Civilinė byla Nr. P2-415-826/2014
(Proceso Nr. 2-06-3-07361-2014-5)
Procesinio sprendimo kategorija 129.1.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. Č., jo atstovei advokato padėjėjai E. G., suinteresuotam asmeniui Ž. V., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Č., Ž. V., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl teismo sprendimo nevykdymo,
n u s t a t ė :
pareiškėja antstolė V. D. kreipėsi į teismą, prašydama už teismo sprendimo nevykdymą – trukdymą bendrauti V. Č. su dukra V. Č. – skirti Ž. V. baudą išieškotojo V. Č. naudai. Pareiškėja nurodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/14/00864, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-02 išduotą vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pagal minėtą vykdomąjį raštą skolininkė yra Ž. V., o išieškotojas V. Č.. 2014-06-19, 2014-06-18, 2014-06-16 antstolės kontoroje gauti išieškotojo V. Č. raštai, kuriuose nurodyta, kad Ž. V. piktybiškai nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutarties. Pareiškėja minėtų raštų pagrindu nustatė, kad skolininkė nesuteikė galimybės išieškotojui pasiimti vaiko bendravimui 2014-06-13, 18 val., 2014-06-16, 18 val., 2014-06-17 ir 2014-06-18, 18 val.
Suinteresuotas asmuo Ž. V. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka jos (Ž. V.) ir vaiko interesų, sudaro sąlygas išieškotojui, kaip tėvui, piktnaudžiauti savo teisėmis. Nurodė, kad dėl minėtos priežasties kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Pažymėjo, kad išieškotojas į antstolę dėl teismo sprendimo nevykdymo kreipėsi būtent po minėto skolininkės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos. Atkreipė dėmesį, kad jos ieškinys bei išieškotojo priešieškinis Klaipėdos miesto apylinkės teismo yra išnagrinėti, tačiau abiejų minėtų šalių apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Minėtas teismas skolininkės ir išieškotojo skundų išnagrinėjęs nėra. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki skundų išnagrinėjimo nustatė laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėjo, kad pats išieškotojas nesilaiko ne tik 2012-12-13 nutarties, bet ir minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties.
Suinteresuotas asmuo V. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą palaiko, su juo sutinka. Pažymėjo, kad dėl skolininkės veiksmų negali matytis su dukra, skolininkė nevykdo teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos.
Suinteresuoto asmens V. Č. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skolininkė nesudaro galimybių išieškotojui matytis su vaiku, vaikas nuteikinėjamas prieš tėvą. Pažymėjo, kad išieškotojas prašė skolininkės leisti matytis su dukra nors keletą valandų, bet pastaroji į prašymus nereaguoja, teismo sprendimų nevykdo.
Suinteresuotas asmuo Ž. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teismo 2012-12-13 nutartis, kuria buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka tapo neįgyvendinama, vaikui pradėjus lankyti darželį. Galimybė tėvui matytis penkias valandas pasiėmus iš darželio, pažeidžia motinos interesus. Pažymėjo, kad kreipėsi pagalbos į moterų krizių centrą, Vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją, bet atitinkamos pagalbos nesulaukė. Teigė, jog antstolė veikia ne jos naudai, nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. Č. bendrauti su vaiku turėjo pakankamai galimybių. Pažymėjo, kad vaikas labiau prisirišęs prie motinos.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad ankstesnė teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka buvo neįmanoma, vaikas nebuvo pripratęs pasilikti be motinos. Buvo pasiūlyta nauja bendravimo su vaiku tvarka. Pažymėjo, kad tėvai geruoju susitarti dėl bendravimo su vaiku nesugeba. Nurodė, kad abiems tėvams buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Pažymėjo, kad tėvui buvo sudarytos sąlygos matytis su vaiku, jis žinojo, kur randasi vaikas, galėjo bendrauti su vaiku, to tinkamai nedarė. Vaikas kurį laiką nenorėjo bendrauti su tėvu.
Pareiškimas netenkintinas.
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas - vykdomasis raštas - yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. CPK 771 straipsnio 5 dalis nustato, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Tačiau, nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtis yra užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdymą. Taikant šį teisės institutą negalima piktnaudžiauti asmens teisėmis, vykdyti jį tik formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausiai būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai.
Iš civilinėje ir vykdomojoje bylose esančios medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartimi buvo patvirtinta tėvo V. Č. ir motinos Ž. V. bendravimo su dukra V. Č. tvarka, pagal kurią: atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvieną dieną ne mažiau kaip penkias valandas vaiko gyvenamojoje vietoje arba pasiimdamas vaiką iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; atsakovas bendrauja su dukra V. Č. kiekvienais metais per Šv. Kalėdų ir Šv.Velykų šventes po l šventinę dieną, o taip pat kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas vaiką iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą; atsakovas bendrauja su dukterimi V. Č. 2 kartus per metus nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaiką iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą. Nepertraukiamo iki 14 kalendorinių dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos laiką ieškovė ir atsakovas įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus (b. l. 45-46). Antstolė V. D. savo pareiškime nurodė, jog gauti išieškotojo raštai dėl 2012-12-13 teismo sprendimo nevykdymo 2014-06-13, 2014-06-16, 2014-06-17 ir 2014-06-18. Dėl minėto teismo sprendimo nevykdymo išieškotojo nurodytomis datomis antstolė surašė aktus dėl teismo sprendimo nevykdymo. Teismo posėdžio metu išieškotojas pateikė teismui antstolės V. D. 2014-08-21 aktą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-24 procesinių sprendimų nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėja tik tas aplinkybes, kurios susijusios su sprendimo nevykdymu nurodytomis dienomis.
