Byla Nr. ATP-17-1020/2018

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01836-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.4.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Č. (toliau – R. Č. arba pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, kuria netenkintas pastarojo prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarimu R. Č. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo,

n u s t a t ė :

1. R. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 11 d., 7.06 val., būdamas neblaivus, nustatytas 0,83 promilių girtumas, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir pastatą, esantį Vilniuje, Daukšos g. 6, dėl tokių veiksmų padarė žalos aplinkai – sugadino medį. Šiais veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 1158 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

2. 2018 m. vasario 5 d. R. Č. pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, kartu pridėdamas aktualius dokumentus. Pasak pareiškėjo, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą būtina sutrumpinti dėl objektyvių priežasčių. Pirmiausia dėl to, jog tai suponuoja jo paties sveikata – po avarijos atsiradę padariniai, kurie jaučiami iki šiol: jis turi vengti fizinių krūvių, jam reikalinga atlikti dešinės rankos sąnario operaciją. Be to, jam būtina teisė vairuoti dėl darbo, nes jis galėtų padėti kolegoms – tam tikri darbai reikalauja važinėjimo po Lietuvą ir nors jis dėl to negautų jokios naudos, jis galėtų būti naudingas savo įmonei. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į jo motinos sveikatą – ji serga vėžiu, yra neįgali, negali atlikti tam tikrų darbų, dėl būsimų operacijų, jos judėjimo galimybė sumažės. Atgavęs teisę vairuoti, jis galėtų padėti savo šeimai. R. Č. teigia kritiškai vertinantis savo veiksmus, jam tai buvo didžiulė pamoka, tai daugiau nesikartos.

3. 2018 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas R. Č. prašymo netenkino. Anot teismo, nors R. Č. vienu argumentų, dėl ko jam būtina atgauti teisę vairuoti, yra galimybė efektyviau atlikti darbines funkcijas, teismų praktikoje ne kartą pažymėtina, jog šios aplinkybės nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo. Dėl R. Č. ir jo motinos sveikatos būklės, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Tačiau ir nepaisant to, teismas nurodė, jog teismų praktikoje, net ir esant nurodytoms aplinkybėms, laikomasi nuostatos, kad asmuo veikdamas neteisėtai suvokė, jog dėl padaryto pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, tačiau tai jo neatgrasė nuo neteisėto veikimo. Dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, kurį nubaustasis turi prisiimti. Teismo įsitikinimu, dėl šių aplinkybių, asmenys, pripažinti kaltais padarę kelių eismo pažeidimus būdami neblaivūs, negali tikėtis paskirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo, remiantis formaliomis ATPK 329 straipsnyje numatytomis sąlygomis ir tik dėl asmeninių interesų tenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir neatkuriamų itin svarbių padarinių, kurie kiltų sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą. Teismas R. Č. minėtų aplinkybių nelaikė išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą teigti, kad jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

4. Skundu R. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti, tenkinti jo prašymą arba bylą grąžinti nagrinėjimui iš naujo. Teismas padarė proceso pažeidimą, nes jo surašytame prašyme nebuvo nurodytas atsakovas bei suformuluotas teisiškas prašymas; nagrinėjant bylą jis tikėjosi dalyvauti pats ir pateikti įrodymus; nebuvo gautas policijos atsiliepimas, o pastaroji galėjo pateikti jį charakterizuojančią medžiagą. R. Č. įsitikinimu, esant tokiai padėčiai teismas turėjo priimti nutartį prašymo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas taip pat mano, kad jam skirta nuobauda turėtų būti pakeista į lengvesnę dar ir dėl to, kad jis po įvykio iškart pripažino savo kaltę, jos neneigė, nors alų vartojo iš vakaro, ir dėl to nuoširdžiai gailisi; važiavimas buvo būtinas atsiradus nenumatytų aplinkybių; jog pažeidimą jis padarė pirmąkart, niekam žalos nepadarė ir nieko nesužalojo, byloje esanti nuotrauka dėl jo automobiliu sugadinto medžio yra iš kitos bylos, nes medžio jis nesugadino ir tai patvirtina byloje esantys dokumentai. R. Č. pabrėžia, jog jo darbas yra susijęs su pastoviu automobilio vairavimu, jis gerai charakterizuojamas. R. Č. įsitikinimu, minėtos aplinkybės nebuvo nagrinėtos, į jas neatsižvelgta, nes šių duomenų teismui anksčiau neteikė. Taigi R. Č. mano, jog teismas jam skyrė per griežtą nuobaudą. Atsiliepimų į skundą negauta.

