Administracinė byla Nr. eI2-4241-283/2022

         Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00055-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3.

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 13 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja  Dalytė Zlatkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei R. R. dėl įmokos už antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjos Lietuvos valstybės atstovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau –  ir Tarnyba, ir pareiškėjos atstovė) prašymu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės R. R. (toliau – ir R. R., ir atsakovė) priteisti Lietuvos valstybės naudai 75,31 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,86 Eur pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Tarnyba prašyme nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – VGTPT Šiaulių skyrius) 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1596-13747 R. R. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo nepilnamečiams vaikams, valstybei garantuojant ir apmokant  50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Tarnyba prašymą dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo grindė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi. Nurodė, kad atsakovė, gavusi Tarnybos pranešimą, turėjo pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje, tačiau gera valia jų nesumokėjo, nors Tarnybai 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateiktame prašyme, registracijos Nr. (2.4)PTP-1-1596, nurodė sutinkanti apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba nurodė, kad, įvertinus pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, jog atsakovės metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba raštu Nr. (12.31)FS-2226 informavo R. R. apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 75,31 Eur bei paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti VGTPT Šiaulių skyrių pateikiant kvito kopiją asmeniškai, paštu arba elektroniniu paštu. Nurodytas raštas per pašto įstaigą atsakovei buvo išsiųstas jos nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu. Tarnyba, patikrinusi duomenis ir nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra sumokėta, pranešimu Nr. (12.3 lMr)FS-81 pakartotinai informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Kadangi pranešimas Nr. (12.31)FS-2226 (RS180826489LT) ir pranešimas Nr. (12.31)FS-81 (RS191560022LT) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo atsakovei buvo siųsti registruota pašto siunta, Tarnyba patyrė 2,86 Eur pašto išlaidų, kurias taip pat privalo atlyginti atsakovė.

R. R. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Bylos duomenimis, R. R. 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateikė VGTPT Šiaulių skyriui prašymą, registracijos Nr. (2.4)PTP-1-1596, suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2YT-351-1103/2020 dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo nepilnamečiams vaikams. 

VGTPT Šiaulių skyrius 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1596-13747 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikė R. R. antrinę teisinę pagalbą (rezoliucinės dalies 1 punktas); teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė Audronė Mikalauskienė (rezoliucinės dalies 2 punktas);  teisinė pagalba R. R. suteikta valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (rezoliucinės dalies 4 punktas); atsakovė buvo informuota, kad ji privalo sumokėti jai tenkančias antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su gynyba ir atstovavimu byloje, į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos (rezoliucinės dalies 6.7 punktas).   

Prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje duomenimis, advokatė Audronė Mikalauskienė, teikdama R. R. antrinę teisinę pagalbą, konsultacijoms, įrodymų rinkimui ir dokumentų rengimui skyrė 6.49 val., dalyvavimui teismo posėdyje ir kelionei į teismą ir atgal skyrė 3.67 val., iš viso R. R. teikė antrinę teisinę pagalbą 10.16 val. laiko.

Tarnyba 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (12.31)FS-2226 R. R. pranešė apie jos pareigą apmokėti suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 75,31 Eur, išsiųsdama pranešimą atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Analogiško turinio pranešimą Tarnyba pakartotinai  išsiuntė atsakovei 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (12.3 lMr)FS-81. 

Bylos duomenimis, R. R. jai tenkančių antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje, nesumokėjo.        

Administracinėje byloje nagrinėjamas Lietuvos valstybei atstovaujančios Tarnybos reikalavimas dėl išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu      Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijos, kurios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1R-15 2.1 punktu buvo pervardintos į Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).

Teisinės

R. R. parengto 2019 m. rugpjūčio 20 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą duomenimis,  grafoje „Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus) apmokėti“ atsakovė nurodė „sutinku“ ir šį sutikimą patvirtino savo parašu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. R. buvo žinoma jos pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį ir ji sutiko šią dalį apmokėti.

VGTPT Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1596-13747 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“,  kuriuo remiantis, prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, yra galiojantis, atsakovei antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, buvo suteikta.

Bylos duomenimis, apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 75,31 Eur.

Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD (užmokesčio bazinis dydis). Taisyklių 3.1 punkte apibrėžta faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoka – tai advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, su bylos medžiaga susipažinti, pasirengti nagrinėti bylą, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ar pabaigimą rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai, kai šie veiksmai pradedami vėliau, nei numatyta) ir kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirtas laikas. 