Nustatyta, kad minėtomis dienomis išieškotojas negalėjo pasiimti dukros bendravimui nuo 18 val. Kaip minėta, teismo 2012-12-13 nutartyje nurodyta tėvo teisė bendrauti su vaiku kasdien ne mažiau penkių valandų. Atsižvelgiant į vaiko amžių - V. Č. yra trys metai – konstatuotina, kad bendravimas su vaiku nuo 18 val. iki 23 val. neatitiktų ne tik vaiko motinos (skolininkės) interesų, bet ir paties vaiko. Taikant protingumo kriterijų manytina, kad kasdien vaikas visas penkias, nurodytu laikotarpiu nuo 18 val. iki 23 val., valandas bendrauti negalėtų fiziškai (dėl poilsio rėžimo). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad mažametis vaikas nuo pat ryto iki 17 val. būna Klaipėdos lopšelyje – darželyje „Pušaitė“ (b.l. 54). Apie tai, kad vaikas lanko darželį žinoma ir vaiko tėvui, dėl to ginčo byloje nėra. Tuo metu kai vaikas būna lopšelyje – darželyje vaiko motina su vaiku nebendrauja, todėl faktiškai jai su vaiku bendrauti lieka vos kelios valandos per dieną. Išieškotojui pasiėmus mažametį vaiką darbo dienomis kasdien nuo 18 val., vaiko motinos teisė bendrauti su vaiku būtų apribota, tokiu būdu būtų pažeisti vaiko motinos interesai prisidėti prie vaiko auklėjimo, lavinimo, atitinkamų įgūdžių formavimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad po 2012-12-13 teismo nutarties priėmimo situacija yra pasikeitusi – mažametis vaikas ėmė lankyti lopšelį – darželį, kuriame praleidžia didžiąją dalį savo dienos, todėl dėl objektyvių priežasčių tapo neįmanomas 2012-12-13 teismo nutarties pažodinis vykdymas.
Byloje yra duomenys apie tai, kad abu suinteresuoti asmenys (vaiko tėvai) kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, 2014-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.N2-1242-328/2014 priėmė procesinį sprendimą, kuriuo pakeitė 2012-12-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. LITEKO duomenų bazėje esančios informacijos duomenimis, mažamečio vaiko tėvai minėtą teismo sprendimą yra apskundę apeliacinės instancijos teismui, kuris iki skundų išnagrinėjimo 2014-07-24 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną bendravimo su vaiku tvarką.
Minėtos nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad teismo 2012-12-13 nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nėra tinkama, atsižvelgiant į civilinę bylą Nr.N2-1242-328/2014 su tuo sutinka ir patys nepilnamečio vaiko tėvai, todėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra keistina. Minėtą aplinkybę patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-09-12 raštas, kuriame nurodyta, jog galiojanti bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus ir teises: vaikas tėvo pasiimamas iš darželio, nesilaikant to darželio režimo ir tvarkos; tėvas nepaiso vaiko ir motinos interesų ir vengia iš anksto susitarti dėl bendravimo su vaiku; nustatyta tvarka sudaro sąlygas piktnaudžiauti vaiko tėvui savo teisėmis (b.l. 47, 48).
Kaip minėta, taikant nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą institutą negalima piktnaudžiauti asmens teisėmis, vykdyti jį tik formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais. Nagrinėjamu atveju besąlygiškas teismo 2012-12-13 sprendimo vykdymas negali būti traktuojamas kitaip, kaip tik formalus minėto sprendimo įgyvendinimas, iš esmės neatitinkantis ir nepaisantis mažamečio vaiko ir jo motinos interesų, nepaisant protingumo ir sąžiningumo principais.
Teismas pripažįsta, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog vaiko tėvas (išieškotojas) neturėjo galimybės pareiškėjos nurodytomis teismo sprendimo nevykdymo dienomis bendrauti su vaiku, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtį ir taikymo išimtis, prieina išvados, kad šiuo konkrečiu atveju, teismo 2012-12-13 sprendimo nevykdymas pareiškėjos nurodytomis teismo sprendimo nevykdymo dienomis negali būti pagrindu skirti nuobaudą vaiko motinai Ž. V., nes civilinės bylos Nr.N2-1242-328/2014 medžiaga patvirtina, kad mažamečio vaiko tėvai, reikšdami reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, prašydami keisti 2012-12-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, patys sutinka, kad situacija yra pasikeitusi ir šiuo metu būtina šį teismo nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką keisti. Priešingu atveju, būtų paneigti minėtam institutui taikyti nustatyti teisingumo ir protingumo kriterijai, būtų pažeisti mažamečio vaiko teisėti interesai vienodai bendrauti su abiem tėvais.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, mažamečio vaiko tėvai šiuo atveju privalo vadovautis 2014-07-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1203-730/2014 ir ją vykdyti.
Nors mažamečio vaiko tėvas teigia, kad neturi jokios galimybės bendrauti su savo mažamete dukra, tačiau byloje pateiktos SMS išklotinės, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimai patvirtina, kad mažamečio vaiko tėvui buvo žinoma, kad mažametis vaikas šiuo metu su savo mama gyvena arba pas vaiko motinos mamą arba pas vaiko tėvo tėvus, todėl išieškotojas turėjo galimybę su mažamete dukra pasimatyti nuvykęs į mažamečio vaiko buvimo vieta.
Nesant duomenų, kad piktybiškai nėra vykdoma 2012-12-13 teismo nutartis, jos pažodinis vykdymas yra apsunkintas objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, antstolės pareiškimas netenkintinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771, 290-291 str., teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimo dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/14/00864 grąžinti antstolei V. D..
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Dobrovolskis