R. Č. skundas netenkinamas.

5. Susipažinęs su bylos medžiaga, skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas, yra teisėta ir pagrįsta.

6. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimai buvo reglamentuoti ATPK 329 straipsnyje, kuriame numatyta, jog asmuo, kuriam atimta specialioji teisė, gali kreiptis dėl šios administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, kai yra praėję ne mažiau nei pusė jos paskirtojo laiko, asmuo per šį laiką nėra padaręs teisės pažeidimo ir yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) jau nenumato galimybės teikti prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Toks reguliavimas vertintinas kaip neabejotinai griežtinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, taigi, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ANK nuostatos netaikytinos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-304-487/2017, ATP-311-190/2017, ATP-350-1020/2017, eATP-427-1020/2017).

7. Pažymėtina, kad paskyrus asmeniui administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, teismas turi diskrecinę teisę spręsti dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Apygardos teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, daro išvadą, kad šiuo atveju formaliai egzistuoja visi pagrindai, numatyti ATPK 329 straipsnyje, kuriems esant galima sutrumpinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą: R. Č. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 14-15); jis dalimis moka jam paskirtą baudą (b. l. 16-17); yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 18); praėjo vairuotojo sveikatos medicinos patikrinimą ir gali vairuoti be apribojimų (b. l. 19); bylos medžiagoje nėra duomenų apie jo teistumą. Taip pat apylinkės teismas konstatavo, jog nuo sprendimo, kuriuo R. Č. buvo atimta specialioji teisė, priėmimo dienos, praėjo daugiau kaip pusė laikotarpio, kuriam ji buvo atimta.

8. Nepaisant minėtų aplinkybių, apygardos teismas visgi atkreipia dėmesį į tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, net ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, kuris šiuo metu jau pakeistas, buvo galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar šį institutą pritaikius bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-82-1020/2017; ATP-676-312/2016; ATP-724-843/2016; ATP-907-468/2015).

9. Apygardos teismas pažymi, kad R. Č. teisė vairuoti transporto priemones atimta už administracinio teisės pažeidimo padarymą, kuris laikytinas vienu pavojingiausių tokio pobūdžio pažeidimų. Vairuodamas automobilį būdamas neblaivus R. Č. elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams: iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir kitų duomenų matyti, kad R. Č. ryte, apie 7.06 val., automobiliu trenkėsi į pakelėje esantį medį, padarydamas jam žalą, o tai pat užvažiavęs ant šaligatvio trenkėsi į pastato sieną, taip keldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams, nes tik laimingo atsitiktinumo dėka nesusidūrė su kitomis transporto priemonėmis ar pėsčiaisiais. Taigi vien įvertinus jo pavojingos veikos pobūdį, R. Č. nurodomos formalios aplinkybės leidžiančios taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra pakankamos sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.

10. Skundu kaip viena iš aplinkybių, neva reikšmingų trumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvardijami R. Č. darbiniai interesai. Visgi, vertinant šias aplinkybes, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad proceso metu R. Č. teisės vairuoti svarbą jo darbinėms funkcijoms atlikti apibūdino prieštaringai. Prašyme apylinkės teismui pareiškėjas nurodė, kad atgavęs teisę vairuoti jis turėtų galimybę padėti savo kolegoms, būti naudingesnis savo įmonei; skunde apygardos teismui R. Č. jau nurodo, kad jo darbas yra susijęs su pastoviu automobilio vairavimu. (b. l. 11, 29). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nepaisant teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo, R. Č. nepraranda galimybės apskritai užsiimti darbine veikla, t. y. nepaisant to, kad teisės vairuoti R. Č. neturi, jis išlaiko dabartinį darbą, o deklaratyvūs bei nenuoseklūs teiginiai, kad jo darbinėms funkcijoms atlikti yra būtinas automobilis, laikytini siekiu nepagrįstai anksčiau nustatyto laiko, nesant išimtinių aplinkybių, atgauti teisę vairuoti. Dėl jo šeimos interesų galimo pažeidimo ir toliau ribojant jo teisę vairuoti, apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismu, jog R. Č. neabejotinai žinojo, kad jo neteisėti veiksmai gali lemti šios teisės netekimą ir iš to sekančių kitų neigiamų pasekmių atsiradimą, tačiau tai jo neatgrasė nuo priešingo teisei bei pavojingo veikimo. Apygardos teismo įsitikinimu, minėta pareiškėjo ir jo motinos būklė nėra laikytina išimtine aplinkybe suteikiančia pagrindą anksčiau laiko R. Č. grąžinti teisę vairuoti.

