Civilinė byla Nr. e2A-155-280/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04888-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14;2.4.2.9.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 30  d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. A., M. K., V. D., L. K., B. Z. F. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. A., M. K., V. D., L. K., B. Z. F., A. O. G.  patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei Žemės tarnybai, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, UAB „Lotuso būstai“, AB Turto bankas“, atstovaujančiam Lietuvos valstybę,  SĮ (duomenys neskelbtini) planas dėl (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymo Nr. 2.3-54250-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo panaikinimo, žemės sklypo plano pripažinimo niekiniu bei 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini),  2015-04-14 priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys I. K., M. K..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu  ir prašė: 1) teismo iniciatyva (ex officio) pripažinti niekiniu SĮ „(duomenys neskelbtini) planas“ 2009-12-16 sudarytą (duomenys neskelbtini)žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)planą nuo jo sudarymo momento; 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą Nr. 2.35420(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo; 3) teismo iniciatyva (ex officio) pripažinti niekine 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ5065, kurios pagrindu Lietuvos Respublika pardavė  UAB Lotuso būstai nuosavybės teisę į 410/1159 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento bei pripažinti niekiniu 2015-08-14 priėmimo-pardavimo aktą Nr. (10.95215) T8366, kurio pagrindu Lietuvos Respublika perdavė nuosavybės teisę UAB Lotuso būstai į 410/1159 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo momento; 4) taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant UAB „Lotuso būstai“ grąžinti valstybei 410/1159 dalis žemės sklypo tokioje būklėje ( su išasfaltuota aikštele bei atstatyta žaliąja zona, kaip tai pažymėta UAB „Topokada“ 2012-12-12 plane-schemoje, kokioje žemės sklypas 2015-08-14 buvo perduotas UAB „Lotuso būstai“ perdavimo-priėmimo aktu Nr. (10.95215) T8366; 5) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.        Ieškovai nurodė, kad SĮ „(duomenys neskelbtini) planas“ ginčo objekte žemės sklypo planavimą atliko pažeisdamas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 9 punktą, 10 punktą, 25punktą, 48 punktą,  nesant daugiabučio namo butų bei garažų savininkų sutikimui, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7str.1 d., 8str., reikalavimus, t.y. nesuderinęs su (duomenys neskelbtini)namo butų bei garažų savininkais, todėl yra negaliojantis.  Tokiu planavimu pažeistos trečiųjų asmenų teisės, nes jie negali patekti į jiems priklausantį garažą.

3.       Atsakovai be jokio teisinio pagrindimo požeminės slėptuvės, kurios bendras plotas yra 183,2 kv.m., eksploatacijai paskyrė 410 kv.m. ploto žemės sklypą, kai tuo tarpu daugiabučio gyvenamojo pastato, kurio plotas 673,78 kv. m eksploatacijai atiteko  317 kv.m. žemės sklypo ploto dalis. Be to, tretieji asmenys negali patekti į jiems priklausantį garažą.

4.        Sudarant 2015-08-12 Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pažeisti Žemės įstatymo 7str. 6d., 10 str., 2014-03-25 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo,  Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo 2.1p.,6p. nuostatas. Atsakovas UAB „Lotuso būstai“ išardė asfaltą bei suniokojo žaliąją veją S. M. sklypo dalyje, todėl   privalo atkurti 163 kv.m. žalios vejos ir 269 kv.m. suniokoto asfalto.

5.       Ieškovai tvirtino, kad slėptuvei tiek žemės sklypo nepriklauso, visu sklypu naudojosi daugiabučio namo butų savininkai, prie slėptuvės galima patekti nustačius servitutus. 

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų G. A., M. K., V. D., L. K., B. Z. F., A. O. G. 26,16 Eur lygiomis dalimis ( po 4.36 Eur) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi 0.1159 ha plotą, šiame sklype yra pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 22 kv.m., pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 24 kv.m., pastatas-slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 274 kv.m., pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 20 kv.m., daugiabutis pastatas-gyvenamasis namas, užstatymo plotas 247,72 kv.m. Pastato- garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai nuo 2016-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra I. K. ir M. K., šioje byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis.

8.        Pastato- slėptuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2015-07-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra atsakovas UAB “Lotuso būstai”.

9.        Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dydis 0,1159 ha, nuosavybės teise priklauso šiems savininkams tokiomis dalimis: 633/1159 dalys Lietuvos Respublikai, įregistravimo pagrindas 2010-04-28 Apskrities viršininko įsakymas Nr.(duomenys neskelbtini), 410/1159 dalys atsakovui UAB “Lotuso būstai”, įregistravimo pagrindas 2015-08-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir  2015-08-14 priėmimo - perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 37/1159 dalys L. K., įregistravimo pagrindas 2015-05-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartis Nr. 1-5076 , 2015-07-28 Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 79/1159 dalys M. K., įregistravimo pagrindas 2014-10-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-28 Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-08-03 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sklype esantis pastatas-garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. K., įregistravimo pagrindas: 2015-05-26 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o pastatas-garažas unikalus Nr. pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. O. G., įregistravimo pagrindas:2003-09-11 Nuosavybės teisės liudijimas Nr. 1-7967, 2003-09-11 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, pareiškėjų vertinimu, nepagrįstai nustatytos valstybinio žemės sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalys statinių savininkams

10.        Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas ginčijamu 2010-04-28 įsakymu nustatė: 1) kad valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(sklype yra statinių (duomenys neskelbtini)A), kurio ribos žemės plane M1:500 pažymėtos skaičiais 1-5, plotas yra 1159 kv.m. kitos paskirties žemė;

11.         šio įsakymo 3 punktu nustatyta: šiame sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos šios dalys - pastatui-slėptuvei - 317 kv.m. ploto, gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) -312 kv.m., pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-26 kv.m., pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-24 kv.m., pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-21 kv.m., bendram naudojimui paliekama 459 kv.m. ploto žemės sklypo dalis.

12.       Šio įsakymo 4 punkte apskaičiuotos žemės sklypo dalys kiekvienam bendraturčiui  priklausančio pastato pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir pavesta (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka įregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklype yra statinių (duomenys neskelbtini)A,), nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

13.       Teismas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) miesto valdyba 2000-11-24 sprendimu Nr. 2223V „Dėl privačių namų valdų (duomenys neskelbtini)ribų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje” nustatė ginčo žemės sklypo ribas, naudojimosi sąlygas ir apribojimus . (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryba 2002-07-04 sprendimu Nr. 1404V „Dėl valdybos 2000-11-24 sprendimo Nr. 2223V „Dėl privačių namų valdų (duomenys neskelbtini)ribų nustatymo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje” dalinio pakeitimo” pakeitė Valdybos sprendimą, nurodydama, kad Žemės sklypo dalis (kurioje yra požeminė slėptuvė) apie 263 kv. m palikta valstybės nuosavybėje (t.1, el.b.l. 176).

14.        (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo” nustatė žemės sklypo plotą, ribas, būdą ir pobūdį, apribojimus bei Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis – slėptuvei eksploatuoti nustatytas 317 kv. m plotas (t. 1,el.b.l.96).

15.       (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo”, ginčijamu 2010-04-28 įsakymu Nr. 5420-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(sklype yra statinių (duomenys neskelbtini)A), įregistravimo Nekilnojamojo turo kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo” nustatė žemės sklypo plotą, paskirtį, būdą, vertę, naudojimosi sąlygas, servitutus bei esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams tenkančias šio žemės sklypo dalis.

16.       Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos skyrius 2010-10-27 pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai pažymą Nr. SS16-205 „Apie valstybinės žemės sklypo dalį, priskirtą privatizavimo objektui, (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)”, kurioje nurodė, kad privatizavimo objektui (slėptuvei) tenkanti valstybinės Žemės sklypo 410 kv. m ploto dalis (susidedanti iš pastatui slėptuvei priskirtos 317 kv. m ploto dalies bei 93 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, esančios 459 kv. m ploto bendro naudojimo dalyje), nustatyta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo”, yra 1159 kv.m. ploto bendro naudojimo žemės sklype, kurio ribos ir plotas nustatyti šiuo įsakymu.

17.       Pirmosios instancijos teismas  šiomis aplinkybėmis padarė išvadą, jog žemės sklypo dalys (duomenys neskelbtini)esamiems statiniams eksploatuoti iš esmės  buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198 pagal tuo metu galiojusius normatyvinius aktus-Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, šio nutarimo 8 punktu, kuriame nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą.  Ieškovų ginčijame įsakyme šios sklypo dalys tik atkartotos. Taigi ieškovai, ginčydami (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neva tai nepagrįstai nustatytų valstybinio žemės sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalių, nepasisako dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės 2009-12-18 įsakymo Nr. 30-2198.

18.        Teismas nurodė, kad ieškovai konkrečiai nenurodė, kokie normatyviniai aktai pažeisti formuojant žemės sklypo dalis bendrame žemės sklype (duomenys neskelbtini), tik nurodo, kad slėptuvės - pastatui, kaip savarankiškai funkcionuojančiam daiktui, apskritai nėra būtinas antžeminis žemės plotas, nes slėptuvė yra po žeme ir gali funkcionuoti, nepaisant to, kad virš slėptuvės esantis išasfaltuotas žemės plotas būtų naudojamas (duomenys neskelbtini)namo gyventojų automobiliams statyti bei vaikams žaisti. Ieškovų nurodytas argumentas, kad slėptuvės - pastatui iš viso nėra reikalingas antžeminis plotas, nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis, tai yra tik ieškovų nuomonė. 

19.       Aplinkybė, kad namo (duomenys neskelbtini)gyventojai, tame tarpe ir ieškovai, virš slėptuvės - pastato seniau statėsi automobilius ir neatlygintinai naudojosi valstybinės žemės sklypu, nesuteikia jiems išskirtinių teisių į šią sklypo dalį ir neužkerta kelio  valstybei šią valstybinės žemės sklypo dalį parduoti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnis).

20.        Teismas padarė išvadą, kad ieškovai nepagrindė reikalavimo naikinti skundžiamą įsakymą, ieškinyje pateikti motyvai nepagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 178 straipsnis).

21.       Ieškovai 2015-12-15 pateikė pretenziją (t.1 el.b.l. 121) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei viešojo aukciono būdu pardavus (duomenys neskelbtini)esančią slėptuvę su sklypo dalimi, esančia virš slėptuvės, pareiškėjai nebeturi galimybės statytis automobilių virš esančios slėptuvės, kur tai darė seniau. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės 2016-01-15 atsakyme ( t.1 el.b.l. 122),  nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė slėptuvės pastatą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė iki 2015-07-15. 2011–2015 metais buvo skelbiami slėptuvės pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jam priskirtos 410/1159 (0,041 ha) valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo viešieji aukcionai. 2015-06-02 po įvykusio minėto turto viešo aukciono, pirkėjui pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį ir apmokėjus už pastatą bei žemės sklypą, turtas 2015-07-15 priėmimo–perdavimo aktu buvo perduotas naujam savininkui, kuris teisėtai valdo minėtą žemės sklypo dalį”.

22.         Teismas sprendė, kad pareiškėjai apie (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-10-28 įsakymą Nr. 2.3-5420(01) sužinojo dar 2015 metais, o į teismą su reikalavimu panaikinti šį įsakymą kreipėsi tik 2016-12-22, todėl teismas konstatavo, kad ieškovai yra praleidę ginčyti įsakymo ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties dienų terminą ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

23.       Ieškovų atstovo 2016-11-02 kreipimąsi į savivaldybę dėl informacijos pateikimo dėl pastato-slėptuvės bei žemės sklypo dalies pardavimo (t.1, el.b.l. 123)  teismas vertino kaip siekį patvirtinti versiją, jog jie nepraleido įstatymo nustatyto termino ginčyti administracinius aktus, nes apie juos sužinojo tik gavę 2016-11-17 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atsakymą. ( t.1 el.b.l.125). Vadovaujantis šiais argumentais, šį ieškinio reikalavimą teismas atmetė pagal CK 1.131 str. 1 dalies nuostatas, suėjus ieškinio senačiai.

Dėl 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su UAB Lotuso būstai pripažinimo niekine:

24.        Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija viešo aukciono, įvykusio 2015-06-11, būdu, atsakovui UAB “Lotuso būstai” 2015-07-13 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pastatą - slėptuvę, esančią (duomenys neskelbtini) ( t.1 el.b.l. 98-109). Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2015-08-12 sutartimi ( t.1 el.b.l. 110-116, 120), Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pardavė atsakovui UAB “Lotuso būstai” 0,0410 ha žemės  slėptuvės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

25.       Ieškovai tiesiogiai neginčija viešojo aukciono rezultatų, tačiau prašo pripažinti niekine sutartį, kuri yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus organizuoto nekilnojamojo turto – Slėptuvės pastato ir šiam Nekilnojamajam turtui priskirto 410/1159 sklypo dalies aukciono (toliau – Viešasis aukcionas), vykdyto pagal Tvarkos aprašą, rezultatas. Taigi, nors ieškovai pateiktu ieškiniu tiesiogiai neginčija Viešojo aukciono ir jo rezultatų, tačiau jų reikalavimai yra susiję su Viešo aukciono tinkamu organizavimu bei jo rezultatų modifikavimu (Sutarties, kuri sudaryta Viešo aukciono pagrindu, pripažinimo niekine).

26.        Teismas nurodė, kad nėra aišku, kokį suinteresuotumą turi ieškovai ginčyti sutartį, kurios šalimi jie nėra. Taip pat teismui liko neaišku, kaip restitucijos taikymas, panaikinus sutartį, pakeistų ieškovų padėtį, nes ieškovai jokių teisių į sklypo dalį virš slėptuvės neturi, neturėjo ir iki ginčijamos sutarties, nes tiek slėptuvė, tiek žemės sklypas aplink ją, iki šio turto aukcionui buvo savivaldybės ( pastatas) ir žemės sklypas -valstybės turtas, todėl argumentai, jog ieškovai neturi kur statyti automobilių ar kad atsakovas UAB “Lotuso būstai” panaikino žaliąją veją, nėra pagrindas ginčijamą sutartį pripažinti niekine, nes net pritaikius restituciją, ieškovų padėtis nepasikeistų.

27.       Ieškovų ginčijama sutartis sudaryta vadovaujantis CK 6.394 str., LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas, LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. nuostatomis. Kokio įstatymo nuostatos buvo pažeistos, sudarant 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu UAB “Lotuso būstai”, ieškovai nekonkretizuoja. Todėl teismas atmetė šį ieškinio reikalavimą, kaip neįrodytą.

Dėl senaties taikymo reikalavimui pripažinti negaliojančia  2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį:

28.       Ieškovų ginčijama 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra viešo aukciono būdu  nekilnojamojo turto – slėptuvės -pastato ir šiam nekilnojamajam turtui priskirto 410/1159 sklypo dalies aukciono, vykdyto pagal Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178, rezultatas. Todėl šiam reikalavimui taikytinos CK 1.125 str.3 d. numatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, kurį aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų pagrindu, ieškovai yra praleidę, nes į teismą dėl pažeistų teisių kreipėsi 2016-12-22. Vadovaujantis šiais argumentais, teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė  pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas, suėjus ieškinio senačiai.

29.       Teismas nesivadovavo ieškovų pateiktu 2018-12-04 Ekspertinio tyrimo aktu ( t.6 el.b.l. 92- ), kurio išvadoje į ieškovų klausimą, ar pagal 2018 m. parengtą sklypo planą visi sklype esantys statiniai gali būti tinkamai naudojami pagal paskirtį, nurodyta, kad esamoje situacijoje nėra įmanoma, kad sklypo struktūrą sudarytų visos privalomos sklypo dalys pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, tačiau pagal 2018 metų parengtą planą maksimaliai įgyvendinami teisės aktuose numatyti reikalavimai dėl galimybės įrengti automobilių parkavimo vietas, vietą ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui, dviračių saugykla, nes teikto specialisto išvadoje vadovautasi statybos techniniais reglamentais dėl naujų būstų projektavimo, o ne žemės sklypo dalies priskyrimo privatizuojamiems objektams, kurį reglamentuoja CK 6.394 straipsnio 1 dalies bei LR Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimas Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams pardavimo ar nuomos“ . 

30.       Ieškovai ieškinio reikalavimus grindžia ir 2002-05-30 Seimo kontrolieriaus išvadomis (t.6, el.b.l. 25-29), tačiau, kaip matyti, bendraturčių (duomenys neskelbtini) skundas rašytas 2001 metų pabaigoje dėl kitų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės priimtų sprendimų ar jų priėmimų vilkinimo, savivaldybės pareigūnų biurokratizmo. Tuomet buvo skundžiamos šio pastato žemės sklypo ribos, dėl žemės sklypo privatizavimo ir pnš., t.y. dėl kitų, nei šioje bylos sprendžiamų, reikalavimų, todėl teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo šiuo dokumentu vadovautis.  Be to, ieškovų pateiktos specialisto išvados teigia, jog pagal 2018 m. planą visi sklype esantys statiniai gali būti tinkamai naudojami pagal paskirtį.

Dėl Plano pripažinimo niekiniu:

31.       Nustatyta, kad kadastriniai (duomenys neskelbtini)žemės sklypo matavimai buvo patvirtinti ginčijamu (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) redakcijos 65 p. numatė, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Kadastro nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas turėjo pateikti apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (toliau –žemėtvarkos skyrius), ir apie tai informuoti užsakovą, o 67 p. nustatė, kad tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Kadastro nuostatų 841.1.1 p. buvo nustatyta, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis turi būti pateikiamas apskrities viršininko sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo.

32.       Teismas sutiko su atsakovų nuomone, jog ieškovų  reikalavimas ex officio pripažinti niekiniu SĮ „(duomenys neskelbtini) planas“ 2009 m. gruodžio 16 d. sudarytą (duomenys neskelbtini)žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)planą“, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes žemės sklypo planas yra tik grafinis brėžinys, kuriame atitinkamai pažymėtos žemės sklypo dalys, kurios tvirtinamos įgalioto asmens įsakymu, šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Planas pats savaime be atitinkamo sprendimo patvirtinti jo sprendinius jokių pasekmių nesukelia. Tai patvirtina ir sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše 10.2 p. nurodytas daikto įregistravimo pagrindas – Skundžiamas įsakymas. Ieškovai gi atskiru savarankišku reikalavimu prašo ex officio pripažinti niekiniu SĮ „(duomenys neskelbtini) planas“ 2009 m. gruodžio 16 d. sudarytą (duomenys neskelbtini)žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)planą“.

33.       Teismas, nurodęs, kad toks ieškovų reikalavimas nesukels jiems jokių teisinių pasekmių, bylą šioje dalyje  nutraukė (nurodė tik motyvuojamoje sprendimo dalyje, rezoliucinėje dalyje to nenurodė)  pagal CPK 293 str. 1d.1p. nuostatas, kaip nenagrinėtiną teisme.

34.        Atsakovas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė nurodė, jog pastarojo procesinė padėtis šioje byloje yra netinkama, nes nepareikštas jai joks materialus reikalavimas, ieškovai savo pozicijos nekeitė. Remiantis šiais argumentais teismas ieškinį  (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei atmetė ir tuo pagrindu, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

35.       Apeliaciniu skundu ieškovai prašo (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2019-03-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį tenkinti visiškai;  prašo ieškovams priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36.        Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamojo namo bendraturčiai ieškovai, G. A., M. K., L. K., B. Z. F., A. O. G., P. D., atstovaujami advokato padėjėjo K. K., kuris palaikė ieškinio reikalavimus, ginčydami administracinio pobūdžio aktus, susijusius su valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalių nustatymų šiame sklype nuosavybės teise valdantiems statinius, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui UAB “Lotuso būstai”, nenurodo, jog yra pažeistos jų teisės bei teisėti interesai. Bet pastato (duomenys neskelbtini)gyventojai, po šio žemės sklypo dalių nustatymo bei sklypo dalies pardavimo atsakovui UAB “Lotuso būstai” nebegali naudoti šio sklypo automobilių parkavimui, ko teismas nemini, nes ieškovai prarado galimybę naudotis žalia zona, žaidimų aikštele, kurias sunaikino atsakovas UAB „Lotuso būstai”, nėra galimybės patekti į du garažus.

37.       SĮ „(duomenys neskelbtini) planas“ 2009-12-16 paruošus (duomenys neskelbtini)žemės sklypo kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini)planą, priėmus (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-2 įsakymą bei, vadovaujantis minėtu planu ir įsakymu, 2015-08-12 sudarius Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį Nr. DJ5065, G. A., B. Z. F., P. D. bei kitiems namo bendrasavininkams, kuriems apie šios bylos eigą net nėra žinoma, buvo palikta galimybė išsipirkti tik tokias (duomenys neskelbtini)žemės sklypo dalis, kurios nustatytos minėtame ginčo plane bei ginčo įsakyme, nes likusi žemės sklypo dalis, t. y. 410 kv.m. žemės sklypo, ginčo sutartimi jau yra parduota atsakovui, UAB „Lotuso būstai“.

38.       Ieškovai pateikė įrodymus: 2016-06-14 antstolio aplinkybių konstatavimo protokolą ir kitus dokumentus, kurie pagrindžia, kad, sudarius naikintiną 410 kv.m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Lotuso būstai“ faktiškai- fiziškai nugriovė/nuardė (duomenys neskelbtini)kiemo asfaltą, iškasė griovį, sunaikino dalį žalios vejos bei žaidimų aikštelės, užstatė patekimą į Žemės sklypo plane pažymėtą garažą (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovų interesų pažeidimas yra akivaizdus.

Dėl Plano pripažinimo niekiniu:

39.       Patikslintame ieškinyje atskiru reikalavimu ieškovai prašo ex officio pripažinti niekiniu SĮ „(duomenys neskelbtini) planas“ 2009 m. gruodžio 16 d. sudarytą (duomenys neskelbtini)žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)planą“. Mano, kad teismas sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad toks ieškovų reikalavimas nesukels jiems jokių teisinių pasekmių.

40.       Teismo sprendime yra pripažįstama, jog „kadastriniai šio sklypo matavimai (ginčo planas) buvo patvirtinti ginčijamu (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kas pagrindžia visiškai priešingą išvadą, jog ginčo planas kartu su ginčijamu įsakymu kaip tik ir sukėlė ieškovams teisines pasekmes, o nuginčijus planą bei įsakymą, ieškovų teisėms ir interesams kiltų teisinės pasekmės - būtų panaikinti ginčo plane nustatyti plotai, jų lokacijos ir jų priskyrimai prie vieno ar kito pastato sklype.

41.       Vadovaujantis ginčo planu bei ginčo įsakymu, UAB „Lotuso būstai“ nuardė (duomenys neskelbtini) kiemo asfaltą bei dalį žaliosios zonos, sudarė fizines kliūtis patekti į garažą (duomenys neskelbtini) traktuojant, kad tokią teisę - užimti ir vykdyti griovimo/statybos darbus konkrečiame (duomenys neskelbtini)sklypo dalies (410) plote yra numatytos ginčo įsakymu bei planu. Tai ir yra vienas iš esminių motyvų dėl ieškovų teisės pažeidimų. Juk UAB „Lotuso būstai“ išgriovė asfaltą, užėmė (duomenys neskelbtini)kiemą, sudarė kliūtis patekti į (duomenys neskelbtini) garažą. Todėl teismas, nutraukdamas bylą dėl plano pripažinimo negaliojančiu, atsisako ginti planu pažeidžiamas asmenų, turinčių nuosavybės teise pastatus žemės sklype, teises ir teisėtus interesus.

42.       Tvirtina, kad teismas turėjo patikrinti, ar Žemėtvarkos skyriaus vedėjas atliko tinkamai savo funkcijas, tikrindamas planą.

43.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina ir taiko kadastro nuostatas ir netinkamai kvalifikuoja žemės sklypo planą vien tik kaip grafinį brėžinį. Tuo tarpu atsakovė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, kad parduodamų žemės sklypo dalių (šiuo atveju priskirtų prie slėptuvės) dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. Todėl ieškovai būtent šį žemės sklypo planą, kurio (kadastrinių duomenų surinkimo) pagrindu ir buvo netinkamai nustatytas prie slėptuvės priskirtinas (privatizuotinas) žemės sklypo dydis, ginčija.

44.       Ieškovai ginčija tiek patį planą, tiek ir patį įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti Žemės sklypo plane nustatyti kadastriniai duomenys. Nurodo, kad pagal kadastro nuostatus ginčo planas pirmiau turėjo būti patikrintas žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir pasirašytas, o po to tvirtinamas.

45.       Pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio ir absoliučiai nieko nepasisakė, jog 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 buvo nustatytos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (Taisyklės), kurios reglamentavo nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką (1 punktas). Šių Taisyklių 9 punkte buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Minėtų Taisyklių 10 punkte buvo aiškiai nustatyta, kad Kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo bei garažų savininkų), bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (toliau - užsakovai) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (SĮ (duomenys neskelbtini) planas) (toliau - vykdytojas) susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais.

46.       Ieškovai ieškinyje nurodė, kad kadastriniai matavimai (duomenys neskelbtini)žemės sklype galėjo vykti ir būti patvirtinti tik šio žemės sklypo naudotojams tarpusavyje susitarus ir išreiškus savo suderintą valią, t. y. sudarius sandorį. CK 1.63 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia. Būtent, žemės sklypo planui sudaryti, reikalinga suderinta žemės sklypo savininkų ir naudotojų valia, kaip to ir reikalauja minėtas Taisyklių 10 punktas.

47.       Ieškinyje buvo akcentuota, kad (duomenys neskelbtini)namo bei garažų savininkai ne tik kad buvo sklypo naudotojai bet ir, kaip buvo nustatęs Seimo kontrolierius bei matyti iš (duomenys neskelbtini)žemės sklypo bylos, ne kartą teikė prašymus išsipirkti sklypo dalis ir laukė, kol (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, atsižvelgdama į Seimo kontrolieriaus pastabas, surinks ir patikslins (ištaisys) sklypo kadastrinius duomenis. Tuo tarpu SĮ „(duomenys neskelbtini) planas“ patikslino kadastrinius duomenis “slaptai” (nesuderinus su sklypo naudotojais bei būsimais savininkais) bei pateikė juos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai bei Nacionalinei žemės tarnybai, o pastaroji jų tinkamai nepatikrino ir vienašališkai parengto ginčo Plano (jame nustatytų duomenų) pagrindu priėmė ginčijamą įsakymą, ko pasekoje atsakovas, UAB „Lotuso būstai“ pradėjo remtis minėtu planu: išgriovė asfaltą, užėmė (duomenys neskelbtini) kiemą, sudarė kliūtis patekti į (duomenys neskelbtini) garažą.

48.       Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 48 p. nustatyta, apie ką vėlgi nieko nepasisako pirmosios instancijos teismas, kad iš kadastrinių matavimų metu sukauptų ir iš turimos kartografinės medžiagos duomenų, atskirame lape parengiamas žemės sklypo planas pagal šių taisyklių 3 priedą, kuriame privalomai turėjo pasirašyti namo butų ir/ar garažų savininkai, naudojantys žemės sklypą. Tačiau kaip matyti iš į bylą pateikto plano grafos, kur turėjo pasirašyti minėti asmenys, yra tuščios, kas įrodo, kad planas buvo rengiamas, derinamas niekaip nepranešant asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka taip pat turi teisę  į tam tikrą žemės sklypo apimtį, tame tarpe išsipirkti tam tikrą žemės sklypo dalį.

49.       Tikslinant žemės sklypo ribas (nes matyti, kad žemės sklypo ribos, lyginant su Seimo kontrolieriaus tirtais duomenimis, pakito), turėjo būti pildomas Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo (Taisyklių 2 priedas) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame taip pat turėjo pasirašyti ir savo pastabas pareikšti žemės sklypo naudotojai ir/ar būsimi jo savininkai, tačiau ir vėl - žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymas vyko paslapčia, ar bent sklypo teisėtų valdytojų (naudotojų) neinformavus. Taisyklių 25 p. nustatyta, kad Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Su ieškovais niekada nebuvo derintos žemės sklypo ribos, o tai yra šiurkštus pažeidimas.

50.       Vyriausybės 2002-04-15 nutarimas Nr. 534 dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo (Kadastro nuostatai) (Suvestinė redakcija: 2008-12-07 - 2010-05-08), kuriame yra nustatytos analogiškos imperatyvios nuostatos dėl privalomo žemės sklypo savininkų/naudotojų dalyvavimo - 13, 32.1 punktai, kurie taip pat buvo pažeisti, apie ką vėlgi nieko nepasisakė pirmosios instancijos teismas.

51.       Ieškovai pageidauja įgyvendinti savo teisę išsipirkti žemės sklypą tik tuomet, kai jis bus suformuotas nepažeidžiant teisės aktų, bus naujai nustatytos ribos, bendro ir asmeninio naudojimo plotai, jų naudojimosi tvarka ir t.t. Ieškovai yra naudotojai (teisėti valdytojai) žemės sklypo, nes tame žemės sklype stovi jų nuosavybės teise valdomi statiniai, kuriems eksploatuoti pagal paskirtį yra būtinai reikalingas tam tikras žemės sklypo plotas.

52.       Būtent dėl šios priežasties Taisyklių bei jų Priedo cituotose nuostatose ir yra įtvirtinti reikalavimai, kad matavimuose, kadastrinių duomenų surinkime, dalyvautų ne tik žemės sklypo savininkas bet ir būsimas savininkas ar sklypo naudotojas, šiuo atveju (duomenys neskelbtini)namo bei garažų savininkai yra faktiniai (duomenys neskelbtini)Žemės sklypo naudotojai, nes juk nėra jokios fizinės galimybės jiems patekti, naudotis bei valdyti nuosavybės teise priklausančių butų bei garažų, kaip tik naudojantis žemės sklypu, ant kurio stovi daugiabutis bei garažai.

53.       Pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne Žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 8 punkto nuostatas, numatančias „Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengta parduodamo žemės sklypo planą. “

54.       Žemės sklypo planu yra nustatomos parduodamų žemės sklypo dalių dydis, o tai turi tiesioginės įtakos ieškovų teisėms į žemės sklypo apimtį, t. y. teisę valdyti naudotis bei išpirkti didesnę ar mažesnę žemės sklypo dalį, liksiančią po žemės sklypo dalies, priskirtinos prie slėptuvės, pardavimo. Tai dar kartą pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl nežinomų ir nepateisinamų priežasčių tiesiog atsisakė ginti teisme ieškovų teises ir teisėtus interesus ir tuo pačiu pažeidė ieškovų žmogaus teisę, įtvirtintą Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių konvencijoje, į teisingą bylos išnagrinėjimą teisme.

55.       Būtent minėtas Planas yra niekinis sandoris ir negalioja, nes kaip daugiašalio sandorio, jo sudaryti valios neišreiškė ieškovai, kaip žemės sklypo naudotojai. Žemės sklypo naudotojai niekados net nebuvo pakviesti į (duomenys neskelbtini)žemės sklypo matavimus, kadastrinių duomenų nustatymą, sklypo ribose esančių plotų nustatymą; trūksta daugiašaliui sandoriui imperatyviai reikalaujamos suderintos šalių - žemės sklypo naudotojų, ant kurių stovi jų nuosavybės teise priklausantys statiniai, valios.

56.       Ieškinyje buvo argumentuota ir tai,  kad ginčo Planas  pažeidžia lygybės prieš įstatymą principus, taip pat žemėtvarkos bei statybų teisės normas ir principus tuo konkrečiu aspektu, kad Planas konkrečiai pažeidė ir pažeidžia garažo (duomenys neskelbtini), savininko-ieškovo teises, nes ginčo įsakymo 3.1. punkto, kuriuo buvo patvirtintas planas, pasekmė yra ta, kad garažo savininkas nebegali patekti į jam nuosavybės teise tenkantį garažą, nes patekimui reikalingas plotas ginčo įsakymu, nederinant su garažo savininkais, buvo išskirtinai priskirtas prie požeminio pastato slėptuvės. Lygiai tas pats pasakytina ir apie garažą (duomenys neskelbtini), priklausantį tretiesiems asmenimis, kuriam ginčo plane nėra numatyta jokio patekimui į garažą reikalingo ploto.

57.        Ginčo planas pažeidžia  žmogaus teisę į nuosavybę, nes tinkamai naudotis nekilnojamuoju daiktais - pastatais pagal paskirtį galima tik turint nuosavybės, valdymo ar naudojimo teises į žemės sklypą, ant kurio jis stovi.

58.        Planas, kaip daugiašalis sandoris, turi būti suderintas iš naujo dalyvaujant visiems žemės sklypo bendrasavininkams bei naudotojams, kaip tai numato Civilinis kodeksas bei Kadastro nuostatos ir Taisyklės.

Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nepagrįstai nustatytos valstybinio žemės sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalys:

59.       Šiuo įsakymu (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas nustatė: 1) kad valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(sklype yra statinių (duomenys neskelbtini) A), kurio ribos žemės plane Ml:500 pažymėtos skaičiais 1-5, plotas yra 1159 kv.m., kitos paskirties žemė, šio įsakymo 3 punktu nustatyta: šiame sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos šios dalys - pastatui-slėptuvei - 317 kv.m. ploto, gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) -312 kv. m., pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 26 kv. m., pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 24 kv. m., pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 21 kv. m., bendram naudojimui paliekama 459 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Šio įsakymo 4 punkte apskaičiuotos žemės sklypo dalys kiekvienam bendraturčiui priklausančio pastato pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir pavesta (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka įregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklype yra statinių (duomenys neskelbtini)A,), nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

60.       Nagrinėdamas reikalavimą panaikinti ginčo įsakymą, pirmosios instancijos teismas akcentavo ir vadovavosi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo”, kuris nustatė žemės sklypo plotą, ribas, būdą ir pobūdį, apribojimus bei žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis - slėptuvei eksploatuoti nustatytas 317 kv. m plotas (t. l,el.b.l.96) bei padarė nepagrįstas išvadas.

61.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog šioje byloje, pradėtoje (duomenys neskelbtini) apygardos administraciniame teisme (pagal administracinę teiseną), 2017-03-09 patikslintu prašymu/skundu (DOK-5827) ieškovai (pareiškėjai) be kita ko buvo kėlę reikalavimą panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-18 įsakymą Nr. 30-2198 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo“. Reaguodama į šį papildomą reikalavimą, (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracija pateikė 2017-04-10 atsiliepimą (el. byla: DOK-8242), kuriame nurodė, kad pareiškėjai skundžiamo (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymo ir skundžiamo ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus) įsakymo neteisėtumą grindžia tais pačiais argumentais, nors šių dokumentų priėmimas, tikslas ir pasekmės nėra identiški. ...< Pareiškėjų skundžiamu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sklypo dalys ir kadastro duomenys nebuvo nustatyti. Pagal Skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, t. y. pagal <...> Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau - Taisykles), patvirtintas <...> Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, ir <...> Kadastro nuostatus <...>, sklypo dalys ir kadastro duomenys buvo nustatomi Apskrities viršininko įsakymu. Todėl  nagrinėjamu atveju ieškovai ir pasirinko ginčyti tik patį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymą.

62.       (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija atsiliepime padarė išvadą, kad ginčijamus duomenis nustatydavo apskrities viršininkas, o nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymu Nr. 2.35420 (01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo”.

63.       Todėl  ieškovai ginčijo tik (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą bei ginčo planą, kuriuo buvo nustatyti žemės sklypo nauji kadastriniai duomenys, tvirtinti ginčo įsakymu, o (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo - kaip tarpinio procedūrinio akto - ieškovai nebeginčijo.

64.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovai nepagrindė savo reikalavimo ir nenurodė kokie normatyviniai aktai pažeisti, nepagrįsta.

65.       Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad “Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.“ Atitinkamai, Žemės į statymo 10 straipsnyje yra nustatyti teisiniai pagrindai, kuriais remiantis gali būti parduodama Valstybinė žemė. Šiai bylai aktualios nuostatos: 1. Valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia: 1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. <...> 6. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. <...> 7. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

66.       Vyriausybė, 1999-03-09 priėmė nutarimą Nr. 260 (toliau - Nutarimas Nr. 260) „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. 

67.       Pagal nurodytą nutarimą visi (duomenys neskelbtini)sklype esančių nekilnojamųjų daiktų - daugiabučio namo, kuriame yra 9 butai ir 1 komercinė patalpa, trijų garažų bei slėptuvės - savininkai turi turėti, nepatiriant diskriminacijos, vienodas teisines galimybes, išpirkti ir/ar bent - kaip teisėti valdytojai - naudotis žemės sklypo dalimis. Žemės sklypo dalių išsipirkimas turi neprieštarauti žemės, kaip neatsinaujinančio ir baigtinio resurso, teisės principams ir juos konkretizuojančioms teisės normoms, cituotoms viršuje. Aiškinant ir taikant cituotas žemėtvarkos teisės normas būtina paisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų.

68.        Teisę išsipirkti ar nuomoti valstybinę žemę turi tiek atsakovas, UAB Lotuso būstai“, tiek ir ieškovai, t.y. ieškovai ir atsakovas pretenduoja į tą patį žemės sklypą (jo dalis). „Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2006).

69.       Nagrinėjamai bylai yra itin aktualūs šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, konstatuoti 2008 m. kovo 18 d. nutartyje, byloje Nr. 3K-3-180/2008: „Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymų, sklypai formuojami kompetentingoms valstybėms institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) 8 straipsnyje ginčijamų aktų priėmimo metu nustatyti individualaus administracinio sprendimo formai ir turiniui privalomi reikalavimai, tarp jų - kad toks aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedūrinėms taisyklėms, tiek tai, ar jis yra pagristas faktinėmis aplinkybėmis bei materialinėmis teisės normomis, ir ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių. Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos - faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms“.

70.       Taigi, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono tvarka) nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį, atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos - pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu.”

71.       Ieškinyje nurodyta, kad daugiabučio namo savininkai naudojosi kiemo asfaltuota automobilių stovėjimo aikštele, taip pat žaliąja zona, vaikų žaidimo aikštele. Koks buvo sklypo faktinis naudojimas yra aiškiai užfiksuota senuosiuose į bylą teiktuose (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planuose, taip pat Seimo kontrolieriaus tyrime, kituose dokumentuose. Visi minėti teisiniai dokumentai bei faktai pagrindžia, kad slėptuvei, kaip požeminiam daiktui, pagal jo tiesioginę paskirtį niekada nebuvo priskirta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė nei žalioji zona, nei vaikų žaidimo zona. Seimo kontrolieriaus tyrimas, taip pat (duomenys neskelbtini) miesto valdybos dokumentai pagrindė priešingą situaciją, kad požeminis daiktas-slėptuvė galėjo ir tebegali funkcionuoti kaip savarankiškas daiktas servituto instituto pagrindu, numatančio pareigą sklypo savininkams ar valdytojams palikti tam tikrą plotą, reikalingą patekti prie slėptuvės įėjimų-išėjimų.

72.        Lygiai tokią pačią poziciją išdėstė ir prof. dr. S. M. parengtame ekspertinio tyrimo akte,  nurodydamas, kad  teisės normos nenumato reikalavimų požeminio daikto - slėptuvės žemės sklypui dėl parkavimo ir pan. Dėl nežinomų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepaisė minėtų argumentų dėl faktinio žemės sklypo naudojimo, jų net nesiaiškino.

73.       Patikslintame ieškinyje ieškovai tvirtino, kad yra nepateisinama, kad požeminiam pastatui - slėptuvei, kurios bendras plotas yra tik 183,23 kv. m., yra reikalinga iš viso (su priskirta bendro naudojimo dalimi) net 410 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, kai tuo tarpu gyvenamajam pastatui, kurio bendras plotas yra net 673.78 kv. m., priskirta tik 312 kv. m. žemės sklypo dalis, kas prieštarauja žemėtvarkos principams.

74.       Pirmosios instancijos teismas šių faktinių duomenų neanalizavo, nesvarstė, kokiu būdu, kur ieškovai galės parkuoti savo automobilius, kur žais ieškovų vaikai, kur senyvo amžiau gyventojai galės prisėsti prie namo žalioje zonoje ir/ ar pasodinti ar prižiūrėti medžius, krūmus, gėlės. Nepaisė, kad mažiausiai dviejų garažų savininkai neturi galimybės patekti prie jiems priklausančius garažų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

75.       Teismo pozicija, kad M. K., kaip žemės sklypo bendrasavininkas patekimo klausimą galėtų spręsti Civilinio kodekso tvarka, teikiant reikalavimą, yra netikslus, prieštarauja žemėtvarkos teisei ir principams, nes žemės sklypas ginčo planu ir įsakymu buvo priskirtas tik po garažu, nenumatant jokio ploto patekimui prie garažo vartų. Tai, kad M. K. išsipirko žemės sklypą ir kaip buto savininkas ir visai kito, antro garažo Nr. (duomenys neskelbtini) (prie kurio privažiavimas yra galimas nesinaudojant prie slėptuvės priskirto sklypo dalimi), savininkas yra atskiras klausimas dėl visiškai atskiro daikto - daugiabučio namo ir garažo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) garažo, į ką teismas nekreipė jokio dėmesio, to neanalizavo.

76.       Jokiame ankstesniame plane slėptuvei, kaip savarankiškai funkcionuojančiam daiktui, nebuvo priskirta jokia žemės sklypo dalis, nors slėptuvė buvo užbaiga statyti dar 1961 metais. Ši pozicija atsispindi ir iš (duomenys neskelbtini)žemės sklypo archyvinės bylos, kur daugybė metų slėptuvei nebuvo priskirta jokio konkretaus sklypo, o patekimo į slėptuvę klausimas, kaip minėta, buvo sprendžiamas servituto instituto pagalba.

77.       Ekspertinio tyrimo akte statybų teisės ekspertas nurodo, kad teisės aktai jokių reikalavimų, pavyzdžiui, automobilių parkavimo vietoms, slėptuvės sklypui nenustato, o tai itin svarbus aspektas, vertinant, ar reikalinga slėptuvei priskirti automobilių parkavimo vietų, buvusių virš slėptuvės, ar ne. Dar daugiau, statybų ekspertas nurodo, kad žemės sklypo dalis, kuri yra virš slėptuvės, slėptuvės naudojimui pagal paskirtį nėra reikalinga. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovai, teigdami, kad slėptuvei nėra reikalingas antžeminė aikštelė, remiasi tik savo nuomone, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovai, be kita ko, remiasi ir statybų teisės mokslų daktaro, profesoriaus S. M. ekspertinio tyrimo aktu, kuriame yra nurodyta, kad požeminiam daiktui - slėptuvei statybų, teritorijų planavimo ar kokios kitos teisės normos nenumato parkavimo vietų, žalios zonos ar kitų reikalavimų.

78.       2016-07-07 buvo atliktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota,  kad  jau 2016 m. virš slėptuvės buvo iškastas griovys, griovyje matomos nutrupėjusios nuardytos asfalto dangos dalys <...> ties neaptverta vieta iškastas griovys (tranšėja) 1,5-2 m. gylio). Tai akivaizdžiai parodo, kad slėptuvė yra pakankamai giliai po žeme ir gali po žeme funkcionuoti kaip savarankiškas daiktas pagal savo kaip slėptuvės paskirtį. Šių faktinių aplinkybių, kurias pagal kasacinio teismo praktiką būtina tirti, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino.

79.       Seimo kontrolierius nustatė, kad (duomenys neskelbtini)valdybos 2001- 11-24 sprendimu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)sklypo savininkai servituto teise leistų eiti ir važiuoti prie požeminės slėptuvės bet kuriuo paros metu 120 kv. m. sklypo dalimi, o tai reiškia, kad jau tada buvo pripažinta, kad požeminio statinio funkcionavimui pakanka nustatyti reikiamus servitutui, o valstybinės žemės sklypo parduoti privatiems verslininkams teisinio pagrindo nėra (nuosavybė į sklypo dalį nėra reikalinga).

Dėl 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine

80.       Prašydami pripažinti  slėptuvės sklypo pardavimo sutartį niekine, ieškovai argumentavo, jog sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, pagal kurias galima parduoti tik tą valstybei priklausantį žemės sklypą (ar jo dalis), kuris reikalingas (būtinas) savarankiškam nekilnojamam daiktui, šiuo atveju slėptuvės -pastatui (duomenys neskelbtini)funkcionuoti. Ieškovai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė neturėjo teisės parduoti 410/1159 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, nes slėptuvei nėra būtinas antžeminis plotas, juo labiau net 410 kv. m plotas.

81.       410/1159 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalies pardavėja (šalis) yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės Žemės Tarnybos 

82.       Ginčyti aukcioną ir/ar jo rezultatus ieškovai turėtų ir/ar galėtų tuo atveju, jei, pavyzdžiui, ieškovai taip pat būtų aukciono dalyviai, kurių teisės ir interesai pirkti slėptuvę su prie jos priskirtu žemės sklypu, būtų pažeisti dėl aukciono organizavimo procedūrų pažeidimų, ieškovų pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą už siūlomą kainą pažeidimų ir t.t. ir pan.

83.       Ieškovai ginčija ne šiuos aukciono rengimo procedūrų pažeidimus, bet nurodo, kad 410/1159 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalių pardavimas apskritai negalėjo būti aukciono objektas.

84.       Ieškovų suinteresuotumą ginčyti 410/1159 sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartyje, byloje Nr. 3K-3-180/2008, teiktais išaiškinimais, kad “47 .<...> tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedūrinėms taisyklėms, tiek tai, ar jis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialinėmis teisės normomis ir ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių. Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą, negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos - faktinio naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms.

85.       Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono tvarka) nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį, atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos - pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu.”

86.       Sandoris pripažįstamas niekiniu teismo ex oficio, ieškovai neprivalo būti sandorio šalimi, bet turi pagrįsti savo suinteresuotumą, kurį pagrindžia minėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisminė praktika, juo labiau, kad ieškovai pagrindė, jog ginčo plane bei ginčo įsakyme, kurių pagrindu buvo suformuotas pirkimo- pardavimo sutarties objektas - 410/1159 sklypo dalis, nenumatyta, kaip dviejų garažų savininkai privažiuos prie savo garažų, neįvertinta, kad daugiabučio namo savininkai faktiškai, kaip teisėti valdytojai, naudojosi asfaltuota automobilių stovėjimo aikštele, žalia zona, žaidimų aikštele.

87.       Restitucijos taikymas - sklypo dalies grąžinimas tokioje padėtyje, kokioje ji buvo perduota, itin pakeistų ieškovų padėtį, nes turėtų būti išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, atstatyta žalia zona, žaidimo aikštelė.

88.       Sudarant 410/1159 sklypo dalių ginčo pirkimo pardavimo sutartį  buvo pažeista CK 6.394 dalis, taip pat buvo pažeistos Žemės įstatymo bei jį įgyvendinančios poįstatyminės nuostatos.

89.       Sudarant Ginčijamą 410/1159 sklypo dalių pirkimo pardavimo sutartį buvo pažeistas Nutarimo imperatyvus 8 p., kad “pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą.

Dėl nepagrįstai pritaikytų ieškinio senaties terminų bei su tuo susijusio prejudicinę reikšmę turinčio teismo sprendimo

90.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį apskųsti (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą Nr. 2.35420 (01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo”.

91.       Šis klausimas (jog nėra praleistas 1 mėnesio ieškinio (skundo) senaties terminas) yra jau išspręstas 2017 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartimi adm. byloje Nr. Nr. eAS-600-438/2017, kurios pareiškėjai yra ieškovai šioje byloje dėl lygiai to paties dalyko - (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 d. įsakymo panaikinimo. Minėtoje nutartyje yra konstatuota, kad „pareiškėjų B. Z. F. ir A. O. G. atskiruoju skundu ginčijama (duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė, nustatęs, kad yra praleistas terminas skundui dėl (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo <...>

92.       ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

93.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjos siekia apskųsti (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) mieto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 30-2198, skundą dėl šių administracinių aktų pateikė 2016 m. gruodžio 21 d. bei patikslintą skundą - 2017 m. kovo 9 d. <...>

94.       Tokiu atveju, kai teismui yra skundžiamas atitinkamas priimtas individualus administracinis aktas, kurio paskelbimas viešai nėra privalomas, tokio individualaus teisės akto paskelbimo, taigi ir jo apskundimo teismui termino eigos pradžia paprastai negali būti siejama su jo paskelbimu viešai atitinkamame leidinyje, o sprendžiant, ar paduodant skundą nebuvo praleistas skundo padavimo terminas, turi būti vertinama, kada pareiškėjas sužinojo, kas ir kada priėmė skundžiamą aktą ir koks yra šio akto turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Atf58-187/2012).

95.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nevertino, ar (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) privalėjo būti skelbiamas viešai, ar turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui - šiuo atveju pareiškėjoms - kiekvienai asmeniškai (ar jų atstovui). Teismas taip pat nevertino, ar pareiškėjos turėjo tinkamai įgaliotą atstovą, kuris galėjo jų vardu susipažinti su aktualiais dokumentais, ir nuo kada tokie atstovavimo santykiai atsirado. Tik nustatęs šias svarbias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti, ar terminas pateikti skundą dėl šio įsakymo yra praleistas. Vis dėlto, (duomenys neskelbtini) apygardos administracinis teismas 2017-06-01 nutartyje šių faktų nenustatęs, padarė išvadą, kad pareiškėjos į bylą kreipėsi praleidusios įstatymo nustatytą terminą.

96.       Skundžiamu  įsakymu daroma tiesioginė įtaka statinių savininkų (ar naudotojų) teisėms ir interesams.

97.       Tokiu atveju suinteresuotų asmenų supažindinimas su aptariamo pobūdžio aktu bei jo turinio atskleidimas šioje byloje tampa esmine faktine aplinkybe. Šiuo aspektu pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjos B. Z. F. ir A. I. G. su aptariamu įsakymu buvo supažindintos anksčiau nei nurodoma jų skunde, t. y. 2016-11-21, kada įsakymas buvo įteiktas asmeniškai jų atstovui. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė dėl susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe 2015 metų pabaigoje neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjoms iš gautų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atsakymų turėjo būti aiškus ginčijamo įsakymo turinys, ar net - jo numeris data ir kiti rekvizitai, jog pareiškėjos būtų galėjusios imtis teisinių savo galbūt pažeistų teisių gynybos priemonių. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus 2017 m. vasario 23 d. atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog atsakovui nėra žinoma, kada pareiškėjos ar jų atstovas buvo supažindinti su siekiamu apskųsti įsakymu.

98.       2017-08-09 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties dalis, kuria nutraukta administracinės bylos dalis dėl pareiškėjų B. Z. F. ir A. I. G. reikalavimo panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinta ir perdavė šį pareiškėjų B. Z. F. ir A. I. G. skundo reikalavimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

99.       2017-08-09 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. eAS-600-438/2017 buvo išspręstas ieškinio (skundo) senaties klausimas dėl (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28d. Įsakymo apskundimo, nustatant, kad B. Z. F. ir  A. O. G., kurios materialines procesines teises ir pareigas šioje byloje perėmė M. K. pagal 2017-08-11 notarinę sutartį, 1 mėnesio skundo (ieškinio) padavimo termino nepraleido.

100.       Tuo tarpu kiti ieškovai, nors galimai ir praleido šį terminą (nes tuomet neteikė skundo Vyriausiajam administraciniam teismui), tačiau ieškinį teikė dėl kitų reikalavimų - dėl ginčo plano panaikinimo bei žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo niekine bei restitucijos taikymo. Todėl skundžiamo sprendimo argumentacija dėl M. K. ir L. K. yra visiškai neaktuali ir netaikytina B. Z. F. ir A. O. G. atveju.

101.       Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neabejotinai pažeidė CPK 182 str. nuostatą, apie kurią ieškovų atstovas priminė teismui teismo posėdžio metu, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

102.       Pirmosios instancijos teismas selektyviai (tik M. K. atžvilgiu) argumentuoja, kad “(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentas 2016-01-15 atsakymu Nr. A51-3750/16 (2.14.1.8-FN9) ieškovui M. K., kuris nėra profesionalus namo gyventojų teisių atstovas ir neturi teisinio išsilavinimo, nurodė, jog atsakydami į namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų 2015-12-15 raštą, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė slėptuvės pastatą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė iki 2015-07-15, 2011-2015 metais buvo skelbiami šio statinio ir jam priskirtos 410/1159 valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo viešieji aukcionai ir t.t.

103.       Iš šio rašto turinio pirmosios instancijos teismas daro klaidingą išvadą, jog ieškovai (nors kaip minėta apie slėptuvės privatizavimą buvo pranešta tik vienam ieškovui, kuris nėra kitų ieškovų profesionalus atstovas-teisininkas ir kitiems ieškovams apie minėtą atsakymą nieko nepranešė) apie pastato-slėptuvės bei jo eksploatacijai reikalingo valstybinės žemės sklypo pardavimą sužinojo ne vėliau, kaip 2016-01-15, gavę (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atsakymą į savo pretenziją. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad apie slėptuvės ir prie jo priskirto sklypo pardavimą buvo pranešta ir kitiems ieškovams.

104.       Atkreipia dėmesį į tai, kad jei ir būtų žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimo niekine taikomas vieno mėnesio senaties terminas, tai jį  praleido tik ieškovai, M. K. bei L. K., tuo tarpu kiti ieškovai tokio termino nepraleido, nes jie aukcione nedalyvavo ir jiems apie aukcioną niekas, tame tarpe ir M. K., nepranešė.

105.       Teigia, kad teismas netinkamai motyvavo sprendimą ir netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai vertino ieškovų pateiktą eksperto išvadą, Seimo kontrolieriaus išvadas.

106.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ „(duomenys neskelbtini) planas“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų skundą atmesti.

107.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nutraukė civilinę bylą dėl ieškovų reikalavimo pripažinti niekiniu SĮ „(duomenys neskelbtini) planas“ 2009-12-16 sudarytą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, nes planas pats savaime nesukelia ieškovams jokių teisinių pasekmių. Nurodo, kad apeliantų teiginiai, kad žemės sklypo planas yra daugiašalis sandoris, kurio sudarymui ieškovai neišreiškė valios, prieštarauja teisės aktams. Žemės sklypo planas yra grafinis brėžinys, jis negali būti laikomas sandoriu, sukuriančiu pakeičiančiu ar panaikinančiu civilines teises ar pareigas.

108.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą  Nacionalinė Žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

109.       Nurodo, kad ginčijamas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)   buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 28 punktą. Registrų centro duomenimis slėptuvės užstatymo plotas – 274 kv.m., o gyvenamojo namo – 253 kv.m.. Apeliantai kategoriškai nesutinka su išskirta žemės sklypo dalimi slėptuvei ir akcentuoja, kad slėptuvei, kaip savarankiškai funkcionuojančiam daiktui, apskritai nėra būtinas antžeminis plotas, nes ji randasi po žeme, o ant slėptuvės esančio žemės sklypo buvo įrengta išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė bei vaikų žaidimo aikštelė, kuri funkciškai neatsiejamai priskirtina prie gyvenamojo namo pagal STR reikalavimus.

110.       Nurodytos Taisyklės numato, kad kuomet žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį ir tokį planą pateikia būsimi nuomininkai (pirkėjai).

111.       Tačiau konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas – tai valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva, taigi valstybinės žemės nuomotojas (pardavėjas), įvertinęs žemės planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, priima galutinį sprendimą dėl išskiriamų žemės sklypo dalių. Todėl apeliacinio teismo motyvai, kad SĮ „(duomenys neskelbtini) planas“ turėjo būti suderintas ir su žemės sklypų naudotojais nepagrįsti, nėra numatyta, kad planą turi pasirašyti visi žemės sklypo naudotojai.

112.       Apeliantai nepagrįstai kvestionuoja pastato slėptuvės teisinį statusą, nurodydami, kad jam be jokio pagrindimo buvo paskirta atskira žemės sklypo dalis. Mano, kad vadovaujantis Taisyklių 8 punktu slėptuvei galėjo būti išskirta   kita žemės sklypo dalis. Ieškovai siekia eksploatuoti ne sau priskirtą žemės sklypo dalį.

113.       Ieškovai apie skundžiamą įsakymą sužinojo dar 2015 metais, o į teismą kreipėsi tik 2016-12-22, t.y. praleidę 1 mėnesio senaties terminą.

114.       Pritaria teismo sprendimo argumentams, kad plano teisėtumas net negali būti ginčijamas teisme, planas yra skundžiamo įsakymo grafinė dalis, o ne savarankiškas dokumentas.

115.       Sutinka, kad žemės sklypo dalis 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota UAB Lotuso būstai atsižvelgiant į skundžiamame įsakyme slėptuvei išskirtą žemės sklypo dalį, dalis išskirta teisėtai.  2015-08-12 sutartis buvo sudaryta įvykusio teisėto ir galiojančio aukciono pagrindu, kurio ieškovai neginčijo. Ieškovai neįrodė savo suinteresuotumo ginčijant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

116.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija (toliau- savivaldybė)  prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

117.       A. S. nebuvo pareikšti jokie materialiniai reikalavimai. Savivaldybė tiek procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintus ieškinius), tiek teismo posėdžių metu prašė pašalinti Savivaldybę iš atsakovų ir įtraukti trečiuoju asmeniu. Ieškovai nesutiko su Savivaldybės prašymu pašalinti ją iš atsakovų, teismas pagrįstai ieškinį atsakovei Savivaldybei atmetė kaip pareikštą netinkam atsakovui. Ieškovai prašo naikinti visą sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde apie tai neužsimena.

118.       Nurodo, kad teismas pagrįstai bylą dėl plano panaikinimo nutraukė, nes teisines pasekmes sukuriamos apskrities viršininkui priėmus įsakymą, o ne parengus planą ar jį suderinus su žemėtvarkos skyriumi. Ieškovai planą ginčijo kaip savarankišką dokumentą.

119.       Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. Ieškovų nurodytas argumentas, kad slėptuvės pastatui iš viso nėra reikalingas antžeminis plotas, nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis bei prieštarauja teismų praktikai. Aplinkybė, kad namo (duomenys neskelbtini)gyventojai, tame tarpe ir ieškovai, virš slėptuvės pastato seniau statėsi automobilius ir neatlygintinai naudojosi valstybinės žemės sklypu, nesuteikia jiems išskirtinių teisių į šią sklypo dalį, o tuo labiau neužkerta kelio šią valstybinės žemės sklypo dalį parduoti.

120.       Požeminiam statiniui eksploatuoti būtina sklypo dalis patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2013 išaiškino, kad Civilinio kodekso 6.394 str. nuostatos, jog su statiniu turi būti parduodamos ir šio statinio užimamas ir eksploatavimui reikalingas plotas, taikomos ir pirkimo – pardavimo sutartims, kurių objektas yra požeminiai statiniai – slėptuvės.

121.       Ieškovai  klaidina teismą, nurodydami pastatų (gyvenamojo namo ir slėptuvės pastato) bendruosius plotus, nes vertinant pastatui reikalingą plotą žemės sklype, esminis kriterijus yra užstatymo plotas. Gyvenamojo namo užstatytas plotas 253 kv. m, o slėptuvės pastato – 274 kv. m, atitinkamai (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymu gyvenamajam namui priskirta 312 kv. m sklypo dalis, slėptuvės pastatui – 317 kv. m. Be to, gyvenamajam namui ir sklype esantiems garažams priskirta 366 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo dalis.

122.       I. L. K. ir M. K. jiems priklausančią žemės sklypo dalį įgijo nuosavybės teises į žemės sklypo dalis. Prašoma pripažinti niekine sutartis sudaryta atsižvelgiant į tą patį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymą dėl žemės sklypo dalių dydžio nustatymo.

123.       Ieškovai teikė raštus Savivaldybei, pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 15 d. pretenzija (registracijos Nr. A50-46303/15), kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei viešojo aukciono būdu pardavus (duomenys neskelbtini)esančią slėptuvę su sklypo dalimi esančia virš slėptuvės, ieškovai nebeturi galimybės statytis automobilių virš esančios slėptuvės, kur tai darė seniau. Ieškovams buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės 2016 m. sausio 15 d. atsakymas Nr. A51-3750/16(2.14.1.8-FN9). Ieškovai apie skundžiamą įsakymą sužinojo dar 2015 metais, o į teismą su reikalavimu panaikinti šį įsakymą kreipėsi tik 2016-12-22, todėl ieškovai, vadovaujantis ABTĮ 28 str. 1 d., yra praleidę nustatytą trisdešimties dienų terminą skųsti įsakymą.

124.       Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kurią prašoma pripažinti niekine, sudaryta tarp pardavėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ir pirkėjo UAB „Lotuso būstai“ (Savivaldybė nėra šios sutarties šalis). Kartu su Savivaldybės parduodamu nekilnojamuoju turtu parduodamas arba išnuomojamas šiam turtui priskirtas žemės sklypas arba šio sklypo dalis. Sprendimą, ar nekilnojamajam turtui priskirtas valstybinis žemės sklypas gali būti perleidžiamas nuosavybėn, ar tik išnuomojamas, teisės aktų nustatyta tvarka priima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir raštu praneša apie priimtą sprendimą aukciono organizatoriui. Nagrinėjamu atveju aukciono organizatorius gavo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo VĮ „Turto bankas“ raštą, kuriame nurodyta, kad VĮ Turto bankas vadovaudamasis Tvarkos aprašo 18 p. nusprendė, kad gali būti parduodama Slėptuvės pastatui priskirta 410/1159 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis.

125.       Kartu su slėptuvės pastatu aukciono būdu parduota sklypo dalis nustatyta skundžiamu įsakymu, todėl Savivaldybė, rengdama slėptuvės pastato ir jam priskirto žemės sklypo dalies pardavimo aukcioną, neturėjo pagrindo skelbti slėptuvės pastato pardavimo aukcioną jam priskiriant mažesnę sklypo dalį, nei ji nustatyta skundžiamu įsakymu, ar skelbti slėptuvės pastato aukcioną be minėtam pastatui galiojančiais dokumentais priskirtos žemės sklypo dalies. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės nuomone, nėra teisinio pagrindo šią sutartį ar jos dalį pripažinti niekine.

126.       Ieškovai nepagrindžia savo suinteresuotumo niekinės sutarties teisinių pasekmių- restitucijos taikymo. Nėra aišku, kokį suinteresuotumą turi ieškovai ginčyti sutartį, kurios šalimi jie nėra. Taip pat neaišku, kaip restitucijos taikymas panaikinus sutartį pakeistų ieškovų padėtį, nes ieškovai jokių teisių į sklypo dalį virš slėptuvės (statyti automobilius ar kt.) neturėjo  prieš paskiriant šią dalį slėptuvei.

127.       Nagrinėjamu atveju pritaikius restituciją, t. y. gražinus valstybei 410/1159 dalis žemės sklypo tokioje būklėje (su išasfaltuota aikštele bei atstatyta žalia zona), kokioje žemės sklypas buvo perduotas perdavimo akto dieną, niekaip nebus modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) ieškovų subjektinės teisės ar pareigos. Ieškovų suformuluoti reikalavimai tik parodo, kad ieškovai siekia, kad būtų pripažinta sutartis niekine tik dėl to, kad galėtų neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi. Toks neteisėtas interesas negali būti pagrindžiantis argumentas, tokie ieškovų reikalavimai negali būti ginami.

128.        Viešasis aukcionas įvyko 2015-06-11, ieškovai apie įvykusį viešą aukcioną žinojo, tuo tarpu į teismą kreipėsi tik 2017-01-24, akivaizdžiai praleidę 1 mėnesio terminą. Atsižvelgiant į tai, jog viešojo aukciono rezultatai nebuvo ginčyti įstatymo nustatytu terminu, jie laikytini teisėtais bei pagrįstais, tuo tarpu ieškovų reikalavimai atmestini.

129.       Ieškovų pateikti įrodymai Seimo kontrolieriaus išvada, ekspertinio tyrimo aktas, nepatvirtina, kad ieškovai turėjo ar įgavo kažkokią teisę į valstybinės žemės sklypo dalį.

130.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Turto bankas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad jis šioje byloje atstovauja Lietuvos valstybę, nėra savarankiškas atsakovas.  Atkreipia dėmesį, kad rengiant ginčo planą, naujos žemės sklypo ribos nebuvo pažymimos, todėl jokio nurodomo statinių savininkų šiuo atveju susitarimo nereikėjo, nes pagal teisės aktus pagrindas ruošti valstybės žemės sklypo planą ir nustatyti atitinkamas pastatams priskirtinas dalis yra viešojo administravimo subjekto sprendimas. Šiuo atveju nėra būtinas privačių asmenų, gyvenančių daugiabutyje, ir valstybės susitarimas.

 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

131.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovų apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

132.       Byloje sprendžiamas kilęs ginčas dėl atitinkamo dydžio teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp  nekilnojamojo turto savininkų ir ieškinio senaties taikymo ginčyti priimtiems sprendimams klausimas.

133.       Ieškovai byloje pateikė prašymą skirti teismo ekspertizę, kad šioji atsakytų į tuos pačius klausimus, į kuriuos atsakė teikdamas išvadą profesorius S. M., kurio išvadomis ieškovai grindė savo reiškiamus reikalavimus. Šiuos jo atsakymus teismas sprendime vertino, nurodė, kad jie yra iš esmės teisingi, bet negalima tiesiogiai remtis nagrinėjant ieškiniu  iškeltą ginčą. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne tai, ar pablogėjo ieškovų padėtis, akivaizdu, kad ieškovai nori naudotis didesne žemės sklypo dalimi, bet  aiškinamasi, ar buvo pakankamas pagrindas požeminei slėptuvei skirti atitinkamą žemės sklypo dalį, su kuria ieškovai nesutinka. Ekspertas pritarė kitam variantui, atitinkančiam daugiabučio gyvenamojo namo savininkų interesus, tačiau jis neatitinka dabartinės faktinės situacijos,  nes   byloje  sprendžiamas nekilnojamam daiktui eksploatuoti  skirtinos žemės dalies klausimas, o ne naudojimosi tvarkos žeme klausimas. Be to, ieškovai galėjo teismo ekspertizės skyrimo prašyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

134.        Teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo ir dėl naujų įrodymų –ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Be to, CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, t. y. vadovaudamasis įrodymų sąsajumo taisykle.

135.        Teismo kompetencijai nėra pavesta atsakyti į klausimą kokio konkretaus ploto žemės sklypas yra būtinas konkretaus pastato eksploatacijai, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga, bei teisiniu reglamentavimu nustato, ar konkrečiam statiniui suteikti sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir ir proporcingumo principus. Analizuojant prie esamų statinių formuojamų žemės sklypų dydžio klausimą svarbu įvertinti aktualias Žemės įstatymo, teritorijų planavimo įstatymo ir jų įgyvendinimo teisės nuostatas.

136.        Ir ieškovai sutinka, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Žemės įstatymas nenustato  jokių konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis turi būti nustatytas valstybinės žemės sklypo dydis jame esančio statinio eksploatavimo poreikiais, tik pateikia normą, kad žemės sklypo dydis turi būti būtinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas, kaip vieną iš reikalavimų formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, numato, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. 

137.       Konkretus žemės sklypo dydis nustatomas pagal teritojų planavimo dokumentus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Teritorijų planavimo dokumentai nurodo ne konkrečius kriterijus, o tik gaires, į kurias privalo būti atsižvelgiama formuojant žemės sklypą prie esamų statinių.  Neabejotina, kad kiekvienu atveju turi būti vertinamas užstatymo tankis, statinio parametrai, teisės aktų numatomi specialūs reikalavimai. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė. Pagal byloje esančius įrodymus žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas (Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 24 punktas).

138.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama  ar parduodama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti. Taigi aukciono būdu buvo parduota slėptuvė, o žemės sklypas- ne aukciono būdu. Parduodant slėptuvę, reikalinga buvo jai suteikti atitinkamą žemės sklypo dalį, kad būtų galima ją eksploatuoti. Vėliau ta žemės sklypo dalis parduota ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi.

139.        Skundžiamas  (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymas Nr. 5420-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(sklype yra statinių (duomenys neskelbtini)A), įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo“ priimtas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 “Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis“, kurios nenumato draudimo išskirti dalis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, šios taisyklės numato pareigą parinkti žemės sklypo planą su savarankiškų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis. Šios dalys nustatomos pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą (taisyklių 8p.). Įsakymą priimant, taip pat buvo vadovaujamasi (duomenys neskelbtini)  miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198 “Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo”. Šiuo dokumentu iš esmės buvo suformuotas sklypas ir nustatytos dalys tam, kad jį būtų galima vėliau įrašyti į kadastrą. Taigi šie du aktai apima vieningą procesą, skirtą suformuoti žemės sklypus esantiems statiniams ir juos įrašyti į kadastrą.

Dėl ieškinio senaties 

140.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.); ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu.

141.        Skundžiamas administracinis aktas-apskrities viršininko įsakymas pats savaime materialinių teisinių santykių nesukūrė (yra prielaida jiems atsirasti sudarant sutartis dėl žemės įgijimo ar naudojimo), o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti teisę į valstybinės žemės  dalį  nėra praleistas.

142.       Taigi teismas be pagrindo atmetė ieškovų reikalavimą apskųsti (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą Nr. 2.35420 (01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo”  pagrindu, kad praleista ieškinio senatis.

143.        Be to, byloje nustatyta, kad su šiuo ginčijamu aktu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkai nebuvo tiesiogiai supažindinti, iš esmės jis galėjo būti  jiems daugmaž  žinomas tik ruošiantis sudaryti ir sudarant žemės dalies įgijimo nuosavybės teisėmis sutartis, ginčijant UAB Lotuso būstai veiksmus. Tačiau tokio supažindinimo, kad būtų galima jį ginčyti, nepakanka.

144.       Nuo 2002 metų  namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkai jau kėlė klausimą dėl teisės į atitinkamą žemės sklypo, užimto slėptuvės, dalį. Ieškovai bei asmenys, iš kurių jie atitinkamais sandoriais įgijo teises, niekada nepripažino to fakto, kad slėptuvei eksploatuoti turi būti skiriamas atitinkama žemės sklypo dalis. Todėl iš esmės tik šiuo pagrindu reiškiami reikalavimai ir šioje  nagrinėjamojoje byloje. (duomenys neskelbtini) miesto valdyba 2001-11-24 sprendimu buvo nustačiusi slėptuvei naudotis žemės sklypu servituto teise ir tik 120 kv.m.

145.       Be to,  svarbu tai, kad ieškovai prašo teismo iniciatyva naikinti žemės sklypo įgijimo nuosavybės teisėmis dalį, kai tai yra  išvestinis reikalavimas ginčijant 2010-04-28 įsakymą Nr. 2.35420 (01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo”. Nenuginčijus minėto įsakymo, šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes ieškovai aiškiai nurodė, kad aukciono procedūrų neginčija.

 Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo

146.       Šiuo įsakymu (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas nustatė: 1) kad valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)sav. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(sklype yra statinių (duomenys neskelbtini) A), kurio ribos žemės plane Ml:500 pažymėtos skaičiais 1-5, plotas yra 1159 kv.m., kitos paskirties žemė; šio įsakymo 3 punktu nustatyta: šiame sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos šios dalys - pastatui-slėptuvei - 317 kv.m. ploto, gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) -312 kv. m., pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 26 kv. m., pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 24 kv. m., pastatui-garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 21 kv. m., bendram naudojimui paliekama 459 kv. m. ploto žemės sklypo dalis.

147.        Tokios dalys nustatytos atsižvelgiant į kiekvieno  savarankiško statinio užimamą  plotą, proporcingai visame 1159 kv.m. plote. Šio įsakymo 4 punkte apskaičiuotos žemės sklypo dalys kiekvienam statiniui tame žemės sklype pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir pavesta (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka įregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklype yra statinių (duomenys neskelbtini)A,), nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre.

148.       Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

149.        Pagal to paties straipsnio ketvirtąją dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Šios nuostatos patvirtina, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų paskirtis – identifikuoti konkretaus nekilnojamojo daikto parametrus. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kaip ir pirmiau jau aptarta nekilnojamojo daikto teisinė registracija, patys savaime nelemia tokio daikto teisinio likimo. 

150.        Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-03-09 priėmė nutarimą Nr. 260 (toliau - Nutarimas Nr. 260) „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Jei savarankiški statiniai sklype keli-pateikiamame žemės sklypo plane turi būti išskirtas kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Pagal Tvarkos 4 punktą prie nuosavybės teise priklausančių pastatų, įrenginių ir kitų statinių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemės reformos žemėtvarkos projektuose (kaimo vietovėje), žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba žemės sklypų planuose, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams, įrenginiams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

151.       Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad 1159 kv.m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra ne vien ieškovams priklausantis daugiabutis namas, garažai, bet ir specialios paskirties savarankiškas statinys- slėptuvė. Kaip matyti, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), plotas nedidelis, tik 1159 kv. m., 588,4 kv.m šiame sklype užstatyti, 1kv.m. užstatytam plotui tektų proporcingi 1,97 kv.m  sklypo dalis.

152.        Vertinant tai, ką galima laikyti pastato užimamu plotu, reikia atsižvelgti į teismų praktiką, pagal kurią žemės sklypas teisiškai ir faktiškai laikomas užstatytas, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamas daiktas, kurio eksploatacijai reikalingas žemės sklypas. Taigi konkrečiu statiniu užstatytas sklypas negali būti naudojamas pagal kitą paskirtį, ta sklypo  dalis įsakmiai  turi būti skiriama teisiškai registruotam nekilnojamam daiktui. Konkretus žemės sklypų dydis kiekvienam statiniui nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Žemės sklypai formuojami taip, kad atitiktų teritorijai, kurioje formuojamas žemės sklypas, keliamus užstatymo tankio, užstatymo intensyvumo bei priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalies reikalavimus. Skirtingiems statiniams atskiri teisės aktai numato specialius reikalavimus, tačiau tai nepaneigia to fakto, kad atitinkamai kitam statiniui, kaip šiuo atveju,  požeminei slėptuvei, žemės sklypas gali būti neskiriamas iš vis ar skiriamas daug mažesnis, o juo užstatytas plotas gali būti skiriamas ir kitam statiniui. Pastato funkcinė paskirtis nėra vienintelis veiksnys vertinant formuojamą sklypo dalį, nes speciali paskirtis priklauso nuo situacijos, kurios buvimui skirtas statinys,  o ji ne visada tinkamai įvertinama. Taigi nėra pakankamo teisinio ir faktinio  pagal ieškovų nurodomas procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes pagrindo pripažinti, kad žemės sklypo  dalys atskiriems savarankiškiems statiniams nustatytos pažeidžiant norminių aktų reikalavimus.

Dėl plano panaikinimo

153.       Planas, kurį ginčija ieškovai, parengtas pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos skyriaus reikalavimą tikslu nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti. Pagal Plano rengimo metu galiojusių Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2005-09-16 nutarimu Nr. 1023, 6 punktą, kai žemės sklype kartu su privatizavimo objektu ( statiniu ar įrenginiu) yra kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių, nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais ( pagrindiniais daiktais), žemės sklype, suformuotame detaliajame plane, kaimo teritorijoje- žemėvaldų plane (projekte), šiems statiniams  ir įrenginiams eksploatuoti išskiriama dalis, kurios reikia privatizavimo objektui eksploatuoti , ir nustatomas šios dalies plotas.

154.       Plano rengimo metu galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimus Nr. 260, 8 punktas numatė, jog pastatų ar įrenginių savininkams parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, parduodamų žemės klypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. Jei savarankiški statiniai sklype keli-pateikiamame žemės sklypo plane turi būti išskirtas kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Po to galima tartis dėl pasiūlymų nustatyti žemės servitutus.

155.        SĮ (duomenys neskelbtini) planas tuo tikslu parengė (duomenys neskelbtini)žemės sklypo planą, kurį suderino su (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriumi, planas parengtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl ieškovų teiginys, kad planas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir poįstatyminiams aktams, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Planas paruoštas tikslu nustatyti kiekvienam statiniui , esančiam (duomenys neskelbtini), skirtas žemės sklypo dalis ir sklypui įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Kadangi dalys nustatytos tinkamai, tai planas ir paruoštas pagal tas dalis.

156.       Ieškovai, ginčydami (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą Nr. 2.3-5420-(01, akcentuoja procedūrinius pažeidimus: šis įsakymas ir jam priimti paruoštas planas nebuvo suderintas su tame sklype esančių kitų statinių savininkais ir naudotojais. Tačiau šis procedūrinis pažeidimas negalėjo lemti  nurodomo ieškovų teisių pažeidimo, nes ieškovai procesiniais dokumentais iš esmės nepripažįsta teisės požeminiam statiniui slėptuvei skirtinos namų valdos  žemės sklypo 411/1159 dalies, tvirtina, kad galima visai neskirti ar skirti žymiai mažesnę dalį.

157.         Teisės aktuose nėra įsakmaus nustatymo, kad ruošiant kadastrinį planą su konkrečiomis pastato eksploatavimui skirtomis dalimis turi būti pasirašytas visų kitų  savarankiškų statinių tame sklype naudotojų. Nustatyta, kad slėptuvė, kaip specialios paskirties pastatas, užima ne 183 kv. m ( tai vidaus patalpų plotas), o - 274,72 kv.m.(užstatytas plotas pagal VĮ „Registrų centras” duomenis). Jos užimta žemės sklypo dalis negali būti skiriama kito statinio savininkams,  statiniui tenkančio žemės sklypo dydį lemia pastato dydis, negali būti nekilnojamam daiktui skiriamas žemės sklypas tik daliai pastato eksploatuoti.  Šiuo gi atveju ieškovai pagal savo 2018 m. paruoštą planą siūlo slėptuvei skirti tik 11 kv.m  ploto sklypo dalį, o likusią žemės sklypo dalį-bendram naudojimui ( 765 kv.m.). Tačiau atsiradus  naujam teisiniam reglamentavimui po to, kai statiniai buvo pastatyti ir buvo jiems priskirti naudojimui valstybinės žemės sklypai, vargiai ar gali ieškovai reikalauti jų statinių eksploatavimui skirti žemės sklypo dalis virš slėptuvės, kaip kad buvo 1961, 1982 metais pagal  inventorinių bylų duomenis šiomis konkrečiomis aplinkybėmis. 

Kiti  ieškinio  reikalavimai

158.       Kaip minėta, nepanaikinus ginčijamo apskrities viršininko įsakymo bei prie jo pridedamo plano, nelieka teisinio ir faktinio pagrindo ginčyti slėptuvei skirto žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties. Todėl šis reikalavimas nebenagrinėjamas, nes aukciono procedūros neginčijamos, slėptuvės pardavimas neginčijamas, nėra kito pagrindo pripažinti slėptuvei eksploatuoti skirtos sklypo dalies pardavimo sutarties.

159.        Nurodomi ieškovų argumentai dėl jų teisių į automobilių stovėjimo aikštelę bei į žaliają zoną, vaikų žaidimo zoną gali būti sprendžiami tik  susitariant tarp pastatų savininkų dėl žemės naudojimo tvarkos pagal nustatytas nekilnojamam daiktui tenkančias dalis tame sklype. Byloje yra duomenų, kad 2015 m. buvo bandymai nustatyti naudojimosi tvarką prieš pradėdami slėptuvės remontą, bet susitarimas nesudarytas. UAB Lotuso būstai 2015-10-28 leista aptverti teritoriją, kad atkasti slėptuvės laikančias konstrukcijas, pradėtas slėptuvės paprastas remontas, ką patvirtina 2016-07-13 teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas. Kliūtys naudotis garažais atsirado ne dėl ginčijamo apskrities viršininko įsakymo priėmimo, bet po pradėto slėptuvės remonto, dėl kurio buvo užtverta tvora ir pradėti kiti darbai. Kliūtys kyla dėl to, kad garažo siena sutampa su slėptuvės riba. Anksčiau, iki tvoros dėl slėptuvės remonto pastatymo, į garažą buvo galima patekti, kliūčių nebuvo. Šių faktinių aplinkybių ieškovai tinkamai nevertina, nors jų nurodoma problema dėl garažų naudojimo gali būti sprendžiama kitais teisių gynimo būdais, ne naikinant administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytas sutartis.

160.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, daugiau susiję su nustatytų aplinkybių kitokiu vertinimu, neturi įtakos ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų nepasisakoma. Nenustatyta, kad skiriant slėptuvei atitinkamą žemės sklypo dalį pažeisti imperatyvūs aktų reikalavimai. Ieškovų  vertinimai apie imperatyvių reikalavimų pažeidimus deklaratyvūs.

161.       Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteisiamos, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

n u t a r i a : 

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Teisėjai                                                Ramunė Čeknienė

                                                                Laimantas Misiūnas

                                                                Laimutė Sankauskaitė