Civilinė byla Nr. e2-716-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00196-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal atsakovo D. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiltmeta“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, ieškinį atsakovui D. N. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Šiltmeta“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. N. 135 067,02 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi jai buvo iškelta bankroto byla, o 2018 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, nustačius, kad ieškovės vadovas ir akcininkas D. N. nuosekliai ir kryptingai siekė ieškovės nemokumo, sąmoningai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, organizavo jos veiklą taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į jos turtą buvo panaikintos, apgaulingai ir netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, ieškovei esant nemokiai, atliko tyčinius veiksmus dar labiau pablogindamas jos padėtį. Atsižvelgdama į tai, ieškovė laiko, kad atsakovas turi atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą, kurią sudaro Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma ir ieškovės kreditorių susirinkimo 2017 m. rugsėjo 25 d. protokolu patvirtinta administravimo išlaidų suma.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas bendrai 135 067,02 Eur sumai. Ieškovės teigimu, atsakovui pažeidus imperatyvias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, tyčia sukėlus ieškovės bankrotą, nuslėpus ieškovės turtą ir užkirtus kelią patenkinti jos kreditorių reikalavimus, egzistuoja tikimybė, kad jis gali paslėpti ir savo asmeninį turtą, juo labiau kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir jo elgesys tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir nagrinėjant bylą teisme (atsakovas vengė bendrauti su kreditoriais, galimai bandydamas nuslėpti pinigų pasisavinimo faktą neperdavė ieškovės bankroto administratoriui dokumentų ir turto). Ieškovė taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir viešasis interesas, nes bankroto byloje yra patvirtinti ir valstybės įstaigų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) finansiniai reikalavimai.
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui D. N. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant pakankamai – ir pinigines lėšas, nustatydamas, kad bendra areštuoto turto vertė turi sudaryti 135 067,02 Eur.
4. Atsakovas D. N., nesutikdamas su teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
5. 2019 m. liepos 15 d. atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo. Atsakovas nurodo, kad šalys sudarė taikos sutartį, kuria buvo išspręstas ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, todėl atsakovo pateiktas atskirasis skundas prarado savo reikšmę.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 308 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra šio kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus.
7. Nagrinėjamu atveju teismo nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2019 m. rugpjūčio 8 d. 9.00 val., o atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymą nuo atskirojo skundo 2019 m. liepos 15 d., taigi, atsakovas nepraleido CPK nustatyto termino atsisakymui nuo atskirojo skundo pareikšti. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovo atskirojo skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), dėl kurių apeliacinis procesas pagal atsakovo pateiktą atskirąjį skundą negalėtų būti nutraukiamas. Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad šalių tarpusavio ginčas buvo užbaigtas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kurioje, be kita ko, aptartas ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas – taikos sutartyje šalys susitarė dėl konkretaus atsakovo turto, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės liks galioti iki taikos sutarties sąlygų įvykdymo, ir turto, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo atsisakymą nuo atskirojo skundo ir nutraukia apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo (CPK 308 straipsnio 2 dalis).
8. Nutraukus apeliacinį procesą pirmiau nurodytu pagrindu, atsakovui grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsnio 2 dalimi ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Priimti atsakovo D. N. atsisakymą nuo atskirojo skundo.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo D. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Grąžinti atsakovui D. N. už atskirąjį skundą sumokėtą 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (mokestį sumokėjo D. N., operacijos data 2019 m. kovo 21 d.).
Teisėjas Marius Bajoras