Civilinė byla Nr. e2-3300-996/2020

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36632-2019-1

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.4.1.5.2.1.8;

                                                                                1.3.5.5; 1.4.2; 3.2.6.1; 3.4.1.7     

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 16 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ atstovėms uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ vadovei A. J., advokatei Vytautei Ladigaitei,

atsakovės V. R. atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ ieškinį atsakovei V. R. dėl darbo ginčo.  

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „Atletiški ir barzdoti“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–5, 48–49) V. R. (toliau – atsakovė, darbuotoja), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalimi, kurioje nurodyta išieškoti darbuotojos naudai iš darbdavės 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir prašydama pripažinti, kad darbuotojos prašymas, teiktas Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintas dėl 5 655,78 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos priteisimo, nepagrįstas, bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad nuo 2017 m. spalio 4 d. atsakovė buvo įmonės 33 procentų (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovė akcininkų susirinkimo metu buvo paskirta (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 20 d. atsakovė tapo 50 procentų įmonės (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 10 d. atsakovė buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir 2019 m. liepos 26 d. visas 50 procentų turėtas (duomenys neskelbtini) pardavė. Nurodė, kad atsakovė jokio įmonės finansinių bei kitų dokumentų faktinio perdavimo neatliko, jokio akto su naujai paskirta įmonės vadove nepasirašė, perdavė tik pavienius dokumentus, jokių finansinių dokumentų, iš kurių būtų matyti įmonės reali veikla, įskaitant finansinė, įmonė iki dabar neturi, taip pat atsakovė pasiėmė įmonės kompiuterį su visa joje buvusia informacija, įskaitant klientų duomenis, be to, atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini), eilinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje būtų 2018 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimas, iki 2019 m. balandžio 30 d., kaip reikalauja įstatymai ir įstatų I skyriaus 4 punktas, nesušaukė, taip pat iki 2019 m. liepos 10 d. nesušaukė ir neeilinio akcininkų susirinkimo, kuriame būtų sprendžiamas vadovo atleidimas ir naujo vadovo paskyrimas. Paaiškino, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu jos prašymą tenkino iš dalies ir nurodė išieškoti atsakovės naudai iš įmonės neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, su kuo ji nesutinka. Pasak ieškovės, atsakovė bylinėjosi dėl įmonės veiksmų, už kurių tinkamą ir teisingą atlikimą bei teisines pasekmes visą ginčo laikotarpį pati asmeniškai buvo atsakinga tiek pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnis, 2.87 straipsnis), tiek pagal įstatų I skyriaus 1 punktą, IV skyriaus 12.4 bei 13 punktus. Pažymėjo, jog atsakovė 2019 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą atleisti ją iš (duomenys neskelbtini) pareigų, tačiau (duomenys neskelbtini) renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas, todėl atsakovė, laikydamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, pati būdama 50 procentų (duomenys neskelbtini) savininkė, privalėjo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą sprendimui dėl vadovo atleidimo priimti, tačiau sąmoningai pažeisdama ABĮ nuostatas, to nepadarė. Teigė, jog įmonės veikloje, atsižvelgiant į vykdomos verslo rūšies specifiką (sportinė veikla), klientai už paslaugas dažniausiai atsiskaitydavo bankiniais mokėjimais, tačiau iš esmės atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini), nuolat grynais pinigais pasiimdavo pinigines lėšas iš banko sąskaitos, o grynųjų pinigų įmokėjimo į kasą ir jų apskaitos finansinių operacijų duomenų, kaip dabar paaiškėjo, nėra, todėl gautos jai priklausančios pinigų sumos bei duomenys apie tai, kam pinigai buvo išmokėti, nežinomi. Nurodė, jog nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2019 m. vasaros išoriškai sprendžiant pagal lankomumą, nuolat sporto klubo abonementus turėjo ir lankėsi apie 40 asmenų, vienos narystės kaina mėnesiui buvo 70 Eur. Pažymėjo, kad sporto veikla jau buvo tapusi pelninga, tačiau atsakovės paskutinio laikotarpio sprendimai ir veiksmai, galimai įmonės turto pasisavinimas, privedė iki to, kad sporto klubą su visa įranga faktiškai perėmė konkuruojanti įmonė. Nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovei priskaičiuotos pagal darbo sutartį sumos nebuvo faktiškai išmokėtos, Valstybinio socialinio draudimo fondui draudiminės atsakovės pajamos buvo deklaruotos. Ieškovės teigimu, jeigu Darbo ginčų komisijos sprendimas liktų galioti, susidarytų situacija, jog atsakovė, privalėjusi išsimokėti ir pilnai tikėtina faktiškai išsimokėjo sau buhalterės jai priskaičiuotą darbo užmokestį, yra pareiškusi dvigubą teisinį reikalavimą dėl tariamo pažeidimo, kurį išimtinai ji pati būdama (duomenys neskelbtini) ir galėjo padaryti. Laiko, jog atsakovės pateiktas pareiškimas Darbo ginčų komisijai buvo nesąžiningas, patenkintas nesant jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė įmonės vadovė A. J. palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad jokių nesutarimų tiek su I. K., tiek su atsakove neturėjo, įmonė turėjo problemų su apskaita, kadangi finansininkė jai (A. J.) sakydavo, jog atsakovė neteikia dokumentų, atsakovė savo pareigų nevykdė, darbe atsakovė naudojo savo asmeninį kompiuterį, jame laikė visą įmonės dokumentaciją, savo asmeninį kompiuterį išeidama atsakovė išsinešė, dokumentų neperdavė, atsakovė sąmoningai sužlugdė įmonę, mano, kad atsakovė tai padarė dėl to, kad susipyko su treneriais ukrainiečiais; ji pati (A. J.) padėdavo įmonėje, dirbdavo geranoriškais pagrindais; jai (A. J.) nežinoma, kodėl atsakovė sau neišsimokėjo darbo užmokesčio, taip pat darbo užmokesčio atsakovė nemokėjo (duomenys neskelbtini) A. Š., darbo užmokestį atsakovė mokėjo tik treneriams.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad už darbo užmokesčio mokėjimą yra atsakingas įmonės vadovas, į bylą pateikta Paysera sąskaita patvirtina, kad atsakovė disponavo įmonės lėšomis, atsakovė nepaneigė, kad jai buvo išmokėtas darbo užmokestis, šiuo atveju atsakovė kaip (duomenys neskelbtini) skundžia pati save, labiausiai tikėtina, kad darbo užmokestį atsakovė sau išsimokėdavo grynaisiais pinigais, atsakovė veikė įžūliai aplaidžiai, A. J. atsakovės atleidimo dokumentus pasirašė veikiama spaudimo iš atsakovės (duomenys neskelbtini) A. Ž.; Darbo ginčų komisijos sprendimo skubiai vykdytinos dalies įmonė nėra įvykdžiusi.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, b. l. 107–110, 155–157).

