VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) Turk Hava Yollari Anonim Ortaklig atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos pagal atsakovo Turk Hava Yollari Anonim Ortaklig prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovui Turk Hava Yollari Anonim Ortaklig dėl kompensacijos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skycop.com“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Turk Hava Yollari Anonim Ortaklig, Lietuvoje veikiančio per Turk Hava Yolaari Lietuvos filialą, 2400,00 Eur keleiviams priklausančios kompensacijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė 2023 m. liepos 25 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.
4. Atsakovas Turk Hava Yollari Anonim Ortaklig, Lietuvoje veikiantis per Turk Hava Yolaari Lietuvos filialą, pateikė prašymą priimti papildomą nutartį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo pateikęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus į bylą pateiks Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsakovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, ir kad teismas ketina svarstyti klausimą dėl bylos nutraukimo. Atsakovas teigia, kad neturėjo objektyvios galimybės teismui pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes teismas priėmė nutartį dėl ieškinio atsisakymo per vieną dieną nuo pareiškimo gavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi tenkino atsakovo Turk Hava Yollari Anonim Ortaklig, Lietuvoje veikiančio per Turk Hava Yolaari Lietuvos filialą, prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo iš dalies, t. y. priteisė iš ieškovės atsakovui 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2023 m. liepos 26 d. nutartyje, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą, konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidas sąlygoja netinkamas ieškovės procesinis elgesys, todėl atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šioje civilinėje byloje atsakovo patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatyto maksimalaus priteistinų išlaidų dydžio. Teikiamų teisinių paslaugų kiekis ir apimtis atitinka atsakovo patirtų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį. Kadangi pirmosios instancijos teismui priimant nutartį, kuria nutraukta byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovui Turk Hava Yollari Anonim Ortaklig dėl kompensacijos priteisimo, atsakovas neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, šis klausimas išsprendžiamas, priimant papildomą nutartį ir priteisiant iš ieškovės 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į ieškinį.
5.2. Pažymėjo, kad išlaidos už advokato teisines paslaugas, rengiant prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, patirtos už po bylos užbaigimo atliktus procesinius veiksmus, todėl papildomu procesiniu sprendimo negali būti priteisiamos. Todėl reikalavimo dėl 484,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, rengiant prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
6. Atsakovas Turk Hava Yollari Anonim Ortaklig atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 23 d. nutartį, t. y. tenkinant prašymą visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas dėl galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas rengiant prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo neatitinka teismų praktikos.
6.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas, pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, o Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti laimėjusios šalies išlaidas taip pat gali prilygti galimybės kreiptis į teismą apribojimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo ginčijamoje nutartyje pateiktas CPK nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų aiškinimas akivaizdžiai nepagrįstai apriboja šalies, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o kartu ir teisę į teisminę gynybą.
6.3. Ginčijamoje nutartyje nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų aiškinimas aprašomu atveju suponuotų tai, kad šaliai, kurios naudai buvo priimtas teismo sprendimas (nutartis), de facto būtų užkertamas kelias apginti savo teises pasinaudojant papildomo sprendimo (nutarties) institutu. Tokiu būdu, apelianto vertinimu, būtų nepagrįstai iškreipta proceso šalių interesų pusiausvyra procesą pralaimėjusios šalies naudai, pastarajai išvengiant pareigos atlyginti procesą laimėjusiai šaliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Ieškovė UAB „Skycop.com“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas papildomoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad prašymas priteisti 484 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas už prašymo dėl papildomos nutarties rengimą, kadangi toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. papildomoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, nurodytą išaiškinimą. Taip pat paminėjo, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, ieškovė yra pradėjusi ne vieną bylą prieš atsakovą, atsakovas tik siekia pasipelnyti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už teisines paslaugas, rengiant prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
12. Papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
13. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 praktiką). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020).
15. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 25 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju byla buvo užbaigta pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukus bylą. Todėl sprendžiant dėl atsakovo prašymo pagrįstai buvo taikoma CPK 94 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl priteisė 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į ieškinį, tačiau nepriteisė 484,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, rengiant prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas išspręstas netinkamai.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
18. Paminėtina, kad iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos matyti, kad bylinėjimosi išlaidų klausimų procesui gali būti taikomos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) garantijos. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų procesas, net jei buvo surengtas atskirai, turėtų būti laikomas pagrindinio proceso tąsa ir civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo sprendimo / nustatymo (Konvencijos 6 straipsnio formuluotė) dalimi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 EŽTT nurodytą praktiką). EŽTT jurisprudencijoje, aiškinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pvz., EŽTT 2000 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Garca Manibardo prieš Ispaniją, par. 36, 39; 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Mortier prieš Prancūziją, par. 33). Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, par. 61). EŽTT pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat yra paminėjęs, kad nors asmeniui suteikiama galimybė kreiptis į teismą, tačiau ex post facto atsisakymas atlyginti išlaidas vis dėlto sudaro kliūtis pareiškėjų teisei kreiptis į teismą (žr., EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas Klauz prieš Kroatiją, Nr. 28963/10; 2020 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą Nr. 73579/17 ir 14620/18).
19. Teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, padedančių užtikrinti asmens laisvę ir neliečiamybę bei kitų konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas). Asmuo pasinaudojęs tokia teisine gynyba turi teisę į išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs CPK 277 straipsnį, teismų praktiką, aiškinančią šį straipsnį, EŽTT praktiką, sprendžia, kad išlaidos advokatui, patirtos už prašymo dėl papildomo sprendimo parengimą, gali būti priteisiamos, kadangi šioje byloje, tokios išlaidos patirtos rengiant pagrįstą prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tokio prašymo pateikimą lėmė ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, papildomo sprendimas (nutartis) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra civilinio proceso tąsa, bylinėjimosi išlaidos paskirstytos remiantis priežasties teorija, todėl CPK 277 straipsnis negali būti aiškinamas taip lyg jis neapimtų ir išlaidų už prašymo parengimą dėl papildomo sprendimo priėmimą, priešingas aiškinimas reikštų, kad sudaromos kliūtis kreiptis į teismą, o tai neatitiktų Konvencijoje įtvirtintų asmenų teisių. Dėl šių priežasčių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas.
21. Ieškovė, kaip pagrindą nepriteisti nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis šia papildoma nutartimi. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Šiuo atveju ieškovės nurodyta kasacinio teismo papildoma nutartis, priimta esant kitokiai faktinei situacijai, t. y. byla nebuvo užbaigta nutraukiant bylą, be to, kasacinėje byloje nebuvo keliamas teisės aiškinimo nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu klausimas, todėl ši nutartis nėra aktuali nagrinėjamu atveju.
22. Esant pagrindui spręsti dėl išlaidų advokatui už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimą priteisimo, paminėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 81 punktas).
25. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą nurodytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už kitų prašymų parengimą, t. y. 2023 m. liepos mėn. (prašymo rengimo metu), sudarė 783,80 Eur. Taigi atsakovės prašomos priteisti išlaidos už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą (484 Eur) neviršija šio dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad situacija dėl papildomos nutarties priėmimo nebuvo sudėtinga, kadangi yra nusistovėjusi teismų praktika šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartyje jau buvo pasisakęs, kad būtent ieškovė atsakinga dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo, prašymo parengimui nereikėjo specialių žinių, sprendžiamas klausimas nebuvo naujas, todėl yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą pusiau, t. y. iš ieškovės atsakovui priteistina 242 Eur išlaidų už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą.
Dėl bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo priimta papildoma nutartis keistina – priteisiant iš ieškovės atsakovui 242 Eur išlaidų už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą, viso priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 1694,00 Eur (1452,00 Eur + 242,00 Eur) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
27. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
29. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad už atskirojo skundo parengimą turėjo 484,00 Eur išlaidų (dokumentas DOK-44120), o ieškovė – 363,00 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (dokumentas DOK-44373). Kadangi atskirasis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 50 proc., bei atsižvelgiant į tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas, ginčo suma nebuvo didelė, nereikėjo specialių žinių, bei į teisingumo ir sąžiningumo principus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neskirstytinos, paliekant šalis prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, atsakovui Turk Hava Yollari Anonim Ortaklig, Lietuvoje veikiančiam per Turk Hava Yolaari Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 303075897, 1694,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Urmila Valiukienė