Civilinė byla Nr. 3K-3-222/2010

Procesinio sprendimo kategorija 129.22

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2010 m. gegužės 18 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos primininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria išspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas likviduojamos savivaldybės įmonės vaistinės „Vyturys“ bankroto byloje, peržiūrėjimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

 

Byloje kilo ginčas dėl galimumo pakartotinai atlikti teismo sprendimo vykdymo atgręžimą, kai panaikintu teismo sprendimu likviduojamai įmonei priteistų lėšų įmonė nebeturi: jos paskirstytos bankroto administratoriui ir kreditoriams.

Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gegužės 9 d. nutartimi iškėlė savivaldybės įmonei vaistinei ,,Vyturys“ (toliau – vaistinė „Vyturys“) bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 3 d. nutartimi ši įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartimi patenkintas vaistinės „Vyturys“ prašymas dėl skolų išieškojimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės ir vaistinei „Vyturys“ iš savivaldybės priteista 178 278,50 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Išieškojus priteistą skolą, vaistinės ,,Vyturys“ bankroto administratorius 2007 m. birželio–rugpjūčio mėn. lėšas paskirstė kreditoriams ir administravimo išlaidoms padengti (administravimo išlaidoms – 125 202,63 Lt, kreditorių reikalavimams – 53 075,87 Lt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 26 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, perdavė vaistinės „Vyturys“ reikalavimą savivaldybei nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė nurodytą reikalavimą, išsprendė sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą: įpareigojo vaistinę „Vyturys“ grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybei 178 278,50 Lt.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas savo iniciatyva 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pakartotinai išsprendė 2007 m. vasario 26 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, priteisė Klaipėdos miesto savivaldybei iš vaistinės „Vyturys“ kreditorių ir bankroto administratoriaus 178 278,50 Lt: iš AB Turto banko – 11 899,58 Lt, VSDFV Klaipėdos skyriaus – 12 168 Lt, J. S. įmonės – 13 Lt, L. L. įmonės „Limera“ – 15 Lt, UAB „Abovita“ – 22 Lt, UAB „Armila“ – 3 397 Lt, UAB „Eugesta“ – 8 Lt, UAB „Generix“ – 42 Lt, UAB „Kauno medicinos centras“ – 21 Lt, UAB „Lira“ – 31 Lt, UAB „Limedika“ – 1998 Lt, UAB „Medikona“ – 148 Lt, UAB „Medisana“ – 83 Lt, UAB „Macrolife“ – 87 Lt, UAB „Miečys“ – 115 Lt, UAB „Mitela“ – 79 Lt, UAB „Odmė ir parneriai“ – 14 Lt, UAB „Oriola“ – 153 Lt, UAB „Ringitas“ – 110 Lt, UAB „Tamro“ – 11 453 Lt, UAB „Vilandra“ – 125 Lt, AB „VST“ – 696 Lt, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ – 75 642 Lt. Teismas nurodė, kad, nors bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi vaistinė „Vyturys“ įpareigota grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybei nepagrįstai gautas lėšas, ši teismo nutartis neįvykdyta, nes priteistos lėšos jau perduotos kreditoriams ir administratoriui. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės lėšos perduotos neteisėtai, todėl įpareigojo vaistinės „Vyturys“ kreditorius ir bankroto administratorių grąžinti nepagrįstai įgytas lėšas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad išieškotų 10 344,29 Lt grąžinti negalima, nes ši suma išmokėta pirmos eilės kreditoriams skolai už darbo užmokestį, o išieškojimas iš darbo užmokesčio yra ribotas pagal DK nuostatas ir CK 6.241 straipsnį. Be to, 49 560 Lt panaudota bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atlyginimui, todėl šią sumą teismas prilygino darbo užmokesčiui ir nusprendė neįpareigoti jo grąžinti. Teismas konstatavo, kad kitos administratoriaus turėtos išlaidos, t. y. 75 642 Lt, turi būti grąžintos, nes panaudotos nepasibaigus bylos nagrinėjimui, todėl administratorius veikė savo rizika ir privalo pašalinti savo veiksmų padarinius.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi iš dalies patenkino Klaipėdos miesto savivaldybės  atskirąjį skundą – panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi materialiosios teisės normomis, nes teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas yra civilinio proceso teisės institutas, reguliuojamas civilinio proceso teisės normų. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas turi būti nukreipiamas taip pat į likviduojamos įmonės kreditorius ir administratorių, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino nepagrįsta, nes nurodyti asmenys nedalyvavo byloje sprendžiant materialųjį teisinį ginčą dėl savivaldybės skolos vaistinei „Vyturys“ priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimas gali būti nukreipiamas tik į tą asmenį, kurio naudai išieškota, ir pritaikytas tik byloje dalyvaujantiems asmenims. Likviduojamos įmonės kreditoriai įgijo lėšas ne teismo sprendimo, kuris vėliau panaikintas, pagrindu, bet kitu pagrindu, t. y. kai bankroto administratorius paskirstė lėšas. Teismas taip pat nurodė, kad dėl lėšų grąžinimo materialiosios teisės pagrindais į teismą gali kreiptis tiek likviduojama įmonė (tiesioginis ieškinys), tiek savivaldybė (netiesioginis ieškinys). Be to, likviduojama įmonė gali perleisti savivaldybei reikalavimo teisę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pakartotinai spręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, nes šis procesinis veiksmas jau atliktas teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir visiems privaloma. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo CPK 71 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą pakartotinai dalyvavo teisėjas, kuris nagrinėjo šią bylą ankščiau, t. y. Lietuvos Aukščiausias Teismas panaikino nutartį dėl skolos iš Klaipėdos miesto savivaldybės priteisimo, kurią buvo priėmęs tas pats teisėjas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį ir išspręsti teismo sprendimo įvykdimo atgręžimo klausimą civilinėje byloje Nr. B2-7-479/2009, priteisiant Klaipėdos miesto savivaldybei iš kreditorių bei bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ 178 278,50 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas peržengė sprendimo vykdymo atgręžimo ribas, priimdamas pakartotinį sprendimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Pirmosios instancijos teismas buvo atkūręs iki neteisėto teismo sprendimo priėmimo buvusią padėtį. Šiuo metu to nepadaryta. Be to, bankroto administratoriui ir kreditoriams paskirstytas lėšas grąžinti savivaldybei būtina taip pat ir dėl viešojo intereso.

2.     Lietuvos apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka sprendimų įvykdymo atgręžimo tikslo. Kasatorius teigia, kad sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas turi būti taikomas tiems asmenims, kurie gavo neteisėto teismo sprendimo pagrindu išieškotas lėšas, nepaisant to, kad lėšų gavimo pagrindas yra ne teismo sprendimas, bet kitas – kreditorių susirinkimo nutarimas.

3.     Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas taikomas tik kasatoriui ir likviduojamai įmonei, pažeidžia kasatoriaus interesus, nes likviduojama įmonė yra nemoki ir kasatorius neturi galimybės atgauti nepagrįstai iš jo išieškotų lėšų.

4.     Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis materialiosios teisės normomis. Skunde remiamasi kasacinio teismo praktika, kurioje suformuluota priešinga taisyklė, t. y. kad sprendimo įvykdymo atgręžimą galima grįsti tiek proceso, tiek materialiosios teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu daiktu, byla Nr. 3K-3-375/2005).

5.     Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštaringa, nes joje nurodoma, kad kasatorius turi teisę pareikšti ieškinį bankroto administratoriui ir kreditoriams dėl lėšų išreikalavimo, išnykus turto įgijimo pagrindui, taip pat pabrėžiama, kad bankroto administratorius ir kreditoriai iš kasatoriaus išieškotas lėšas įgijo ne teismo sprendimo, kuris vėliau panaikintas, pagrindu, bet kitais pagrindais.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą vaistinė „Vyturys“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Teismo sprendimo privalomumo principas lemia tai, kad, galiojant Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarčiai, kuria išspręstas 2007 m. vasario 26 d. teismo nutarties įvykdymo atgręžimas, naujai (pakartotinai) spręsti įvykdymo atgręžimo nėra teisinio pagrindo. Kasatorė siekia pažeisti nurodytą principą.

2.     Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas neišsprendė ginčo. Teismas išaiškino šalims jų teises ir nurodė pirmosios instancijos teismo padarytus CPK 18, 71,  760 straipsnių pažeidimus.

3.     Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad lėšas, priteistas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartimi, gavo vaistinė „Vyturys“, bet ne jos kreditoriai.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

 

 

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su proceso teisės normų, kuriose nustatytas sprendimo vykdymo atgręžimas, aiškinimu ir taikymu, t. y. teisės klausimas, dėl kurio pasisako kasacinis teismas.

 

 

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo sampratos

 

CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Be to, teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje. Taigi šios proceso teisės normos paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą – teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką, vykdant teismo sprendimą, iš jo gavo išieškotojas. Tam tikrais atvejais skolininkas gali prašyti ir nuostolių atlyginimo, pavyzdžiui, skubaus teismo sprendimo įvykdymo atveju, jei buvo leista vykdyti išieškotojo prašymu (CPK 760 straipsnio 2 dalis). Kai turto negalima grąžinti, teismas savo sprendime ar nutartyje turi nurodyti, kad turi būti atlygintina jo turto vertė, o kai turtas parduotas – suma, gauta jį pardavus (CPK 760 straipsnio 3 dalis). Kai kurių kategorijų civilinėse bylose nustatyti tam tikri sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimai. Panaikinus teismo sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo bylose, įvykdymą leidžiama atgręžti tik tais atvejais, kai panaikintas sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais (CPK 762 straipsnio 2 dalis). Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuriam, panaikinus teismo sprendimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo, kurio nauju sprendimu ieškinys nebuvo patenkintas. Šis teismas privalo savo iniciatyva atgręžti sprendimo įvykdymą, nurodydamas tai naujame sprendime, ir taip užbaigti bylą (CPK 761 straipsnio 1 dalis). Jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendžia teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo (CPK 761 straipsnio 2 dalis).

 

 

            Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo teisinės galios

 

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nutartimi vaistinei „Vyturys“ iškelta bankroto byla ir šio teismo 2006 m. sausio 3 d. nutartimi ši įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto. Likviduojamos įmonės administratorius 2006 m. balandžio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl likviduojamos įmonės įsipareigojimų kreditoriams patenkinimo iš savivaldybės biudžeto. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartimi patenkintas prašymas dėl skolų išieškojimo iš savivaldybės ir vaistinei „Vyturys“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės priteista 178 278,50 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi šią  nutartį paliko nepakeistą. Iš savivaldybės išieškojus priteistą skolą, likviduojamos įmonės bankroto administratorius 2007 m. birželio–rugpjūčio mėn. gautas lėšas paskirstė kreditoriams ir administravimo išlaidoms padengti (administravimo išlaidoms – 125 202,63 Lt, kreditorių reikalavimams – 53 075,87 Lt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 26 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis dėl likviduojamos įmonės skolų išieškojimo iš savivaldybės, perdavė šį klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė vaistinės „Vyturys“ prašymą dėl 178 278,50 Lt skolos išieškojimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės, ir, remdamasis CPK 760 straipsniu, 761 straipsnio 1 dalimi, išsprendė sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą – įpareigojo vaistinę „Vyturys“ grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybei 178 278,50 Lt. Ši teismo nutartis nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, įsiteisėjo per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos (T. 3, b. l. 29–30). Dėl to ši teismo nutartis tapo privaloma. Jai turi būti taikomas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjusio teismo sprendimo (šiuo atveju nutarties) negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Antra, įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šios proceso teisės nuostatoms turi būti taikomos ir teismo nutarčiai, kuria atmestas prašymas dėl skolų kreditoriams išieškojimo iš savivaldybės biudžeto bei išspręstas nutarties įvykdymo atgręžimo klausimas. Nepaisydamas to, kad klausimas dėl nutarties įvykdymo atgręžimo išspręstas, pirmosios instancijos teismas bankroto byloje savo iniciatyva pakartotinai nagrinėjo nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą dėl tos priežasties, jog įsiteisėjusi teismo nutartis dėl atgręžtinio įvykdymo nebuvo įvykdyta, nes likviduojama įmonė neturi jai priteistų lėšų: iš savivaldybės gautos lėšos perduotos įmonės administratoriui ir kreditoriams. Taigi pakartotinai išnagrinėjus sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą  pažeistas teismo nutarties privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Tokiu atveju, esant prašymui dėl teismo įvykdymo atgręžimo, teismas turėjo atsisakyti priimti tokį pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba prašymo nagrinėjimą nutraukti (CPK 293 straipsnio 6 punktas).

 

 

Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo nukreipimo tik į tą asmenį, kurio naudai išieškota panaikintu sprendimu

 

Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo vykdymo atgręžimas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytas CPK 760 straipsnio nuostatas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nukreipimo tik į tą asmenį, kurio naudai išieškota. Byloje sprendimo įvykdymo atgręžimas nukreiptas į įmonės kreditorius ir administratorių – juridinį asmenį UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, nors skola iš savivaldybės biudžeto priteista likviduojamai įmonei, bet ne įmonės administratoriui ir kreditoriams pagal likviduojamos įmonės, atstovaujamos administratoriaus, reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš savivaldybės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas sprendimo atgręžtinio įvykdymo klausimą, nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog sprendimo įvykdymo atgręžimas galėjo būti nukreiptas ne tik į likviduojamą įmonę, bet ir į jos administratorių bei kreditorius, kurie nedalyvavo sprendžiant šioje byloje materialųjį teisinį ginčą dėl išieškojimo nukreipimo į savivaldybės biudžetą. Likviduojama įmonė buvo tik atstovaujama administratoriaus. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimas negalėjo būti nukreiptas į asmenis, tiesiogiai negavusius materialiųjų reikalavimų patenkinimo byloje dėl išieškojimo nukreipimo į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą. Įmonės kreditoriai ir įmonės administratorius lėšas įgijo ne teismo nutarties, kuri vėliau pripažinta neteisėta, pagrindu, bet įmonės administratoriaus sprendimų bankroto byloje, pagrindu, t. y. administravimo išlaidų priskaičiavus 125 202 Lt, kitas lėšas paskirsčius pagal kiekvieno iš kreditorių bankroto byloje patvirtintus reikalavimus. Tokiu atveju, paskirsčius pagal teismo nutartį išieškotas lėšas, susiklostė nauji materialiniai teisiniai santykiai (subjektų, kurių skolos vienas kitam priteisimo klausimas spręstas panaikintu teismo procesiniu sprendimu, aspektu): likviduojamos įmonės (skolininko) santykiai su likviduojamos įmonės kreditoriais bei administratoriumi. Šie santykiai netapatūs likviduojamos įmonės (kreditoriaus) ir Klaipėdos miesto savivaldybės (skolininko) santykiams. Dėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas, vadovaujantis CPK 760 straipsniu, negali būti nukreipiamas kitu materialiniu pagrindu – į įmonės kreditorius bei patį administratorių, kaip juridinį asmenį, bankroto procedūrų metu dėl bankroto administratoriaus veiksmų įgijusius lėšas.

 

 

Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo santykio su materialiosios teisės normomis

 

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, rėmėsi CK 6.237 straipsnio 2 dalimi ir laikė, jog savivaldybės lėšų perdavimas yra neteisėtas, todėl nepagrįstai įgytas turtas turi būti grąžinamas. Teismas iš esmės pripažino, kad kilo Klaipėdos miesto savivaldybės ginčas su likviduojamos įmonės administratoriumi ir kreditoriais dėl lėšų sugrąžinimo. Teismas sprendė, kad byloje iš esmės kilo ginčas dėl administratoriaus paskirstytų lėšų priteisimo iš įmonės administratoriaus ir kreditorių. Taigi tokiais argumentais ir išvadomis pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo naują Klaipėdos miesto savivaldybės reikalavimą likviduojamos įmonės administratoriui ir kreditoriams atliko jo teisinį kvalifikavimą materialiosios teisės aspektu, o kelti ir nagrinėti naujus materialinius teisinius reikalavimus sprendimo vykdymo atgręžimo proceso metu draudžiama, nes tokie reikalavimai nebuvo bylos, kurioje sprendžiamas panaikinto teismo sprendimo atgręžimo klausimas, nagrinėjimo dalykas, t. y. jie nesudarė pradinio ieškinio pareiškimo pagrindo ir dalyko. Be to, tai nesuderinama su bankroto proceso paskirtimi – optimaliausiai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, užtikrinti nemokios įmonės interesus, nes būtų be pagrindo užvilkinta bankroto bylos eiga, bankroto procesas prarastų teisinį tikrumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nauji reikalavimai, atsiradę dėl neįmanomumo atlikti teismo sprendimo vykdymo atgręžimą, turi būti sprendžiami ne vadovaujantis CPK 760 straipsnyje nustatyta tvarka, bet reiškiant naują reikalavimą dėl lėšų priteisimo. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu daiktu, byla Nr. 3K-3-375/2005, nes nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Kasatoriaus nurodytoje byloje spręstas sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas, pakeičiant grąžintino turto grąžinimo būdą iš grąžinimo natūra į kompensaciją ekvivalentu pinigais (CPK 760 straipsnio 3 dalis), ir nagrinėtas suinteresuoto asmens reikalavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti bešeimininkiu pripažintą turtą, t. y. byloje sprendimo vykdymo atgręžimo metu nekelta ir nenagrinėta naujų reikalavimų, priešingai negu nagrinėjamoje byloje. Be to, nagrinėjamoje byloje nekilo CPK 760 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo problemų, kurios nagrinėtos kasacinio teismo byloje, kuria remiasi kasatorius.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl galimų Klaipėdos miesto savivaldybės interesų gynybos būdų taikymo ateityje, nes tai nesuderinama su bylos šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo, teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principais.

 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Bylą nagrinėjant kasacine tvarka valstybė patyrė 303,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 gegužės 14 d. pažyma. Atmetus kasacinį skundą nurodytos išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, joje nepadaryta nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, teisės normos aiškintos ir taikytos tinkamai, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

 

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Lietuvos apeliacinio teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660)  iš suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710823) 303,78 Lt (tris šimtus tris litus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai	Česlovas Jokūbauskas
	Egidijus Laužikas
	Sigita Rudėnaitė