Atsakovė paaiškino, kad 2017 m. ji kartu su I. K. (tuo metu B.) ir A. J. nusprendė pradėti ir vystyti bendrą verslą – atidaryti sporto klubą, tuo tikslu buvo įsteigta įmonė, I. K. buvo paskirta (duomenys neskelbtini), tačiau sprendimai buvo priimami kolegialiai, dalyvaujant joms visoms trims dažniausiai susirašinėjant elektroniniu paštu, sudarius sporto klubo patalpų nuomos sutartį tarp jų prasidėjo nesutarimai, nes išsinuomotų patalpų įrengimą ir tolesnį veiklos vykdymą visos matė skirtingai, dėl ko iš įmonės veiklos 2017 m. gruodžio 8 d. pasitraukė I. K., 2018 m. vasario 20 d. I. K. galutinai pasitraukė iš įmonės valdymo perleidusi jos turėtas akcijas kitoms akcininkėms, pasitraukus I. K. įmonės (duomenys neskelbtini) formaliai tapo ji (atsakovė), tačiau ir toliau sprendimai buvo priimami kolegialiai tarp jos (atsakovės) ir A. J., nepaisant I. K. pasitraukimo, nesutarimai tarp likusių akcininkių tęsėsi ir toliau, sporto klubo veiklą vystyti išsinuomotose patalpose ((duomenys neskelbtini)) taip ir nebuvo pradėta, vėliau buvo nutarta sporto klubo veiklą vystyti kitose patalpose ((duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad, priešingai nei deklaratyviai ieškinyje nurodė ieškovė, sporto klubo veikla niekada nebuvo pelninga, visą įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė Alfredos Jacikevičienės nurodyta buhalterė Audra, kuri tvarkė ir tvarko ir kitos A. J. įmonės (uždarosios akcinės bendrovės „Optima forma“) buhalterinę apskaitą, visas gautas sąskaitas ji (atsakovė) persiųsdavo buhalterei, A. J. turėjo priėjimą ir galėdavo laisvai disponuoti bet kokiais įmonės dokumentais, nes jie buvo laikomi išnuomotose patalpose. Nurodė, kad bendrų idėjų su A. J. surasti jai nebepavyko, sporto klubo veikla buvo nuostolinga, ji (atsakovė) nebeturėjo galimybių ir toliau nuolat skolinti pinigų įmonei (ieškovė yra likusi jai skoloje daugiau nei 10 000 Eur), apie komunikacijos trūkumus informavo buhalterę ir ėmė spręsti atsitraukimo iš įmonės klausimus, akcijų perleidimas užtruko, akcijas A. J. ji perleido tik 2019 m. liepos mėn., tą patį mėnesį buvo atšaukta iš (duomenys neskelbtini) pareigų, A. J. žadėjo su ja atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Pabrėžė, kad jos (duomenys neskelbtini) įmonei laikotarpiu A. J. dėl jos veiksmų, apie kuriuos visus jai buvo žinoma, jokių pretenzijų nereiškė, priešingai, ji (atsakovė) perleido įmonės akcijas A. J.  nepaisant to, kad ieškovė liko jai skolinga daugiau nei 10 000 Eur, kurių dalis jai Darbo ginčų komisijos buvo nurodyta išieškoti iš įmonės, tačiau įmonė net skubiai vykdytinos sprendimo dalies neįvykdė ir jį ginčydama vilkina atsiskaitymą su ja, nors net neginčija, kad ši skola jai (atsakovei) nepriklauso, tik dėsto įvairias niekuo neparemtas sąmokslo teorijas apie ją. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė pateikė mokėtinos sumos dydį Darbo ginčų komisijai, kuris ir buvo priteistas. Pabrėžė, kad ji darbo funkcijas atliko, o vien ta aplinkybė, kad ji buvo (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, neatleidžia įmonės nuo tinkamų įsipareigojimų įvykdymo – tai, kad įmonė tuo metu negalėjo atsiskaityti su ja dėl apyvartinių lėšų trūkumo (dar daugiau, būtent ji skolino pinigus įmonei tam, kad įmonė galėtų apmokėti einamąsias sąskaitas) dar nereiškia, kad ji atsisako jai priklausančio darbo užmokesčio ar kad įmonė neprivalo su ja atsiskaityti. Nurodė, kad įmonė nėra pateikusi jokių duomenų ar rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsiskaitymo su ja faktą, jei ieškovė mano, kad ji (atsakovė) yra padariusi įmonei žalą, tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos su ja atsiskaityti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad atsakovė buvo paskolinusi įmonei pinigus, įmonė jai paskolą grąžino, nes įmonė vykdė įsipareigojimą, atsakovė elgėsi sąžiningai, nes pirmiausia mokėjo sumas pagal įsipareigojimus, o sau išsimokėti darbo užmokestį lėšų jai nebepakako; visus įmonės dokumentus atsakovė laikė klube; Darbo ginčų komisijos skubiai vykdytina sprendimo dalis ieškovės nėra įvykdyta, įmonė tyčia vengia atsiskaityti su atsakove, piktnaudžiauja procesu, todėl prašė nukreipti skubiai vykdyti visą sprendimą.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju – įmonės vadovu – teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2017 m. spalio 4 d. atsakovė buvo įmonės 33 procentų (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 6), 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovė nuo 2017 m. gruodžio 13 d. buvo paskirta (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 7–8, 60), 2018 m. vasario 20 d. atsakovė tapo 50 procentų įmonės (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 6), 2019 m. liepos 10 d. atsakovė buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų (el. b. t. I, b. l. 12–13, 60), 2019 m. liepos 26 d. atsakovė visas 50 procentų turėtas (duomenys neskelbtini) pardavė (el. b. t. I, b. l. 19–24), atsakovė 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio, susijusių išmokų ir skolos iš įmonės priteisimo (el. b. t. I, b. l. 27), kuri sprendimu darbuotojos prašymą patenkino iš dalies – nurodė išieškoti darbuotojai iš darbdavės 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (el. b. t. I, b. l. 37–39).