11. Pabrėžtina ir tai, jog už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą įstatymas numatė privalomą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. nutarimu nustatė vieną R. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą ir gailestį dėl padarytos veikos) ir skyrė minimalų sankcijoje nurodytą specialiosios teisės atėmimo terminą. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui aplinkybes, R. Č. skyrė trumpiausios (nesant pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų) trukmės privalomą skirti administracinio poveikio priemonę, kuri, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankamai švelni nuobauda, kurios jokiu būdu negalima laikyti per griežta, kaip tai siekia pagrįsti pareiškėjas.

12. Šioje apimtyje pažymėtina ir tai, kad R. Č. skunde siekia palengvinti savo teisinę padėtį bei kvestionuoja tam tikras neskundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarimu nustatytas faktines jo veikos padarymo aplinkybes. R. Č. kelia versiją, jog nuotrauka, kurioje matyti apgadintas medis yra patekusi iš kitos bylos, kad jis iš tikrųjų neapgadino medžio ir tai patvirtino Aplinkos apsaugos departamentas (b. l. 29). Visgi pažymėtina, jog šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti: pats R. Č. sprendžiant jo kaltės klausimą padarius administracinį teisės pažeidimą, kvestionavo ne tai, kad jis kliudė medį, o tai, kokia buvo padaryta žala šį objektą kliudžius; tai, jog R. Č. kliudė medį patvirtinta ne tik minėtu įsiteisėjusiu teismo nutarimu, o, apygardos teismo įsitikinimu, ir byloje esančiais objektyviais duomenimis (ypatingai įvykio nuotraukomis, iš kurių matyti ir automobilio valst. nr.); iš byloje esančio Aplinkos apsaugos departamento rašto matyti, kad jis įvertino medžiui padarytą žalą 333 eurų suma. Teismo vertinimu, šios skunde nurodomos aplinkybės ne tik prieštarauja R. Č. pozicijai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau parodo ir tai, jog jis siekia nepagrįsto savo teisinės padėties palengvinimo bei nepakankamai kritiškai vertina savo veiksmus.

13. Apygardos teismas šiuo aspektu taip pat pabrėžia, jog prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai yra itin svarbūs siekiant apsaugoti visuomenę. Tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai ir turtiniai interesai dėl sumažėjusių pajamų, netenkamo darbo, elementarių nepatogumų negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius – neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Teismas laikosi ir ankstesniuose teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos, jog asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviems, paprastai negali tikėtis paskirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, esant vien formalioms ATPK 329 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir tik dėl asmeninių interesų užtikrinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir itin svarbių neatkuriamų padarinių, kurie kiltų nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo termino. Apygardos teismo įsitikinimu, toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visuomenės interesus ir realų ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

14. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, jog apylinkės teismas sprendimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrįstai nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, o policija turėjo teisę, tačiau ne pareigą teikti atsiliepimą ir į nagrinėjamą R. Č. skundą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą nebuvo padaryti jokie procesiniai pažeidimai.  

15. Apibendrindamas visa tai, kas minėta, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pagrindo sutrumpinti R. Č. specialiosios teisės atėmimo terminą nėra, nes tokiu atveju nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Taigi, apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir išdėstydamas pakankamus priimto sprendimo argumentus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis ANK 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

netenkinti R. Č. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                Ernestas Rimšelis