Aprašas nustato antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarką, kai šios išlaidos turi būti išieškomos arba grąžinamos į valstybės biudžetą iš asmenų, kuriems nebuvo teikta antrinė teisinė pagalba, privalančių atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą priešingai bylos šaliai, ir asmenų, kuriems buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Aprašo 2 punktas nustato, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal advokato pateiktą informaciją apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuoja Tarnyba.  Aprašo 4 punkte numatyta, kad kai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis apskaičiuojamas faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš Taisyklių 6 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, prie gautos sumos pridedant antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nurodytų taisyklių 30 punkte, dydį. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. Nr. 1249 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo                            Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 3.2 punkte numatyta, kad jeigu antrinė teisinė pagalba ar mediacija, pradėtos teikti pagal sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar mediacijos vykdymo, priimtus iki šio nutarimo įsigaliojimo, toliau teikiamos įsigaliojus šiam nutarimui, apskaičiuojant užmokestį už antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją, suteiktą po šio nutarimo įsigaliojimo, taikomas šiuo nutarimu nustatytas užmokesčio bazinis dydis. 

Įvertinus advokatės Audronės Mikalauskienės 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 2020 m. sausio                    28 d. Tarnybai pateiktose ataskaitose  nurodytą pagal Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1596-13747 antrinės teisinės pagalbos teikimui skirtą laiką, sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų suma apskaičiuota, advokatės nurodytą sugaištą darbo laiką, skirtą antrinės teisinės pagalbos teikimui, padauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio.

Užmokesčio bazinis dydis, kuris pagal Taisykles taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją, 2019 metais  buvo 13,00 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 16,00 Eur (Taisyklių 2.1 punktas). Bylos  duomenimis,  atsakovei teisinė pagalba buvo teikta 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. gruodžio 12 d. (6,33 val. x 13,00 Eur = 82,29 Eur) ir 2020 m. sausio 16 d. (3,83 val. x 16 = 61,28 Eur). Taigi,  bendra advokatei išmokėtų išlaidų suma sudaro 150,61 Eur (82,29 Eur + 61,28 Eur + 7,04 Eur kelionei patirtos išlaidos), todėl atsakovei tenkanti atlyginti išlaidų suma yra 75,31 Eur. Atsakovei teisinę pagalbą teikusios advokatės atlikti veiksmai (įrodymų rinkimas, laikas, skirtas konsultacijoms teikti, procesinių dokumentų rengimas, dalyvavimas teismo posėdyje, kelionės į teismą ir atgal), remiantis Taisyklių 3.1, 5.2, 5.3, punktais, patenka į antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoką.  

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad  antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir apskaičiuotos tinkamai, už R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.

P. T. pagalbos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, atsakovė šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas privalėjo apmokėti per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos; atsakovei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmokėjus, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba per pašto įstaigą siųstais 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (12.31)FS-2226 ir 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. (12.3 lMr)FS-81 R. R. pranešė apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, tačiau atsakovė šių išlaidų neapmokėjo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Tarnybos  prašymas priteisti iš R. R. 75,31 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų yra pagrįstas ir tenkinamas.

Tarnyba prašė priteisti iš atsakovės 2,86 Eur pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2021 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (12.31)FS-2226 ir 2022 m. sausio 10 d. raštą Nr. (12.3 lMr)FS-81, kuriais atsakovę informavo apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, siuntė per pašto įstaigą kaip registruotą korespondenciją. Teismas vertina, kad Tarnybos patirtos pašto išlaidos yra realios, todėl iš atsakovės priteisiamos Tarnybos turėtos 2,86 Eur dydžio pašto išlaidos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                      39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš R. R. 75,31 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ir 31 euro centą) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2,86 Eur (du eurus ir 86 euro centus) pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.  

Priteistas antrinės teisinės pagalbos teikimo ir pašto išlaidų sumas R. R. privalo  sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: akcinės bendrovės  banko Swedbank  – Nr. (duomenys neskelbtini); akcinės bendrovės banko „Citadele“ – Nr. (duomenys neskelbtini); akcinės bendrovės  Luminor banko – Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini); akcinės bendrovės SEB banko – Nr. (duomenys neskelbtini); akcinės bendrovės Šiaulių banko – Nr. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko – Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                          Dalytė Zlatkuvienė