Kadangi įmonė nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria nurodyta išieškoti darbuotojai iš įmonės 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl būtent ši atsakovės prašymo Darbo ginčų komisijai dalis nagrinėjama teisme, kita Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, todėl teismas dėl jos nepasisakys.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė įsteigta 2017 m. rugsėjo 27 d., Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. rugsėjo 28 d., atsakovė nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. liepos 10 d. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, iš pareigų buvo atleista jos pačios prašymu (el. b. t. I, b. l. 7–8, 12–13, 17, 60), taipogi atsakovė nuo 2017 m. spalio 4 d. turėjo 33 procentus (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2019 m. liepos 26 d. – 50 procentų (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 6, 19–24). Atsakovės teigimu, įmonė buvo naujai įsteigta, ji (atsakovė) pati skolino pinigus įmonei tam, kad įmonė galėtų apmokėti einamąsias sąskaitas, todėl įmonė negalėjo atsiskaityti su ja dėl apyvartinių lėšų trūkumo, jos atleidimo iš pareigų dieną įmonė su ja neatsiskaitė – jai nebuvo išmokėtas jai priklausantis darbo užmokestis nuo 2017 m. gruodžio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurią, įmonės skaičiavimais pagal įmonės buhalterės parengtą 2019 m. spalio 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) suma (el. b. t. I, b. l. 42). Tuo tarpu ieškovė vienu metu teigė, kad atsakovė faktiškai yra išsimokėjusi jai priklausantį darbo užmokestį, nes ji nuolat nuiminėdavo pinigus grynaisiais iš įmonės sąskaitos, kitu metu teigė, kad įmonei nėra žinoma, kodėl atsakovė neišsimokėjo sau darbo užmokesčio. Pabrėžtina, kad ieškovė savo teiginių apie įmonės tinkamą atsiskaitymą su buvusia (duomenys neskelbtini) (atsakove) jokiais įrodymais nepagrindė. Įmonės paskolos atsakovei grąžinimas nėra darbo užmokesčio jai išmokėjimas. Valstybinio socialinio draudimo fondui deklaruotos draudiminės atsakovės pajamos neįrodo įmonės atsiskaitymo su atsakove fakto. Pastebėtina, kad ieškovė neginčija, jog atsakovė atliko (duomenys neskelbtini) funkcijas. Nors teismo posėdžio metu dabartinė įmonės vadovė vienu metu nurodė, kad atsakovė savo pareigų nevykdė, tačiau jau kitu metu teigė, kad atsakovė darbo funkcijas vykdė, darbe naudojo savo asmeninį kompiuterį, ten žymėjo lankomumą, taip pat atsakovė atsiskaitydavo su treneriais, rūpinosi sporto klubo priežiūra ir pan., kas papildomai rodo įmonės paaiškinimų nenuoseklumą ir prieštaravimą vienų kitiems, kaip ir ta aplinkybė, kad ieškinyje buvo nurodyta, jog atsakovė išeidama iš darbo išsinešė įmonės kompiuterį, tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovės atstovių jau buvo teigiama, kad kompiuteris buvo ne įmonės, o pačios atsakovės. Byloje ieškovės paaiškinimų nenuoseklumas ir jų keitimas sudaro pagrindą įmonės paaiškinimus vertinti kritiškai. Byloje darbdavė neįrodė atsiskaitymo su atsakove fakto, nors būtent ji kaip darbdavė tokią pareigą turėjo. Visiškai nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovė, kaip buvusi (duomenys neskelbtini), skundžia pati save. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, vien ta aplinkybė, kad atsakovė buvo įmonės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, neatleidžia įmonės nuo tinkamų įsipareigojimų įvykdymo – tai, kad įmonė tuo metu negalėjo atsiskaityti su atsakove dėl apyvartinių lėšų trūkumo nereiškia, kad atsakovė atsisako jai priklausančio darbo užmokesčio ar kad įmonė neprivalo su atsakove atsiskaityti jos atleidimo iš pareigų metu arba tartis dėl vėlesnio atsiskaitymo esant tokiai būtinybei. Šiuo atveju byloje nėra visiškai jokių įrodymų apie įmonės atsiskaitymą su atleista iš darbo atsakove ar apie susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo su ja sudarymą. 

