvo
nekokybiškas. Nagrinėjamu atveju G. K. dėl advokato E. Š. veiklos kokybės tikrinimo nei į Tarnybą, nei į Lietuvos advokatūrą
nesikreipė. 2009 m. rugpjūčio 7 d. G. K. pateikė Tarnybai
pareiškimą, kuriame buvo raštiškai išdėstytos pareiškėjo pastabos ir pageidavimai
dėl advokato E. Š. paruošto kasacinio skundo projekto. Šis pareiškimas buvo
perduotas advokatui Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr.
(1.10.)-SD-2785-09 ir advokatas turėjo galimybę susipažinti su pareiškėjo
nuomone ir pozicija byloje, įvertinti jo pasiūlymus, ir kaip teisės srities
profesionalas pasirinkti efektyviausią pareiškėjo interesų gynimo būdą. Tai,
kad pareiškėjas neturėjo galimybės antrą kartą kreiptis į LAT su kasaciniu
skundu, nereiškia, kad iš pareiškėjo buvo atimta teisė ginti savo kaip paciento
teises. Be to, kasacinio skundo pateikimas LAT antrą kartą negarantuoja, kad
toks skundas bus priimtas. Iš LAT 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties Nr.
3P-1053/2009 matyti, jog G. K.
kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti
dėl to, kad teisėjų atrankos kolegija nenustatė esminių kasacijos pagrindų
buvimo.
Atsakovės atstovas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo
nutartis buvo priimta 2009 m. gegužės 13 d., tuo tarpu prašymą suteikti
antrinę teisinę pagalbą dėl minėtos nutarties apskundimo G. K. Tarnybai pateikė 2009
m. birželio 19 d., parenkant advokatą buvo atsižvelgta į G. K. nuomonę dėl
konkretaus advokato paskyrimo, be to, šis advokatas pagal Tarnybos 2009 m.
birželio 25 d. raštą Nr. (1.7.)-SD-2143-09 rengdamas Tarnybai išvadą buvo geriausiai
susipažinęs su G. K. bylos dokumentais, jo pozicija ir keliamais reikalavimais,
išanalizavęs LAT praktiką, įvertinęs ir nustatęs galimus kasacijos pagrindus
bei motyvus. Advokato E. Š. parinkimas atitiko valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Nagrinėjamu atveju
Tarnyba nustatė, kad advokatas E.
Š., nepaisant jo buvimo atostogose, galės
suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Nepaisant to, jog advokatas E. Š. nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009-07-31 buvo kasmetinėse atostogose, šį
advokatą tuo metu pavadavo advokatė I. I., su kuria
pareiškėjas turėjo galimybę susitikti ir konsultuotis. Tarnyba, parinkdama
advokatą E. Š. teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą nepažeidė VGTPĮ
18 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir pareiškėjo teisių bei teisėtų
interesų, kas suteiktų pagrindą G. K. reikalauti iš Tarnybos
neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad G. K. skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nepatvirtina G. K. patirtos 7000 Lt neturtinės žalos. CPK normos numato, kad įsiteisėję
pirmosios ir apeliacinės teismų sprendimai gali būti peržiūrėti kasacine
tvarka, tačiau tai, kitaip nei apeliacija, yra išimtinė kontrolės forma ir
kasacija galima tik tuo atveju, jeigu pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismai netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir šių teisės
normų pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui
bei jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties)
priėmimui. Vadovaujantis CPK 346 straipsniu ir LAT praktika, kasacija nėra
byloje dalyvaujančių asmenų teisė, sudėtinė teisės kreiptis į teismą dalis, o
yra ekstraordinarinė teismų sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik
išimtiniais atvejais. G. K. skunde įvardintas fizinis skausmas ir sveikatos
pablogėjimas, teismo procesuose išeikvotos jėgos, pasiryžimas, sugaištas
vertingas laikas bei dėl to pareiškėjo patirti dvasiniai išgyvenimai, stresas,
neigiamos emocijos, įtampa ir t. t., Tarnybos manymu, yra visiškai nesusiję su šioje
byloje skundžiamais Tarnybos veiksmais ar neveikimu. Vien tai, kad ginčas
nebuvo išspręstas taip, kaip pageidavo ar siekė pareiškėjas, negali reikšti
Tarnybos atsakomybės.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo
skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl
pareiškėjo prašomos atlyginti 7000 Lt neturtinės žalos, kurią jis kildina iš
Lietuvos A. T. atsisakymo priimti jo 2009 m. rugpjūčio 14 d. kasacinį skundą, parengtą advokato E. Š.. Teismas
pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 19 d. kreipėsi
į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant kasacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarties panaikinimo,
advokatui atstovaujant pareiškėjo interesams Lietuvos Aukščiausiame Teisme
civilinėje byloje dėl žalos, padarytos pareiškėjo sveikatai, atlyginimo.
Susipažinusi su pareiškėjo prašymu, Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, 2009
m. birželio 25 d. raštu Nr. (1.7.)-SD-2143-09 kreipėsi į advokatą E. Š.,
prašydama pateikti išvadą ar nėra įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse
įtvirtintų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali
būti teikiama. Advokatas E. Š.
2009 m. liepos 8 d. pateikė išvadą
(reg. Nr. (1.10.)-GD-881-09), kurioje nurodė, kad nenustatė antrinės teisinės
pagalbos neteikimo pagrindų, todėl siūlo Tarnybai suteikti G. K. antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2009 m. birželio 19 d. prašymą. Pareiškėjas
2009 m. liepos 16 d. Tarnybai pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad
antrinę teisinę pagalbą pagal jo Tarnybai 2009 m. birželio 19 d. pateiktą
prašymą teiktų advokatas J. V., su sąlyga, jeigu advokatas E. Š. dėl kasmetinių
atostogų negalės suteikti jam antrinės teisinės pagalbos. Išnagrinėjusi
advokato E. Š. 2009 m. liepos 8 d. išvadą ir pareiškėjo Tarnybai pateiktus
dokumentus, atsakovės atstovas 2009 m. liepos 20 d. sprendimu Nr.
(1.10.)-S-1745-09 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą rengiant kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarties
panaikinimo, advokatui atstovaujant pareiškėjo interesams LAT nagrinėjamoje
civilinėje byloje dėl žalos, padarytos pareiškėjo sveikatai, atlyginimo,
antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą E. Š..
Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d.
pareiškėjas pateikė Tarnybai pareiškimą (reg. Nr. (1.10.)-GD-1003-09), kuriame
prašė Tarnybos užtikrinti kokybišką ir efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą
pagal Tarnybos 2009 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. (1.10.)-S-1745-09,
pavyzdžiui, paskiriant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą toje pačioje byloje
teikti papildomai dar vieną advokatą. Išnagrinėjęs G. K. 2009 m. rugpjūčio
7 d. pareiškimą, atsakovo atstovas 2009 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr.
(1.10.)-SD-2785-09 atsisakė paskirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal
Tarnybos 2009 m. liepos 20 d. sprendimą suteikti papildomai dar vieną advokatą
ir persiuntė advokatui E. Š. pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą, prašydama
advokato įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes (pastabas ir pasiūlymus dėl
paruošto kasacinio skundo projekto turinio ir struktūros) ir esant teisėtam
pagrindui patikslinti kasacinį skundą. Advokatas E. Š. paruošė ir
pateikė LAT 2009 m. rugpjūčio 4 d. kasacinį skundą, bet LAT Civilinių bylų
skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Nr.
3P-1053/2009, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 4 punktais, kasacinį skundą atsisakė
priimti.
Teismas nurodė, jog CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta
nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį
atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal
įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK
6.246-6.250 straipsnį, CK 6.271 straipsnio nuostatas, esminė valstybės
prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos
valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji
privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek
neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo
dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų (CK 6.271 straipsnio
3 dalis). Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų
būti tenkinamas nustačius neteisėtus jo nurodytos valstybės valdžios
institucijos (CK 6.271 straipsnio 2 dalis) – Tarnybos –neteisėtus veiksmus, neturtinės
žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir
atsiradusios žalos.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog reikšdamas reikalavimą
dėl 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas savo skunde išdėstė
abstrakčius teiginius, kad žalą sudaro sukeltos sunkiai įveikiamos kliūtys jam
įgyvendinant savo, kaip paciento, socialines teises, sveikatos pablogėjimas,
nepatogumai, susiję su brangaus laiko gaišinimu ir fiziniu skausmu, ilgalaikiai
dvasiniai išgyvenimai, stresai, emocijos, moralinis nepasitenkinimas dėl
institucijos savo pagrindinių pareigų nevykdymo. Pareiškėjas savo skunde
nenurodė jokių konkrečių Tarnybos neteisėtų aktų – pareiškėjo paminėta
aplinkybė, kad Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos
skyrimo, pažeidė VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sprendimo priėmimo
terminą, kurią savo atsiliepime pripažino ir Tarnyba, pati savaime nesukėlė
pareiškėjui neturtinės žalos. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę VGTPĮ 18 straipsnio
2 dalyje nustatyta tvarka skųsti Tarnybos priimtus sprendimus. Abstraktūs ir
jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl
neturtinės žalos padarymo negali būti pripažįstami pagrindu tenkinti
reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nenustatė, o pareiškėjas
neįrodė esminės sąlygos atsirasti valstybės civilinei deliktinei atsakomybei
pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. Tarnybos neteisėtų aktų, o nenustačius minėtos
sąlygos negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų
asmuo patyrė žalą. Remdamasis išdėstytų motyvų visuma, teismas pareiškėjo G. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Apeliaciniu
skundu pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti pirmosios
instancijos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios
instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir priėmė neteisėtą,
nepagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą atsakovės atstovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą,
atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei
argumentais.
Teisėjų
kolegija
k o n s
t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis
skundas netenkinamas.
Pareiškėjas
kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią
kildina iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų. Teigia, kad Tarnyba neužtikrino
tinkamos antrinės teisinės pagalbos teikimo, ko pasėkoje Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jo 2009 m. rugpjūčio 14 d. kasacinį
skundą, parengtą E. Š..
Pagal
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį „Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl
viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji
atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio
nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų
aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės
valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter
alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos
keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų,
teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos yra:
1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys
tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);
4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis)
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. A556-669/2010).
Neturtinė
žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis
sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,
bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant jos (neturtinės žalos)
atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai
patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją,
pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė
skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo
vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net
menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne
vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis,
kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama
tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne
mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar
asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į
pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos A. T. 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Taigi
teisės taikymo požiūriu nagrinėjamoje byloje yra būtina išaiškinti, ar
pareiškėjo nurodyti kaip neteisėti Tarnybos veiksmai CK 6.271 straipsnio 4
dalies taikymo prasme gali būti pripažinti neteisėtais, bei išaiškinti, ar tarp
šių veiksmų ir pareiškėjo prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo yra
aukščiau nurodytas priežastinis ryšys.
Pažymėtina,
kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama vadovaujantis VGTPĮ nuostatomis. Pareiškėjas teigia, kad dėl nekokybiškos
ir neefektyvios antrinės teisinės pagalbos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
atsisakė priimti advokato E.
Š. parengtą kasacinį skundą. Kaip
teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas savo skunde
nenurodė jokių konkrečių Tarnybos neteisėtų aktų, tik tai, kad priimdama 2010
m. liepos 20 d. sprendimą „Dėl teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 19-20) Tarnyba
pažeidė VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sprendimo priėmimo tvarką,
ką pripažino ir pati Tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios
instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus
bei chronologiškai išanalizavo Tarnybos priimtus aktus. Taigi darytina išvada, kad, išskyrus procedūrinį Tarnybos VGTPĮ 18
straipsnio 2 dalies pažeidimą, kuris savaime pareiškėjui nesukėlė žalos ir
neužkirto kelio teisinės pagalbos teikimui, Tarnybos veiksmai buvo teisėti.
Įvertinus bylos aplinkybes, taip pat pažymėtina, jog tai, kad Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti advokato E. Š. parengtą kasacinį
skundą, savaime nereiškia nekokybiškos ir neefektyvios antrinės teisinės
pagalvos teikimo bei nėra priežastis neturtinei žalai atsirasti.
Pabrėžtina,
kad G. K. argumentai dėl
jo patirtos neturtinės žalos yra pagrįsti bendro pobūdžio samprotavimais,
abstraktūs ir jokiais įrodymais bei konkrečiais faktais nepagrįsti. Pareiškėjas
teigia, kad žalą sudaro sukeltos sunkiai įveikiamos
kliūtys jam įgyvendinant savo, kaip paciento, socialines teises, sveikatos
pablogėjimas, nepatogumai, susiję su brangaus laiko gaišinimu ir fiziniu
skausmu, ilgalaikiai dvasiniai išgyvenimai, stresai, emocijos, moralinis
nepasitenkinimas dėl institucijos savo pagrindinių pareigų nevykdymo. Teisėjų
kolegija vertina, kad tarp pareiškėjo nurodomų įvairaus pobūdžio išgyvenimų bei
Tarnybos veiksmų nėra priežastinio ryšio, t. y. pareiškėjo nurodomos neturtinės
žalos kilimo priežastis nėra Tarnybos neteisėti veiksmai, kadangi byloje nėra
įrodyta, jog Tarnyba būtų veikusi neteisėtai. Todėl
konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo
negali būti pripažintas pagrįstu.
Atsižvelgdama
į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo
nurodytiems argumentams bei išvadoms dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo bei
priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir pareiškėjo prašomos atlyginti žalos
atsiradimo nebuvimo, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos
teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas.
Apeliaciniame
skunde pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie galėtų būti pripažinti pakankamu
pagrindu paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas arba suabejoti
jų pagrįstumu. Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais
motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo
G. K. (G. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas