Baudžiamoji byla Nr. 1-7-366/2008

Procesinio sprendimo kategorija:

  1.1.7.2.5; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.6; 1.2.4.8;  

2.3.3; 2.3.5; 2.3.6; 2.3.7.4; 2.1.12.2.3.1; 2.1.12.2.3.2;

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 8 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,

Sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, Jolitai Žukauskienei,

Dalyvaujant prokurorui Georgijui Šichovcovui,

gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, Laimai Svidrienei,

nukentėjusiajam V. J.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Povilui Pečiukevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, teismo neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymu.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

 

N U S T A T Ė :

 

A. Š., 2004 m. spalio 19 d., apie 15 val., V. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kumščiu suduodamas smūgį, dėl abiejų akių aklumo buvusiam bejėgiškoje būklėje, sėdėjusiam ant sofos V. J. į veidą, tuo padarydamas jam odos nubrozdinimą veide, nežymiai sužalojo sveikatą nukentėjusiajam V. J..

Kaltinamasis A. Š. dėl smūgio sudavimo V. J. kaltu prisipažino. Jis nurodo, kad 2004-10-19 apie 14-15 val. parvyko  automobiliu į namus (duomenys neskelbtini). Grįžęs į namus, ieškojo sugyventinės I. V., kuri turėjo nuo kambario raktus. Išgirdęs koridoriuje triukšmą ir sugyventinės balsą, užėjo pas kaimyną V. J.. I. V. kartu su nukentėjusiuoju V. J. ir Rancevais gėrė alų. Jis V. J. pasiteiravo ar dovanotą šaldytuvą „laisto“, kurį jis pirmadienį jam padovanojo. Nukentėjusysis pradėjo prie jo kabinėtis, vadino „ožiu“, ir priekaištavo jam dėl padovanoto šaldytuvo kokybės. Jis sėdinčiam V. J. sudavė kairės rankos delnu į veido sritį. Po smūgio V. J. liko sėdėti ant sofos. Jis neparkrito ir nesitrenkė į sieną. Po smūgio V. J. pakėlė ranka lyg ir gindamasis. Daugiau smūgių V. J. nesudavė. Išgėrė puodelį alaus ir išėjo į savo kambarį. Kitą dieną ryte jis sutiko V. J. koridoriuje. Nukentėjusysis skundėsi, kad jam negera, davė suprasti, jog kamuoja pagirios. Nuėjęs į parduotuvę už savo pinigus nupirko plastikinį butelį alaus ir atnešė jį V. J.. Atsiprašė V. J. už jam suduotą smūgį į veidą. Nukentėjęs pasakė, jog nepyksta ir savo ruožtu atsiprašė už įžeidinėjimus. Sakė, kad buvo girtas, todėl taip ir išėjo. Palikęs alų V. J. ir I. V., išėjo į darbą.

A. Š. neigia, kad 2004-10-19 konflikto metu buvo suėmęs V. J. už rūbų ir trenkė jį į sieną, kaip tai nurodyta kaltinamajame akte. A. Š. yra įsitikinęs, kad nuo jo smūgio delnu V. J. į veidą negalėjo atsirasto tokios sunkios pasekmės, - t.y. smegenų sumušimas bei kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu.

A. Š. kaltė sudavus smūgį V. J. ir taip nežymiai sutrukdžius sveikatą, įrodyta.

Nukentėjęs V. J. parodė, jog 2004 m. spalio mėnesį A. Š. pasiūlė šaldytuvą. Tą šaldytuvą jis kartu su A. Š. nuvežė pas savo motiną, gyvenančią Klaipėdos gatvėje. Už šaldytuvą A. Š. davė 10 Lt ir alaus butelį (pūslę). 2004-10-19 buvo užėję G. ir V. R. bei I. V.. Jie buvo atsinešę alaus ir visi kartu gėrė. Apie 15 val. į kambarį įėjo A. Š. ir pradėjo reikalauti pinigų už šaldytuvą. Iš to, kad jis garsiai kalbėjo, suprato, jog jis yra girtas. Pinigų A. Š. nedavė ir pasakė, jog šaldytuvas nekokybiškas, neveikiantis. A. Š. po šio neilgo aiškinimosi sudavė kelis smūgius į veido sritį. Po to, sugriebęs už rūbų pečių srityje, pakėlė ir trenkė į sieną. Į sieną atsitrenkė galva ir po to beveik nieko neatsimena. Lyg per rūką prisimena, kad tą dieną dar ėjo į tualetą. Lyg per rūką prisimena, kad kitą dieną buvo užėjusi I. V. ir A. Š.. Nesuprato už ką A. Š. atsiprašinėja. Įvykio metu buvo apsirengęs storais rūbais. Ant marškinėlių buvo dar apsirengęs baltinius arba džemperį ir striukę, kadangi kambaryje buvo šalta. Nepamena  ar bėgo kraujas po suduotų smūgių, iš karto po to, kai galva trenkėsi į sieną, jautėsi blogai, vėmė. Neatsimena kada ir kaip buvo išvežtas į ligoninę. Nagrinėjant bylą A. Š. sumokėjo 400 Lt.

V. J. nurodo, kad iki įvykio matė labai blogai. Vienas praktiškai niekur vaikščioti negalėjo. Tačiau po sužalojimo regėjimas dar pablogėjo. Jei anksčiau žmones matydavo kaip pakankamai ryškius šešėlius, tai dabar tie šešėliai tapo visai neryškūs. Po sužalojimo gulėdamas ligoninėje patyrė insultą, paūmėjo dvylikapirštės žarnos opaligė. Kadangi dėl sužalojimo patyrė didelių kančių, pablogėjo ir taip bloga sveikata, prašo iš A. Š. priteisti 60 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Liudytoja I. V. parodė, kad 2004 m. spalio 19 d. konflikto metu A. Š. vieną kartą ranka sudavė V. J. į veidą. Po smūgio V. J. kraujas nebėgo. Žinojo, kad nukentėjęs blogai mato. Padėdavo jam tvarkytis namuose, paduodavo valgyti. 2004 m. spalio 21 d. rytą atėjusi pas V. J., rado jį beveik be sąmonės. Kambaryje daiktai buvo išvartyti. Ji sutvarkė kambarį, perrengė V. J. švariais rūbais, o kaimynė iškvietė greitąją pagalbą. I. V. nurodo, kad nuo įvykio praėjo labai daug laiko ir daug ko ji jau nepamena. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama I. V. (t.1, b.l. 72–75) parodė, kad 2004 m. spalio 19 d. apie 11 val. ji užėjo pas V. J.. Pas jį buvo Galina ir V. R.. Jie visi gėrė alų. Alus buvo stiprus. Jie visi jau buvo gerokai apgirtę. Ji taip pat prisėdo ir gėrė alų kartu su visais. Kalbėjosi apie įvairius dalykus. V. J. kalbėjo ir apie šaldytuvą, kurį buvo gavęs iš A. Š. pažįstamo. V. J. piktinosi, kad A. Š. už šaldytuvą neėmė 10 Lt ir butelio alaus. V. J. kalbėjo, kad atseit jam to maža. Po kurio laiko į kambarį užėjo A. Š.. Jis tuo metu parvažiavo iš darbo. A. Š. paklausė V. J. „ką darysime su šaldytuvu?“. V. J. supyko ir pradėjo A. Š. įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Supykęs A. Š. kumščiu vieną kartą trenkė sėdinčiam ant sofos V. J. į veidą. Nuo smūgio V. J. nenugriuvo, o liko sėdėti ant sofos. I. V. nurodo, kad ji ir G. R. ėmė raminti A. Š.. Po to abu R. išėjo namo. Ji ir A. Š. pasiliko kambaryje. Ji iš kambario nėjo, kadangi bijojo, kad tarp vyrų vėl nekiltų konfliktas. Po keliolikos minučių kartu su A. Š. išėjo ir parėjo namo. Iš savo kambario A. Š. niekur daugiau išėjęs nebuvo, tik vakare ėjo į tualetą. Ji pati apie 19 val. nešė valgyti V. J., tačiau jo kambario durys buvo užrakintos ir niekas neįsileido. Sekančios dienos rytą, apie 7 val., užėjo pas V. J.. Jis jau buvo atsikėlęs. Į kambarį užėjo ir A. Š.. Vyrai susitaikė dėl išvakarėse įvykusio konflikto (dėl to, kad A. Š. sudavė V. J.), apsikabino. V. J. skundėsi, kad jam negera, drebėjo. Galima buvo suprasti, kad jį kankina pagirios. A. Š. nuėjo ir nupirkęs atnešė plastikinį butelį alaus, o pats išėjo į darbą. I. V. nurodo, kad kai ji išėjo iš V. J., tai paliko jį geriantį alų. Daugiau tą dieną jo nematė. Kitos dienos, t. y. 2004 m. spalio 21 d. rytą, apie 7 val., eidama koridoriumi pastebėjo, jog pas V. J. kambaryje dega šviesa ir praviros durys. Tai pasirodė keista, kadangi visada jis miegodavo užsirakinęs. Užėjusi į kambarį V. J. rado gulintį lovoje. Jo veidas buvo kruvinas. Vienoje veido pusėje buvo matyti gumbas, o kitoje veido pusėje prakirsta. Kambaryje baldai buvo išvartyti ir išstumdyti. Batai buvo įmesti į šiukšlių dėžę. Klausė kas atsitiko, bet V. J. nieko neaiškino, tik prašė rūkyti. Ji sutvarkė kambarį, su rankšluosčiu nuvalė sukruvintą veidą ir išėjo, nes galvojo, kad V. J. tiesiog girtas. Apie 8–8.30 val. užėjo kaimynė D. S.. Ji pasakė, kad V. J. blogai, kad jis kliedi. Nuėję pas V. J. pamatavo jam temperatūrą – buvo apie 38,5 laipsnio. Kartu su D. S. perrengė V. J. ir iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytojas G. K. parodė, kad dirba tyrėju. 2004 m. spalio 22 d. dalyvavo apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, tiriant V. J. sužalojimą. Buvo surašytas apžiūros protokolas. Apžiūros metu fotografuota nebuvo. Apžiūrėdamas įvykio vietą dėmelių, panašių į kraują, ant sienos nepastebėjo. Jei būtų jas matęs, tai būtų užfiksavęs. Kas užtepė įrašus apžiūros protokole, nežino.

Liudytoja J. B. parodė, kad dirba vyresniąja tyrėja ir 2004 m. atliko tyrimą byloje dėl V. J. sužalojimo. Vėliau byla buvo perduota Panevėžio m. VPK tyrėjams. Atlikdama tyrimą apklausė liudytojus G. R. ir V. R.. Apklausos protokoluose visus jų parodymus užrašė taip, kaip jie sakė. Įvykio vietos apžiūros protokolą matė, tačiau kas jame užtušavo įrašus, nežino.

Liudytoja J. T. parodė, kad 2004 m. spalio mėnesį atlikdama savo tarnybines pareigas lankėsi ligoninėje pas nukentėjusįjį V. J.. Galėjo bendrauti ir su liudytojomis D. S. ir I. V.. Tų įvykių gerai nebeprisimena, tačiau tarnybiniuose pranešimuose viską nurodė teisingai.

Liudytoja D. S. parodė, kad gyveno kaimynystėje su V. J. ir nuolatos pas jį lankydavosi, padėdavo jam tvarkytis. 2004 m. spalio 19 d. vakare norėjo užeiti pas nukentėjusįjį, tačiau niekas neįsileido. Pastebėjo, kad durų rankena buvo sugadinta, neveikė fiksavimo mechanizmas. Gerai nepamena, tačiau mano, kad 2004-10-20 ryte užėjusi pas V. J., pastebėjo pas jį po dešine akimi žaizdą. Buvo lyg ir prakirsta. Iš žaizdos galėjo bėgti kraujas, nes buvo matyti šašas. Ką V. J. aiškino apie sužalojimą, dabar gerai neprisimena. Tvirtina tai, ką yra sakiusi ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2004-11-30 (t.1, b.l. 48-49) D. S. nurodė, jog V. J. apie sužalojimą kalbėti nenorėjo, o tik pasakė, kad griuvo ir susižalojo. Apklausiama 2005-04-07 (t.1, b.l. 50–51) D. S. nurodė, jog V. J. sakė, kad jį sužalojo A. Š.. Toliau teismo posėdyje liudytoja nurodė, kad pas V. J. užėjo 2004 m. spalio 20 d. vakare. Jis buvo apsirengęs šiltais margais marškiniais. Jis skundėsi, kad jam labai negera, buvo privėmęs kambaryje ant grindų. Ji sutvarkė kambarį ir sutarė, kad jei jam naktį bus blogiau, kad ateitų pas ją. V. J. girtaudavo pastoviai ir paprastai nuo gėrimo jam bloga (taip, kad vemtų) nebūdavo. Sekančios dienos, t.y. 2004 m. spalio 21d. ryte, apie 8 val., užėjusi pas V. J. pamatė, kad jis bando apsirengti savo baltinius per kojas. Nukentėjęs jos nepažino, kliedėjo. Matydama, kad jam labai blogai, pasikvietė į pagalbą I. V. ir iškvietė greitąją pagalbą. Iki atvykstant medikams jos perrengė V. J. švariais drabužiais. Tada pastebėjo, kad sukruvinti jo apatiniai marškiniai. Buvo matyti dėmės, panašios į kraujo. Dėmės buvo toje pusėje, kurioje buvo sužalotas paakys. Tokių pačių dėmių buvo ir ant patalynės. Kad būtų sukruvinti baltiniai, kuriuos V. J. prieš tai dėvėjo, nepastebėjo. Mano, kad jei jie būtų buvę sukruvinti, tai tikrai būtų pamačiusi. Ant grindų jokio kraujo nepastebėjo.

Liudytoja A. S. parodė, kad V. J. yra jos tėvas. Apie tai, kad jis ligoninėje, pranešė jo kaimynė D. S.. Kol tėvas buvo reanimacijos palatoje, nuolatos jį slaugė. Raktų nuo tėvo buto neturėjo. Juos gavo iš kažkurios kaimynės, ar tai iš D. S., ar iš I. V.. Tėvo kambarį sutvarkė praėjus kelioms dienoms po įvykio. Kambaryje buvo netvarka, išmėtyti rūbai. Sukruvintų rūbų nepastebėjo. Matė, kad prie sofos yra iškruvintos grindys. Panašios į kraujo dėmes buvo ir ant sofos užtiesalo. Kai tėvas buvo išrašomas iš ligoninės, atnešė jo rūbus. Rūbai buvo sudėti į maišelį. Tai buvo baltos spalvos marškinėliai, melsvas džemperis ir sportinės kelnės. Apžiūrėjus rūbus pasirodė, kad jie sulieti krauju, sugadinti, todėl juos išmetė į šiukšlių dėžę, esančią prie ligoninės.

Liudytoja B. B. apie sužalojimo aplinkybes ir apie patį įvykį nieko paaiškinti  negalėjo.

Liudytoja L. N. paaiškino, kad atliko tyrimą dėl V. J. sužalojimo. Kadangi apklausiama liudytoja G. R. parodė, jog V. J. prieš mėnesį iki įvykio buvo pargriuvęs ir susižalojęs, todėl skyrė papildomą užduotį specialistui, tikslu išsiaiškinti ar sužalojimai negalėjo atsirasti dėl liudytojos minėto griuvimo.

Liudytoja G. R. yra mirusi (t.1, b.l. 166). Tai, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti taip kaip ji ir pasakojo, patvirtino ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos J. B. ir L. N.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja ir būdama įspėta apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą (t.1 b.l. 61–64) G. R. parodė, kad 2004 m. spalio 19 d., dar prieš pietus, kartu su vyru V. R. nuėjo pas kaimyną V. J.. Pas jį nusinešė aštuonių laipsnių stiprumo alaus ir visi kartu gėrė. Alus buvo 2 l. talpos buteliuose. V. J. taip pat gėrė. Begeriant antrą butelį užėjo I. V.. Ji taip pat prisijungė ir gėrė kartu. Po kurio laiko į kambarį užėjo A. Š.. Tuo metu jau buvo pradėtas gerti trečias butelis alaus. A. Š. iš karto pradėjo iš V. J. reikalauti pinigų už šaldytuvą. Kaip suprato iš pokalbio, šaldytuvas buvo parduotas už 40 Lt ir A. Š. manė, kad pinigus reikia pasidalinti per pusę. V. J. sakė, kad šaldytuvas neveikiantis, niekam nereikalingas ir pinigų nebus. Jiems besiginčijant, V. J. pradėjo A. Š. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Supykęs A. Š. pasilenkė prie ant sofos sėdinčio V. J. ir sudavė jam ranka į veidą. Nuo smūgio V. J. niekur nenukrito, o liko sėdėti pasviręs į kairę pusę. Pastebėjo ant V. J. kairiojo skruosto kraują. Ji puolė raminti A. Š., sakydama, kad negražu mušti seną žmogų. I. V. taip pat ramino A. Š. kadangi jai nepatinka triukšmas ir konfliktai, todėl kartu su vyru išėjo namo. Kambaryje pas V. J. liko A. Š. ir I. V.. Kadangi abu su vyru buvo jau stipriai apgirtę nuo išgerto alaus, todėl parėję namo iš karto nuėjo miegoti.

Apklausus ekspertą G.Serbentą, pastarasis paaiškino, kad sužalojimai V. J. galėjo būti padaryti 1 – 2 parų laikotarpyje iki jam patenkant į ligoninę. Nemano, kad visi sužalojimai galėjo atsirasti nuo susitrenkimo griūnant, kadangi nustatyti sužalojimai yra ne vienoje plokštumoje. Nustatyti sužalojimai veide (kadangi išvadose nurodoma, jog nubrozdinimai yra veide, tai reiškia, kad sužalojimai yra abiejuose skruostuose), kairiajame smilkinyje ir už ausies – tai jau kelios plokštumos. Iš to daro išvadą, kad į galvos sritį veikė ne mažiau kaip dvi jėgos. Vienas iš sužalojimų galėjo būti padarytas suduodant smūgį, o kitas krentant ir atsitrenkiant į kietą daiktą. Neįmanoma tiksliai pasakyti kuris sužalojimas padarytas suduodant smūgį, kuris griūnant. Nuo smūgio sudavimo iki paskutinio trauminio poveikio galėjo būti valandų skirtumas. Tiksliai išdiferencijuoti minėto laiko nėra galimybės. Duodant pirmąją išvadą nebuvo jokios informacijos apie galimas sužalojimo aplinkybes. Surašant antrąją išvadą tyrėja buvo jau informavusi kas buvo surinkta byloje apie sužalojimo aplinkybes.

Apklausiamas papildomai ekspertas G.Serbenta paaiškino, kad negali nurodyti, kokio dydžio nubrozdinimai buvo skruostuose, kadangi tie duomenys paimti iš medicininių dokumentų. Nubrozdinimai gali atsirasti tiek suduodant smūgį rankos krumpliais, tiek griūnant. Kraujavimas iš nubrozdinimų turėtų būti nežymus, kadangi kraujas tokiose žaizdose užkreša per kelias minutes. Pas nukentėjusįjį nebuvo tokių sužalojimų, iš kurių intensyviai kraujuotų. Ekspertas taip pat paaiškino, kad smegenų sukrėtimo požymiai yra pykinimas, vėmimas. Šie požymiai po traumos gali atsirasti po kelių minučių, po kelių valandų ar netgi po paros. Po tokios sunkios traumos, kokią patyrė V. J., minėti požymiai pasireiškia per pirmąsias minutes ar valandas ir gali tęstis ilgiau. Tokia trauma, kokią patyrė V. J., veikia žmogaus atmintį. Žmogus gali neprisiminti tiek to, kas buvo po traumos, tiek to, kas buvo prieš tokią traumą.

A. Š. šioje byloje kaltinamas tuo, kad jis 2004 m. spalio 19 d., apie 15 val., V. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kumščiu suduodamas ne mažiau trijų smūgių dėl abiejų akių aklumo buvusiam bejėgiškoje būklėje ir sėdėjusiam ant sofos V. J. į veidą bei suimdamas už drabužių ties krūtine ir pakeldamas jį, trenkė nukentėjusįjį galva į sieną, tuo padarydamas jam odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas kairiajame smilkinyje ir už kairės ausies, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sumušimą, sunkiai sutrikdė sveikatą buvusiam bejėgiškoje būklėje nukentėjusiam V. J.,  t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Išnagrinėjus bylą teisme ir ištyrus visus įrodymus nenustatyta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. Š. įvykdė veiką toje apimtyje, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

Kaltinimas A. Š., kad jis konflikto metu suėmęs V. J. už rūbų, pakėlė nuo sofos ir trenkė į sieną, taip padarydamas sunkų kūno sužalojimą, grindžiamas vien nukentėjusiojo V. J. parodymais. Tačiau nukentėjusiojo parodymai viso tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Pirmą kartą apklausiamas 2004-11-02 (t.1, b.l. 11–12) V. J. nurodė, kad A. Š. jam sudavė vieną smūgį, nuo kurio jis parkrito ant sofos, o paskui sudavė dar kelis smūgius. Po to A. Š. išėjo ir iki kitos dienos atėjęs nebuvo. Apklausiamas 2005-02-23 (t.1, b.l. 13) V. J. jau nurodė, kad A. Š. du ar tris kartus ranka sudavė į galvos sritį. Tuo metu R. išėjo ir kambaryje jis liko tik su A. Š.. Tada kaltinamasis suėmė jį už rūbų, pakėlė ir galvą trenkė į sieną. Nuo smūgio prarado sąmonę ir atsigavo tik kitos dienos ryte, kai A. Š. atėjo atsiprašyti. Apklausiamas 2005-04-05 (t.1, b.l. 14–15) V. J. nurodė vėl kitą įvykių seką. Jis teigė, kad A. Š. jam sudavė vieną smūgį į veidą ir po to visi iš kambario išėjo. Maždaug po pusvalandžio A. Š. grįžo ir tik tada suėmęs už rūbų, pakėlė bei trenkė į sieną. Teismo posėdžių metų V. J. įvykius nupasakojo dar kitaip. Jis jau tvirtino, kad A. Š. jį pakėlė nuo sofos ir trenkė į sieną iš karto po to, kai sudavė smūgius į veidą. Visa tai rodo, kad V. J. neprisimena visų įvykio aplinkybių ir remtis jo parodymais negalima. Jo parodymai vertintini kritiškai. V. J. atminties sutrikimas galimas tiek dėl patirtos galvos traumos, tiek dėl 2004-10-19 išgerto alkoholio. Nors jis ir neigia tą dieną buvęs girtas, tačiau iš liudytojos G. R. parodymų matyti, jog tą dieną V. J. gėrė vienodai su ja ir jos vyru. Iki įvykio jau buvo išgerta daugiau nei du po du litrus stipraus alaus. Pasak liudytojos, tiek ji, tiek jos vyras buvo jau stipriai apgirtę. Akivaizdu, kad ir V. J. buvo apgirtęs ne mažiau.

Kaltinamasis A. Š. neigia, kad trenkė V. J. į sieną. Jis tik pripažįsta, kad vieną kartą ranka sudavė jam į veidą. Tokie jo parodymai buvo nuo pat tyrimo pradžios. Šiuos parodymus patvirtina liudytojų I. V. ir G. R. parodymai. Jos abi nurodė, kad po V. J. suduoto smūgio jos nuramino A. Š., nebeleido jam toliau smurtauti. I. V. nurodė, jog buvo kambaryje iki A. Š. išėjo. Visi šie parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, papildantys vienas kitą, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

Iš liudytojos D. S. parodymų matyti, kad 2004 m. spalio 20 d. ryte V. J. elgėsi normaliai, su ja bendravo sąmoningai. Ji pastebėjo, kad prie vienos iš akių yra kraujosruva ir užsidėjęs šašas. Kaltinamasis A. Š. nurodė, kad 2004-10-20 ryte buvo užėjęs pas V. J., atsiprašė jo už suduotą smūgį ir susitaikė su juo. V. J. paprašytas atnešė jam dviejų litrų butelį alaus, o po pietų atnešė dar vieną butelį alaus. Tai, kad vyrai susitaikė ir V. J. gėrė A. Š. nupirktą alų, patvirtino ir liudytoja I. V.. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Tai, kad 2004-10-20 ryte buvo atėjęs A. Š. ir atsiprašė, pripažįsta ir nukentėjęs V. J.. Tačiau iš jo parodymų matyti, kad kitų tos dienos įvykių jis nepamena. Kaip ir yra minėta anksčiau,  tokios atminties spragos galėjo atsirasti tiek dėl patirtos galvos traumos, tiek dėl 2004 spalio  20 d. išgerto alkoholio.

Iš liudytojos D. S. parodymų matyti, kad 2004 m. spalio 20 d. vakare, kai ji užėjo pas nukentėjusįjį, V. J. skundėsi bloga savijauta, buvo privėmęs kambaryje. Kaip paaiškino teismo medicinos ekspertas, smegenų sutrenkimo ir ypač tokios sunkios traumos, kokią patyrė V. J., simptomai – pykinimas ir vėmimas paprastai pasireiškia minučių ar kelių valandų laikotarpyje. Nėra paneigta, kad A. Š. 2004 m. spalio 20 d. po pietų atnešė dar vieną butelį alaus ir tuo metu nukentėjęs dar nesijautė blogai. Iš to darytina išvada, kad smegenų sutrenkimo simptomai – vėmimas V. J. pasireiškė praėjus daugiau nei parai laiko po konflikto su A. Š.. Atsižvelgiant į eksperto paaiškinimą per kiek laiko pasireiškia minėti simptomai, galima daryti prielaidą, kad galvos traumą, sukėlusią sunkias pasekmes, V. J. galėjo patirti 2004 m. spalio 20 d. po pietų. Tokiai išvadai neprieštarauja ir specialisto išvados Nr. G 1929/04(05), G 1929a/04/05(05) bei ekspertizės aktas Nr. EG 1929b/04(05) (t.1, b.l. 19, 21; t.2, b.l. 22–24).

Iš liudytojos I. V. parodymų matyti, kad 2004-10-21, apie 7 val., užėjusi pas V. J., rado jį beveik be sąmonės, kai kurie baldai kambaryje buvo išvartyti, nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, matėsi sužalojimai ant abiejų skruostų. Kai kuriuos jos parodymus patvirtina specialisto ir ekspertizės išvados, kur nurodyta, kad V. J. pristačius į ligoninę rasti nubrozdinimai abiejuose skruostuose. Kaip jau minėta, liudytoja D. S. 2004 m. spalio 20 d. ryte matė sužalojimą tik viename skruoste. Iš to darytina išvada, kad V. J. susižalojo ar buvo sužalotas iš spalio 20 d. į spalio 21 d.

Tai, kad V. J. patyrė kažkokias traumas po 2004 m. spalio 19 d., patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Kaip nurodė liudytojos I. V. ir D. S., 2004 m. spalio 21 d. ryte jos iškvietė greitąją pagalbą, kadangi V. J. labai blogai jautėsi. Jos pastebėjo, kad sukruvinti jo apatiniai marškiniai. Kaip yra nurodęs pats nukentėjęs, 2004-10-19 konflikto su A. Š. metu, jis vilkėjo arba storais marškiniais arba džemperį ir odinę striukę. Kad įvykio metu V. J. buvo taip apsirengęs, patvirtina ir kaltinamasis. Tam, kad per storus viršutinius rūbus kraujas įsigertų į apatinius marškinius, turi būti pakankamai intensyvus kraujavimas. Kaip teismo posėdyje paaiškino teismo medicinos ekspertas, iš V. J. veide esančių nubrozdinimų negalėjo daug kraujuoti, kadangi tokios žaizdos užsitraukia per kelias minutes. Be to, ekspertas tvirtina, kad V. J. iš viso nebuvo tokių sužalojimų, iš kurių galėjo intensyviai kraujuoti. Duomenų, kad būtų stipriai sukruvinti viršutiniai V. J. rūbai, byloje nėra. Iš to darytina išvada, kad V. J. patyrė traumą tuo metu kai vilkėjo tik apatinius marškinius. Kaip aiškino pats nukentėjęs, su apatiniais marškiniais jis tik miegodavo. Kitu metu jis būdavo apsirengęs storesniais rūbais, kadangi kambaryje tuo metu buvo pakankamai šalta.

Tai, kad V. J. viršutiniai rūbai buvo stipriai sukruvinti, kad kraujo dėmės buvo ant grindų prie sofos, nurodo liudytoja A. S.. Tačiau šie parodymai vertintini kritiškai ir atmestini. V. S. teigia, kad nukentėjusiojo rūbus pamatė maždaug po dviejų savaičių, kai tėvas buvo išleidžiamas iš ligoninės. Jos teigimu rūbai buvo sugadinti (suplėkę), mano, kad permirkę krauju, todėl ji juos iš karto išmetė. Tikėtina, kad rūbai iš tikrųjų buvo nebetinkami naudoti dėl to, kad ilgą laiką išbuvo sandariai supakuoti plastikiniame maišelyje. Objektyvių duomenų, kad tie rūbai buvo sutepti krauju, nėra. Be to, iš liudytojų I. V. ir D. S. parodymų matyti, kad prieš atvažiuojant greitajai pagalbai, jos pervilko V. J. švariais drabužiais. Tai reiškia, kad į ligoninę jis buvo išvežtas ne tais rūbais, kuriais jis vilkėjo iki 2004-10-21. Atmetamas ir kitas A. S. teiginys, kad ji matė kraujo dėmes prie sofos. Kaip matyti iš liudytojos paaiškinimo, į tėvo butą ji nuėjo praėjus keletui dienų po spalio 21 dienos. Raktų nuo buto ji neturėjo, o pasiėmė iš kažkurios kaimynės. Iš apžiūros protokolo (t.1, b.l. 9–10) matyti, kad V. J. butas apžiūrėtas 2004-10-22 nuo 14:40 val. iki 15:15 val. Jokių kraujo dėmių ant grindų apžiūros metu neužfiksuota. Atliekant apžiūrą dalyvavo I. V.. Darytina išvada, kad būtent ji ir įleido pareigūnus į butą. Tai reiškia, kad apžiūra buvo atlikta anksčiau, nei buto raktą pasiėmė A. S. ir apžiūrėjo butą. Be to, iš I. V. parodymų matyti, kad 2004-10-21 anksti ryte ji tvarkė V. J. butą ir kraujo taip pat nepastebėjo.

Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad A. Š. 2004 m. spalio 19 d., apie 15 val., V. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suimdamas V. J. už drabužių ties krūtine ir pakeldamas jį, trenkė nukentėjusįjį galva į sieną, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas kairiajame smilkinyje ir už kairės ausies, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sumušimą, sunkiai sutrikdė sveikatą buvusiam bejėgiškoje būklėje nukentėjusiam V. J., - t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad trauma, dėl kurios buvo sunkiai sutrikdyta V. J. sveikata, buvo padaryta kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis.

Neginčytinai įrodyta, kad A. Š. 2004 m. spalio 19 d., apie 15 val., V. J. bute, esančiame Klaipėdos 25-305, Panevėžio m., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kumščiu suduodamas vieną smūgį dėl abiejų akių aklumo buvusiam bejėgiškoje būklėje, sėdėjusiam ant sofos V. J. į veidą ir padarydamas jam odos nubrozdinimą veide, nežymiai sutrikdė nukentėjusiam V. J. sveikatą. Tai, kad A. Š. sudavė vieną smūgį V. J. į veidą, pripažįsta pats kaltinamasis, tai patvirtina liudytojai I. V. ir G. R.. Duomenų, kad būtų suduota daugiau smūgių, byloje nėra. Nors V. J. nustatyti sužalojimai ne tik skruostuose, bet ir kairiajame smilkinyje bei kairiajame užausyje, tačiau iš eksperto paaiškinimų matyti, kad visi sužalojimai padaryti skirtingose plokštumose ir negalėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Todėl A. Š. inkriminuojamas tik vienas odos nubrozdinimas veide. Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EG 1929b/04/06(05) išvados 9 punkto matyti, kad sudavus vieną smūgį į veidą, nuo kurio V. J. nenugriuvo, neprarado sąmonės, vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.2, b.l. 24). Iš tos pačios ekspertizės išvados matyti, kad iki įvykio V. J. buvo nustatytas aklumas abejomis akimis. Tokia veika atitinka LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Tuo pagrindu A. Š. veika iš LR BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkto perkvalifikuojama į LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Sutinkamai su LR BK 140 straipsnio 3 dalimi, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal faktą. Vėliau V. J. aiškiai išreiškė savo norą, kad jį sužalojęs asmuo būtų nubaustas, jis buvo pripažintas nukentėjusiu, pareiškė civilinį ieškinį. Bylos nagrinėjimo teisme metu V. J. ne kartą išreiškė norą, kad A. Š. būtų nubaustas. Tai patvirtino ir savo baigiamojoje kalboje. Todėl laikytina, kad faktiškai nukentėjusiojo skundas yra. Tai reiškia, jog kliūčių A. Š. traukti atsakomybėn pagal LR BK 140 straipsnį nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgia į BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. Š. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo įvykdyta veika sunkių pasekmių nesukėlė. A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuo pat pradžių prisipažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam, nuoširdžiai gailisi, yra atsiprašęs nukentėjusiojo. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad smūgis buvo suduotas po to, kai V. J. ėmė įžeidinėti kaltinamąjį. Toks nukentėjusiojo elgesys laikytinas provokuojančiu (BK 59 str. 1d. 6p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką jis padarė prieš asmenį, kuris dėl neįgalumo (abiejų akių aklumo) buvo bejėgiškos būklės (BK 60 str. 1d. 6p.). A. Š. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei įstatyme numatytas tokios bausmės vidurkis.

Byloje, ginant viešąjį interesą, Panevėžio apygardos prokuratūros pareikštas 6 926,80 Lt civilinis ieškinys už V. J. gydimą VšĮ Panevėžio ligoninėje. Kaip matyti, V. J. buvo gydomas dėl patirtos galvos traumos, ko pasekoje kraujas išsiliejo po kietaisiais galvos smegenų dangalais bei vėliau kilusių komplikacijų. Kadangi A. Š. nepadarė V. J. sunkaus sužalojimo, dėl kurio pastarasis buvo gydomas, o A. Š. padarytam sužalojimui stacionaraus gydymo nereikėjo (padarytas tik veido nubrozdinimas), todėl ieškinys atmestinas.

Nukentėjęs V. J. yra pareiškęs civilinį ieškinį 60 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydis grindžiamas dvasiniu sukrėtimu, išgyvenimais, nepatogumais, kuriuos sukėlė padarytas sunkus sužalojimas. A. Š. nepadarė V. J. sunkaus sužalojimo. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgiama į tai, kokią veiką padarė kaltinamasis, kokias tai pasekmes sukėlė. V. J. buvo suduotas vienas smūgis į veidą ir tuo padarytas nesunkus sužalojimas. Tai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam skausmą, dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis buvo bejėgiškoje būklėje dėl aklumo. Tai, kad prieš neįgalų asmenį smurtą vartoja jaunas, stiprus vyras galėjo tik padidinti V. J. išgyvenimus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, neturtinės žalos dydis mažinamas iki 800 Lt. Kadangi iš kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų matyti, jog A. Š. jau yra sumokėjęs 400 Lt, todėl V. J. priteistina 400 Lt neturtinės žalos.

Byloje pareikštas prašymas iš kaltinamojo priteisti patirtas išlaidas nukentėjusiojo atstovo - advokato paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš pateiktos pažymos Nr. 277, antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiam V. J. išlaidas sudaro 180 Lt, iš jų - 60 Lt už civilinio ieškinio parengimą ir 120 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo parengimą. Sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti išlaidas advokato, kaip nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti. Taip pat gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šiuo atveju iš pateiktos pažymos matyti, kad 60 Lt paskaičiuota už civilinio ieškinio parengimą. Civilinis ieškinys parengtas 60 000 Lt sumai. A. Š. veiką perkvalifikavus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neturtinės žalos dydis sumažintas iki 800 Lt. Pusę tos sumos kaltinamasis jau yra sumokėjęs tik prasidėjus teisminiam procesui. Iš kaltinamojo pasisakymų matyti, kad jis buvo pasiruošęs nukentėjusiam papildomai sumokėti protingą ir šalims priimtiną sumą. Todėl išlaidos už civilinio ieškinio paruošimą iš kaltinamojo nepriteistinos. V. J. atstovavimas pirmosios instancijos teisme įvertintas 120 Lt. Ši suma iš kaltinamojo priteistina valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 2 d.,

 

N  U  S  P  R  E  N  D  Ė :

 

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti laivės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. jei tai nesusiję su darbu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą.

Iš A. Š. priteisti 400 (keturis šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimą V. J..

Iš A. Š. priteisti 120 (vieną šimtą dvidešimt) Lt antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiam, išlaidų į valstybės biudžetą.

Panevėžio apygardos prokuratūros pareikštą 6 926,80 Lt civilinį ieškinį atmesti.

 

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                          Sigitas Bagdonavičius

 

Teisėjai:                                                                Algirdas Gaputis

 

                                                                             Bronė Vidzėnienė