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo kasmetinėse atostogose (el. b. t. I, b. l. 29), 2019 m. kovo 26 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė savo nedarbingumo, prasidėjusio nuo 2019 m. kovo 26 d., ir pratęstų atostogų metu pavedė A. J. laikinai eiti (duomenys neskelbtini) pareigas (el. b. t. I, b. l. 14), atsakovė nemokamose atostogose buvo nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. liepos 10 d. (el. b. t. I, b. l. 15, 60), 2019 m. liepos 10 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir kurį pasirašė tiek atsakovė, tiek A. J., nurodyta, kad nuo 2019 m. kovo mėn. pradžios įmonei realiai vadovauja ir visą kasdieninę ūkinę veiklą vykdo įmonės (duomenys neskelbtini) A. J., ji atsakovės neprileidžia prie buhalterinių įmonės dokumentų, neteikia jokios su įmonės veikla ir finansais susijusios informacijos (el. b. t. I, b. l. 12–13), todėl įmonės teiginiai apie finansinių įmonės duomenų neturėjimą yra nepagrįsti, kadangi pati A. J. savo parašu patvirtino, kad nuo 2019 m. kovo mėn. ji realiai (duomenys neskelbtini) įmonei ir turi įmonės finansinius dokumentus. Nors teismo posėdžio metu A. J. teigė, kad ji prierašu paneigė šių duomenų teisingumą, tačiau prierašu ji tik nurodė, kad: „vadovą priima ir atleidžia akcininkų susirinkimas, kurį šiuo atveju turėjo inicijuoti įmonės vadovas“, taigi, jokio prierašo apie duomenų paneigimą nėra. Be to, į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė įmonės dokumentus yra palikusi klube, prisijungimus perdavusi (el. b. t. II, b. l. 114–115). 

