civ.byla Nr. 2-4806-155/12

(S)

S  P  R  E  N  D  I  M  A  S 
LIETUVOS   RESPUBLIKOS   VARDU

Vilnius,                                                                                                   2012 m. Lapkričio 16 d.

              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja R.Krušnienė

Sekretoriaujant A.Marčiulionytei,  O.Fadejevai

Dalyvaujant  ieškovui A. B.

Dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui V. B.

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl  skolos, atsiradusios iš darbo santykių priteisimo pagal ieškovo A. B. ieškinį pareikštą atsakovui UAB “Almista”

N  u  s  t  a  t  ė  :

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2438,60 lt. ; 5 procentų metines palūkanas; 200 lt. bylinėjimosi išlaidas.

Byloje yra atsakovo atsiliepimas į ieškinį.

Teismui ieškovas paaiškino, kad atsakovas nesumokėjo jam priklausančių darbo išmokų. Dėl to jis kreipėsi į  skolų išieškojimo bendrovę- UAB “Algos inspekciją”, kuri jam paaiškino teises, apskaičiavo tenkančius mokėjimus, kuriuos pagal  ieškinį prašo priteisti. Teismo metu nurodė, kad nebeprašo priteisti 200,00 lt. bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo advokatas nesutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad  atsakovui darbo išmokos buvo išmokėtos darbo sutartimi sulygtomis sąlygomis. Jokių pažeidimų darbdavys nepadarė, priklausantį ieškovui darbo užmokestį ir kompensacines išmokas išmokėjo. Todės pareikštą ieškinį prašo atmesti ir priteisti iš ieškovo  atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys išsprendžiamas sekančiai :

Ginčo šalys buvo darbo teisiniuose santykiuose.  Darbo santykiai buvo įforminti 2012-03-02 darbo sutartimi ( b.l. 9-11, 30-32)  Ieškovas dirbo pas atsakovą sargu  nuo 2012-03-02. Darbo sutartis nutraukta nuo 2012-04-23 pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d. ( b.l. 32).  Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis  suteikia teisę darbuotojui nutraukti darbo sutartį jo iniciatyva raštu įspėjus darbdavį.  Byloje yra ieškovo prašymas darbdaviui atleisti jį iš darbo ( b.l. 33). Ginčo dėl  darbuotojo atleidimo iš darbo, ar atleidimo pagrindo nėra.

Aukščiau įvardytos aplinkybės rodo, kad ieškovas dirbo pas atsakovą trumpą laiko tarpą – nepilnus du mėnesius.  Byloje yra du mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad  atsakovas per du kartus sumokėjo ieškovui ( 641,36+582,00) 1223,36 lt. ( b.l. 35,36).  Ieškovas neginčijo, kad šią  sumą gavo, teismui patvirtino, kad už dirbtą laiką apskaičiuotas ir tenkantis jam mokėti darbo užmokestis yra išmokėtas, kad atsakovas sumokėjo ieškovui priklausantį darbo užmokestį.  Iš mokėjimų nurodymuose esančių datų  matyti, kad pirmą išmoką  atsakovas išmokėjo ieškovui 2012-04-19 ( b.l. 35) , o antrąją išmoką sumokėjo 2012-06-20 ( b.l. 36). Abi išmokos sumokėtos iki ieškovui kreipiantis į teismą  ( 2012-07-25) dienos ( b.l. 3).  Kadangi patikimai nustatyta, jog atsakovas iki bylos iškėlimo teisme momento išmokėjo ieškovui priklausantį darbo užmokestį, todėl pagrindo priteisti ieškinyje  numatytam  nesumokėtam 500,00 lt. dydžio darbo užmokesčiui nėra.

Mokėjimo nurodymas, kuriuo  atsakovas sumokėjo ieškovui 641,36 lt. darbo užmokesčio atliktas 2012-04-19 ( b.l. 35), tai yra iki ieškovo atleidimo iš darbo datos.

Antrasis mokėjimas atliktas  2012-06-20, kuri yra ne paskutinė ieškovo darbo diena pas atsakovą. Darbo kodekso  141 straipsnio 1 dalis uždeda pareigą darbdaviui visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną , jeigu įstatymas ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip.  Už paskutinį darbo mėnesį darbo užmokesčio ir tenkančių kompensacinių su darbo santykiais  susijusių išmokų mokėjimo terminas apspręstas darbo sutartimi. Darbo sutarties 3 punkto antra dalimi ginčo šalys susitarė, kad po darbo sutarties nutraukimo neišmokėta suma išmokama sekančio mėnesio 14-16 dienomis.  Taigi,  atsakovas, veikdamas darbdavio šalimi  turėjo pareigą atsiskaityti su ieškovu  Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos išlygos tvarka, tai yra 2012 05- 14-16 dienomis. 

Atsakovo atžvilgiu netaikoma Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kuri  darbdaviui suteikia teisę  atsiskaityti darbuotojui pareikalavus  per vieną dieną , kai atleistas iš darbo darbuotojas  atleidimo dieną nedirba.  Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 2 punktas nukreipia į tai, kad ši nuostata darbdaviui yra suteikta tuo atveju kai  atleidimo pagrindas  ( dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.). lemia tai, kad  atleidimo dieną darbuotojas nedirba . Tuo tarpu ieškovo atleidimo pagrindas nesąlygojo pastarosios aplinkybės dėl kurios jis paskutinę darbo dieną nedirbo. Kaip matyti iš darbo sutarties ieškovas dirbo sargu. Toks darbo pobūdis lėmė aplinkybę, kad   2012-04-23 ieškovui buvo nedarbo diena.  Todėl ginčo sprendimui netaikoma Darbo kodekso 206 straipsnio nuostata.

Kadangi atsakovas  2012-05-16 dieną  galutinai neatsiskaitė su ieškovu, todėl  Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi  suteikta teisė gauti  vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką, tai yra  už laikotarpį nuo 2012-05-17 iki  2012-06-20, tai yra už  33 dienas,  už kurias  pagal teismui pateiktą  pažymą apie vidutinį darbo užmokestį ( b.l. 46) tektų iš viso ( 33 x 31,08) 1025,64 lt. Tokia suma akivaizdžiai neatitinka Darbo kodekso 2, 35 straipsniuose įtvirtintų principų, neatitinka proporcingumo principo, yra  artima ieškovo darbo užmokesčiui, įskaitant ir kompensacines išmokas, gautas per visą jo darbą pas atsakovą už kurį  atsakovas  gavo  (582+641,36= ) 1223,36 lt. atlygį.  Todėl teismas, atsižvelgdamas į teisės principus, į tai, kad  ieškinys pareikštas gavus visas  ieškovui tenkančias su darbo santykiais susijusias išmokas, į ieškovo trumpą darbo laiką, į  teismų praktiką (LAT  nutartis 2012-07-04 byloje Nr.3K-3-350/2012), į  disproporcingą ir neadekvatų teisės pažeidimui reikalavimą sumažina priteistiną ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką iki 150,00 lt. ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą  tenkina.

Kadangi priteistas piniginis mokėjimas, todėl Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo yra priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

Byloje ieškovas pareiškė ieškinį, kurio didesnioji dalis yra atmesta. Atsakovą atstovavo advokatas, dėl atstovavimo  atsakovas turėjo bylinėjimosi išlaidų.   Atsakovo  advokato išlaidos yra mažinamos, atsižvelgiama į tai, kad byla nesudėtinga, mažos apimties, kad jos nagrinėjimas neužtruko, bei į tai, kad dalis  ieškinio reikalavimo yra patenkinta. Pagal šiuos kriterijus ir remiantis LR CPK  93 str. 21 d. 98 str. , bei patvirtintomis rekomendacijomis iš  ieškovo atsakovo naudai yra priteisiam 400,00 lt. bylinėjimosi išlaidų.

Duomenų apie ieškovo turėtas  bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. . 

Priteisus priešpriešinius mokėjimus,   jie yra įskaitomi ir galutinai iš ieškovo atsakovo naudai yra priteisiama ( 400-150) 250,00 lt. .

Dėl taip išspręsto ginčo, ieškinys atmetamas.

Vadovaujantis LR CPK 42,185,448, 268 str.

N  u  s  p  r  e  n  d  ė  :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš  UAB “Almista”, įm.k. 302580028, 150,00 lt. ( vieną šimtą penkiasdešimt litų)  vidutinio darbo užmokesčio dalį  už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 ( penkių ) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš  A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 400,00 lt. (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų  UAB “Almista”, įm.k.  302580028 naudai.

Įskaityti priešpriešinių reikalavimų patenkinimą ir galutinai priteisti iš  A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 250,00 lt. (du šimtus penkiasdešimt  litų) bylinėjimosi išlaidų  UAB “Almista”, įm.k.  302580028 naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       R.Krušnienė