Kartu pastebėtina tai, kad šioje byloje nėra sprendžiamas atsakovės ieškovei galimai padarytos žalos klausimas. Teismas pabrėžia tai, kad net ir ieškovei nustačius atsakovės galimai padarytą žalą įmonei, tai nepanaikina pareigos įmonei tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, o galimos žalos atlyginimo klausimas įmonės turi būti sprendžiamas atskirai. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip; ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

Pažymėtina dar ir tai, kad ieškovės keliamas atsakovės atleidimo įforminimo, procedūrinės tvarkos tinkamumo klausimas neturi įtakos atsiskaitymo su atleidžiama iš darbo darbuotoja teisėtumui ir pagrįstumui.

Taigi, ieškovė neįrodė, kad yra atsiskaičiusi tinkamai su atsakove, byloje nustatytas įmonės neatsiskaitymo faktas su atsakove, atsakovei neišmokėta suma nurodyta pačios įmonės buhalterės parengtoje pažymoje (el. b. t. I, b. l. 42), todėl yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovės 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; darbuotojai iš darbdavės priteisiamas 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas įmonės apskųstoje teismui dalyje, kurioje buvo tenkinti darbuotojos reikalavimai, netenka galios; kitoje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, nes darbuotoja teismui ieškinio/priešieškinio neteikė, prašė palikti nepakeistą Darbo ginčų komisijos sprendimą.

Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 395,77 Eur (atskaičius mokesčius) nukreipti vykdyti skubiai. Pastebėtina, kad įstatymas neįtvirtina galimybės nukreipti vykdyti skubiai visą sprendimą, kaip kad prašė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės jos patirtas ją atstovavusiam advokatui sumokėtas 700 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. II, b. l. 119, 172–174, el. b. popierinio priedo l. 13). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje patyrė 10,76 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 11 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ (į. k. 304676922) 5 655,78 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir septyniasdešimt aštuonių euro centų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje buvo tenkinti V. R. reikalavimai, laikyti netekusiu galios.

Sprendimo dalį dėl V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ (į. k. 304676922) priteistos 395,77 Eur (atskaičius mokesčius) sumos vykdyti skubiai. 

Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ (į. k. 304676922) 11 Eur (vienuolikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė